Kai nudyla kelnių „kliošai“, nukerpi ir parašai trumpai (Petras R.).

Trumpas kūrinys, manau, tinka trumpos atminties žmonėms (Aistė, 15 m.).

Manau, kad apsakymus, ypač trumpus, gali rašyti tik protingi žmonės. Kvailesniems geriau išeina romanai – ypač meilės (anonimas, 50 m.).

 

Tokiais ir panašiais autentiškos išminties perlais Alytaus J. Kunčino bibliotekos lankytojai papuošė linksmus „autorinio dizaino“ šortukus (trumpas kelnikes), kurių su įkvėpimu pripiešė šio miesto Jaunimo centro dailės ir keramikos būrelio lankytojai ir jų craizy mokytoja Ilona Kalibatienė.

 

Renginys, kuriame ši kūryba buvo demonstruojama ir meistriškai atliko minimalistinės sociologinės apklausos vaidmenį, buvo rimtas. Tai alytiškių bibliotekininkų projekto „Literatūriniai metai po Jurgio Kunčino ženklu“ baigiamoji dalis – literatūrinė konferencija „Novelės anatomija“. 2007 m. sausį minėjome J. Kunčino, anot J. Sprindytės, „talentingiausio lietuvių sensualisto“, gimimo 60-metį, gruodį – rašytojo netekties penkmetį ir jo mamos, mokytojos, neeilinės asmenybės, 90-ąjį gimtadienį.

 

Konferencijoje, įvykusioje 2007 m. gruodžio 6 d., svečiavosi kolegos iš Alytaus, aplinkinių Dzūkijos rajonų bibliotekų, jau dviejų literatūrinių festivalių „Imbiero vakarai“ dalyviai prozininkai Gasparas Aleksa ir Violeta Šoblinskaitė, Herkus Kunčius ir Petras Venclovas.

 

Konferenciją pradėjo literatūrologė Jūratė Sprindytė pranešimu „Kaip novelistikoje veikia sinergetinis modelis“, jos kolegė Loreta Mačianskaitė nagrinėjo „Absurdo žmogaus pasaulėjautą J. Kunčino kūriniuose“, o prozininkas Danielius Mušinskas jau iš praktiko pozicijų pasakojo, kaip ir kodėl parašęs 100 novelių ir... nė vienos esė. Kalbėta apie šiuolaikinei literatūrai būdingą žanrinių ribų nykimą, pastebimą ir J. Kunčino kūryboje.

 

Bibliotekoje nuo pat ryto šurmuliavo Rašytojų sąjungos leidyklos knygų mugė – redaktorius Vytautas Girdzijauskas įdomiausias knygas publikai anonsavo. „Šiaurės Lietuvos“ leidykloje ką tik išleistą miniatiūrų knygą „Genys kala tylą“ pristatė ir savo grafikos darbų parodą atidarė pernykščių „Imbiero vakarų“ dalyvis Petras Rakštikas.

 

„Literatūrinių metų po Jurgio Kunčino ženklu“ kulminacija – almanacho „Imbiero vakarai 2004–2006“ pristatymas. Leidyklos „Eugrimas“ ir bibliotekos „jungtinėmis pajėgomis“ gražiai išleista knyga tinka ne tik susipažinti su J. Kunčino kūrybą nagrinėjančiomis publikacijomis, bet ir smagiam laisvalaikio pasiskaitymui. Almanache publikuojami Alytuje įvykusių respublikinių trumposios prozos skaitymų dalyvių – garsių ir literatūrinę karjerą dar tik pradedančių – novelės, miniatiūros, esė. Smagiai nuteikia Vytauto V. Stanionio, Zitos Stankevičienės, Zenono Bulgakovo ir kitų autorių fotoiliustracijos bei šmaikštūs po jomis parašai. Almanacho sudarytoja – ir „Imbiero vakarų“, ir šios konferencijos bei J. Kunčino memorialinės ekspozicijos sumanytoja, energingoji bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė.

 

Konferencijoje „Novelės anatomija“ taip pat buvo pristatyta antroji kompaktinės plokštelės „Gyvasis Jurgio Kunčino pėdsakas“ dalis. Joje – per devynis šimtus susistemintų dokumentų: rašytojo publikacijų, plunksnos brolių knygų recenzijų kopijų. Šį didelį darbą per metus nuveikė J. Kunčino viešosios bibliotekos bibliografės Daiva Ivoškienė, Ilona Krupavičienė ir Vitalija Pankienė. „Nors imk ir važiuok į Alytų monografijos rašyti!“ – gerai bibliotekininkių triūsą įvertino literatūrologė J. Sprindytė.

 

Svečius suintrigavo ir literatūrai angažuoto Alytaus jaunimo sambūrio „Baltoji idilė“ punktyriškai pristatyta veikla. Veržlus jaunų CHILL’OUT akordeonistų trio bei pučiamaisiais grojusio Sauliaus Petreikio muzikavimas tik sustiprino konferencijoje vyravusią smagią ir šiltą nuotaiką.

 
E. Miglinas
 
 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 1 (sausis)