Valionis_Arvydas       Janio Baltvilko premija. Latvių rašytojo J. Baltvilko gimimo dieną (birželio 24-ąją) įteikta kasmetinė literatūros premija. Šiemet ekspertai vertino 33 nominuotas knygas. Apdovanojimas įteiktas rašytojui Janiui Zvirgzdiniui už knygas „Mūsų Latvija“, „Pelė, taškas ir Gūtenbergas“ bei indėlį į latvių vaikų literatūros raidą. Už vaikų knygų iliustravimą apdovanotas dailininkas Edmundas Jansonas. Už ilgametį, iškilų įnašą į Šiaurės valstybių vaikų literatūras, ypač švedų klasikės A. Lindgren kūrinių vertimą ir jos kūrybos populiarinimą, įvertinta vertėja Mudytė Treimanė.

       Poeto, daugelio vaikų knygų autoriaus J. Baltvilko (1944–2003) premija paskirta penktą kartą. Nuo 2008 m. ji yra tarptautinė. Ją gali gauti Baltijos jūros regiono valstybių vaikų rašytojas, kurio knyga išleista latvių kalba, ir jos vertėjas.

       Poezijos dienos Latvijoje. Rugsėjo 4–15 d. Latvijoje keturiasdešimt penktą kartą vyko Poezijos dienos – viena ryškiausių Latvijos dvasinių vertybių reprezentacija. Literatūros renginiuose, susitikimuose dalyvavo ir užsienio šalių poetai. Šio renginio metu buvo įteikti apdovanojimai už poezijos žanro plėtotę. Poetas Arvis Vigulas, debiutavęs knyga „Kambarys“, pelnė Poezijos dienų premiją už geriausią metų poezijos rinkinį. Geriausiu poezijos vertimu pripažinta Uldžio Bėrzinio išversta Kipro poeto Fikreto Demirag»o poezijos rinktinė. 2009 m. poezijos apdovanojimams abiejose kategorijose buvo nominuota 14 knygų.

       60 geriausių per 60 metų knygų. Laikraštis „Times“ paskelbė 60 geriausių per 60 metų knygų sąrašą. Jis sudarytas literatūrinio Čeltenhamo festivalio proga. Sąrašas prasideda G. Orwello romanu „1984-ieji“, toliau – žymiausi W. Goldingo, J. Fowleso, G. G. Ma´rquezo kūriniai. Geriausia 2009 m. knyga pripažinta Sarah Waters romanas „The Little Stranger“.

       „Newsweek“, remdamasis prestižinių knygų reitingais, liepą paskelbė šimtą geriausių pasaulio knygų. Pirmauja L. Tolstojaus romanas „Karas ir taika“, aplenkęs G. Orwello „1984-uosius“.

       Rusijos „Metų knyga“. 2001–2004 m. Rusijos televizijos kanalas NTV transliavo savaitinę autorinę žurnalisto Leonido Parfionovo laidą „Anąkart“. Žurnalistas savo autorinį ciklą pavertė knyga. Pirmas tomas išleistas pernai. „Anąkart“ pripažinta šiemetinio Rusijos nacionalinio konkurso „Metų knyga“ nugalėtoja.

       Nominacijoje „Metų poezija“ geriausio įvertinimo susilaukė Olesios Nikolajevos rinkinys „500 eilėraščių ir poema“.

       Tarp A. Puškino palikuonių – nė vieno poeto. Vasarą į pirmąjį pasaulinį Puškino palikuonių suvažiavimą Maskvoje susirinko septynios dešimtys didžiojo rusų poeto giminaičių. Bet tarp jų nebuvo nė vieno poeto – pasak legendos, A. Puškinas uždraudęs savo palikuonims rašyti eilėraščius.

       Šeimos genealoginis medis per 150 metų išsišakojo į 58 šakas-šeimas, gyvenančias Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, Šveicarijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Maroke, Havajų salose. Dauguma šeimų Rusiją paliko po 1917 m. revoliucijos.

       Naujas A. Christie apsakymas. Britų laikraštis „The Daily Mail“ gavo teisę publikuoti anksčiau nespausdintą Agathos Christie (1890–1976) apsakymą „Cerberio sutramdymas“, kuris užbaigia ciklą „Heraklio žygdarbiai“. Šio apsakymo rankraštį rašytojos užmiesčio namo palėpėje surado britų tyrinėtojas Johnas Curranas, jam prireikė kelerių metų sunkiai įskaitomiems rašytojos užrašams iššifruoti.

       J. Curranas, tyrinėdamas A. Christie rankraščius, surinko daug vertingos medžiagos ir ją paviešino rugsėjį išleistoje knygoje „Slaptieji Agathos Christie bloknotai“.

