Krokuvoje, vienoje senamiesčio kavinėje, menančioje dar Austrijos imperijos laikų tradicijas, susėdame pakalbėti su literatūros profesoriumi Aleksandru Fiutu. Jis – visame pasaulyje žymus lenkų poezijos tyrėjas, „Maištingo Czesławo Miłoszo autoportreto“ – klasika tapusios pokalbių knygos – autorius, Jogailos universiteto polonistikos autoritetas. Gyva kultūros legenda. Esame jau senokai pažįstami, būta ne vieno pokalbio ar pasivaikščiojimo įvairiose topografijose – Paryžiuje, Madride, Krokuvos apylinkėse, bet labiausiai mudviem yra įsiminęs klaidžiojimas Žemutiniame Pavilnyje, kai 2010-ųjų pavasarį ieškojome lenkų prozininko Tadeuszo Konwickio vaikystės namo – o mums mobiliuoju telefonu iš Varšuvos kelio nuorodas diktavo pats rašytojas. Primygtinai skatinamas, pagaliau įpratau kreiptis į profesorių antruoju asmeniu ir šnekamąja vardo forma – „tu, Olekai“. Šiltas žvilgsnis, žemiškas paprastumas. Vis dėlto prieš kiekvieną susitikimą smelkia nerimas – apie ką šįkart jis pasuks pokalbį, apie kokius kūrinius, ar būsiu vertas, pakankamai apsiskaitęs pašnekovas. „Labai nemėgstu perdėto susireikšminimo, – kartą man prasitarė, – nes gerai pažinojau keletą žmonių, Nobelio laureatų, kurie iš tiesų šį tą reiškė. Išoriniam reikšmingumui jie paprastai abejingi, tačiau būnant šalia greitai paaiškėja, kad yra neprilygstami mąstymo turiniu.“
Šį sykį prie kavinės staliuko kalbamės apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų parodą Krokuvoje – ką tik ją apžiūrėjome, dalijamės šiuolaikinės prozos lektūrų įspūdžiais („būtinai perskaityk Olgos Tokarczuk „Jokūbo knygas“ – romano meno įvykis, lenkų literatūroje tokio seniai nebuvo“). Paskui kalba pakrypsta akademinio gyvenimo link – kas naujo girdėti mūsų katedrose. „Žinai, – sako A. Fiutas, – aš vis svarstau, kada per mano gyvenimą buvo geriausias laikas literatūros studijoms. Polonistikai, lituanistikai, apskritai humanistikai. Ar sutiktum, kad keletą pirmųjų metų, gal dešimtmetį po komunizmo žlugimo?“ – „Turbūt sutikčiau“, – atsiliepiu. „Matai, tada savaime išsiveržė labai daug intelektualinės energijos, kuri anksčiau buvo užgniaužta, nuslopinta. Žmonės drąsiai formulavo vizijas, kartais net kiek beprotiškas, bet siekė mąstyti savitai, konceptualiai, vienijosi dideliems darbams. Ir nematė tam ypatingų kliūčių, nes humanistikai dar nebuvo taip agresyviai, kaip dabar, primetama kapitalistinio pelno, rinkos logika, kuri jai iš prigimties svetima. Humanistinės studijos natūraliai vyksta pagal kultūros, o ne pagal rinkos logiką. Kita vertus, buvo labai sumažėjusi mokslo ir visų kitų sferų biurokratizacija. Seni biurokratiniai mechanizmai suiro, bet naujų valstybė dar nebuvo spėjusi prigaminti. Paskui, maždaug po dešimties metų, humanitarų kūrybinę veiklą pradėta sprausti į naujas biurokratines schemas.“ – „Tas pats ir pas mus, bet kaip manai, kur tai veda?“ – klausiu. Profesoriaus kakta įsitempia: „Man ta situacija atrodo grėsmingai. Juk turiu draugų įvairiuose Europos universitetuose, Prancūzijoje, Italijoje. Visur tas pats: biurokratizacija, vis absurdiškesni reglamentai, humanitarinių studijų siaurinimas ir taikymasis prie rinkos, akademinių bendruomenių susiskaldymas, katedrų ir profesūrų silpimas, užsiiminėjimas trumpalaikiais projektais, pseudomokslu. Deja, tai europinė tendencija. Labai blogas ženklas. Nes ten, kur silpsta humanistika, stiprėja barbarybė.“
