Januszas Andermanas (g. 1949) – prozininkas, sceraristas, vertėjas. Kūrybinį kelią pradėjo dirbdamas reporteriu studentų laikraštyje. Nuo to laiko susikūrė savitą dokumentinės prozos stilių, kurį pasitelkęs, autorius lyg magnetofonas registruoja gatvės balsus, „liaudies balsą“. Savo prozoje perteikdamas mažiausius gatvės nuotaikų virptelėjimus, J. Andermanas diagnozuoja ir pačią visuomenės būklę, jos protinius ir dvasinius susirgimus. Apie apgailėtiną visuomenės mentalitetą jis kalbėjo jau debiutiniame prozos rinkinyje „Sugedęs telefonas“ (1976), o dar negailestingiau prabilo knygoje „Pasaulio kraštas“ (1988), kurioje vaizduojamas karinės padėties laikotarpis Lenkijoje. J. Andermanas – kultinis savo kartos rašytojas, aktyvus pogrindinio literatūrinio gyvenimo dalyvis paskutiniaisiais komunizmo metais. Autorius ne itin tiki visuomenės būklės pokyčiais, apie kuriuos trimituoja posttotalitarinės Lenkijos kultūrininkai.