nepradėtas

pasižiūrėkim kas liko
po kelių dienų švaistymosi peiliu virtuvėje

eilėraštį skaitantis negali apsimesti kad skaito ne eilėraštį
nupjauta tądien kai suabejojau poezijos orientacija
žiūrėdamas filmą apie ginsbergą ir jo šutvę

kiek žemiau kita išspauda
kodėl mes išnaudojame pačius dosniausius
matyt nepatiko daugiskaitos forma
ir apskritai kaip ji atsirado sociopato
vaizduotėje juk turėjau omeny kurčiąją siuzaną
užpirkusią vyno visai mano šutvei po vakaro

dar vieną eilutę išbraukė reikli redaktorė
girdi pernelyg deklaratyvi
iš kur ta meilė nemylimiems
o gaila iš tiesų nežinau iš kur ta meilė
norėjau pasiųst užklausimą
gal žinotų tas
kuris apsimeta skaitantis ne eilėraštį

kaip tuščias soneto butelys
čia viskas aišku čia iš pagyvenusių
vyrų žaidimų
suka ratu kuris kurį pabučiuos
neprisimenu kaip atsirado be jokio konteksto
gal tą pagirių rytą po vakaro

o šitos gaila
neabejotinai geriausia eilutė
pagardintų kiekvieną tekstą
lėtai mirti vos didesniu greičiu nei gyventi
kodėl ji nukrito dar nepagaunu

gal suprasčiau dėl paskutinės
klimato pokyčiai grėsmingesni negu mano gyvenimo
neturėjau ką pasakyti
žiūrėjau pro langą į kylančią vėtrą
panirau į bendrybes

ne kaži kas bet biguzas

iš kursyvinių raidžių bus

puikų receptą gavau
ilgakojė ulrika iš undinėlės miesto
anądien pasidalijo
žmogaus protas taip sukonstruotas
kad tarp visko atranda ryšį

Ieškant basilisko

tiesiai eik kokį trečdalį gyvenimo
stovės ten toks miestas
iš tolo užuosi
jam tiek metų kad daro po savimi
laidoja po pamatais

rūsiuose agurkai ir bulvės nuo praeito karo
aklose akyse blyškūs daigai
stiklainiai išsproginėję
žiurkių dinastijos
senesnės už bažnyčias

gyvena ir keli parfumeriai
atsidarę parduotuves bokšto papėdėje
prasivėrę langus vasarą
varo iš proto sugužėjusius mugėn
kaimiečius

o dar ta broga ir anglies smalkės
iš kaminėlių
salsvas dūmas iš karčemos
tai tik rankų darbo tabakas dar ne žolės laikai

tiesiai eik kokį trečdalį gyvenimo
paskubėk nes ilgiau užgaišęs
būsi per senas tam miestui
kol dar su rilke ir trakliu už parankių
prie stalo su alaus bokalu

kol dar naktį matos daugiau nei dieną
net jeigu nežiūri po kojom
į kryželius smūtkelius prie kelio
į moters kojas švytuojančias priešais
fosforines kompaso rodykles kurios varo iš proto
rodo šiauriau visada šiauriau

kur turėtų dilgsėti keliarodė žvaigždė

kur žiauresnis klimatas
šąlančios moterys miegančiosios gražuolės
už kiekvieno tamsaus lango
tame mieste kur turi suspėti

tiesiai eik
kol prieisi šakotą kaip ąžuolas sankryžą
patikliam žvilgsniui mirksinčią šviesoforais
iš tiesų dykumą viliojančią miražais
didelę smėlio pustomą aikštę
prie baltos katedros
čia ir ištiks tave pirmasis pasimatymas

toliau negaliu padėti
čia tau ne bildungsroman ar bildungsgeschichte
nežadu būti senamadiškai korektiškas
toliau ieškok pats

arba kaip tadeuszas
tamsiame šiltame
grublėtomis sienomis
gilyn nusidriekiančiame
rūsyje
turėdamas omeny vestibulum vaginae

