Mantas Gimžauskas, ŠAMANAS™: [Poezijos knyga], knygos idėja: Mantas Gimžauskas, knygos sudarymas ir dizainas: Tomas S. Butkus, knygos projektas: vario burnos, Kaunas: Kitos knygos, 2007, 1003 [200] p., iliustr., 800 egz.
Praėjusiais metais Klaipėdos idėjų dirbtuvės „Vario burnos“ ir jų „meistras“ Tomas S. Butkus išleido tragiškai žuvusio jauno kontrakultūrinės laikysenos poeto Manto Gimžausko (1976–2006) poezijos rinkinį „ŠamanasTM“. „Vario burnų“ leidybiniai poezijos projektai išsiskiria tuo, kad kalbinis tekstas ne viename šių dirbtuvių leidinyje veikia vizualiniame grafikos, spaudinio dizaino, maketo intertekste kaip viena, dažnai ir nepagrindinė jo dalis. Drauge šie projektai atskleidžia įdomias, provokuojančias, taip pat gan rafinuotas formos paieškas.
Tokiems knygos eksperimentams priklausytų ir „ŠamanasTM“. Knyga įrėminta bent keliais dokumentiniais tekstais, aiškinančiais jos atsiradimą – tai tekstų autoriaus laiškai leidėjui, rekomendacijos, knygos leidimo projekto aprašymai, būtini paramai gauti. Knygoje į vieną konceptualią lygiagretę suvedama ne tik dokumentika ir poezijos tekstai, bet ir jų grafinė forma bei iliustracijos (jų autorius Kęstutis Gudavičius). Tai trys vienodai semantiškai veiksnūs sluoksniai. Dokumentika ironiškai atlieka Ars poetica tekstų funkciją: išties tie „priedai“ yra itin informatyvūs knygos meniniam principui perprasti. Pavyzdžiui, rinkinyje įdėta ir prieš 15 metų parašyto rankraštinio manifesto faksimilė:
Tokiems knygos eksperimentams priklausytų ir „ŠamanasTM“. Knyga įrėminta bent keliais dokumentiniais tekstais, aiškinančiais jos atsiradimą – tai tekstų autoriaus laiškai leidėjui, rekomendacijos, knygos leidimo projekto aprašymai, būtini paramai gauti. Knygoje į vieną konceptualią lygiagretę suvedama ne tik dokumentika ir poezijos tekstai, bet ir jų grafinė forma bei iliustracijos (jų autorius Kęstutis Gudavičius). Tai trys vienodai semantiškai veiksnūs sluoksniai. Dokumentika ironiškai atlieka Ars poetica tekstų funkciją: išties tie „priedai“ yra itin informatyvūs knygos meniniam principui perprasti. Pavyzdžiui, rinkinyje įdėta ir prieš 15 metų parašyto rankraštinio manifesto faksimilė:
Visais atžvilgiais subrendęs pareiškimas
sau ir visiems, ką tai domina
Šią savo kūrybos akimirką galutinai apsisprendžiau atsisakyti siurrealizmo ir psichodelikos, kaip savo kūrybos ideologinių gairių. Tuo nenoriu pasakyti, kad šioms kryptims nebėra vietos mano poezijoje– joje vietos yra VISKAM. Aš tiesiog atsisakau ankstesnę mano kūrybą formavusių (ir dabar jau autentiško gyvybės PATYRIMO beveik visiškai išstumtų) nuostatų. Tai aš oficialiai ant popieriaus esu priverstas išdėstyti, kad psichologiniame lygmenyje nesutikdamas jokių kliūčių, galėčiau remtis savo autentiška patirtimi ir
KUO TIKTAI NORIU.
Mantas Gimžauskas Šamanas
1993. 7. 7
Atrodo, kad šį dar septyniolikamečio autoriaus manifestą tiksliai perskaitė knygos sudarytojas dizaineris Tomas S. Butkus-Slombas. Kaip ir tekstų autorius, jis, kurdamas vaizdinį knygos pavidalą, remiasi „kuo tik nori“ – didžiule teksto šrifto pavidalų ir spalvų, iliustracijų, popieriaus rūšių įvairove. Viena vertus, taip sukuriama įtampa tarp dokumentinių tekstų signalizuojamos „autentikos“, netarpiškumo ir tos aplinkybės, kad skaitomi tekstai jau yra „antriniai“, tarpininkaujami vaizdinės jų interpretacijos: skaitomi tekstai jau yra perskaityti. Tad vien dėl šios priežasties knygos autorystę po lygiai pasidalija poetas ir sudarytojas. Kita vertus, ši dviguba autorystė yra savaip darni; dizainerio atidumas tekstams ir, sakyčiau, įsipareigojimas poetui kaip bičiuliui nekelia abejonių. Taip sukuriama tikra kūrybinių dirbtuvių atmosfera.