Po mūsų pokalbio išeinu pasivaikščioti į Krokuvos Plantus – mylimą XIX a. parką, žiedu juosiantį senamiestį su universitetu. Labai atšilę, šviesu, žemės drėgmė garuoja saulėje, nors kol kas tik žiemos pabaiga, bet visa oro chemija liudija, kad tai pirmoji pavasarį įteisinanti diena. Ties Collegium Novum – centriniu universiteto pastatu su ereliais ir vyčiais – kaip visada zuja studentai ir dėstytojai; kaip visada mane čia apima nevalingas jaudulys, tremor involuntarius, atsiminus šiuose rūmuose laikytus egzaminus ir kitokius išbandymus. Mat susiklostė taip, kad Krokuvos universitetą galiu pavadinti savo antrąja alma mater. Atsidūriau čia dar anais, anot A. Fiuto, didelių ir šiek tiek beprotiškų humanistikos vizijų metais. Vienas žymus klasikinės filologijos profesorius ir keli jo bendraminčiai nusprendė atgaivinti buvusios Abiejų Tautų Respublikos studentų ugdymą antikinių vertybių pagrindu. Jiems pavyko sukurti tarptautinę mokyklą, kurioje pagal senąją laisvųjų menų sistemą turėjo kartu lavintis būsimieji Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos istorikai, filosofai, literatai, menotyrininkai. Susirinkus keistokai studentų bendrijai – lyg blyškiems ūgliams iš posovietinio grunto – profesoriai užsidegę aiškino, kad dabar turime ypatingą galimybę atstatyti savo valstybių dvasinę sąjungą kaip respublica litteraria, kad tam būtina gilintis į Ciceroną ir mokytis lotynų, graikų, o kartu ir savo regiono kalbų. Niekam per daug nerūpėjo, kaip stipendiatams suderinti mokslus čia ir savo pagrindiniuose universitetuose – Vilniuje, Kijeve ar Minske. Formalumai sprendėsi tarsi savaime, studentai laisvai išvykdavo namo išsilaikyti savųjų specialybės egzaminų, o paskui vėl ramiai prisijungdavo. Studijų programa vertė galvą suktis ratu: nuo klasikinės poetikos iki Vidurio Europos baroko architektūros. Sklandė kalbos, kad mūsų paskubom zulinama lenkų kalba pagal profesorių sumanymą – tik laikina šios akademijos dėstymo priemonė. Netrukus visi norom nenorom turėsime pereiti į lotynų. Tuo tarpu mūsų pragyvenimo standartai tebebuvo posovietiškai vargani, o stipendijos ypač skystos – jų vos užtekdavo pietums pigioje valgykloje, kurios grikių košėje pasitaikydavo rasti išvirusių tarakonų. Pagundos nuklysti nuo dvasinės respublikos programos – itin didelės (sodrią grupę mūsų mokykloje sudarė ukrainietės humanitarės). Vakarais skurdžiame bendrabutyje tarp LDK tautų įsiplieksdavo principiniai ginčai: dėl Piłsudskio ir Banderos, dėl Vilniaus ir Lvovo, dėl chocholų ir maskolių, dėl stačiatikių ir unitų. Pamenu, kad buvau bendrabučio unitų (gal tiksliau uničių) pusėje ir kelis kartus iš solidarumo netgi lankiausi jų sekmadienio mišiose. O visą Lenkiją tais metais tebekrėtė privataus verslo darymo karštligė, jos pakelės mirgėte mirgėjo nuo mažų įmonėlių ir krautuvėlių iškabų, autobusų bagažinės tebebuvo iki viršaus prigrūstos languotų turgaus krepšių (pas mus vadintų gariūniniais). Tačiau kaip tik tuo metu lenkų miestuose jau dygo pirmieji stambūs vokiečių supermarketai, ir mes vis dar važiuodavome į juos pasidairyti kaip į parodas, pirmąkart pauostyti vartojimo kokaino, nes visoje mūsų senojoje LDK tokių didelių prekybos centrų – kas dabar galėtų tuo patikėti! – dar nebuvo.
