Julius Sasnauskas. MALONĖS AKROBATIKA: IŠ GATVIŲ IR SKVERELIŲ TEOLOGIJOS. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 287 p.

       Savaime įdomus, kiek netikėtas pats įvykis – kunigo knyga. Ir nors nacionalinės literatūros pamatai suręsti ant rašyti įsiaistrinusio klero palikimo, sovietmečio pradžia žymi tos unikalios tradicijos nutrūkimą ir į klasikus pretenduojančių kunigų išnykimą. O kažkada daugelis jų, pradedant Kristijonu Donelaičiu (nesvarbu, kad liuteronas, vis vien dvasininkas) ir baigiant Vincu Mykolaičiu-Putinu (vėlesnieji jau nieko fundamentalaus neparašė; nors, beje, išvertė) yra tapę savotiška lietuvių literatūros paradigma, branduoliu, dominuojančia socialine grupe. Net Vincas Krėvė ir kiti kūrybinių aspiracijų turėję to meto šviesuoliai, galima sakyti, yra neįšventinti kunigai – seminarijos formavimo (ar deformavimo) įtakos jų kūrybai niekas neištrins, žodžių iš dainų neišmes, biografijos faktų neišbrauks. Kaip apie Liudą Vasarį sakė baronienė – ,,jaunuolis su poeto siela, o pakliuvo į sutaną“. Manykime, taip per klaidą įkliūvančių šiais laikais beveik nebeliko; tiek seminarija, tiek filologijos fakultetas yra gana griežtai diferencijuotos institucijos, išeina iš jų jaunuoliai dažniausiai jau susipratę ir su likimu susitaikę, apsirikimų turbūt nebūna.

       Juliaus Sasnausko eseistikos rinktinė ,,Malonės akrobatika“ nepanaši į Nepriklausomoje Lietuvoje ėmusias ryškėti eseistikos užuomazgas – V. Daunio, R. Rastausko, V. Kukulo ar R. Gavelio tekstų stilistikos čia nesijunta, ji nepalikusi, galima sakyti, nei pėdų, nei pėdsakų. Gerokai skiriasi šie tekstai ir nuo vadinamosios ,,Šiaurės Atėnų“ mokyklos, tiksliau, ten rašančių autorių, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo itin saviti, originalūs; jų neapkaltinsi jokiais epigonizmais, nes nusirašyti net nebuvo nuo ko – literatūrinio proceso evoliucijoje trūksta kunigų-eseistų grandies. Knygos pavadinimas man nepatinka, abu žodžiai kažkokie beskoniai; pavadinimas jai tiktų naivesnis, gal net koks nors bravūriškas – vis ne toks ,,neutralus“ ir mūrinis tarsi bažnyčios siena. Krikščioniškos leksikos nekenčiu iš esmės, mano manymu, ji gadina literatūrą, o tokios dvasiškių slengo klišės kaip ,,malonė“, ,,gailestingumas“, ,,apreiškimas“ daug kam sukelia išankstinę alergiją ir eseistikoje atrodo kaip kokie šungrybiai, net jeigu juos vartoja estetinius kriterijus turintis dvasininkas. Žodis ,,malonė“ asocijuojasi visų pirma su įtartinomis dvasinio turinio brošiūromis, akrobatika – su cirku; kažką bendra jie kartu, be abejo, turi, bet visai ne šios knygos kontekste. Pavadinimas, beje, motyvuotas, vėliau gražiai išskleidžiama jo prasmė, reabilituojant ir krikščionybę, ir visą jos leksiką, tačiau lektūros tokiu pavadinimu knygyne į rankas neimčiau.