Rinkinys yra programiškai eklektiškas; anot autoriaus laiško leidėjui: „neslepiu savo raidos, eklektikos ir kartu negalėjimo pabėgti nuo savo poezijos“. Taigi jei jame kas nors reprezentuojama, tai pats dioniziškas, karnavalinis kūrybos principas, glūdintis avangardinėje laikysenoje, kurią autorius pridedamame laiške leidėjui yra įvardijęs savais „kontrakultūriniais kaprizais“.
Rinkinio energija, viena vertus, kaip tik kyla iš jo eklektikos ir netgi pabrėžtinai forsuoto įvairovės principo. Tam tikri trumpi sujungimai galimi, kai šalia atsiduria patys skirtingiausi kalbiniai dariniai: „psichodelinės poetikos“ eilėraštis ir paaugliška avangardinio herojaus romantizacija (plg. „jie žiūri į mane“, „Gimtinės aplankymas“), kompiuterinio žaidimo naracija, jau ne poetikos, o paties psichodelinio svaigulio srautai, parduotuvės čekių perrašai, „pniaumatinių kūjų“ reklama, „ištrauka“ iš pirmosios Gimžausko knygos (t. y. tušti puslapiai su copyrighto ženklu(1), angliškai-lietuviška kontrakultūrinė lietuvių istorinės vaizduotės destrukcija ar socialinė satyra („Antigravitacinė Voruta“) ir t. t. Tai tikras avangardinis formų, žaismo, išradingumo fontanas. Kaip rašoma eilėraštyje su 1993 m. data – „aš pats esu DIDYSIS KRATERIS“. Bendresne prasme tai ribų peržengimo, jų laužymo ir kvestionavimo energija ir jos kryptys.
Knyga sukuria verpetuojančio sūkuringo srauto įspūdį, kur kiekvienas verpetas įtraukia ir gramzdina dėmesį savin, neleisdamas matyti kitų ar aprėpti visumos. Knyga išsidėsto ne architektūriškai-erdviškai, o tam tikrais energijos pliūpsniais. Techninė detalė: knyga neturi turinio, norint grįžti prie kurio nors teksto, reikia vėl leistis į knygos labirintą, net jei nenori. Knygos neįmanoma cituoti, nes iš vaizdinės ir srautinės terpės ištrauktas tekstas praranda didelį procentą gyvybės (parafrazuojant kompiuterinių žaidimų realijas iš teksto <DOOM>, publikuoto ir anksčiau kultūrinėje spaudoje). Tam tikra sąsaja tarp skirtingo poetinio principo tekstų galima laikyti rinkinio pavadinimu nusakytą herojų – poeto-šamano, vedlio per įvairias tikroves ir jų ribas, kartais įgyjančio avangardinio triksterio bruožų, figūrą. Iš „zoologijos sodo“ vedama į virtualius nuotykius, intoksikuotos sąmonės keliones, vartotojiškos kasdienybės plokštumas, iš kurių vėl vaduojamasi stimuliuotų emocijų duburiuose. Vaizdinėje rinkinio plotmėje šią saistančią liniją atliepia komikso punktyras, išsidėstantis per visą knygą nuo pirmojo iki ketvirtojo viršelio puslapio. Jame dalyvauja tas pats triksteriškas viršelio veikėjas su varlės kauke ir bohemiška kompanija – „amžinaja chebra“.
Kita vertus, tradicinių skaitymo įpročių turinčiam skaitytojui ši knyga yra ir didžiulio informacinio triukšmo, kaip šiuolaikinės kalbinės tapatybės formos, išklotinė. Tačiau knygoje nėra dažnam vadinamajam dabartinės literatūros „prieštarautojui“ būdingo gaižaus cinizmo, kuris neretai tiesiog kompensuoja ar maskuoja kūrybinę negalią, nesugebėjimą išties pasiūlyti ką nors kita. Galima sakyti, kad „ŠamanasTM“ savu išradingumu, sūkuriuojančia žaisme ir karnavališka eksperimento energija yra išties turininga alternatyva tradicinei poezijai.
