Pabaiga. Pradžia 2008 m., Nr. 5
 
 
Nevadink daiktų vardais, kai nežinai jų pavadinimų.
*
Ir blusa nešokinėja iš džiaugsmo.
*
Nežadinkit asociacijų, jei negalėsite jų užmigdyti.
*
Sezamai, atsiverk – išeiti noriu!
*
Virtinę nulių nesunku sujungti į grandinę.
*
Laikrodis muša. Visus.
*
Pasaulis be psichopatų? Būtų nenormalus.
*
Prancūzijos revoliucijos pavyzdžiai parodė, jog pralaimi tie, kurie neturi galvos ant pečių.
*
Netekus dantų, didesnė liežuvio laisvė.
*
Žuvis, prarijusi kabliuką, pati kalta: tegu negeidžia svetimo turto.
*
Nestatykime prieglaudų minties skurdžiams.
*
Būna, kad ir neūžaugas apninka dramblialigės epidemija.
*
Dvi giljotinos stovėjo viena šalia kitos. Lenktyniavo budeliai – kurio galva nusiris vėliau.
*
Kas girdi, kaip auga žolė? Pjovėjai.
*
„Tik mintys be muitų?“10 Kol nekerta sienų.
*
Žmogus – persona non grata.
*
Moralė smunka vis ant minkštesnių patalų.
*
O kiek buvo tvanų be Nojaus!
*
Ne kiekviena pilka masė turi ką nors bendra su smegenimis.
*
Ir policininko lazda parodo kelią.
*
Nuo perlaužto nugarkaulio išauga psichologinė kupra.
*
Ir diktatūros mechanizmas nėra perpetuum mobile11.
*
Hamletas tikriausiai dabar būtų turtingas kaip Krezas12. Kas tik nekišo savo trigrašio į jo monologą!
*
Kiekvienas žiūrovas ateina į teatrą su sava akustika.
*
Panem et circenses!13 Tik duona vis baltesnė, o pramogos – vis kruvinesnės.
*
Meno galia: jos herojumi gali būti ir bailys.
*
Plagiatoriai miega ramiai. Mūza – moteris, kuri retai atskleidžia, kas buvo pirmasis.
*
Kiekvienoj šaly Hamleto klausimas skamba vis kitaip.
*
Gimęs klasiku nemiršta. Jį tik pamiršta.
*
Pirmasis supratęs sąmojį, dar turi ganėtinai laiko dėtis jo nesupratęs.
*
Nuobodulys nėra vaikomas policijos pajėgomis.
*
Kūrinio autorius sugalvojo visiškai naują ir originalų būdą pasakyti: „Noriu sysių!“
*
Kai kurių teatrų natūralizmas tiesiog nepaprastas! Scenoje gali užuosti net autų kvapą. Tik žmonės nėra tikri.
*
Opera dar neišnaudojo visų savo galimybių: nėra tokios nesąmonės, kurios negalėtum sudainuoti.
*
Kalbos veidrodis dažnai atspindi nuogas žmonių genitalijas.
*
Pavadinimas: šeši charakteriai bėga nuo autoriaus14.
*
Būk realistas: nesakyk tiesos.
*
Su sokratais cikuta geriama bruderšaftu.
*
Esama tokių silpnų pjesių, jog niekaip neturi jėgų palikti scenos.
*
O kas, jei būtų dviejų Hamletų kova – kam būti, kam nebūti?
*
Nekart įsitikinau, jog žmonėms patinka mintys, neverčiančios galvoti.
*
Protingos mintys iššoka iš galvos kaip Atėnė Paladė, o gražios – iš putos kaip Afroditė.
*
Menas eina į priekį, o jam pavymui – sargai.
*
Kai kuriuose įkvėpimo šaltiniuose mūzos mazgojasi kojas.
*
Nėra naujų krypčių, išskyrus vieną – nuo žmogaus prie žmogaus.
*
Kas rado aidą, tas kartojasi.
*
Skink laurus! Bet ne nuo svetimos galvos.
*
Kurkit apie save mitus, dievai irgi nuo to pradėjo.
*
Mirtis – tai žmogiškosios tragedijos deus ex machina15.
*
Iš jų žodžių pažinsit, ką nutylėti norėjo.
*
Iš bailumo savo mintis slėpė kitų galvose.
*
Visur lipdė figos lapelius, bet lojaliai rašė, kas slypi po jais.
*
Nepiktžodžiauk, jei netiki!
*
Visi žmonės vaidina, tik iš kur jiems paimti repertuarą?
*
Kai kurios karjeros viršūnės užsibaigia kartuvėmis.
*
Laisvė yra patvirkėlė, ji lengvai pasiduoda savo priešams.
*
Savyje jis slepia tuštumą, erudicijos kupiną ligi kraštų.
*
Visas tragedijas vainikuoja happy end16, bet kam gi duota išsėdėti iki pabaigos.
*
Ir dvasios kastratai ima aukščiausias gaidas.
*
Esama tokių, kurie siekia gelmės, kad iš ten leistų mažus burbulus.
*
Manote, jog tas autorius mažai pasiekęs? Jis nuleido bendrą lygį.
*
Ir pralietas kraujas dar plaka. Epochos pulsu.
*
Jo mintis – gryniausia prabanga. Nieko nepraturtina.
*
Pegasui duoti sparnai, kad jam būtų sunkiau spardytis.
*
Mesk akmenį pirmasis, kitaip išvadins tave epigonu.
*
Kova dėl valdžios vyksta su ja.
*
Kai kam sparnai išdygsta iš kupros.
*
Ir pelkės lelijos dreba prieš melioraciją.
*
Mintys į galvą ateina iš lauko.
*
Tvanku čia! Atlapokit langus, tegu anie kieme taip pat tą pajunta.
*
Kol priešas trinasi rankas, nelauk. Tegul tavo rankos būna laisvos.
*
Žmogus turi du profilius: iš kairės ir dešinės. Še tau, ir du nuo vidurio.
*
Ir žmogėdros gelbsti žmones nuo ryklio nasrų.
*
Paliečiau Milo Venerą. Šalin rankas! – sušuko ji. Kompleksas.
*
Niekada nenusižudyčiau. Tikiu žmogumi – visad atsirastų paslaugus žudikas.
*
Ir judošiai išmoko nešioti kryžius.
*
Žmogėdrų pasiteisinimas: „Žmogus – tai galvijas.“
*
Kiek lakštingalų turi suryti plėšrūnas, kad imtų giedoti?
*
Gaila to, kuris nemato žvaigždžių negavęs į dantis.
*
Kai kurie žmonės vienomis kalbomis moka pasakyti tik „taip“, kitomis – tik „ne“.
*
Ar suėstas misionierius gali laikyti savo misiją baigta?
*
Ar matadoras arenoj kartais susimąsto, su kuo kovoja: su „boeuf a³ la Stroganoff“17 ar su jautienos suktinukais? 
