1927 m. rudenį Rygoje išėjo Borutos eilėraščių knyga „Kryžių Lietuva“. Ją iškeikė oficialioji spauda (1), o tauti­ninkų valdžia slaptu cirkuliaru uždraudė platinti Lietu­voje. Kai kurie kritikai apgailestavo, kad Boruta „vietoj poezijos rašo plakatus“ (2). O pažangioji jaunuomenė pri­ėmė „Kryžių Lietuvą“ kaip pasipriešinimo literatūrinį ma­nifestą. „Neatsimenu kitos to laikotarpio poetinės knygos, kuri būtų taip giliai jaudinusi“ (3), — rašė vėliau A. Venc­lova.

      „Kryžių Lietuvos“ eilėraščius Boruta pradėjo rašyti Tel­šių kalėjime, kur buvo uždarytas kartu su maištingais že­maičiais. Susidūrus su prievarta, buvo dvi išeitys: 1) pa­teisinti prievartą kaip istorinį būtinumą, išsipirkti kompro­misų kaina ramų kampelį esamoje santvarkoje ir gražiai giedoti apie savo širdies prieštaravimus, 2) šokti prieš dur­tuvus, plėšytis prievartos kilpoje, daužyti žodžiu diktatū­ros sieną, kol ji pradės byrėti. Boruta nedvejodamas pasi­rinko antrąjį kelią. Fašistinė diktatūra užspaudžia visus tiesos kanalus, ir poetinis žodis tampa svarbiausiu užgniaužto teisingumo, sąžinės ir drąsos balsu. Žmogaus pa­skirtis sukilti prieš nelemtas istorinio laiko sąlygas, kurio­se uždaryta jo vienkartinė egzistencija, o poetinio žodžio misija — paliudyti ir stimuliuoti šitą sukilimą. Tokiu būdu lyrika gauna etinių vertybių pagrindą. Tai opozicijos poe­to tvirtovė; ji nesugriaunama, nes durtuvų diktatūra stūk­so be jokio humanistinio apdaro, ciniškai nuoga savo žiauria prievarta.

     Opozicinė lyrika visada prasidėdavo viešpataujančios valdžios neigimu. Tai jos išeities pozicija. Opozicijos poe­tui (F. Freiligratui, V. Hugo, J. Rainiui) valdžios klausimas buvo pagrindinis klausimas. Jei žmogus gyvena tik isto­rinėje situacijoje, tai ji neprivalo žaloti jo likimo, kurio nekompensuos jokia amžinybė. Ataka prieš durtuvų val­džią — pirmutinis sukilusio poeto žingsnis, kai „išmintin­gos galvos“ rimtai stebi žiogelių menuetą ar seka amžiną meilės pasaką, nepastebėdamos tironijos.

     Lietuvių poetinis žodis ne kartą šaukė sukilti visą tautą ar atskiras klases, kol kraštas buvo svetimųjų vergovėje. Boruta užsimojo prieš nacionalinę Lietuvos valstybę, pa­kliuvusią į neprašytų „vadų“ rankas. „Lietuva — kryžių kraštas, kapinynas, kur visa, kas žmogui brangu, palai­dota, apspjaudyta ir kryžiumi paženklinta“ (IX, 180), — ra­šė jis viename straipsnyje.

     Kokiais argumentais „Kryžių Lietuva“ griauna tautinin­kų diktatūrą? Knygoje nėra nė žodžio apie išvaikytą seimą ir pamintą konstituciją. Buržuazinės demokratijos vaidini­mas — „lįsti į koalicijas“, trinti „valstybingai parlamente kėdes“ (4) — autoriui atrodė mažareikšmis ir apgaulingas („parlamentuos klozetus reik įtaisyti“, I, 297, — siūlė jis viename eilėraštyje). Jo surašytame kaltinimo akte nefi­gūruoja socialinės priespaudos vaizdai, kuriais smerkė tautininkų režimą K. Jakubėno ir V. Montvilos eilėraš­čiai, — ponų rūmai ir alkani bedarbiai, malonės dvarpo­niams ir naujakurių varžytynės... Tai nėra programinė kritika, apginkluota socialinėmis ir politinėmis kategori­jomis, o greičiau emocinis protestas ir moralinis priešini­masis, trykštąs iš prispausto ir maištaujančio žmogaus sa­vijautos.