       Stropiai perskaitytas ir įsisavintas (nors teisingiau, šiuo atveju, pamiltas) lietuvių literatūros palikimas eseistinio teksto konstravimui, be jokios abejonės, smarkiai padeda. Sakiniai gražiai suvesti, jie turi puikiai suderintą ritmą, yra tinkamai intonuojami, negalima būtų priekaištauti dėl nevaldomų žodžių srautų ar netvirto teksto korpuso. Kartais stringa žodžių parinkimas, etinės pozicijos čia nugali estetines, nors ir draugiškai. Literatūrinės tradicijos išmanymas neretai tampa brangakmeniška teksto inkrustacija ir gal net jo užrašymo priežastimi:

       ,,Krūtinėje jai virė lyg bulbių katilėlis.“ Tai eilutė iš Vaižganto, iš ,,Dėdžių ir dėdienių“, iš visiems nuo mokyklos suolo žinomos Mykoliuko ir Severiutės istorijos. Kunigas Česlovas Kavaliauskas vis pasigaudavo tą palyginimą, kai tik išeidavo kalba apie sūnaus palaidūno dramą iš Evangelijos pagal Luką. Sakė, kad tėvo susigraudinimas pamačius grįžtantį vaiką yra tas pats kunkuliuojantis vaižgantiškas katilėlis, širdies užvirimas, kuris tave kontroliuoja, tau vadovauja, kurio niekaip negali pakeisti ar atsisakyti. Jis paskui viską padaro kitaip, negu reikalautų sveikas protas, teisingumas, religinė ,,buhalterija“ (,,Pasmerkti gailestingumui“, p. 28).

       Autoriaus stiliui pavojingas šioks toks žurnalistinis praslydimas: tekstas ne visada pakankamai tirštas, jis išskysta ties publicistika, kunigui privalomomis (?) reiškinių interpretacijomis, bandymu paaiškinti šventraštį gyvenimu arba gyvenimą šventraščiu. Kai pereinama prie netyčinės beletristikos, kokybė pamažu išsilygina – itin vykusiais laikau detalizuotus personalijų, autentišku rakursu perteiktus iškilių asmenybių (Č. Kavaliausko, tėvo Stanislovo) portretus:

       Tačiau iš mano pažįstamų Kavaliauskas vienintelis, turėdamas kunigo šventimus, taip godžiai nesilaikė priklausomybės šiam gerbiamam ir aukštinamam luomui. Kunigas iš pašaukimo ir Dievo malonės, jis darė visa, kad būtų panašus į visus žmones ir kad niekas, išskyrus tarnystę, neskirtų ganytojo nuo jo kaimenės. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės. Nė sykio nemačiau jo dėvinčio sutanos ar kitos dvasininko atributikos. Ne dėl to, kad būtų gėdijęsis to drabužio ar siekęs kam nors įsiteikti. Sutana jam turbūt rodėsi per brangu, per puošnu, per daug galinga. Jau beveik legenda tapęs pasakojimas, kaip jis bene Kalėdų išvakarėse vienai vargingai parapijietei atidavė savo sutaną, liepęs pasisiūti iš jos suknelę (,,Jo paveikslas ir panašumas“, p. 33–34).

       Evangelinio stiliaus imitacijos provokuoja tokio kalbėjimo iškilmingumą – jaudinantys faktai koreliuoja su saikingu ir santūriu, bet skoningu emociniu jų vertinimu, meistriškai išlaikoma skaitytoją intriguojanti įtampa, subtilioji teksto intriga. Nuostaba, atsirandanti iš stebėtojo susidūrimo su tuo, kas jį supa – ar tai būtų gatvė, ar mass media, ar specifinės dvasininko patirtys – nebūtinai religinė nuostaba, nors jos baikščiai prisilaikoma, tarsi kokio pavadėlio – ji yra impresijų fiksavimo priežastis ir nematomas rašymo mechanizmas:

       Kartą pavasarį, kai nėriau pro Aušros vartų arką, priešais smagiai straksėjo vaikigalis. Tikrai ne Vilniaus bažnyčių klapčiukas ir ne katalikiškos gimnazijos auklėtinis. Panašesnis į tuos, kurie anuomet senamiestyje iš ,,ragatkių“ kuldavo langus ar Jaunimo sode rankiodavo tuščius butelius. Prasilenkdamas pamačiau, kaip ties Mergelės paveikslu jis staiga nusiplėšė nuo galvos baltą sportinę kepuraitę (,,Malonės pilnoji“, p. 50).