*
Kada žmogus įveiks tarpžmogišką erdvę?
*
Menas gyvas ne sesijomis, bet obsesijomis.
*
Nedalyvaujantys niekada nebūna teisūs, bet labai dažnai išgelbsti savo gyvybę.
*
Amžina budelio svajonė: nuteistojo komplimentas už egzekucijos kokybę.
*
Dažnai stogas virš galvos neleidžia žmonėms augti.
*
Dabartinio amžiaus kvailystės vėlesniųjų amžiaus mokslui yra tokios pat vertingos kaip jo išmintis.
*
Kai rečiau pasitaikys klaidos, jos bus labiau vertinamos.
*
Žmogėdra nesibodi žmogumi.
*
Neskambink paslapčių raktais!
*
Geriausiai kojas pakiša neūžaugos, tai jų sritis.
*
Gyvenkime ilgiau! Nei kiti.
*
Pasaulis visai nėra beprotiškas, nors jis nėra skirtas normaliems žmonėms, tik sunormintiems.
*
Netgi labirintuose kabo užrašai: „Klaidžioti draudžiama!“
*
Sąžinę turėjo švarią, nenaudotą.
*
Po kiekvieno „paskutinio literatūros klyksmo“ paprastai laukiama jos paskutinio įkvėpimo.
*
Ilgainiui technika taip ištobulės, jog žmogus galės išsiversti be savęs.
*
Vien tik sveiko proto žmonės išprotėja.
*
Melas niekuo nesiskiria nuo tiesos, išskyrus tik tai, jog ja nėra.
*
Nusikaltėliai ėjo nešdami plakatą: „Neprievartaukit sąžinės. Duokit jai ramybę.“
*
Neūžaugoms reikia žemai lenktis.
*
Ar žmonės be kaltės turi moralinę teisę dalyvauti grobio dalybose?
*
Kad pasiektum šaltinį, turi plaukti prieš srovę.
*
Bedančius tironus prajuokinti nevalia!
*
Atsiminkite, jog žmogus neturi pasirinkimo, privalo būti žmogumi!
*
Žmonija visgi daro pažangą. Žmogžudžiai teisiami kaskart humaniškiau.
*
Antropomorfiška žmogaus vaizduotė verčia jį galvoti apie savo kankintojus kaip apie žmones.
*
Žmogus yra geležinis. Todėl kartais nejaučia grandinių kaip svetimkūnio.
*
Kai kurie dešine ir kaire akimi mato tą patį. Ir mano, jog tai – objektyvumas.
*
Negaliu nieko apie jį pasakyti. Mačiau jį tik nuogą.
*
Tarnavo kaip šuo, kaip šunį ir nudėjo.
*
Sunku glostyti žvėrį žmogaus kailiu.
*
Kelio ženklai gali paversti plentą labirintu.
*
Yra daltonikų, neskiriančių spalvų, užtat skiriančių visus atspalvius.
*
Jo protas buvo atviras, deja, kaip kiaura žaizda.
*
Ir mesijai nekantriai laukia savo atėjimo.
*
Buvo epochos sąžinė, kurios epocha neturėjo.
*
Tikras juokdarys nesišaipo iš tikro juokdario. Kažkuris iš jų yra netikras.
*
Ir botagas, patekęs į tinkamą dirvą, ima leisti šaknis.
*
Nemiga – šimtmečių liga, kada žmonėms prieš daug ką liepiama užmerkti akis.
*
Chiromantai teisinasi atsikalbinėdami: „Iš nešvarių rankų neburiama!“
*
O kad išgirstume Jerichono trimitų šlagerį!
*
Jis ilgai protestavo. Jį suklaidino „už“.
*
Tarp aklųjų ir vienakis ims nekęsti.
*
Kartais lengviau priimti atlygį nei tiesą.
*
Ir keturkojai stojasi ant dviejų kojų. Ko nepadarysi dėl maisto ar iš baimės.
*
Kai kurie neskiria onanizmo nuo „ištikimybės pačiam sau“.
*
Sugedusio kompaso rodyklė nevirpa. Atleista nuo atsakomybės.
*
Kanibalai pageidauja bekaulių.
*
Mūsų dienos suskaičiuotos – tai padarė statistikai.
*
Tiesa visad iškyla į viršų. Todėl iškart privalo pasinerti.
*
Kiaurą dieną negalėjau prisiminti žodžio „giljotina“. Galva neleido.
*
Sunku praplėsti akiratį? O jei pažvairuotum?
*
Sapnai priklauso nuo miegančiojo pozos.
*
Ne kiekvienas žmogus, žinantis per daug, žino apie tai.
*
Daugelio nusikaltimų pėdsakai veda į ateitį.
*
Nebūkit originalūs bet kokia kaina! Jei prieš jus net keli asmenys pasakė apie tikrą nenaudėlį: – Niekšas! – pakartokite.
*
Drąsuolis: valgo iš tirono rankos.
*
Iš tylinčio neatimsi žodžio.
*
Pasaulis, matyt, kūgiškas, mat dugnas – didžiausias.
*
Duona atveria visas burnas.
*
Pradžioje buvo žodis. Tik paskui atsirado Tyla.
*
„Plaukite ausis!“ Gal išmuša jūsų valanda.
*
Aš tikiu net gyvūnų evoliucija. Kada nors, pavyzdžiui, blusa susilygins su liūtu. Tik nežinau, – ar liūtui sunykštukėjus, ar blusai sudramblėjus.
*
Galėjo būti blogiau. Tavo priešas galėjo būti tavo draugas.
*
Geriausias epochos matas: atstumas nuo liliputo iki giganto.
*
Paslaptys neturi slėptis.
*
Pasakius, jog „šventųjų nėra“, įsižeidžia net ateistai.
*
Nešaukit: „Karalius nuogas“, jeigu jis rodo jums tik užpakalį.
*
Persikėlė iš Sodomos į Gomorą.
*
Rasistai nepripažįsta juodų minčių!
*
Ir visatos dydis bus karinė paslaptis.
*
Velnias nemiega. Su bet kuo.
*
Nekrologo pabaiga: „Jis nemirė! Tik pakeitė gyvenimo būdą.“
*
Žmonės nusipelno antrąkart gyventi, tik vieni – dovanai, kiti – bausmei.
*
Jis buvo religingas pažangos šalininkas: sutiko, kad žmogus kilęs iš beždžionių, tačiau tik iš buvusių Nojaus laive.
*
Mėšlas tarė: „Baily! Bijai mane paliesti.“
*
Pataikiau pro šalį? Ten ir taikiau.
*
Neokantistas? Moralės dėsnį nešioja savy. Kažkur.
*
Narcizas-sodomitas: myli tą žvėrį savyje!
*
Nors išsiskyrė jų keliai, tačiau ėjo kartu toliau – kaip sargybinis ir konvojuojamasis.
 
