Mitios - neformalus judėjimas, prasidėjęs 1984 m., kurio branduolį sudaro 13 dailininkų iš anuometinio Leningrado. Mitios išpopuliarėjo ne tiek savo tapyba ar kita kūrybine veikla, kiek savito gyvenimo būdo propagavimu.
       Skaitydami šiuos mitių literatūrinius bandymus, daugelis turbūt įžvelgs mitią ir savyje.

Aleksandras Florenskis

Keletas mano didvyriškos girtuoklystės istorijų
(užrašytos 1994 m. gegužę)

1. 0,5 l obuolių vyno su Petia Gončarenka Lebiažjeve.
2. 1982 m. kelionės po Svanetiją metu bandžiau (tris kartus) užlipti ant arklio, tačiau nesėkmingai. Tuo metu prie mano žmonos lindo gruzinas.
3. Prisigėręs užlipau ant stogo, o nulipti bijau.
4. Boria Smelovas nukrito nuo laiptų Majorovo ir Fontankos kampe.
5. 1984 m. susidraugavęs su Šinkariovu, kaulijau iš praeivių pinigų vynui.
6. Šokam nuogi mėnesienoj. V.Šinkariovas, aš ir M.Šustermanas.
7. Pasivažinėjimas dviračiais Šinkariovo sodyboje. 1984 m.
8. Trigorske (1984 m. vasarą) girtuokliavau su Filu, milicininku iš Petrovskio, ir tariamu KGB majoru Eugenijumi Konstantinovičiumi.
9. Su Mitia Šaginu Ust-Narvoje rinkau tuščius butelius, įtraukiau į šį darbą ir žmoną. 1984 m.
10. Maskvos stotyje girtas beldžiausi į milicijos poskyrį, galvodamas, kad ten rasiu savo pasą, vairuotojo teises ir pinigus. 1985 m.
11. 1985 m. vasarą Ščiolkovo kaime dalyvavau gėdingai vagiant samanę iš senelio Iljos.
12. - Sakykite, mergaite, ar tai 47? - paklausiau aš. Iki šiol nežinau, ką aš turėjau galvoje.
13. Rimos Junoševos gimtadienyje, į kurį nebuvau pakviestas, nukritau nuo lovos ir tuo metu, kai žinoma kompozitorė Lora Kvint grojo savo naują kūrinį, garsiai trenkiau galvą į grindis.
14. Būdamas neblaivus ant kažkokių laiptų netoli pašto gėriau su puikiu dailininku Volodia Jaške lengvo elgesio moterų kompanijoje.
15. 1986 m. Dailininkas abstrakcionistas Vitalijus Kubasovas nori juokais mane papjauti mėsininko peiliu.
16. Žmona norėjo mane nubausti, tačiau kišenėje surado žaislinį begemotuką ir nurimo. 1986 m. arba 1987 m.
17. Naminis vynas Narvoje.
18. Buvau išgėręs ir kartu su Ostrovu Narvoje vairavau mašiną, kurios vairuoti nemokėjau.
19. 1988 m. įstojęs į Dailininkų sąjungą, slėpiau ten alų.
20. 1989 m. rugsėjį Ostendėje užsnūdau priėmimo pas grafą Mitkelfingerį metu ir dekoratyvine kolona nušliuožiau žemyn.
21. 1991 m. gegužę išeidamas iš namo Rue Christiane Paryžiuje vos neapverčiau labai brangaus ir gražaus motociklo.
22. Pučo metu 1991 m. rugpjūčio 19 d. sėdėjau su draugais pasaloje norėdamas sustabdyti tankus, jei jie tik pasirodytų.
23. 1991 m. gruodį mane ir Filą sumušė Karpovkoje.
24. Su Nikolajum prisigėręs "Jukon Džeko", ryte užmigau vonioje, ketvirtame aukšte, Gilston Road 41, Londone.
25. "- Iti tomoj, tomoj iti!" Rusijos-Estijos pasienis. 1992 m. spalio 4 d.
26. Paryžius, 1992 m. lapkritis. Su Miša Trofimenkovu uostom kokainą Tolstojaus viloje (Rue Balard 76).
27. Aš geriu tik su vaikinais iš savo kompanijos.
28. Štai sėdžiu su Lioša Ivlevu ir Vasia Golubevu Ešlyje, Merilende. 1994 m. gegužė.
                                                            Priedas
29. Tam, kad prisigertume už gautus pinigus, kartu su Saša Guščevu turguje bandėme nesėkmingai parduoti Stalino portretą.

Aleksandras ir Olga Florenskiai
Pasakojimas apie katę

       Po geografijos pamokos penktokas Vania Barinovas susikrovė į kuprinę mėgstamus žemėlapius ir išėjo į mokyklos kiemą. Jis galvojo apie Papanino šunį. Staiga berniuko dėmesį patraukė garsūs mokinių riksmai ir agoniškas katės miauksėjimas. Priėjęs prie tiršto draugų būrio, mažasis Vania su apmaudu pamatė, kad keletas vyresnių chuliganų žiauriai kankina katytę, o likusieji, pritariamai šūkčiodami, stebi pūkuoto gyvulėlio kančias. Vania labai mėgo kates, jis taip pat mylėjo šunis ir paukščius; gimimo dienos proga motina jam padovanojo kanarėlę. Berniukas nė negalvodamas puolė į pagalbą. "Laikykis, Murke!" - rėkė jis. Tačiau jėgos buvo nelygios. Atsigavę nuo netikėtumo, chuliganai ėmė skaudžiai mušti drąsųjį berniūkštį; Vania gi, nekreipdamas dėmesio į smūgių krušą, ištraukė iš kankintojų nagų mažą kūnelį. Išprotėjęs gyvis ne iš karto suprato, kad sulaukė pagalbos. Katytė puolė jaunąjį didvyrį nagais ir dantimis. "Ek, Murke, ko gi tu?!" Vania vyriškai kentė smūgius ir įkandimus. Jis galvojo apie Sedovo šunį.
       Išgirdęs triukšmą pasirodė mokyklos direktorius. Visi chuliganai išsigando ir išsibėgiojo, paskui juos dingo ir katė. Niekas nesiklausė Vanios pasiteisinimų. Už žiaurų elgesį su gyvūnais žaizdotas Ivanas Barinovas tą pačią dieną buvo pašalintas iš mokyklos.
       Namuose ryžtingojo berniuko kailį išpėrė nemaloniai nustebinti tėvai, griežtų elgesio taisyklių šalininkai. Vania daugiau nieko niekam nebeaiškino. Jis galvojo apie Pavlovo šunį.

Parinko ir vertė Darius Pocevičius

Į viršų