Algimanto Žižiūno nuotr.

 

Liūnei Sutemai

 

Pasiklydus pievų ilgesy

Kaip jurginuos prie namų esi.

Glaudžias siela prie senos kalbos,

Prie drobelės, močios išaustos...

 

Skamba varpas miško vidury.

Kur, plaštake, kaip gėlė skrendi?

 

O už rūko, o už vandenų

Skrieja bėriai...

 

Pievos žalios kaip lemties

Akis, ką pabirę brizgilai

Sakys... Tarp ženklų ir tarp

Kelių kryžmės guli

Vario gintaro dėmė...

 

Pasiklydus pievų ilgesy,

Kur, plaštake, su viltim skrendi?

 

2011.XII.16

 

*

Gyvenimas turi kortų

Kaladę rankose,

Vis pereiliuodamas, –

Ką išmest ir ką dar

Palikt, kad žingsniuotų

Vieškeliais...

 

Be įtūžio. Įsižiūrėdamas...

 

2012.V.11

 

*

Aš kalbuos su madam

Gamta apie pienes.

Kaip sėja ir skamba...

Apie ežero veidą

                           ir veidrodį...

 

Apie vėją, kur medžiuose

                               supasi,

Apie debesų upes

Ir žinginę sunkią

Per rudenio šlyną

Arklių, kai veža

Kaimynas kaimyną

Į kapines ar bažnyčią...

Ir kaip per vieškelį,

Tarytum netyčia,

Šliaužia aptingus angis...

 

Ta Apvaizdos Akis,

Kai mes bandom suprasti...

 

2012.V.11

 

*

Mano galva ilsėjosi

Mėnulio delčios pavėnėj.

Atmetus vieną ranką,

Kita siekiau žvaigždės,

Kai mano kūną uždengė

Audringi debesys ir

Mano lieknas kojas

Barstė žiedais ir vainikais...

 

Mano kūnas ilsėjosi

Debesies glėbyje.

 

2013.IV.21

 

Buvo vasaros naktis...

 

Kai ateina žvaigždėtas

Dangus, tyloje tyliausioje

Ima groti miškai

Vos vos priliesdami sielos

Stygas... Ir iš jonvabalių

Taurės, tarsi du įsimylėjėliai,

Svaiginamės minties stiprybe.

 

2012.VII.10–11

 

*

 

Ant balto sniego tako

Skiautelė laiško, bučinys...

Pakėlus galvą dar viliuosi,

Kad lauktas, būtas

Laikas dar atskris...

 

Ir vaikščioju Neries

Pakrantėm, gatvelėm Vilniaus...

 

Ant balto sniego tako

Skiautelė laiško, laiško,

Laiško!..

 

2013.IV.10–11

 

*

Nuo krašto lig krašto

Saulėlydis nusklendžia,

Tarsi sakalas, tylos užvaldytas.

Išdidus, tarsi būtų

Sargyboje miego...

 

Vos tik čirptels pabudęs,

Pakilęs aukštyn vyturys,

Ir pašvaistė nušvis

Tarsi deglas.

 

Ak, rytas! Rytas!

 

2013.IV.5–7