       Atvertas V. Nabokovo archyvas. JAV Kongreso bibliotekos Rankraščių skyriuje atvertas rusų rašytojo Vladimiro Nabokovo archyvas. Pirmą rankraščių dalį rašytojas atidavė bibliotekai 1959 m. iškeldamas sąlygą, kad be artimųjų sutikimo niekas neturi teisės susipažinti su kolekcija iki 2009 m. birželio 24 d.

       Archyve yra 1918–1974 m. rankraščiai, dauguma jų iš 1925–1965 m. laikotarpio. Kolekcija suskirstyta į keturias kategorijas, kuriose atsiskleidžia V. Nabokovas poetas, romanistas, literatūros kritikas, vertėjas ir dėstytojas. Pagrindinis archyvo katalogas buvo kuriamas iki 1969-ųjų, visiškai baigtas 2003 m. Visi V. Nabokovo rankraščiai įamžinti 13 mikrofilmų.

       Pirmas K. Hamsuno muziejus. Minint Nobelio premijos laureato Knuto Hamsuno (1859–1952) 150-ąsias gimimo metines, Norvegijoje atidarytas rašytojo muziejus. K. Hamsuną išgarsino romanas „Badas“ (1890). Plataus pripažinimo susilaukė ir kiti jo kūriniai „Panas“, „Žemės syvai“ (už pastarąjį 1920 m. autoriui paskirta Nobelio literatūros premija). Tačiau Antrojo pasaulinio karo metais K. Hamsunas simpatizavo naciams ir palaikė kolaborantinę V. Quislingo vyriausybę. Po Vokietijos kapituliacijos rašytojas buvo internuotas ir pasmerktas. Tik jubiliejiniais metais pagarbiau (iki šiol netyla diskusijos dėl anuometinės rašytojo pozicijos) prisimintas ir įamžintas kūrėjo atminimas – išleista jubiliejinė moneta, pašto ženklas, atidarytas pirmas pasaulyje jo vardo muziejus, o Lietuvoje šiemet išleistas romanas „Misterijos“.

       In memoriam. Liepos 19-ąją išėjo Anapilin airių kilmės amerikiečių rašytojas Frankas McCourtas (1930–2009), viešėjęs 2007-aisiais Vilniaus knygų mugėje. Jo bestseleris „Andželos pelenai“ 1997 m. pelnė Pulitzerio premiją. Į lietuvių kalbą išverstos šios F. McCourto knygos: „Andželos pelenai“ (vertė R. Akstinienė), „Tataigis“ (vertė A. Veličkaitė), „Tamsta mokytojas“ (vertė R. Drazdauskienė).

       Rugpjūčio 27 d., eidamas 97-uosius, mirė rusų rašytojas Sergejus Michalkovas, įsiamžinęs kaip SSRS ir Rusijos Federacijos himnų autorius. Jo „Dėdė Stiopa“ (1935) tapo rusų vaikų literatūros klasika. Kūrybinis S. Michalkovo įnašas – pjesės, kino scenarijai, 1962 m. sukurtas kino žurnalas „Fitil’“. Apdovanotas daugybe literatūrinių premijų, du dešimtmečius vadovavo Rusijos Federacijos rašytojų sąjungai.

       Ištarmės. Rašytojas Gabrielis Garcķa Marquezas: „Viską, ką rašai, turi rašyti atsidėjęs, nes jeigu nuobodu autoriui, tuo nuobodžiau bus skaitytojui. Ir visai nesvarbu, prozininkas tu ar žurnalistas – mes privalome įtikinti, o to galima pasiekti skiriant didelį dėmesį detalėms... Be to, turime sudominti skaitytoją. Reportažo, kaip ir romano, kiekvieno sakinio pabaigoje turi būti tokia įtampa, kad negalėtum kitaip, kaip tik skaityti kitą sakinį.“

       Struktūralistas Rolandas Barthes’as: „Rašytojas, kaip kalbos sukurta būtybė, visada yra įtrauktas į fikcijų (šnekų) karą; ten rašytojas – tik žaisliukas, kadangi jį kurianti kalba (rašymas) visada yra be vietos (atopinė); dėl paprasčiausios polisemijos (rudimentinė rašymo stadija) literatūrinio žodžio karingumas nuo pat pradžių yra abejotinas. Rašytojas visuomet atsiduria aklam sistemų taške, visuomet dreifuoja; rašytojas – tai džiokeris, mana, nulinis laipsnis, bridžo kortų dalytojas; jis būtinas (mūšio) prasmei palaikyti, bet pats neturintis kokios nors pastovios prasmės; rašytojo vieta, vertė (vartojamoji) kinta priklausomai nuo istorijos eigos, nuo faktinių kovos metodų; iš jo reikalaujama visko ir / arba nieko.“

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 10 (spalis)