       Atskiru skyriumi einančios homilijos, postilės, evangelijų komentarai – pamokslui artimas žanras, drąsiausiai išreikštas, profesionalus – jame autorius jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Kita vertus, savą užduotį turinčio pamokslininko įgūdžiai, jo nenumaldoma aistra skelbti Dievo žodį, surasti tam labiausiai tinkamas verbalines išraiškas – nenuostabu, tampa hermetiškas taisykles turinčia ir ne visai lanksčia literatūrine technika, užgožiančia kitas – trapias ir dužias – autoriaus patirtis, paliktas ,,gėdingajai“ eseistikai. Vis dėlto įtaigiausia ir vertingiausia man atrodo toji homiletikos dalis, kuri nebijo kalbėti nuosavu balsu, net jei jis būtų silpnas ir užsikertantis.

       Prisipažinsiu: aš už tuos, kurie dega ir sudega. Karalaitis Kazimieras, šventoji Teresėlė, Jonas Biliūnas ar šiomis dienomis nuo geležinkelio bėgių pakylantis Mindaugas Tomonis. Esu už tuos, kurie netaupė nei savęs, nei savo ugnies. Buvo laisvi nuo baimės pirma laiko išeikvoti jiems atseikėtas alyvos atsargas. Tiesiog nemokėjo sverti ir skaičiuoti, kiek dar išsilaikys, ištvers jų liepsnojantys žibintai (,,Sudegusiųjų pergalė“, p. 54).

       Čia svarbi moralinė pozicija, išryškinanti ne viešai eksploatuojamas Evangelijos magistrales, o vos regimus takelius, galinčius palydėti ir į užsižaidimą Biblijos paradokslumu. Simpatija nuošalei, periferijai, netelevizinei ir neblizgiai tikrovei traktuojama kaip evangelinės tiesos imperatyvas:

       ,,Internacionalo“ negiedosiu, bet šypsena nenyksta, kai mėginu įsivaizduoti Viešpaties menėje pritryptus kilimus, prastą kvapą, stačiokišką kalbėjimą, negrabias juodom panagėm rankas, keliančias šampano taurę už triuškinančią malonės pergalę dangaus karalystėje (,,Ne tie dalyviai“, p. 61).

       Vietomis per saldu, drįsčiau sakyti – per optimistiška; kai kurios pozityviosios nuostatos šitame laike atrodo mažų mažiausiai dirbtinės. Arba tiesiog kaip nenorėjimas matyti Bažnyčią ir jos mokymą nušluojančių šio pasaulio realijų; matymas tik to, kas gražu, patogu, atitinka. Per daug klerui solidarios apologijos (V. Mykolaitis-Putinas drįso pasakyti aštresnių dalykų), bet gal taip atrodo tik iškreiptame šiandieninės kultūros kontekste, neturinčiame pastoviųjų vertybių atramos.

       Kadaise tarybiniais metais, važiuodamas lankyti kalinių ir kareivių, kunigas Juozas Zdebskis būtinai veždavosi visa, kas reikalinga mišių liturgijai švęsti. Retai teįsidėdavo maisto atsargų ar daugiau drabužių, o be komunijos paplotėlių, be šlakelio vyno ir mažos taurytės – niekur nė žingsnio. Tas savo mišias, laužydamas Bažnyčios nuostatus, jis laikydavo kur papuola: traukinio Vilnius–Maskva vagone, bendrabučiuose, kareivinėse, lagerių laukiamuosiuose ar paprasčiausiai ant akmens po medžiu. Paklaustas, kam viso to reikia, ypač jei esi vienų vienas, jis, kitaip nei kiti kunigai, nekalbėdavo apie savo pamaldumą, altoriaus pasiilgimą, kunigiškąsias pareigas. Sakydavo, kad jam svarbu Kristų nešti visur. O labiausiai ten, kur žmogus kenčia šėtono priespaudą. Sykį po tokių mišių jam palikus konsekruotos duonos, kad galėčiau ir toliau ja stiprintis, ėmiau nerimauti, kas dabar bus. Juk gyvenu anaiptol ne koplyčioje – bendram kambary, kur rūkoma, geriama, keikiamasi. Kaip čia Viešpats, šventenybių šventenybė, ištvers be tabernakulio, be žvakių, be adoracijos? Jo atsakymas tuomet apstulbino: ,,Jėzui nebus čia bloga. Gimęs tvartelyje, jis norėjo būti tarp žmonių (,,Gatvių Viešpats“, p. 99–100).