Ir vis dėlto toje neįprastoje virsmo laikų akademijoje, turėjusioje tiek daug pokomunistinės maišaties, tačiau kilniai lotyniškai pavadintoje Artes Liberales, buvo galima pajusti ir suvokti keletą esminių tikslų. Ji siekė perkurti, patobulinti nuniokotos, kultūriškai kolonizuotos Rytų Europos tikrovę ir sutvirtinti jos jaunų žmonių tapatybę. Humanistinis lavinimas joje buvo aiškiai suvokiamas kaip būdas tai tikrovei keisti, kaip kelias šioje erdvėje atsikurti aukštesnei civilizacijai. Iš diskusijų apie daugiataučio paveldo reikšmę ir nacionalinius konfliktus ryškėjo bendras idealas – Respublika, iš gilių antikinių šaknų ir iš vietinio XVI ar XIX amžiaus turinti atgimti kaip taiki ir tolerantiška šio regiono sankloda. Neįtikėtino užmojo, gal net utopiškai plačios studijos rėmėsi tam tikra aukštesne strategija: sukurti plačiai išsilavinusių humanitarų kartą taikiai ir demokratiškai keleto labai artimų valstybių ateičiai. Kartu visus šiuos užmojus lydėjo didelė veikimo laisvė ir pasitikėjimas ieškojimais, net ir toli nuklystančiais nuo tiesioginių disciplinų ar paskaitų programos. Į visumą tokias studijas jungė ne formali, reglamentuota tvarka, bet tai, kuo buvo kliaujamasi tarsi savaime – visų drauge kuriamas humanitarinis etosas. Tikrai ne viskas šioje laboratorijoje pasisekė, nežinau vėlesnių jos veiklos peripetijų, tačiau kai ką naujo išauginti jai išties pavyko. Mano kambario draugas, ukrainietis Vasilis joje taip užsikrėtė bibliofilija, aistra Abiejų Tautų Respublikos knygos istorijai, kad antikvariatuose išleisdavo paskutinius stipendijos zlotus (tada tekdavo šelpti jį duona ir druska iš savo maisto spintelės); prieš keletą metų jis tapo Lvovo universiteto bibliotekos direktoriumi, kiek teko girdėti, gerokai pertvarkiusiu jos veiklą. Kitas bendramokslis, postmodernus, ironiškas baltarusių poetas ir bardas Andrejus užsidegė Adomo Mickevičiaus, Česlovo Milošo ir kitų senosios Respublikos palikuonių vertimo idėja (pamenu, kaip diskutavome apie pirmųjų „Pono Tado“ eilučių skambesį lietuvių ir gudų kalba); neseniai už juos buvo apdovanotas prestižine tarptautine premija. Man pačiam šioje mokykloje ėmė ryškėti mintis, kad būtų svarbu tirti ir lyginti kelių istorinės Lietuvos tautų – lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių, rusų – XX a. kurtą literatūrą, tik tam reikia išmokti trūkstamas kalbas, ypač jidiš.
Galvodamas apie savo studijų patirtį pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, galėčiau išvardinti daug tokių židinių, kuriuose derėdavo, o gal net ir sutapdavo vizija ir atmosfera, idėja ir veiksmas, reikšmingi tikslai ir ieškojimų laisvė. Atviros Lietuvos fondas, vadovautas Česlovo Kudabos bei Irenos Veisaitės – aukštojo, kultūrinio liberalizmo sala, iš kurios sklido daugelis Lietuvos mentalitetą pradėjusių keisti, nors ekonomiškai sunkiai pasveriamų iniciatyvų. Už labai didelę, anuomet – tiesiog kosminę stipendiją judaikos studijoms Oksfordo universitete šiam fondui turėjau pateikti tik paprastutę vieno puslapio ataskaitą. Šiandien nebe sumos, o ataskaitos dydis atrodo tarsi faktas iš kosmoso. Netipiški Vilniaus universiteto humanistikos centrai – A. J. Greimo semiotikos studijų, Lyčių studijų, Orientalistikos studijų, Kultūrinių bendrijų studijų – kurį laiką pripildę centrinius VU rūmus naujomis idėjomis ir kaitos energija, o paskui iš jų išprašyti, išsklaidyti po įvairius pašalius ir nusilpninti abejingo administravimo mechanizmų. Lietuvių literatūros katedra su Viktorija Daujotyte, Donatu Sauka ir Marcelijumi Martinaičiu – solidari ir sokratiška bendruomenė, jungiama intelektualinės draugystės, meilės jaunam, kūrybingam žmogui ir tikėjimo poezijos galia. Jeigu reikėtų pasakyti, kas man buvo pati literatūros studijų esmė, pats branduolys – tai maži seminarai prie šios katedros stalo su keliais ambicingais bendraminčiais ir aukštą, bet demokratišką toną kuriančiu autoritetu.
A. Fiutas teisus: tokie laisvųjų menų židiniai iš tiesų klestėjo maždaug pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, paskui prasidėjo jų nyksmas, o kai kada ir agonija. Iš laiko distancijos tai jau aiškiai matyti. Pats buvau vieno tokio židinio lėtų pakasynų liudininku. Kultūrinių bendrijų studijų centras, Vilniaus universitete telkęs litvakų, baltarusių, Lietuvos lenkų, totorių, karaimų, sentikių, romų tyrimus, 2003 m. geso grimzdamas į universiteto valdžios abejingumo ir biurokratinių rietenų liūną. Galėjęs būti unikalus europiniu mastu ir toks šiandien reikalingas politiškai, jis tiesiog užduso, neradus jam vietos sugriežtintoje, „efektyvesnėje“ studijų valdymo sistemoje. Per vieną bataliją dėl šio centro likimo pirmą kartą buvau su keiksmais aprėktas ten, kur mažiausiai tikėjausi, – savo universitete. Dar labiau pojūčiais, ne analitiniu protu suvokiau, kad kažkas čia lūžta. Idėjų pirmenybę ir palankumą joms pakeičia Valdymas. Savos visuomenės tobulinimo, kultūrinio švietimo tikslus pakeičia Buhalterija. Demokratišką diskusiją pakeičia sprendimo Jėga. Kuri pasiteisina tuo, kad veikia ne dėl kokių nors vertybių, o dėl vietinės ir globalios ekonominės Būtinybės.
