Dmitrijus Prigovas yra vienas universaliausių dabartinių Rusijos menininkų - skulptorius, architektas, dizaineris, tapytojas, muzikantas, prozininkas, poetas, instaliacijų kūrėjas, performansų organizatorius. Septintojo dešimtmečio pradžioje įsitraukė į neformalų Maskvos menininkų judėjimą. Ilgai nebuvo spausdinamas, Tarybų Sąjungoje nebuvo surengtos nei vienos jo darbų parodos. Išleido visą eilę knygų Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Nuo 1990 m. spausdinamas ir Rusijoje. 1993 m. Vokietijos Menų Akademijos A.S.Puškino premijos laureatas.
       2001 m. išleido knygą "Skaičiavimai ir nutarimai". Čia sau nebūdinga kalbos maniera (tarpine forma tarp poezijos ir prozos) kuria pesimistinį pasaulio vaizdą, kur žmogus išnyksta tarp daiktų ir pats tampa daiktu.

Dmitrij Aleksandrovič Prigov
Ak, štai kas tu, pasirodo, esi

Imu tavo ranką
Ir nustembu, kad ji gali išnykti
Kad liktų tik sausgyslės
Savaime suprantama, juk aš kirmėlė – atsakai
Tada viskas aišku

Glostau tau koją
Ir nustembu, kad ji stengias
Vis kilti aukštyn
Savaime suprantama, aš oro srovė – atsakai
Tada viskas aišku

Žvelgiu į tarpukojį
Ir nustembu, kaip jo gali
Nebūti
Savaime suprantama, juk aš tuštuma – atsakai
Tada viskas aišku

Pakreipi galvą
Ir aš nustembu
Kaip ji sklendžia tolyn
Savaime suprantama, aš juk nuotolis – atsakai
Tada viskas aišku

Įdėmiai žiūriu į akis
Neįžvelgiu nieko stebėtina
Savaime suprantama, aš esu tu – atsakai
Tada nebeaišku

Tave kalbinu, kalbinu
Neįžvelgiu skirtumo
Tikslo ir rezultato
Savaime suprantama, aš jungiamoji grandis – atsakai
Tada aišku

Sėdžiu toks vienišas
Ir staiga nustembu – tu šalia
Savaime suprantama, aš juk katė – atsakai
Na gerai, katė tai katė

Vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt