rimsevicius laurynas
Vaikystė
Strazdai, pelėdos ir gervės
Artėjantį šaltį suvokia
Mergelė ant kluono gegnės
Į jauną mėnulį suokia
Atjos mėnesėlis miežiais
Numes šalia kluono balną
Ir lūpų mergelės gviešis
Paglostęs galvelę baltą
Klausysis geltonas laukas
Kaip lūžta nuo šalčio miežiai
Kaip tyliai mergelė laukias
Sūnelio, išberto šviesiai
Kaip krinta ant sniego gervės
Strazdai, pelėdos kaip snaudžia
Kaip braška nuo šalčio gegnės
Kaip kūdikį šienas smaugia
Atšalę mėnulio pėdos
Ir stogas pilnai atvirtęs
Žiūrėkit, strazdai, pelėdos
Mergelė, daili, ant virvės
Lopšinė
Galusodėj šienas dvelkia
Ir norisi garsiai verkt
Žiūrėk, tik užstumk velkę
Langelį tvirtai užverk
Per dangų, gandrais akėtą
Saulelė ėjo lanku
Į lopšį, į medį kietą
Žiūrėk, atsigulk laiku
Nes vakaras piktas trunka
Kaip varnų lizdai kamine
Žiūrėk, sukalbėk karunką
Už tėvus, kurie kalne
Nevaikščiok, nes lubos virstų
Pajudintos vėjo nors kiek
Žiūrėk, marškinėlių viršų
Užsek, sapnais netikėk
Nes tėvą įtraukė dugnas
Nes vanagas – močios delnan
Žiūrėk, ašarėlės drungnos
Per naktį sušals ledan
Piršteliai per naktį trūkčios
Akelės stiklu pasvers
Galusodės miglos rūgščios
Iš lopšio, žiūrėk, pastvers
Motulė 1
Vai ne be reikalo blykčioja
Dantys motulės iš dūminės
Sūnūs gražiausi ulyčioje
Auga kaip ūmėdės
Vai ne sidabras, ne krištolas
Piktas dukros sugyventinis
Ėjo per ugnį sugrįždamas
Plaukė per vandenis
Vai ne sesutė ant eržilo
Vai ne brolis iš Sibiro
Ėmė galva ir peržilo
Pienu iš kibiro
Vai ne tėveliai pabudino
Juos jau užvirto kapinės
Spaudžia motulei į dubenį
Plyšusios kepenys
Vai atiduodanti pagarbą
Saulė – pilna kaip butelis
Lanko motulės pagrabą
Blakės ir utėlės
Motulė 2
Kaip prie rankų pilki vargai
Taip prie kojų balčiausios kalijos
Argi sūnūs tavo varnai
Argi dukterys tavo kalės
Argi Dievas ir jo angelai
Išėjo dangun atostogų
Kad šarvonės abu galai
Nebe verksmo pilni, o tostų
Jau atleisk, kad užklojo maišu
Ir įkirto į pilvą pjautuvą
Jie išmoko gyventi mažu
Ir į svetimo pusę spjauti
Ir į svetimo baltus rugius
Pamėtėt saujelę rugiagėlių
Kai norės, ant mažosios užgrius
Irgi virvę užmes ant gegnių
Tam kvailiausiam, nenuovokiam
Katras vaikšto po kiemą su išvarža
Ir paduos geležėlę vaikam
Alkaniem, katrie aria mišką
Ir taip reikia, ir būna tegul
Nes per amžius taip būdavo būdavę
Jau geriau atsikeltum, motul
Ir nueitum, nukastum bulves
Motulė 3
Iš vandenio ankstų rytą
Iš vėjo tos dainos esti
Išeisim rytoj į Rygą
Motulės namo parvesti
Atsimeni, kaip jin stvėrė
Vartus, kai ją nešė brėkštant
Kaip veidą užaugo svėrės
Kaip pavogė sielą kėkštai
Kaip metai sugniaužė saują
Kaip lindo per burną slenkstis
Kaip kirto vapsva pusiaują
Kai puolė prie duonos lenktis
Nukritus mėnulio riekei
Kaip degė veideliai sūrūs
Kaip nešė sijonų priekiai
Į kelią dukras ir sūnus
Jin gieda dabar – iš vėjo
Iš vandenio ankstų rytą
Dar nieks nesugrįžo, kas ėjo
Motulės parvest į Rygą
Motulė 4
Rygos pakraštėliai žali
Mes kirtom dangų vėlai
Žiūrėkim, ten sodas, ly
Motulės darželis, lai
Mes smeigsim snapais obelin
Nutūpsim po amariliu
Tiktai ne sodelis ten, lin
Motulės griautelis, liu
Žiūrėkim, ratilių žolėj
Motulės aukso koljė
Mes leisimės suopiais, lėj
Mes pulsim ereliais, lė
Ir kojas sudilgins gėla
Ir veidus nupraus gėluo
Tiktai ne koljė ten, la
Motulės akelė, lo
Rygos ežerėliai giliai
Miegosim kur kas giliau
O jeigu numirsim, lei
Motulę regėsim, lau
***
Dalgis nukirto smilių
Nykštį tėvynė graužė
Mažąjį ta, kurią myliu
Per plaukus, būdavo, audžia
Rado aruode girtą
Ketvirtą vidurinysis
Ėmė, įstrigo į girną
