Cisternos

Ūkanų globojamoj

Ramiojo pakrantėj naktį

Dunksančios cisternos

Ir žuvų ledinės akys sekė

Jo automobilio slinktį

Taisomam kely

 

Žemkasės aptvertos duobės vielos

Riogsantys betono luitai žvyro kupstai

Posūkis į kairę dešinę į pilką nežinią

Nuokalnėj užutekis prie rampų baržos

Tanklaivis krovimo mašinerija statinės

Sandėliai rodyklių ir ženklų mišrainė

Kol už ūkanoto posūkio neįvažiavo į

Asfalto lyginimo volo karštą glėbį

 

Viršuje reklamoj žvejas

Laikė jau ištrauktą tinklą

Ir žuvų ledinės akys smigo

Į mašinos suniokotą priekį

Buvo aišku šįryt čia

Prie blausių cisternų

Susidurs su realybe

 

2010

 

Sala

Graikija. Vaidybos turtai

Tarp kolonų smilkalai

Klitemnestros vardo burtų

Apkerėta mitinė sala

Kurią valdo išdidus karalius

Supamas homeriškų veidų

Aš sapnuoju, kad jo galioj

Vyksta festivalis ir šalia

Sėdi mano sielos broliai –

Architektai ir kariai

Klausosi Eischilo žodžių

Lig vėlyvų prieblandų

Kai tamsoj išnyksta burtai

Karalienės mylima sala

Ir virš jūros tvyro

Buvusio vaidinimo gėla

 

2012

 

Euridikių vasara

Žavesiui gimusios bet

Gamtos liūdesiui sutvertos

Jokiais būdais nelaimimos

Paliekančios mus kas kartą

 

Su jų likimo vizijom gyvenau

Į vasaros erdvę tvirtai įnikęs

Kai netikėtai vis pasikartojo

Kažkas, ir joms išlikt nepavyko

Dėl to priekaištauju legendai

Lėmusiai per anksti joms nebūti

Per anksti nesidžiaugti šviesa

Ir požemiuos pražūti

 

Argi tam turi gimti moterys –

Jaunystėje „gėlės tarp gėlių“

Pažinęs vieną kalbu poterius

Kad nenueitų Euridikės keliu

 

Hölderlinui

Spygliuočių girių šalyje

Paukščiams giedant

Iš tūkstančio viršūnių

Atrinktas kalbos grožiui

Tapai mano auklėtoju

 

Įsidėmėjau giesmes

Olimpui, būčiai, laikui

Skiemenų skambesį

Žmonijos likimo tiesai

 

Svaidžiau kankorėžius

Į mus lydinčią praeitį

Kai įvykiai tiesė kelius

Į saulėlydžio pakrantę

 

Galvoju apie tai šiąnakt

Su rago ūksmu ausyje

Ir volungių aidesiais

Tėviškės ainių laisvei

 

2013

 

Kleiner Wannsee

Istorijai knietėjo

Sugriauti rūsčią sieną,

Su ja pradingo ir mūsų

Susitikimo ženklas.

 

Išnyko šimtai mėnesių

Be mirksnio su tavimi,

Skaičiau, kaip Heinrichas

Von Kleistas 1811 metais

Berlyne su Henrietta Vogel

Nusišovė Kleiner Wannsee

Vietovėje, kur 1946-aisiais

Tristano ir Izoldos gatvių

Kampe dairiausi paklydęs

Dar be tavęs…

 

...Tada nežinojau,

Kad ten netoli palaidoti

„Sukulto ąsočio“ autorius

Ir jį mylėjusi vėžiu sirgusi

Rašytoja Henrietta.

 

Buvimo taurė dabar

Yra pilnutėlė! Nemanau,

Kad šie metai dovanos man

Tai, ko visi kiti pagailėjo –

Bent vieną susitikimą

Bet kur planetos sode.

 

2012

 

Eleonora

Laukų totemai perspėjo:

Gulės ji prie medūzos,

Tarp zujančių aukšlių,

Uolėtam lagūnos dugne.

 

Nustelbęs perspėjimą,

Lyg paklydęs bėglys

Ieškojau metų gniaužtuos

Panirusio buities pasaulio –

Kadaise lytėtų daiktų,

Paženklintų įvykiais.

 

Sugrįžo Galapagams

Žiūronai, šalmas, diržų

Sagtys, ginklas, kuprinė,

Sugrįžo lengvi indai,

Vandens kristaluos įšalo

Išsiskyrimo žvilgsnis.

 

Nuo įkalnės lydėjau

Rudens spalvų kelionę.

Kuždėdamas bylojau:

Ten svyra gluosnis,

Ten Girstupio taku ateina

Jaunoji, stabteli ir dairos,

Su kaspinu plaukuos.

Girdžiu jos priedainį,

Bandau pritarti.

Nepajėgiu…