__________________
Rinkinys yra programiškai eklektiškas; anot autoriaus laiško leidėjui: „neslepiu savo raidos, eklektikos ir kartu negalėjimo pabėgti nuo savo poezijos“. Taigi jei jame kas nors reprezentuojama, tai pats dioniziškas, karnavalinis kūrybos principas, glūdintis avangardinėje laikysenoje, kurią autorius pridedamame laiške leidėjui yra įvardijęs savais „kontrakultūriniais kaprizais“.
Rinkinio energija, viena vertus, kaip tik kyla iš jo eklektikos ir netgi pabrėžtinai forsuoto įvairovės principo. Tam tikri trumpi sujungimai galimi, kai šalia atsiduria patys skirtingiausi kalbiniai dariniai: „psichodelinės poetikos“ eilėraštis ir paaugliška avangardinio herojaus romantizacija (plg. „jie žiūri į mane“, „Gimtinės aplankymas“), kompiuterinio žaidimo naracija, jau ne poetikos, o paties psichodelinio svaigulio srautai, parduotuvės čekių perrašai, „pniaumatinių kūjų“ reklama, „ištrauka“ iš pirmosios Gimžausko knygos (t. y. tušti puslapiai su copyrighto ženklu(1), angliškai-lietuviška kontrakultūrinė lietuvių istorinės vaizduotės destrukcija ar socialinė satyra („Antigravitacinė Voruta“) ir t. t. Tai tikras avangardinis formų, žaismo, išradingumo fontanas. Kaip rašoma eilėraštyje su 1993 m. data – „aš pats esu DIDYSIS KRATERIS“. Bendresne prasme tai ribų peržengimo, jų laužymo ir kvestionavimo energija ir jos kryptys.
Knyga sukuria verpetuojančio sūkuringo srauto įspūdį, kur kiekvienas verpetas įtraukia ir gramzdina dėmesį savin, neleisdamas matyti kitų ar aprėpti visumos. Knyga išsidėsto ne architektūriškai-erdviškai, o tam tikrais energijos pliūpsniais. Techninė detalė: knyga neturi turinio, norint grįžti prie kurio nors teksto, reikia vėl leistis į knygos labirintą, net jei nenori. Knygos neįmanoma cituoti, nes iš vaizdinės ir srautinės terpės ištrauktas tekstas praranda didelį procentą gyvybės (parafrazuojant kompiuterinių žaidimų realijas iš teksto <DOOM>, publikuoto ir anksčiau kultūrinėje spaudoje). Tam tikra sąsaja tarp skirtingo poetinio principo tekstų galima laikyti rinkinio pavadinimu nusakytą herojų – poeto-šamano, vedlio per įvairias tikroves ir jų ribas, kartais įgyjančio avangardinio triksterio bruožų, figūrą. Iš „zoologijos sodo“ vedama į virtualius nuotykius, intoksikuotos sąmonės keliones, vartotojiškos kasdienybės plokštumas, iš kurių vėl vaduojamasi stimuliuotų emocijų duburiuose. Vaizdinėje rinkinio plotmėje šią saistančią liniją atliepia komikso punktyras, išsidėstantis per visą knygą nuo pirmojo iki ketvirtojo viršelio puslapio. Jame dalyvauja tas pats triksteriškas viršelio veikėjas su varlės kauke ir bohemiška kompanija – „amžinaja chebra“.
Kita vertus, tradicinių skaitymo įpročių turinčiam skaitytojui ši knyga yra ir didžiulio informacinio triukšmo, kaip šiuolaikinės kalbinės tapatybės formos, išklotinė. Tačiau knygoje nėra dažnam vadinamajam dabartinės literatūros „prieštarautojui“ būdingo gaižaus cinizmo, kuris neretai tiesiog kompensuoja ar maskuoja kūrybinę negalią, nesugebėjimą išties pasiūlyti ką nors kita. Galima sakyti, kad „ŠamanasTM“ savu išradingumu, sūkuriuojančia žaisme ir karnavališka eksperimento energija yra išties turininga alternatyva tradicinei poezijai.
__________________
(1) 1998 m. „Vario burnos“ išleido pirmąją Gimžausko knygą – tuščiais lapais, su pridėtu pieštuku.
Knygų aidai, 2008 Nr. 1