Vonnegut Kurt
Kurtas Vonnegutas (1922 – 2007) – amerikiečių rašytojas, be kurio vardo šiuolaikinė literatūra daugeliui būtų net neįsivaizduojama. Studijavo chemiją ir mechaninę inžineriją. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo kariuomenėje, buvo išsiųstas kariauti į Europą, čia pateko į vermachto nelaisvę. Vienas iš nedaugelio kalintų amerikiečių, išgyvenusių 1945 m. Drezdeno bombardavimą. Atgavęs laisvę grįžo į JAV, Čikagos universitete studijavo antropologiją, dirbo naujienų agentūrų reporteriu. Pirmąjį savo apsakymą publikavo 1950 m. Po dvejų metų – pirmąjį romaną „Player Piano“ („Pianola“). Per savo ilgą rašytojo karjerą parašė keliolika romanų, beveik dešimt apsakymų ir esė rinkinių. Tarp žymiausių jo knygų paminėtini romanai „The Sirens of Titan“ („Titano sirenos“, 1959), „Mother Night“ („Motina naktis“, 1962), „Cat’s Cradle“ („Katės lopšys“, 1963), „Slaughterhouse Five“ („Skerdykla Nr. 5“, 1969), „Breakfast Of Champions“ („Čempionų pusryčiai“, 1973), „Galápagos“ („Galapagai“, 1985), apsakymų rinkinys „Welcome to the Monkey House“ („Sveiki atvykę į beždžionių narvą“, 1968) bei esė rinkinys „A Man Without a Country“ („Žmogus be tėvynės“, 2005). Kurto Vonneguto kūrybą ir asmenybę formavo humanistinės idėjos, pasibjaurėjimas karu ir militarizmu, šiuolaikinės civilizacijos barbariškumu ir brutalumu. Jis sukūrė unikalų – chaotišką ir iracionalų, komišką, pilną keistų atsitiktinumų pasaulį. K. Vonneguto naivus humanistinis patosas apvilktas neprilygstamais juokdario drabužiais, juokdario, kuriam leista pasakyti, kad karalius nuogas.