       Reikiamu laiku atsirandanti ironija gelbėja nuo banalumo ir kartojimosi, neišvengiamai gresiančio visiems kunigams be išimties – Biblijos komentarus jie „prasukinėja“ kasdien, yra priversti nuolat suktis hermeneutiniame aiškinimų rate. Autoironiška distancija – esminis šio autoriaus tekstų skirtumas nuo eilinių kunigiškų pamokslavimų. Skyrius ,,Ir tu, mano siela“ (rodantis, kad autorius yra pajėgus sugalvoti ne vien gelžbetoninius pavadinimus) – homiletikai nebeįsipareigojančių polaisvių esė, rašytų periodiniams leidiniams, komplektėlis. Todėl jis yra mažiausiai ,,taikomojo“ pobūdžio.

       Antai vieną rytą po arbatos pamaldžiai besirengiant mišioms iš nematomų lūpų, tarytumei iš ano pasaulio, atskriejo kaži kam paskubom sviesta frazė: ,,Velniop tokį gyvenimą!“ Gaila, nepuoliau žemyn dirstelėti, kam diena prasideda šitokiu apreiškimu. Bet kad pagalbos šauksmo balse nebuvo. Nei kokio tragizmo, širdį veriančio, nei didžios tūžmasties. Tiesiog konstatavimas. Nusispjauta ir dingta gražiai pašluotu šaligatviu, kuriuo tuoj ims ristis prekijų vežimaičiai ir kaukšėti vilniečių bei sostinės svečių žingsniai. Gal ir gerai, kad nesusidūriau su sentencijos autoriumi. Nebūčiau turėjęs ką atsakyti ir kuo atremti jo logikos. Tokius šūkius, kaip ir nuodėmes, verčiau nusinešti bažnyčion ir perduoti Ponui Dievui, tegul atsako, išaiškina, parodo tiesą. Bet ir bažnyčioje, tiek aną rytmetį, tiek paskui, kada tik mėgindavau pasiteirauti Viešpaties, kaip ten yra, jei gyvenimas siunčiamas po velnių, jis atkakliai tylėdavo (,,Pažemiuose ir aukštybėse“, p. 128–129).

       Šiek tiek gaila, nes, būdama filologiškai senamadiškų pažiūrų, galvoju, kad daugeliu atvejų tai – vienalaikiai tekstai; jie neturi siužeto ar kitų laiko slinkčiai reikalingų literatūros karkasų, todėl yra pasmerkti ištirpti laike, nublankti, neišsilaikyti foliantuose. Aišku, jie teikia žavaus malonumo ir skaitymo akrobatikos:

