Laisvės idėja — vienintelė Borutos eilėraščių filosofinė atrama. Tai svarbiausias argumentas, kuriuo grindžiamas priešinimosi veiksmas. Maištaujančio herojaus galutinis tikslas ir aukščiausias vertybių matas. Boruta neturėjo strateginio plano, kas įgyvendins „laisvo žmogaus laisvo­je visuomenėje“ projekciją. Jis nekvaršino galvos, kaip suderinti individualios laisvės principą su kolektyvinio žmogaus sambūvio reglamentu, su biologinio ir socialinio determinizmo dėsniais, lemiančiais atskiros asmenybės padėtį ir sąmonę. Jis neieškojo realių laisvės formų ir ga­rantijų. Laisvė — tai siekimas, o ne įsikūnijimas. Tai mi­ražas, vedąs per kasdienybės dykumą. Tai begalybės dalis, o ne apčiuopiamas faktas. Per laisvės idėją Borutos lyri­ka, išaugusi iš konkrečios emocinės patirties ir tolima fi­losofiniams aspektams, išėjo į beribiškumo sferą, kurios smrbolistai ieškojo transcendentinėje problematikoje.

      Lietuvių lyrikoje iki tol dar niekas nemokėjo taip gai­vališkai būti laisvas kaip Boruta. Žmogus yra įaugęs į sa­vo aplinkos dirvožemį, susmegęs į supančius daiktus, ap­narpliotas kasdienybės rūpesčių. Kokį milžinišką prisitai­kymo įpročių, determinuojančių sąlygiškumų ir baimės klodą reikėjo nublokšti nuo savęs, kad pasijustum laisvas! Tai vyriškos drąsos ir dvasinio kategoriškumo aktas, išve­dantis žmogų į nesuvaržytą būtį.

    

     Nežinau, katrą pirma pamilau,

     viesulą ar tave, mano mylima.

    

     Bet dėl tavęs, o viesula!

     Bet dėl tavęs, o mylima.

     Einu gyvent beprotiškai pašėlęs.

     — rankas ištiesęs mylimai,

     — iškėlęs vėtrai vėliavas.

    

     Šėlk su manim, viesula,

     mūsų keliai platūs, tiesūs.

     Neverk, o mano mylima,

     Jei žūtų vėtroj tavo mylimas.

    

     ,,Su viesula ir su mylima“

    

     Laisvės idėją Boruta pavertė stipriausiu žmogaus išgy­venimu. Jo lyrikoje laisvė yra ne tiek politinė sąvoka, kiek ypatinga dvasinė būsena, suartinanti žmogų su jo idealine projekcija. Tai žmogiškos būties išsipildymas, kupinas džiaugsmo ir harmonijos. Tapatybė su gamtos rit­mu, nepaliestu išnykimo grėsmės. Pašėlęs vidinis atviru­mas, kai jau nieko nepaisoma. Eilėraštis ,,Laisvo vėjo va­lia“ — tikras Borutos šedevras: taip impulsyviai trykšta visagalis laisvės jutimas, taip natūraliai žmogus įeina į begalinę erdvę, taip gražiai susilydo folklorinio paraleliz­mo simetrijos, pasikartojančių garsų skambesys (ei, ė, dr), imperatyvinė intonacija ir aforistinis glaustumas į melo­dingą skrydį:

    

     Laisvo vėjo valia drumstis,

     žalio šilo — gausti.

     Tai ir man negali niekas

     gausti drumst uždrausti.

    

     Argi aš ne vėjas?

     Argi aš ne šilas?

     Tegyvuoja valia vėjo.

     Tegu skamba žalias šilas.

    

     Vasarojui reikia vėjo,

     reikalingas garso šilas.

     Reiškia, tokių teisių turi

     mano neramus troškimas.

    

     Drumskit, vėjai, vasarojus,

     aš jums drumsti draugas.

     Aš drumsčiu tą žalią javą,

     kur krūtinėj auga.

    

     Laisvės principas, romantiškai suabsoliutintas, tapo mo­raliniu imperatyvu, pagal kurį asmenybė teisė ir vertino save, netekusi dievo. Boruta pasirinko šį principą pagrin­diniu savo kūrybos, estetikos ir visuomeninės veiklos kri­terijumi.

