Herta Muller       Nobelio premija Hertai Müller. 2009 metų Nobelio literatūrinė premija paskirta Rumunijoje gimusiai vokiečių prozininkei, poetei, eseistei Hertai Müller (g. 1953 m.). Švedijos Karališkoji Mokslų Akademija H. Müller apibūdino kaip rašytoją, „kuri sutelktos poezijos ir atviros prozos priemonėmis piešia nuskriaustųjų gyvenimo peizažą“. Literatūros kritikai pabrėžia unikalų jos kūrinių stilių, gražią, vaizdingą poetinę kalbą.

       H. Müller debiutavo apsakymų rinkiniu „Žemumos“ („Niederungen“, 1982). Jį cenzūravo Rumunijos valdžia, o rašytoją pradėjo persekioti slaptoji policija „Securitate“. 1987 m. dėl šių priežasčių H. Müller kartu su vyru rašytoju R. Wagneriu persikėlė gyventi į Vokietiją.

       H. Müller kūrybinę biografiją sudaro 26 prozos, eseistikos, poezijos knygos. Jos talento aukštumų reikia ieškoti romanuose „Žmogus yra didysis pasaulio fazanas“ („Der Mensch ist ein großer Fasan auf der Welt“, 1986), „Šiandien aš geriau su tavim nebūčiau susitikus“ („Heute wär ich mir lieber nicht begegnet“, 1997), „Amo sūpuoklės“ („Atemschaukel“, 2009). H. Müller kūriniuose vyrauja Rumunijos politinio (N. Ceaus‘escu režimo metai) ir socialinio gyvenimo realijos. Užpernai rašytoja viename straipsnyje apgailestavo, kad šių dienų rumunai ima pamiršti savo praeitį: „Jie apsimeta, kad ji išnyko be pėdsakų, visą šalį kamuoja kolektyvinė amnezija.“

       H. Müller kūriniai versti į daugiau kaip dvidešimt pasaulio kalbų. Rašytojos kūrybinė veikla įvertinta dviem dešimtimis literatūrinių apdovanojimų, tarp jų – F. Kafkos, Graco, Berlyno, Dublino, Brėmeno literatūrinėmis premijomis.

       2009-ųjų „Booker“. Šiemetinė grožinės literatūros premija „Booker“ (The Man Booker Prize) paskirta britų rašytojai Hilary Mantel (g. 1952 m.) už istorinį romaną „Vilko dvaras“ („Wolf Hall“). Ši 1968 m. įsteigta premija skiriama britų, airių ir Sandraugos šalių rašytojams už geriausią metų knygą. H. Mantel, priimdama premiją (50 tūkst. svarų sterlingų), prisipažino, kad kūrybinis sumanymas parašyti romaną apie Anglijos karaliaus Henriko VIII patarėjo Thomo Cromwellio gyvenimą kilo prieš dvidešimt metų; literatė kūrinį rašė penkerius metus, dabar kuria jo tęsinį.

       „Kai pradėjau rašyti knygą, žinojau, kad manęs laukia sudėtinga užduotis; privalėjau sudominti istorikus, gerai nuteikti persisotinusius kritikus ir pagaliau pritraukti eilinio skaitytojo dėmesį“, – per apdovanojimą pareiškė premijos laureatė.

       „Šimtas metų vienatvės“ – įtakingiausias kūrinys. Nobelio premijos laureato Gabrielio Garcķa Ma´rquezo knyga „Šimtas metų vienatvės“ laikoma pačiu įtakingiausiu pastarųjų dvidešimt penkerių metų literatūros kūriniu. Tokią išvadą pateikė tarptautinis literatūros žurnalas „Wasafiri“, šiemet švenčiantis 25-ąsias leidybos metines. Leidėjai, pasinaudoję šia proga, kreipėsi į žinomiausius dvidešimt penkis pasaulio rašytojus, prašydami pareikšti savo nuomonę, kuri pastarųjų metų knyga jiems atrodo reikšmingiausia. „Šimtas metų vienatvės“ aplenkė V. Nabokovo „Lolitą“, S. Rushdie „Šėtoniškas eiles“ ir „Vidurnakčio vaikus“, L. Wittgensteino „Filosofinius tyrimus“, B. Obamos „Mano tėvo svajones“.