     Tautininkų valdoma Lietuva — tai kartuvių ir kalėjimų kraštas, kur atskiras žmogus sutryptas, o visa tauta pri­kalta prie kryžiaus. Boruta griebiasi konkrečių įvykių, bet palydi juos tokiu stipriu emociniu komentaru, taip meta- forizuoja ir hiperbolizuoja, kad jie virsta visuotinio smur­to simboliais. Visi trys milijonai, rodos, sugrūsti į kalėji­mus. Visi žemaičiai, rodos, varomi su dūzgiančiomis gran­dinėmis. Dieną ir naktį teška ant žemės kraujas, kad iš siaubo net žvaigždės gęsta. Tauragės sukilimas (8 sušau­dyti ir 332 suimti) (5) išsiplečia iki visuotinės katastrofos, kuriai apibūdinti tinka rūsti psalmės tonacija:

    

     Tą dieną netekėjo saulė

     ir nakčia užgeso žvaigždės.

     Juodoji gėla apgaubė pasaulį

     ir vieškelius skausmu išraižė.

    

     Tais vieškeliais nakčia ir dieną

     kalėjiman žemaičius varė.

     Dūzgimas pančių verkė ant rugienų

     nuo Telšių Plungės lig Žagarės.

    

     „Žemaičiai kalėjime“

    

     Lietuvos kaimas, dar neseniai skambėjęs nuo galingų berno žingsnių, virsta baimės ir kančios vieta, kur ūžauja tik šiaurės vėjai ir liejasi motinų ašaros. Baisi jėga užgriū­va ir drasko iš šaknų tradicinę kaimo gyvenimo atributi­ką, sulipdytą iš buities realijų („mykia karvė, iš tvarto varoma“), folklorinių įvaizdžių (,,rauda sesuva ant prie­klėčio“), tarminių lyčių, („vidurnakčia“, „sesuva“). Išdras­kyto kaimo viduryje stovi kenčianti motina — aukščiau­sias teisingumo simbolis, perimtas iš liaudies dainos.

    

     Surakinę sūnų kažin kur išvežė,

     į kalėjimą ar nužudyt, nežinia.

     Liko ant vieškelio kruvinos vėžės

     ir motina, pravirkdyta vidurnakčia.

    

     „Šiaurūs vėjai“

    

     Lietuva — personifikuota tautos figūra — žiūri pro ka­lėjimo langą, kybo ant kryžiaus, ir tik alkanas šuo mel­džiasi už ją į mėnulį. Boruta taria Lietuvos vardą su ro­mantine adoracija, o kartu pastumia i beteisiškumo duo­bes, kur jis įgauna skausmingos ironijos. Jis pirmasis su­rimuoja žodžius: Lietuva — šuva. Iš rūpintojėlio, ramybės ir meditacijos poetinio ženklo, jis padaro prievartos ir kančios metaforą, persunktą pykčio gaida: „Tai Lietuvą kryžiuoti keliam, / kryžiaukom žemė mūs nudryžus“ (6). Jis sujungia į vieną atkarpą Lietuvos ir kalėjimo vaizdus, ko niekas ligi tol nedarė. Iš pradžių moteris stovi prie kalė­jimo vartų, laukdama mylimojo (tai jo paties ir žmonos būsimo likimo vizija). Vėliau ji pasirodo kryžiuotame ka­lėjimo lange, apšviesta mėnulio, panaši į karalaitę, pagrobtą piktadarių. Tai romantinis tėviškės simbolis, pa­keltas iki žvaigždžių ir sergimas su šautuvais.

    

     Žvaigždės seselės sustojo ratu,

     Vainiką jos galvai nupynė.

     Langas kryžiuotas. Lange klaiku.

     Kalėjime rauda mano tėvynė.