Versta iš:
Stanisław Jerzy Lec. MyŚli nieuczesane.
Kraków: Wydawnictwo Literackie, 1968

Iš lenkų k. vertė Linas Rybelis  
 
10 Gedanken sing zollfrei. Pirmąsyk šį posakį paminėjo M. Lutheris veikale „Apie pasaulietinę valdžią“ („Von weltlicher Obrigkeit“, 1523).
11 Amžinasis variklis (lot.).
12 Krezas (gr. KroisoV) – paskutinis Lidijos (Mažosios Azijos vakarinės pakrantės sritis) karalius (560–546? pr. Kr.), kurio turtai senovės graikams atrodė pasakiški.
13 Duonos ir žaidimų (lot.).
14 Žaisminga italų novelisto ir dramaturgo L. Pirandelo (1867–1936) dramos „Šeši personažai ieško autoriaus“ (1921) parafrazė.
15 Dievas iš mašinos (lot.). Graikų teatre mechaninis įrenginys, panašus į dabartinį kraną, kuriuo pro scenos statinio stogą būdavo nuleidžiama pintinė su dievais arba herojais; perkeltine prasme – dirbtinė priemonė konfliktui išspręsti.
16 Laiminga pabaiga (angl.).
17 Befstrogenas (pranc.).

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 7 (liepa)