Manosios geltonos nytys
Saule sidabražvyne
Mėnuli už šimto mylių
Kur gi dabar tėvynė
Ir toji, kurią aš myliu
Guldė tėvynę žąsys
Aruode ant šalto šono
Smilius, nykštys ir mažasis
Vedybas, tavosios, šoko
Eitum, sūneli, plauktum
Tenais, kur geltonos nytys
Peilį, kaip duonon, plautin
Suvarė vidurinysis
***
Nužydėjęs į nuotakos pusę
Užgiedos raudonasis smidras
Nutekės kaip jaunystė į pūslę
Obuolių vėlyvųjų sidras
O ant kalno prie lentpjūvės mergos
Iš ulyčios sušoks sadutę
Ir kumelės, raudonos kaip verbos
Atlydės mėnesieną saldutę
Į jaunosios sudėta pasogą
Senapienės, gaidžiai ir šunės
Susirinks naktikovai į stogą
Ir tarškės ant delčios viršūnės
Sužibės kaip alyvuogės sagos
Šešurų, ir kalbėsis svotai
Nekaltybę jaunosios pasaugos
Prie Panelės paveikslo votai
Giesmininkės, tarp varnų pagirtos
Gers miešimą ir valgys kulšis
Tik jaunikio pakaušis nuo girnos
Sulėtėjusios aslon kulsis
Tik nuo piršto platusis auksinis
Nurietės į pelėnų urvą
Tik jaunosios žabo išaugtinis
Plevėsuos per viksvas, per purvą
Į lydekos ir ungurio šeimą
Kur vanduo – kaip pernykštis sidras
Ir kai rytas atbrėkš į atšlaimą
Negiedos raudonasis smidras
***
Mano brangioji nutolo
Marių jūrų krantu
Kaip žiedeliai migdolo
Po langeliu krintu
Kirto kulka pilotę
Padai pilni skylių
Žinią vėjas atplovė
Žabalu kikiliu
Paukšti, skristum atgalio
Vakaro pakrašty
Arba ant lauko žalio
Liksim nesuprasti
Gerkles išlups migdolai
Galvas išplaus vanduo
Paukšti, dangaus Madonai
Mūsų vaikus parduok
Paukšti, į vandenį sūrų
Laimę gilyn skandink
Plaka už marių jūrų
Josios – širdis – smarkyn
***
Žėri mėnuo kaip žvejo valksna
Ir aš sėdžiu akis užspaudęs
Mano mergaitė salsva
Nusipraususi braido paupes
Atsigulęs kartu su sartais
Aš matau, kas per naktį vyksta
Mano mergaitė rytais
Pasiverčia į upės viksvą
Pasiverčia dumblu eržilai
Ir galva man nuo vėjo svaigsta
Mano mergaitė, žinai
Panaši į Marijos paveikslą
Žirgo šonai kaip upės krantai
Ir aš maigau rankoje gėlę
Mano mergaitė antai
Užu vingio ano prigėrė
***
Mes gersim, brolau, iš Vilijos
Kartu su baltais arkliais
Mergaitės paskui iš vizijos
Padebesiais ateis
Kojelės ant lauko mėlyno
Širdelė rami kairėj
Mes tyliai liemuo prie liemenio
Liksim pavakarėj
Ant vandenio, vėju varomo
Mus laikas visus apgaus
Naktis atsiras iš vakaro
Vakaras – dangaus
Mergaitės nuskęs į Viliją
Vaikams atiteks arkliai
Nuskęsi, broleli, gylyje
Su mėnuliu gerklėj
***
Sukapojo tėvas bučių
Nepagavęs balto šamo
Ar aš visad tavo būsiu
Jei tu visad būsi mano
Išdaigino vėjai krieną
Verda pilnos kraujo gyslos
Renkasi į tėvo kiemą
Su ilgais kardais žmogystos
Tie kardai žydrieji lankstūs
Kerta, riejasi savaime
Mes išeisim brėkštant ankstūs
Kai giedos gaidys nelaimę
Kai giedos danguj kaimynas
Ryto maldą devyneilę
Prasidės ruduo vėlyvas
Panašus labai į meilę
Panašus į dvaro poną
Kurisai pasmaugė paną
Panašus į pečiaus vopną
Ir į tėvo žemės planą
Pasikorė tėvas bučiuj
Ir jo vietoj auga krienas
Vakare lankoj žibučių
Plaukios mėnesio kurėnas
Vakare prie tėvo namo
Mes laimėsim ilgą mūšį
Tik nebūsi niekad mano
Jei aš visad tavo būsiu
***
Raudongalviai vilkai vakare ant lankų
Apsilankė
Nesulaukia manęs prie aukštųjų langų
Baltarankė
Kaip gerai, kad į jauno mėnulio nagus
Nepapuolei
Eržilai nusineš į nebūtus namus
Ugniabroliai
O lietum kai atplauks iš pietų po giedros
Debesynas
Pasodink, ir ant mano krūtinės giedos
Debesylas
Prakalbėk, ir ant lovos krauju sužydės
Šalavijas
Palytėk, ir plieninis baltai sužiedės
Kalavijas
Ir kai saulė ateis iš vėjuotų miškų
Mėlynoji
Apsivilk mano marškinius, jei numirsiu
Mylimoji