       Prenumeruojama internetinė biblioteka. „The Walt Disney Company“, per metus parduodanti apie 250 mln. knygų, pasiūlė įkurti prenumeruojamą internetinę biblioteką. Sumokėjus 79, 95 dolerio, tėvams ir vaikams būtų prieinamos šimtai elektroninių pasakų. knygų dalis bus pateikiama spausdinta forma, dalis – įgarsinta. Ši internetinė prieiga skiriama 3–12 metų vaikams.

       Pasirodė „Prarastas simbolis“. Rugsėjo 15-ąją knygų rinkoje išėjo naujas Dano Browno romanas „Prarastas simbolis“ („The Lost Symbol“) – populiaraus „Da Vinčio kodo“ tęsinys. „Ši knyga turi paralelių su kitomis mano knygomis. Aš vėl grįžau į simbolių, slaptų draugijų, meno ir istorijos pasaulį“, – teigia rašytojas.

       „Prarastas simbolis“ turėtų būti geriausiai šiais metais, o gal net ir dešimtmetį, perkama knyga kietais viršeliais“, – tvirtina „Borders“ vyresnioji grožinės literatūros prekybos agentė Ruth Atkins.

       Priminsime, kad „Da Vinčio kodas“ pasaulyje paplito 81 mln. egzempliorių tiražu. Tačiau britai daug atsainiau vertina D. Browno kūrybą – jo romanus, kaip „makulatūrinius“ kūrinius, skaitytojai noriai atiduoda labdaros parduotuvėms.

       E. Hemingway‘aus anūko išdaigos. JAV išleista nauja E. Hemingway‘aus knygos „Amžina šventė“ („A Moveable Feast“) laida. Kaip praneša „The New York Times“, ji skiriasi nuo 1964-ųjų laidos. E. Hemingway‘aus anūkas iš esmės pakeitė knygos turinį, nes jo netenkino puslapiai apie senelę, antrąją E. Hemingway‘aus žmoną: teksto dalį išbraukė, o dešimtį nepatikusių fragmentų nukėlė prie knygos priedų. Anūkas pateisina savo veiksmus, teigdamas, kad pirmąją knygos laidą netinkamai sukompiliavo ketvirtoji rašytojo žmona. Laikraštis paniekinamai atsiliepia apie leidyklą „Scribner“ (ji išleido ir pirmąją, ir dabartinę laidą), paklususią E. Hemingway‘aus anūko „kūrybinėms“ išdaigoms.

       Politikai rašo knygas. Rugpjūčio 13 dieną, švenčiant F. Castro 83-iąjį gimtadienį, pasirodė knyga „Fidelio Castro minties žodynas“ („Diccionario de pensamientos de Fidel Castro“). 339 puslapių leidinyje surinkti buvusio Kubos prezidento sparnuoti posakiai (nuo 1978-ųjų) paimti iš jo kalbų, raštų ir viešų pareiškimų. Kubos komunistų partijos laikraštis „Granma“ knygą pavadino „didžiulės vertės priemone ideologiniams šiuolaikinio pasaulio debatams ir socializmo statybos uždaviniams mūsų šalyje spręsti“.

       Rusijos liaudies demokratinės sąjungos lyderis Michailas Kasjanovas išleido knygą „Be Putino“. Joje politiko dialogas su žinomu žurnalistu Jevgenijumi Kiseliovu, prisiminimai apie gyvenimą sovietmečiu, apmąstymai apie naująją Rusijos istoriją. Politikas ir žurnalistas mėgina atsakyti, „ar galėjo šalies įvykiai vystytis kita trajektorija“.

 

       Parengė Arvydas Valionis

 

       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 11 (lapkritis)