arba pasuk vilnelės link
pro nusilupusius užupio fasadus
link bastėjos
prieisi ten urvą kaulus aplinkui moterų vyrų
šunų kačių netyčia į miestą atklydusių
stirnų ir ožkų šimtmečiais tvyrančią
smarvę

net jeigu ten jų nėra
urvo stirnos smarvės
jeigu net nėra to miesto jis visai nebūtinas
vis tiek turėk po ranka kišeninį žibintuvėlį
dujinį balionėlį mažą veidrodį
privalomą turisto komplektą
kai leisies į savo tamsiąją veido pusę
ieškoti basilisko

mados namai

ta kepurė
tėvo sulankstyta iš laikraščio
kurią užsimaukšlindavo
ant progresuojančios plikės
dažydamas kreida lubas
rankoje teptukas
kepurė su snapeliu septintojo dešimtmečio
dizainas aukštoji mada
beveik yvas sen loranas

žengia kilimo podiumu
nuklotu laikraščiais
užsilipa ant taburetės ir tapo
baltą kvadratą
beveik kazimiras malevičius

tas tėvas
sulankstytas iš kaulų ir odos
jaunas gražus manekenas
įspūdingu šnobliu

tas laikraštis pilnas
septintojo dešimtmečio žinių
tos sulankstytos tiesos
rezoliucijos aukštyn kojomis
blyškios kreidos dėmės ant politinio biuro
veidų
pasaulinio perversmo citatos

tie namai
namai neišeinantys iš mados
pilni gyventojų
vieni tik pradeda karjerą
kitų galiojimo laikas eina į pabaigą
susilanksto išsilanksto
namai kvepiantys kreida klijais
skersvėju pro grindų plyšius

kraustaus iš jų ligi šiol
išsivežiau madų katalogus
žiurkes tiesas ir skersą vėją

tik ta kepurė
tėvo sulankstyta iš laikraščio
niekur nerandu
matyt suėjo prakurom
ta kepurė
sulankstyta iš pelenų

būtų kaip tik mano pražilusiai galvai

kava su stirna

                       jei nesiveržia iš tavęs
                       nepaisant nieko,
                       nedaryk to
                                         Charles Bukowski

geriu kavą su stirna

dešimtą valandą ryto
stirna negeria kavos
stirna pusryčiauja kartu su manimi
atokiai alyvų kalno papėdėje
kai susitinka mūsų žvilgsniai
atstumas tampa laiku
du atsitiktiniai įsimylėjėliai
vienas pasiryžęs bet kurią akimirką
nutraukti santykius
jo netenkina status quo
kitas seniai nebetiki meile
iš pirmo žvilgsnio
du baikštūs žvėrys dvi planetos
kurios suartėja tik eilėraštyje
kurios sukas aplinkui
nematomą juodąją skylę
iš kur žinau
iš netiesioginių meilės įrodymų
iš protuberantų kurie išsiveržia
nepaisant nieko
iš ašarų dilgsėjimo paširdžiuos
baimės gyvuliškos baimės
žmogiškos laimės
geriu kavą su stirna
šalia geria bukowskis
su juo kavos neišgersi
su juo tik baltoji iki baltųjų naktų
pragaras skirtas vienišiams
čia jis apie meilę kuri veržias
nepaisant nieko
nepaisant alzheimerio ar vėžio
skaitau apie meilę rašau apie stirną
geriu kavą
vis mažėja atstumas
tarp skaitomų ir rašomų knygų
jau parašiau eliotą ir rimbaud
dabar girtuoklių eilė
vis mažėja skirtumas
tarp meilės ir atsitiktinio eilėraščio
jeigu nesiveržia iš tavęs
nepaisant nieko
nedaryk to
per vėlu charli
mokytis nebūti
per vėlu

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2016 Nr. 3 (kovas)