tekstai.lt

Atodangos: nuo premijų iki F. Kafkos bylos

10-metai-2015
10-metai-2015
Premijos, premijos... Gegužės 13-ąją, per rašytojo ir vertėjo Dzintaro Suodumo (1922–2008) gimtadienį, trečią kartą Ikškilės krašto savivaldybė (Latvija) įteikė Dzintaro Suodumo literatūros premiją. Šiemet šiam apdovanojimui buvo pateikta per dvi dešimtis originaliosios prozos ir poezijos kūrinių bei vertimų. Vertinimo komisija vienbalsiai 2015 metų Dz. Suodumo premiją paskyrė prozininkui Mariui Bėrziniui už romaną „Švino skonis“, kuriame atkuriamas Antrojo pasaulinio karo pradžios laikotarpis – vienas sudėtingiausių periodų šiuolaikinėje Latvijos istorijoje.

Vengrų rašytojas Lāslo Krasnahorkai už pasiekimus pasaulinėje literatūroje apdovanotas „Man Booker“ premija. 1985 m. išėjo jo romanas „Šėtono tango“ („Satantango“), kurio motyvais buvo sukurtas filmas. Reikšmingiausi L. Krasnahorkai kūriniai yra „Pasipriešinimo melancholija“ („Az ellenallas melankoliaja“) ir „Seiobo ten, apačioje“ („Seiobo jart odalent“). Ši 60 tūkst. svarų sterlingų (82 tūkst. eurų) premija kas dveji metai įteikiama rašytojui, kurio literatūros kūriniai parašyti arba išversti į anglų kalbą. Per iškilmingą apdovanojimo ceremoniją šešiasdešimt vienų metų kūrėjas prisipažino, kad jo įkvėpimo šaltiniai yra rašytojas Franzas Kafka, muzikantas Jimis Hendrixas ir Japonijos miestas Kiotas.
Šių metų Rusijos nacionalinė premija „Poetas“ paskirta poetui, dramaturgui, scenaristui Julijui Kimui. Jis yra parašęs per pusę tūkstančio dainų, kurios skambėjo daugiau nei penkiasdešimtyje filmų. Laureatui atiteko 1,5 mln. rublių (apie 26 tūkst. eurų) apdovanojimas.
Pirmuoju Henryko Sienkiewicziaus premijos laureatu tapo Jacekas Świdzińskis už grafinį romaną „Įvykis. 1908“ („Zdarzenie. 1908“). Vertinimo komisija pripažino šio komikso apie Tunguskos meteoritą išskirtinumą: „ne populiariausiam iš nominuotųjų, o įdomiausiam romanui“. Nugalėtojui 40 tūkst. zlotų (apie 10 tūkst. eurų) premiją skyrė portalas „Dzika Banda“.
Liepos 8-ąją buvo paskelbtas vienuoliktasis tarptautinės Baltijos jūros regiono Janio Baltvilko vaikų literatūros premijos laureatas. Vertinimo komisija šių metų apdovanojimą skyrė estų rašytojai Aino Pervik už knygą „Prezidentas“; premijuota ir šios knygos vertėja į latvių kalbą Maima Grynberga. Ši premija įteikiama liepos 24-ąją, per J. Baltvilko (1944–2003) gimtadienį.


P. Brūverio „Knyga Gundegai“. Rygos leidykla „Zvaigzne ABC“ išleido paskutinį, prieš mirtį parengtą Pėtero Brūverio (1957–2011) poezijos rinkinį „Knyga Gundegai“ („Grāmata Gundegai“). Paantraštė „Eilėraščiai ne tik vaikams“, pasak leidėjų, kuria ne vieną paradoksą: čia juokas persipina su rimtumu, išmonė – su realybe, poezija – su proza, nacionaliniai dalykai – su globaliais; visa tai būdinga P. Brūverio kūrybai, kuri įvertinta K. Elsbergo, J. Baltvilko, Poezijos dienų, Baltijos Asamblėjos ir Literatūros metų premijomis.