    

     „Pasaka“

    

     Lietuva — „tautinės valdžios“ kalinys. Tauta ir valdanti politinė klika stovi skirtinguose prarajos krantuose. Kur prabyla valdžia, ten išyra normalus gyvenimas: motina netenka sūnaus, mylimoji mylimojo. Tokia pagrindinė „Kryžių Lietuvos“ idėja, išsakyta kraštutinės įtampos emocinėmis situacijomis. Gamta taip pat dalyvauja šios idėjos brėžinyje, statoma kenčiančios tautos pusėn kaip teisingumo principas ar būsimų permainų alegorinis ženk­las. Tai sudramatina eilėraščio įvykius ir koloritą. Juoda padange atslenka juodi debesys. Devynias dienas saulė neteka. Šitaip reaguoja gamta į valdžios represijas. O kai Tauragės sukilėliai, surakinti grandinėmis, žengia myriop, gamta sudreba ir lūžta aštriomis briaunomis, reikalauda­ma keršto:

    

     Geltona saulolaida rauda ant vieškelio,

     nuogosios šakos sulaužė į dangų rankas,

     tarytumei šaukia ir ieško

     perkūnijos po mėlynąsias padangių lankas.

    

     „Juodoji gyvatė“

    

     Tragiškoji krašto panorama, apmesta „Kryžių Lietuvo­je“ energingais štrichais, neturėjo konkrečių realijų. Bo­ruta nebuvo pastabus gyvenimo smulkmenoms, ir jo poe­tinis vaizdas nepakildavo tolydžio iš kitokios medžiagos, kaip V. Majakovskio lyrikoje. Piešinys iš natūros, repor­tažas iš įvykio vietos, toks autentiškas ir daugiaprasmis B. Brechto parabolėse, jam nesisekė. „Negana ponams kad mokesčiais smaugia, / žvėrių gauja vidurnakčių užpuo­lė“ (7). Vietoj atidaus stebėjimo ir analizės autorius mieliau griebdavosi plakatiško potėpio „Garuodamas kraujas švie­žiai pralietas / gaisru uždegė tamsų horizontą“ (8). Nuo ap­rašymo plokštumos jis skubėjo į pasikartojančių simbolių konstrukcijas, itin būdingas politinei lyrikai, pastovias romanso pozas (užlaužtos moters rankos), folklorinę atri­butiką (devynios dienos, septynios lelijos, šuns balsas į dangų neina). Boruta jautėsi laisvas ir stiprus tik išreikš­damas savo impulsyvų santykį, o ne vaizduodamas pačius objektus.

     „Kryžių Lietuvoje“ dominuoja neigimo pradas, perdėm kategoriškas, bet nediferencijuotas pagal klasines ir ideo­logines platformas. Toks kategoriškas neigimas susifor­mavo iš nesiliaujančių mėginimų tuoj pat nušluoti tauti­ninkų diktatūrą, kuri atrodė tik istorijos nesusipratimas, lengvai pašalinamas, kol autokratiniai režimai glaustėsi Europos pakraščiuose.

     „Kryžių Lietuvos“ psichologinis pagrindas — „įniršusio jauno žmogaus“ tipas, besišvaistąs sugniaužtais kumščiais, ant visų persiutęs, rūsčiai išdidus ir nepalenkiamas. Jo psichikoje dominuoja besiblaškanti priešpriešos emocija, nepasiduodanti tvirtoms ideologinėms išvadoms, suvo­kianti save per vėtros, kryžkelių, staugiančio vilko įvaiz­džių prizmę („Nerimsta iš vėtros išplėšta, / nelaimingoji mano galva“) (9). Savo antikonformizmu jis šliejosi iš dalies į „prarastos kartos“ pasaulėjautą, kurią piešė E. Hemingvėjus ir E. Remarkas, o savo desperatišku įniršiu ir maiš­tavimu atliepė „skito“ — neapykantos, naikinančios jėgos, pasaulį atnaujinančio barbaro — poetiniam mitui, kurį su­kūrė V. Briusovas, A. Blokas, S. Jeseninas.