       Kur jau ten fortūną – patį dangų buvo pavykę prisijaukinti, patraukti į savo pusę. Vienas pažįstamas, šiaip jau nesklandantis religijos sferose, prisipažino karštai meldęsis prie televizoriaus ir pažadėjęs dešimties litų auką Bažnyčiai, jei tik pergalė bus mūsų. Kai malda buvo išklausyta, atrodė kaip naujai įtikėjęs. Kita moteriškė skambino sunerimusi, ar gerai darė veldama Dievą į krepšinio aistras. Bus ir daugiau liudijimų. Juk ir Šiluvos atlaidai negalėjo nepasiųsti savo signalų į aukštybes. Man pačiam išganinga mintis apie šventųjų užtarimą bei stebuklus kaipmat stuktelėjo, kai pusfinalyje, prancūzams pasiutus, aikštelėje ėmė dėtis negeri dalykai ir išsigandau, jog nesulauksiu sekmadienio. Buvo jau iš rimtųjų beprasidedančios derybos su dangaus kareivijomis, tik, laimė, viskas pasitaisė. Matyt, kažkas pirmiau suskubo paspausti mygtuką, pasižadėjo duoti auką ar užsakyti mišias (,,Laimėtas džiaugsmas“, p. 133–134).

       Šmaikštus tokių epizodų stilius atitolina minėtus priekaištus. Dar turėčiau paminėti, kad kai kuriuose tekstuose prasimuša štampinė pamokslų retorika – visos tos natūralios ar nenatūralios figūros, kone barokiškas puošnumas – jis nepaprastai organiškas, aktualizuotas, bet pernelyg krentantis į akis. Vienas gražiausių knygos tekstų man atrodo esė ,,Dėl ko tebegyvuojame“, atidengiantis pakankamai intymius, kiek to galima tikėtis, dvasinių patirčių pavidalus:

       Žiemą sodnelyje rasdavosi aukščiausi pasaulyje kalnai rogučių skrydžiams, o vasarą po kokiu krūmu ar medžiu išsirausęs duobutę palikdavai savo ,,sekretą“ – gėlių, akmenėlių, spalvotų popieriukų kompoziciją, uždengtą stiklo šukele ir paslėptą po žemės sluoksniu. Parodydavai tik geram draugui. Dabartinis ,,prancūzparkio“ fontanas dzotas ir medinės alaus pašiūrės ant tų pamirštų ,,sekretų“ ir stovi. Vis šypteliu, kai slinkdamas pro šalį pamatau besiglamonėjančią porelę: žinau, dėl ko čia taip smagu skirti pasimatymus ir čiulbėti kits kitam į ausį meilės paslaptis (p. 168).

       Knygoje gana ryškūs architektūrinio senamiesčio štrichai ir kita ,,Dingusio Vilniaus enciklopedija“, artinanti šiuos kiek kontempliatyvius tekstus prie vaikystės reminiscencijų bei šiaip skaidrios lyrinės eseistikos.

       Vis galvoju pastaruoju metu – kodėl vyrai su nelabai išsišovusia menininko gyslele taip gėdijasi normalių žanrų, pasirinkdami patį lengviausią – eseistiką? Nes čia jau dėsningumas – jie noriai rašo apie kultūrą, politiką, komentuoja visuomenės peripetijas, bet drovisi „sušaudytų siužetų“. Tokius žanrus kaip romanas laiko gėdingais, ,,skystais“, net... moteriškais. Tačiau vienintelis dėmesio vertas ir į ,,tikrus rašytojus“ įšventinantis žanras mūsuose juk yra romanas. Ar bent jau kas nors iš smulkesnės grynosios prozos. Fragmentiškumo literatūroje įsigalėjimas nesunkiai paaiškinamas neva sustiprėjusiu paties gyvenamojo pasaulio fragmentiškumu. Romano nemalonėje likusiems laikraštinių galerų irkluotojams, mano manymu, neturėtų būti sunku mesti tą vergišką taškymąsi irklais ir pradėt galvoti apie knygas, ne apie laikraščius. Parašyti malonės prašymus prozai, o ne eseistikai. Tačiau tai – vien jų galioje esantis apsisprendimas.

Achille Campanile 4 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aldous Huxley 14 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Andrzej Bursa 4 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 5 Georges Bataille 2 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Irena Bitinaitė 2 Italo Calvino 6 J. G. Ballard 3 Jan Brzechwa 2 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jehuda Amichaj 2 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Juan Bonilla 2 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Marcelijus Martinaitis 38 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nicolas Born 2 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paul Celan 4 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sara Poisson 25 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1