Žurnalas „Sans“. Latvijoje pradėtas leisti elektroninio formato literatūros ir kultūros žurnalas „Sans“. Šis žurnalas yra multimedinis: jame ne tik tekstai ir iliustracijos, bet ir gyvai skaitoma poezija.


Ernesto Hemingway'aus namas. JAV labdaros fondas „Finca Vigia“ skirs 860 tūkst. dolerių rašytojo Ernesto Hemingway'aus namo restauravimui Havanoje. Amerikiečių rašytojas čia gyveno 1939–1961 m. ir parašė savo žymiausią kūrinį „Senis ir jūra“; už šią apysaką jis 1954 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Pokalbiai dėl E. Hemingway'aus namo atnaujinimo prasidėjo 2005 m., tačiau dėl įtemptų JAV ir Kubos santykių įgyvendinti bendrą projektą susitarta tik šių metų liepą, kai normalizavosi dviejų kaimyninių valstybių bendradarbiavimas.


R. Rendell (1930–2015). „Skaitymas nebėra užsiėmimas, savaime suprantamas žmonėms“, – prieš porą metų sakė viena žymiausių anglų detektyvų ir psichologinių trilerių autorė Ruth Rendell interviu BBC. Ją kaip rašytoją šiurpino suvokimas, kad knygų skaitymas nebėra daugelio žmonių mėgstamas laiko leidimas, o tai liudija literatūros nuosmukį. Jai tuomet pritarė „Man Booker“ premijos nominantas P. Hensheris, sakydamas, kad skaitymas jau tapo „mažumos užsiėmimu“.
Šių metų sausį R. Rendell patyrė insultą ir po kurio laiko iškeliavo į amžinybę, palikusi fragmentišką atminties įrašą: 1930 02 17–2015 05 02.
Per penkiasdešimt aktyvaus literatūrinio darbo metų R. Rendell išleido aštuonias dešimtis knygų: garsiąją seriją „Inspektorius Veksfordas“ sudaro dvidešimt keturi romanai; trisdešimt keturi pavieniai romanai, devyni novelių rinkiniai, keturiolika knygų pasirodė Barbaros Vine slapyvardžiu. Daug jos kūrinių adaptuoti kinui (pvz., garsusis P. Almodovaro filmas „Virpantys kūnai“) ir televizijai (populiarusis serialas „Inspektorius Veksfordas“). Rašytojos kūryba įvertinta daugybe premijų ir apdovanojimų, tarp jų – keturi Detektyvų rašytojų asociacijos Auksiniai durklai. R. Rendell buvo suteiktas baronienės titulas. Į lietuvių kalbą išversti jos romanai „Krokodilo nasruose“ (vertė Z. Marienė), „Pamergė“ (vertė D. J. Vabalienė) ir „Vaikeliai girioje“ (vertė I. Rosenaitė).


Baigta nagrinėti F. Kafkos byla. „The Guardian“ praneša, kad Izraelio teismas baigė nagrinėti austrų rašytojo Franzo Kafkos palikimo bylą.
F. Kafka (1883–1924) prieš mirtį rankraščius patikėjo savo draugui Maxui Brodui ir nurodė juos sudeginti. Tačiau M. Brodas neišpildė F. Kafkos prašymo – bėgdamas nuo nacių persekiojimo, jis 1939 m. šį archyvą išvežė į Palestiną, o vėliau į Izraelį. M. Brodas po mirties (1968) F. Kafkos kūrybinį palikimą patikėjo savo sekretorei E. Hoffai. Jai buvo duota užduotis „publikuoti rašytojo kūrinius, o po jos mirties užtikrinti Kafkos literatūrinę nuosavybę atitinkamoje įstaigoje“. 2007 m. mirė E. Hoffa, ir ši kolekcija atiteko jos dviem dukroms, kurios 2008 m. pradėjo teismo procesą, neva šis palikimas priklausantis joms. Per šį laiką kai kurie F. Kafkos literatūrinio palikimo dalykai buvo parduoti aukcionuose užsienyje. 62 puslapių teismo sprendimas nurodė likusius F. Kafkos kūrybinio palikimo rankraščius atiduoti Izraelio nacionalinei bibliotekai.

 

Parengė Arvydas Valionis