     Kai ,,Trečias frontas“ svaidė akmenis į romantizmą, Boruta nedrąsiai pritarė. Bet jam atrodė, kad „romantika poezijoje buvo ir bus“ (IX, 185), nes žmogus visada laušis iš esamo gyvenimo krantų į nerealizuotų tikslų ir svajo­nių begalybę. Boruta liko romantinio pasaulėvaizdžio poetas — „bene pats ryškiausias kaimiško romantizmo poetas“, pasak K. Korsako (1). Poeto idealai, siekiai ir viltys spin­dėjo toli anapus viešpataujančios santvarkos. Jis turėjo išpūsti savo jėgas iki mitologinių dydžių, o savo žygius ir pastangas pakylėti iki legendos, kad galėtų stovėti pasi­priešinimo pozicijoje. Boruta susikūrė poetinę mitologiją etinių vertybių pagrindu, iškeldamas vidinę laisvę, drąsą, kategorišką sprendimą ir draugystę kaip žmogiškos egzis­tencijos imperatyvą.

    

     Todėl tau mano meilė kaip vėtra

     ir dainos — jų aidas

     iš pamario vėjų išplėštas

     ir — kaip vėjas — palaidas.

    

     „Moteris Baltijos kranto“

    

     Tegu ir nieko nebeliktų

     iš dovanų žalios jaunystės,

     tačiau, kaip saulę danguje, aš pasilikčiau

     Tavo draugystę.

    

     „Draugystei“

    

     Į romantiškai suabsoliutintų vertybių lygį Boruta iškėlė ir tėviškės vaizdą, kurį emigranto nostalgija pavertė spin­dinčiu stebuklu, regimu tik atsiminimuose, vienintele my­limąja, pakelta iki dangaus ir nepasiekiama. „Tada man tolumoj nušvinta Tavo veidas / ir žvaigždės klaupiasi po kojų Tau“ (2). Šita figūra šaukė savęsp poetą, žadėdama išblaškyti vargšo utopisto nerimą ir prieštaravimus. „Pa­reisiu kada į tėviškę pėsčias / ir sustosiu po vartais ties gluosniu“ (3). Tėviškės motyvas vėl įgavo lemiamą reikšmę žmogaus gyvenime, kaip ir Maironio laikais, prisipildė skausmingos adoracijos, kaip ir tuometinėse neoromanti­kų eilėse.

     Supylęs aukštų vertybių pilkalnį, Boruta stovėjo jo pa­pėdėje su ištikimybės ir pamaldumo išraiška. Jis nedrįso abejoti savo šventaisiais. Nedrįso pažvelgti į antrąją me­dalio pusę. Jam svetima autoironija, itin paplitusi anais vertybių reliatyvumo laikais. Jis tikėjosi jėga pramušti langą į žmonijos laimę, todėl stovėjo įsitempęs, pasistie­pęs, nedvejodamas savo misija ir poetinio žodžio galybe — „Daina mums vargą vargt padėjo, / daina iš vargo išva­duos“ (I, 82). Tikrovės reiškinius, idėjas, išgyvenimus Boruta suvokia per poetizacijos ir net heroizacijos prizmę, būdingą romantiniam pasaulėvaizdžiui.

     Į Borutos vaizdinę mąstyseną romantizavimo aspektas įliejo tam tikrą apriorinių sprendimų ir bendrų kategorijų kiekį, kuris nusėsdavo eilėraštyje skambiomis deklaraci­jomis. ,,Per mūsų kovą, prakaitą ir kraują, / Žinau aš! — / Pasaulis užtekės, kaip saulė, / šviesus, skaistus ir naujas!“ (4) Gamtos motyvus šis aspektas įkyriai stūmė alegorizacijos link: ,,Nieko. Atgal dar sugrįšim, / sutelks mus į būrį aud­ra“ (I, 98). Palyginimams ir metaforoms jis diktavo stam­bius dydžius ir grandiozinius šuolius, nepakęsdamas smul­kios detalizacijos ir vos numanomų virptelėjimų. Todėl draugystė su tavim / tokia — kaip laisvės dainos, / tokia — kaip šiaurūs vėjai“ (I, 114). Kalbėseną ir jos toną šis ado­ruojantis santykis negailestingai tempė į patetiką. ,,— At­riekite akis! — / sušaudytas — / kaip milžinas atgis, / kai jis / minias / galingai ves / per sukilusias gatves“ (I, 112). Romantinė retorika orientavo Borutos eilėraštį į vienalinijinę sandarą, nereikalaujančią sudėtingesnio žodžio pras­mės transformavimo ir giliai slypinčio plano.