Praėjus keliolikai metų, nepaisant viso oficialiai skelbiamo mokslo ir kultūros politikos liberalizmo, kūrybingiems humanitarams judesio laisvės yra akivaizdžiai mažiau. Finansinės galimybės, tarptautinis atvirumas, ūkinė institucijų gerovė yra kur kas didesni – to neužginčysi. Nebešąlame apšiurusiose auditorijose – kone visur šiuolaikiškas remontas ir multimedijos. Tačiau bet kuri savita, netipiška, kultūrinio tobulėjimo siekiu pagrįsta idėja susiduria su gigantiškai išaugusiu ir vis toliau tebeaugančiu valdymo Aparatu. Valdymo, kuris veikia tik dėl savęs paties, todėl vis labiau primena Franzo Kafkos teismo kanceliariją. Studijų logiką, gelmę ir laisvę jis paverčia tokiais painiais krepšelių, krūvių ir kreditų skaičiavimais, kad juose dingsta bet kokia literatūros, filosofijos ar istorijos pažinimo kryptis. Tikrų mokslinių atradimų, kuriems reikia ilgo ir kantraus darbo, vertę – kuo greitesniu straipsnių produkavimu vardan produkcijos. Skirtos nežinia kam, gal tik pačiai statistikai, nes geriausia straipsnius skelbti užsienio duomenų bazėse, kokiame nors Singapūre veikiančiame serveryje, kur jų formalius rodiklius nuskaitys automatinė programa, o ne mintis – sava intelektualinė bendrija. Humanitarų darbus visuomenei – mokykloms, regionams, kultūrinei spaudai – šis valdymas laiko niekiniu pomėgiu, nes neįmanoma apskaičiuoti jo duodamo pelno ir tarptautinio prestižo. Lituanistikos prioritetą – gražia įstatyme įrašyta metafora. O aukščiau bet kokio akademinio autoriteto jis iškelia anoniminį ekspertą. Šiandien vienai humanitaro knygai jau tapo įprasta būti „ekspertuojamai“ keturis ar penkis kartus! Deja, kaip tenka įsitikinti, tokių ekspertizių gausa ir ekspertų falangų tankis yra atvirkščiai proporcingas jų išvadų intelektualumui ir tono padorumui. Kaip, beje, ir diskusijų lygiui pačioje humanitarų bendruomenėje.
Neseniai lietuviškai išleistoje žymiojoje studijoje apie nacių nusikaltimų priežastis „Eichmannas Jeruzalėje“ filosofė Hannah Arendt teigia, kad jų barbarybė nemenka dalimi kilo iš anoniminio biurokratinio mechanizmo, kuriame atskiras žmogus galėjo nemąstyti, veikti kaip funkcionierius, stropus ir pedantiškas aparato sraigtelis. Aukštasis nacių valdininkas, holokausto logistikos organizatorius Adolfas Eichmannas, anot jos, išsiskyrė mąstymo banalumu, vaizduotės ir motyvų trūkumu: „Tiesmukai kalbant, jis paprasčiausiai niekada nesuvokė to, ką darė.“ Europos tradicija puikiai žino, koks pavojingas yra plyšys tarp minties ir veiksmingo valdymo, ir kaip nesunkiai civilizuota tvarka pereina į barbarybę. Tai demono gundomas Johanno Wolfgango Goethe’s Faustas, versdamas Evangeliją, pakeičia pirmąją frazę „Pradžioje buvo Žodis“ į teiginį „Iš pradžių buvo Veiksmas“ – ir prieina iki naikinimo. Laisvųjų menų, humanistikos dvasia šiandien vis labiau atrodo tremtinė studijų koncernais virstančiuose universitetuose, metodikas svarstančiuose komitetuose ir projektus valdančiose ekspertų tarybose. Atrodo, kad ji dabar labiausiai telkiasi neformaliuose sambūriuose, alternatyviuose bendraminčių tinkluose, neprivalomuose seminaruose, oficialios akademinės veiklos salose ir užutėkiuose. Naujus standartus dauginantis valstybės Aparatas jai iš esmės abejingas, patenkintas savimi, o dažnai net ir pagiežingai priešiškas. Tačiau gali būti, kad jo paties ateitis ir moralinis veidas labai priklausys nuo laisvųjų menų likimo.

 



Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2016 Nr. 4 (balandis)

 

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1