K. Skujenieko „Raštai“. Rygos leidykla „Nordik“ balandį pristatė paskutinį, aštuntąjį, K. Skujenieko „Raštų“ tomą. Čia skelbiama 1993–2008 m. poezija, rašytojo gyvenimo aprašymas, Mordovijos įkalinimo laikotarpio laiškai kolegoms ir žmonai, iki šiolei neskelbti jaunystės eilėraščiai ir kita medžiaga. Tekstus papildo nuotraukos. Redakcija ir „Raštų“ sudarytoja Inta Čakla prie šio leidybos projekto drauge dirbo septynerius metus.

 

Naujas G. G. Ma´rquezo romanas. Prieš dvejus metus Nobelio premijos laureatas G. G. Ma´rquezas pranešė ispanų leidiniui „La Vanguardia“, jog baigia rašytojo karjerą, nes jį apleidęs įkvėpimas. Tačiau šį pavasarį pasaulį apskriejo gera žinia: G. G. Ma´rquezas parašė naują romaną apie meilę. Kaip praneša „The Guardian“, 81 metų rašytojas penktą kartą taiso tekstą, 250 puslapių kūrinys kol kas be pavadinimo. Paskutinis G. G. Ma´rquezo romanas „Prisiminimai apie mano liūdnąsias kekšes“ pasirodė 2004-aisiais.

 

Komiksai – W. Shakespeare‘o pjesės. Britų leidykla „SelfMadelHero“ planuoja tęsti W. Shakespeare‘o pjesių leidybą japonų mangos komiksų stiliumi. Pirmosios knygelės „Romeo ir Džuljeta“ bei „Hamletas“ pasirodė 2007 m. kovą ir Didžiojoje Britanijoje sulaukė nepaprastos sėkmės. Šiemet šioje serijoje planuojama išleisti „Makbetą“, „Julijų Cezarį“ ir „Otelą“. Kiekviena serijos knygelė adaptuota ir savitai iliustruota. „Romeo ir Džuljetos“ veiksmas nukeltas į šiuolaikinį Tokiją, kur Montekiai ir Kapulečiai paversti priešiškais jakudzos klanais, o Hamletas virto kiberpanku, tik „Ričardas III“ paliktas tradiciniuose viduramžių Anglijos interjeruose.

 

Klasikos adaptacijos baruose verda arši konkurencinė kova. Leidykla „Classical Comics“ irgi išleido komiksus „Makbetas“ ir „Henrikas IV“.

 

Po „Anapus“ – į anapus. Latvių literatūra neteko žymaus prozininko, poeto, vertėjo Dzintaro Sodumo (1922.V.13–2008.V.18). Daugiau nei šešiasdešimt metų gyvenęs Švedijoje ir JAV, 2006 m. pabaigoje G. Sodumas grįžo į Latviją ir apsigyveno rašytojos N. Ikstenos namuose Ikškilėje. Čia jis baigė rašyti romaną „Anapus“. Šiuo kūriniu buvo užbaigtas jo septynių tomų „Rinktinių raštų“ leidimas. Latvių prozos raidai reikšmingi D. Sodumo vertimai: H. Hesse‘s „Narcizas ir Auksaburnis“, J. Steinbecko „Pelės ir žmonės“, J. Joyce‘o „Ulisas“.

 

„Būti juodaodžiu – nuostabu“. Balandžio 17 d. miręs juodaodis Prancūzijos poetas Aime Cesaire‘as (1913–2008) kartu su draugais rašytojais afrikiečiais diskusijoje 1930 m. sugalvojo negritiudinę koncepciją: kiekvienas juodaodis turi didžiuotis savo kilme. Šis iš Martinikos kilęs menininkas politinėmis bei poetinėmis priemonėmis kovojo su kolonializmu, pabrėždamas Afrikos istorijos ir kultūros savitumą. Studijuodamas kartu su L. S. Senghoru ir kitais afrikiečiais įkūrė literatūros žurnalą „L‘etudiant noir“ („Juodasis studentas“). A. Cesaire‘ą galima laikyti JAV išpopuliarėjusio judėjimo „Būti juodaodžiu – nuostabu“ pradininku.