     Borutos kūryboje figūravo keli eilėraščio konstravimo būdai. Tai lietuvių lyrikos ,,geologinių klodų“ atovartos. Jos gana skirtingos. Kai XX amžiuje lietuvių lyrika ėmė sparčiai žengti, išsišakojusi įvairiomis kryptimis, nueito kelio ruožai nespėdavo aiškiau atsiskirti vienas nuo kito. Neretai to paties poeto kūryboje taikiai sugyvendavo poetinio mąstymo priešingybės, kurios istorinėje raidoje kategoriškai neigė viena kitą.

     Poeto mintis, pilna vėtrų ir žaibų, gali išsitekti tik be­kraštėje erdvėje. Uždaras keturių kambario sienų sceno­vaizdis jam per siauras. Eilėraščio eksterjeras keičiasi, kaip ir vidinė žmogaus būsena, kaip ir pati istorija, sku­banti į esmines pervartas. Dinaminė slinktis daro nesta­bilų ir žmogų, ir pasaulį, mėto iš nuotaikos į nuotaiką, neša iš vaizdo į vaizdą, pastebėdama tik stambius masy­vus, ryškius kontrastus ir aukščiausias įtampas.

     Eilėraštyje „Laukiant traukinio“ nepastovumo ir kinta­mumo įspūdį sukuria ateinančio ir išeinančio traukinio motyvas. Mudu kalbamės, sustoję prie stoties bufeto, gal net patinkame vienas kitam ir galėtumėm išeiti „į kelią platų“. Bet ši situacija trunka tik kelias akimirkas, nes „traukinys jau čia“. Ir ji apibrėžta ne išorinio stebėjimo patvariais kontūrais, o vidinio monologo — dialogo siūbuojančiomis linijomis. Tai lyg įkaušusio piliečio kalba — iš pradžių su bufetininke, o paskui su savimi, padrika ir betikslė. Dinamikos įspūdį įkūnija pats kalbos būdas — akys bėga nuo vieno daikto prie kito, greitai keičiasi vaiz­dai, įsiterpia trumpos sakinių atkarpos, laisvai pulsuoja intonacija nuo natūralaus pašnekesio iki sujaudintos iš­pažinties.

    

     — Panele, ar tau nenuobodu

     stovėt prie buleto desėtkas antras metų,

     jei taip —

     išeikime į kelią platų.

    

     Tyli. Tylėk, mieloji. Aš moteriai

     per daug tikiu, nes visad alkanas

     gal meilės, o gal vėtros,

     gal duonos kasdieninės,

     vis tiek,

     po marškiniais lietuviškojo lino

     krūtinėj neramu.

     ...taip trošku.

     ...taip tvanku.

    

     Šiame eilėraštyje nebėra melodingų pakartojimų, griež­tų simetrijų, glaudžios žodžių slinkties ir tvirtų kompozi­cijos sunėrimų, kaip tradicinio sukirpimo kūriniuose. Vy­rauja laisvo judėjimo tvarka, pilna netikėtumų, kur vaiz­das juda į priekį staigiais prasiveržimais, sakiniai bėga srautu, toli nušoka metaforos. Tai asimetriška tvarka, imi­tuojanti impulsyvų pašnekesio bangavimą, jungianti sta­čiokišką toną su lyrine eksplozija, tolima kanoniškoms eilėms.

     Avangardistinė eilėraščio architektonika organiškai iš­plaukia iš pasaulio judrumo įspūdžių, suintensyvintos ju­timų energijos, supriešintos su miesčioniška ramybe. Borutos lyrinė introspekcija fiksuoja žmogaus egzistenciją kaip aktyvią pastangą ir drąsų veiksmą. Šią programišką egzistenciją („gyvenk kaip viesulą drąsiai ir rūsčiai“) poetas sviedžia pasaulio blogiui į nasrus, žinodamas, kad ji suduš. Žūtbūtinumo motyvas suriša išorinės aplinkos ir vidinės nuotaikos mobilumą, laisvo pašnekesio toną ir li­teratūrines asociacijas („amžinas Kolumbas“ atkeliavo iš A. Kurcijaus eilėraščio — VIII, 619) į dramatišką vientiso įvykio mazgą:

    

     O mintys liūdnos

     lyg garlaiviai per jūrą brenda,

     gal todėl, kad dvasia —

     tas amžinas Kolumbas —

     naujos vis žemės ieško,

     o ranka

     stveries už saulės krašto,

     gal kad vėliau už meto, antro, trečio

     paleistum porą žodžių per padangių paštą,

     kad toks ir toks daug rašė ir parašė,

     kol galop parašė paskutinį tašką.

