tekstai.lt

Gražina Cieškaitė. Teofanijos. Eilėraščiai

b_200_310_16777215_0___images_iliustracijos_2015_metai_rugpjutis-rugsejis_grazina_cieskaite.jpg

 

*
metafizinio sapno dugne
o mintie tu pradėjus mane
po Dievybės širdim ugnine

 

*
į kosminį veidrodį
Budos nuskendo žvaigždėtas
nakties atspindys

 

*
žydroje dykumoje
po gintariniais žvaigždynais
lyjant gėlių lietui

 

*
Budos kelias per dievišką
gelmę visatos OM garsyno
šviesoj sukas kosminis ratas

 

*
Dievo slėpinį tyrą
patyrus belaikėj
ekstazėj minties

 

*
nukryžiuotas pavasarį
pavasarį grįžo
rado žydintį kryžių

 

*
gimimas amžinybei
ta mirtis ugniniai vartai
begalybėn atverti

 

*
pagražinantis veidrodis
tikrovę jis kryžkelėj
prieš nuogą stabą stovi

 

*
jeigu tu mintie pikta
ateisi tave nugalėsiu
ir dar giliau esamybę mylėsiu

 

*
į psichokosmosą žengi
mintie kai į save tyloj
kaip veidrodin žvelgi

 

*
šviesos metafizika
kosminis Budos šešėlis
tylos atspindys širdyje

 

*
tylus gyvenimas
tamsoj sapnuotas vaizdas
ugninės dvasios žaizdos

 

*
dvasios judėjimas metafizine
spirale į nematomą šviesą
įbūtinus tiesą

 

*
už daikto buvo dvasia
už dvasios buvo Dievas
o už Dievo bedugnė žydėjo

 

*
sapnai kaip veidrodžiai
kreivasieliai atspindintys
dievą griovėją sutvėrusį nieką

 

*
bekūnė dvasia išsivystė
bepradė minties karalystė
bežodė poeto vaikystė

 

*
medituoki ribas sielos viršūnėj
nubudus ten kur mirė mirtis
ir išnyko savižudis Judas

 

*
metafizinė joga minties
tarsi dvasios drama prasidėjus
psichokosminis laikas idėjos

 

*
būtovė būtija būties vietovė
ant tuščio Dievo kapo
stovinti šventovė

 

*
iš amžinybės įsčių prasidėjus
energija įkūnytos idėjos
žydėk mintie nematoma tyli

 

*
gamta bevaisė ji
be dvasios kibirkšties
auka aklos mirties

 

*
nes kūnas būvio forma
šimtaveidė kai tu į jį
o siela nusileidi

 

*
metafizinę jogą minties
Dievui leidus žaidžiu
po rasotu pasaulio medžiu

 

*
Dievą pavertę stabu
šoka vaiduoklišką šokį
vieną maldą išmokę

 

*
minties budėjimai kai siela
meditacijoj nušvinta ir susilieja
su gamta lyg šviestų jai bekūnė visata

 

*
meditacijoj tuštuma prasiskleidžianti
tylos veidrodyje nemari
savo atspindžiu žaidžianti

 

*
minties kosmosą medituoti
imu Budos aidą
spinduliuojantį taurumu

 

*
dieviškąja komedija
pasibaigs visata
žmonijos kraujo puta

 

*
per Dievą žmogų matydamas
šventasis šviesą alsavo
į širdį įsiklausydamas

 

*
būties akivaizdoje kosminė
minčių riba kaip Dievo
daiktus medituojanti kalba

 

*
mirusių sielų veidrodis
mėnulis absoliutus
amžinybės nulis

 

8-9-metai-2015_200.png