 

Senegalo prezidentas A. Dioufas pavadino A. Cesaire‘ą didžia XX a. literatūros figūra. Jam mirus, Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy pareiškė, kad jo gedi visa šalis. Beje, dėl šio poeto ir politiko mirties N. Sarkozy net atidėjo planuotą vizitą į Lietuvą.

 

Rusijos premijos. Kasmetinės premijos „Poet“ laureatu tapo T. Kibirovas. Nugalėtojo vardas įvertintas 50 tūkst. JAV dolerių. Šiemet ši premija paskirta už „bendrą įnašą į poezijos meną“. Anksčiau T. Kibirovas tapo A. Puškino, žurnalų „Znamia“ ir „Arion“ premijų laureatu. 2005 m. įsteigta premija „Poet“ apdovanoti poetai A. Kušneris, O. Nikolajeva ir O. Čuchoncevas. Premijos nuostatuose numatyta, kad apdovanojimą gali gauti tik gyvi rusų kalba rašantys autoriai.

 

Trečiojo tarptautinio literatūros konkurso „Rusų premija“ nugalėtojai paskelbti trijose nominacijose. Laureatais tapo O. Zaviazkinas (poezija, Ukraina), G. Pulatova (smulkioji proza, Tadžikistanas), L. Liašova (stambioji proza, Ukraina). Konkursui buvo atsiųsta 375 kūriniai, daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano. Vertinimo komisijos pirmininkas Č. Aitmatovas dėl ligos nedalyvavo apdovanojimo ceremonijoje, dalyviams buvo parodytas jo kalbos vaizdo įrašas.

 

„Blogiausias poetas“ brangesnis už „Harį Poterį“. Trisdešimt penkios W. T. McGonagall‘io, praminto „blogiausiu poetu Didžiosios Britanijos istorijoje“, knygos parduotos aukcione už 6,6 tūkst. svarų sterlingų, rašo laikraštis „The Times“. Suma, gauta už W. T. McGonagall‘io knygas, kurias jis išleido savo lėšomis 1882–1899 metais, pranoko aukciono rengėjų lūkesčius. Pasak BBC News, „blogiausio poeto“ kūriniai buvo brangesni už knygų apie Harį Poterį rinkinį, parduotą tik už 6 tūkst. svarų.

 

Gyvoji biblioteka. Skandinavijos šalių bibliotekose skaitytojai gali 30 minučių... „paskaityti“ (tiksliau – pakalbinti) žmogų. Ši idėja jau atėjo ir į Didžiąją Britaniją. Madingame Londono poilsio centre „Swiss Cottage“ atidaryta pirmoji šalyje „Gyvoji biblioteka“. „The Times“ paskelbė pasakojimą apie siūlomas „gyvąsias knygas“, kurios atspindi platų žmogiškųjų stereotipų spektrą (pvz., policijos karininką, vegetarą, vyrą auklę, amžiną aktyvistą, gėjų ir pan.). Kiekvienas jų kataloge apibūdinamas daugeliu neigiamų savybių, su kuriomis žmogus gali susidurti kasdienybėje. Pirmiausia skaitytojai „užsisakė“ naivų socialinį darbuotoją ir veltui laiką leidžiantį imigrantą, po to trumpam pokalbio pasikvietė barzdotą musulmoną...

 

Sugrįžta „Paskutinis riteris“. Didžiojoje Britanijoje, praneša laikraštis „The Times“, išleistas paskutinis nebaigtas rašyti A. Dumas romanas „Paskutinis riteris“.

 

1980 m. Paryžiaus archyve buvo rastas A. Dumas laiškas, kuriame yra nuoroda apie vieną žymų kūrinį, panašų į „Tris muškietininkus“ ir „Grafą Montekristą“. Pagal šį 1867 m. laišką, adresuotą laikraščio „Le Moniteur Universel“ redaktoriui, pasisekė rasti dingusį romaną. Akademikas K. Shoppas surinko 118 romano, paskelbto laikraštyje 1869 metų sausio–spalio mėnesiais, skyrių ir parašė pabaigą. Šis unikalus 750 puslapių kūrinys skirtas Napoleono karų įvykiams. Prancūzijoje „Paskutinis riteris“ tapo bestseleriu.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 6 (birželis)