    

     Nuo ekspresionistinio eilėraščio, kur poetas krovė „ne­sušukuotus“ vaizdus ir hiperboles vieną ant kitos, nesirū­pindamas, kad lūžinėja eilėraščio karkasas, jis nuolat grįž­davo į daugiaprasmiškų simbolių, metaforinių perkėlimų, neapibrėžtų peizažinių kontūrų, melodingų simetrijų sti­listiką, kurią išugdė romantizmo tradicijos. Garsiai skelb­damas, kad „kultūra ne tik pametė nacionalinį pobūdį, bet ir kontinentalines žymes nusitrina“ (5), Boruta vis dėlto instinktyviai kabinosi į poetinės mąstysenos nacionalines lytis, bėgdamas iš didmiesčių į kaimo „laukus, žaliąsias pievas“, pasisukdamas nuo tribūniško universalumo į liau­dies dainų paralelizmą ir parafrazes („Vai žydėk, žydėk, sausa obelėle, / tos dainos tau žalius lapus supūs“ (6).

     Borutos polinkį į metaforines ir simbolines konstrukci­jas, paveldėtas iš B. Sruogos ir V. Mykolaičio-Putino poe­tinės mokyklos, dar labiau sustiprino ir pakreipė nauja linkme senoji Rytų poezija, kuri nuo impresionizmo laikų buvo tapusi Europos lyrikos „didžiausiu atradimu“ ir ak­tyviu faktoriumi (7). Berlyne Boruta susižavėjęs skaitė vo­kiečių ekspresionisto Klabundo poetinių vertimų knygą „Rytų poezija“ (8). Kiekviena šios knygos eilutė — papras­ta, lakoniška, o kartu daugiaprasmė. Vaizdo štrichas — lengvas, skaidrus, o kartu smingantis gilumon. Poezija ple­vena tarp žodžių kaip jų nematomas pratęsimas. Autoriaus sprendimai ir nuotaikos ištirpsta visuotinių būties dėsnių kontempliacijoje. Boruta irgi panoro kurti tokią ramią, glaustą, giliamintę lyriką be jausmingo draskymosi, kur pačiame vaizde glūdėtų daugialypio apibendrinimo punk­tyras.

     Eilėraštyje „Baltijos peizažas“ autorius nė karto nepa­sirodo su savo sprendimais ir emociniais šūksniais. Tem­peramentingą ir agresyvią „aš“ poziciją pakeičia beasme­nis stebėjimas. Saulė savaime skęsta mariose, o Baltija savaime šniokščia per naktį. Tai objektyvi eiga, kuriai nereikalingi subjektyvios savijautos stimulai. Piešinys — tikslus, griežtas, lakoniškas ir užbaigtas kiekvienoje trum­putėje strofoje. O kartu jis turi antrąjį planą, kurio ne­matomas linijas palengva ryškina detalės, atšokusios nuo kasdienybės, ir paslaptingas visuotinis ryšys, jungiantis visus vyksmo dalyvius, kol pabaigoje atsiveria plati po­tekstės erdvė, palikta skaitytojo nuojautai.

    

     Saulė vėjuotą vakarą

     nuskendo Baltijos mariose.

     Gintaro žvejai į Baltiją

     išplaukė saulės žvejoti.

    

     Per naktį nerimo Baltija.

    

     Iš ryto žvejai į pakrantę

     vežė saulę gintaro valtyje.

    

     „Baltijos peizažas“

    

     Eilėraštyje žodis tik sugestijuoja prasmę, bet neišsemia jos iki dugno. Sukurti iš prasminių obertonų tokią nema­tomą gilumą, tokią požeminę įtampą, glūdinčią anapus lo­giškų jungčių,— sunkiausia meninio uždavinio dalis. Sugestijavimo metodas Borutai buvo itin svarbus. Jis netu­rėjo savo rankose tekančios ir kintančios žodžių gausos, o buvo uždarytas atsikartojančių žodžių tvirtovėje. Kaip išreikšti naujas prasmes tais pačiais Baltijos jūros, vėtros, perkūnijų, sakalų įvaizdžiais? Lieka užtekstinių pratęsimų galimybė. Prasminės variacijos čia priklauso nuo kintan­čių emocinių niuansų, spalvų atšešėlių, o, svarbiausia — nuo judančios, neužbaigtos, tolyje dingstančios kiekvieno proceso perspektyvos, kuri savaip peršviečia nuolatinius vaizdo elementus. Šitaip eilėraštyje „Laisvi sakalai“ iš pu­tiniško sakalų simbolio ir sruogiškos, ilgesingai monotoniškos, ritminės melodijos“ (9) Boruta sukūrė veržimosi aukštyn, drąsaus žygio ir tragiško pasiaukojimo baladę, pagrįstą vienos metaforos daugialype ir intensyvia plėto­te, be aiškaus šifro ir baigiamojo taško.

