romas daugirdas
 
 
Amnezija
 
Neprisimindamas
kaip išlašėjai
iš aklo šuns
akių
kaip atsidūrei
sutirštėjusio peizažo
užnugary
ir kažkas išgėrė
neužspringdamas
 
kaip sklaidės rūkas
aplink griaučius
prilaikančius
išspaustą gėrį
ir kaip klaidinamai
mirksėdavo lemputė
įstrigusi
tarp šonkaulių
 


 

Skrydis
 
Ir tekant saulei
valgė tortą
lyg kauksmą numalšinančią
tabletę
dar iš inercijos
trypdami lapus
kaip palinkėjimus miegoti
 
lyg būtų jau supratę
kaip išsivaduoti
nuo kaulų padiktuotos
schemos
kaip apvaisint save
savižudžio skridimo
trajektorija
link ant asfalto
patiestų sparnų
 


 

Kokteilis
 
Tai tik
žaizdos ir šešėlio
kokteilis
kuris kraują pakeičia
ir valo rūdyjančias
smegenis
kai nebemoki
saulės atskirti
nuo besišypsančių sėdmenų
ant svarstyklių
supasi moterys
į vienatvę ištrauktos
pro kaminą
 
kai esi jau praskydęs
ratilais į kraštus
kaip fonas
pražydusiems dumbliams
 


 

Šilkas
 
Toks krypstantis
lauko gale
nes raukšlėm prisirišęs
prie grumsto

kuris rieda

per pojūčių šilką
iš eros
po kurios jau nebūna
kitos
 
lyg dar stovėtų
kiaušinio viršūnėj
dar suspėtų gražiai
išprotėti
genamas vėjo
lyg draugo
kad kartu
nesulauktumėt ryto
 


 

Pakilimas
 
Jie gaudė
viens kitą

kai obuolius mėtė

sode
ir kartą pataikė
kai vienas atšoko
nuo vartų
ir tapo nematomi
persmelkti užribio
laisvės
 
jie krito
pro langą
ant nuotraukos kalno
lyg prisikelti mėgintų
be uždangos
užmiršę kad reiks
pakartot
 


 

Labdara
 
Veiksmažodžių buldozeriai
nustums į upę viską
kas išsemta
ir pagal pažymą
gipsinio angelo
įkalins arkoj
girgždančios vaivorykštės
kur lengva pasiklysti
inkilo užuolaidoj
tačiau kas antras
išblaivėja
laižydamas
pro lango stiklą
mylimosios pieną
 


 

Dovana
 
Nebėra smegenų
bet vingiai išliko
kaip dovana idiotui

nes vis įsitempia

tarsi lankai
ir iššauna į tai
ko nebuvo
 
nes sugrįžus strėlė
vibruoja alergiškai
apie išverstą sapną
lyg kailinius
kurių nepavyko
sudegint
ir netgi nupiešti
beorėj erdvėj
 
 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 3 (kovas)