    

     Negerai, mano miela, labai negerai,

     paklydo padangėj laisvi sakalai.

    

     Išskrido su saule, su rytu kartu,

     pranyko — nuskrido melsvuoju taku.

    

     Eikliuoju sparnu užsimojo laisvai,

     negrįš — nesugrįš, kai ges vakarai.

    

     Tik žvaigždžių stulpai jų kelią nuties,

     pačiam viduryje tamsiosios nakties.

    

     Tik rytas liepsnodams iš naujo gaisru

     praneš, kad mūs takas, tai — jų.

    

     Gamtos vaizdas Borutos eilėraštyje visada įgauna žmo­gaus problematikos prasmę, kartais net nesuformuluotą, nematomą, o tik spėjamą. Nuolat aktyvizuojant žmogaus problematikos prasmę, gamtos vaizdas išsiplečia iki sim­bolio ir alegorijos.

     Toks blaškymasis tarp kelių poetinės mąstysenos mode­lių (europinio ir nacionalinio), staigūs perbėgimai nuo avangardistinės urbanistikos į romantizuotą kaimietišku- mą, netikėti laužytų linijų ir melodingos simetrijos, ekspre­syvaus riksmo ir daugiaprasmės simbolikos junginiai bū­dingi kone visįm Rytų Europos literatūriniam regionui, kur avangardizmas nespėjo giliau suleisti šaknų, o roman­tizmas jau buvo tapęs nacionaline tradicija“ (10). Borutos lyrika — vienas ryškiausių šito proceso atšvaitų Lietuvoje. Ji teka keliom;s atšakomis. Blaškosi kryžkelėse. Ji negali sutilpti į vienatipes konstrukcijas ir vienkartinius psicho­loginius stereotipus. Ji neužbaigta, visa tebesitęsianti. Lietuvių literatūroje ji neįtvirtino patvaraus stilistinio re­žimo ir nevirto užbaigtos poetinės kultūros apibendrinta formule. Borutos eilėraščių savitumas — tai skirtingų san­darų kontrastingas junginys, o jų jėga — autentiškas mo­ralinių vertybių spindesys, dvasinė įtampa.

     ______________

 

     (1) Radžvilas J. [Korsakas K.]. Duonos kasdieninės poetas. — Kultūra, 1934, Nr 3, p. 166.

     (2) Boruta K. Duona kasdieninė, p. 63.

     (3) Ten pat, p. 11.

     (4) Ten pat, p. 56.

     (5) Dovinė V. [Boruta K.]. Mūsų laikų žmogus. — Lietuvos žinios, 1930, birželio 28.

     (6) Boruta K. Duona kasdieninė, p. 43.

     (7) Neumann H. Die deutsche Dichtung der Gegenwart. — Stuttgart, 1933, S. 284.

     (8) Žr. Lino K. [Boruta K]. Pro vokiško knygyno langą. — Trečias fron­tas, 1930, Nr 1. Uždarytas Kauno kalėjime, Boruta buvo pradėjęs 1935 m. versti Kla­bundo dramą „Kreidos ratas“ (VRBR, f. 10—14—239). Laiške žmonai iš Marijampolės kalėjimo jis įrašė savo paties išverstą japonų tanką (X, 317). O Šimaitė, globojusi poetą kalinimo metu, dėkojo jam už supažin­dinimą su senąja japonų lyrika (O. Šimaitės laiškai K. Borutai 1934?, kovo 10; 1935, balandžio 14. — VRBR, f. 10—2—50).

     (9) Pvz.:

     Kas vakarą tylų su skausmu žiūriu,

     Kaip slepiasi saulė už girių tolių!

     It vystančio žiedo, it ryto rasos

     Taip gaila, taip gaila, taip gaila man jos!

     (Sruoga B. Bangų viršūnės.— V., 1966, p. 50—51).

     (10) Vengrų literatūros mokslininkas I. Šeteris rašo: „Didžiąją avan­gardizmo bangą, iškilusią vengrų lyrikoje tarp dviejų pasaulinių karų, netrukus lydėjo grįžimas į liaudies poezijos ar net antikos poezijos pa­vyzdžius“ (Soter I. Poesie hongroise apres Attila Joszef. — Arion, Budapest, 1970, p. 82).

    

     Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba. V.: Vaga, 1985.

 

    

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1