     „Kryžių Lietuvos“ autorius, be abejonės, buvo paveik­tas „totalinio maišto“ idėjų, kurios po Spalio socialistinės revoliucijos pasklido Europos literatūroje kaip gaisro ki­birkštys. Kategoriškas priešiškumas buržuaziniam pasau­liui čia buvo sumišęs su anarchistiniu ekstremizmu, o ka­pitalistinės santvarkos žlugimo pranašystės — su bet kokių valstybės formų utopiniu neigimu. S. Jeseninas apdaina­vo Pugačiovą kaip „tikrąją revoliucijos stichiją“. Vokie­čių poetas E. Miuzamas rašė himnus anarchistų grupuo­tėms. Lenkų poetas ir romanistas B. Jasenskis sukūrė poe­mą „Žodis apie Jokūbą Sėlį“, išgarbindamas stichišką pro­testą. Rumunų prozininkas P. Istratis romantiškai poetiza­vo maišto motyvus (10). Vengrų ekspresionistų vadas L. Kašakas buvo artimas anarchistinei pasaulėžiūrai. Prancūzų poetas R. Desnosas sakėsi esąs „civilizacijos sukilėlis“, su­sidraugavęs su žmonėmis, maištaujančiais iki galo. A. Bre­tonas, siurrealizmo teoretikas, reikalavo be atodairos at­mesti esamą tikrovę. „Radikaliai sugriauti visą pasaulį“— svarbiausias šio plataus meninio sąjūdžio šūkis (11). Poetas turi eiti išvien su „amžina revoliucija“, kurioje reikės su­griauti iki pamatų „bet kokią tvarką, sveiką protą, logiką, darbą, auklėjimą, visas socialines prievoles, mokyklą, šei­mą, armiją, visas grandines, kuriomis mes suraišioti (12), — įtikinėjo 1925 m. P. Eliuaras.

     Maištaujantį herojų, išugdytą pokarinės Europos litera­tūrinių tradicijų, Boruta perkėlė į romantikos plotmę. Lyrinėse poemėlėse „Artojų maištas“, „Poema apie ber­ną“ (pradėta rašyti 1927 m„ baigta vėliau) šio herojaus žingsnių nepančioja kasdieninė buitis, o jo aukštas ūgis nesusmenga į istorinio laiko aplinkybes, sužymėtas tik sąlygiškai. Tai titaniška jėga, drebinanti žemę, šokanti iki dangaus, neįveikiama ir nenuslopinama, kaip ir amži­nas žmogaus nesusitaikymas su jį slopinančiomis gyveni­mo aplinkybėmis. Tai aistringai išpoetizuotas moralinis principas: kur yra prievarta, turi būti ir pasipriešinimas. Maištaujantis herojus buvo neišvengiamas atosmūgis prievartai, pagimdytas pačios santvarkos. Jis nežinojo jokių pralaimėjimų ir jokių refleksijų, ir veiksmas buvo vienintelė jo egzistavimo forma ir prasmė:

    

     Ei ūžkit vėtros, žalios viesulos!

     Peilį traukiu iš užantės.

     Krūtinėj staugia išbadėjęs biesas

     ir rūsčiai žvalgos akių tarpuvartės.

    

     ,,Artojų maištas“

    

     Borutos poemėlėse nedaug portretinių štrichų, konkre­čių įvykių, aplinkos aprašymų, nes ir čia galioja jo kūry­bos principas — viską stebėti iš vidaus. Šių kūrinių konst­rukcija laikosi sukiršintos savijautos įtampa. Kartais tai sukilimo komandos, bloškiamos be jokios aiškesnės fabu­los: „Mesk aręs lauką! / Stverkis už kuolo ar rungo!“ (13) Bet dažniausiai sukilusio žmogaus įniršis persikelia į gamtą, kuri tik ūžia, draskosi, vartosi, apimta maišto. Vėtra peri­ma griovimo ir laužymo jėgą, drebinančios dinamikos po­jūtį, ir darosi ryškesnė net už herojaus figūrą, protarpiais šmėkštelėjančią:

    

     Vėtra. Šėlstanti vėtra.

     Lyg vakarop pasikorė, kad ore,

     padangėj ir kaimo pastogėj

     siuntanti vėtrų ataka.

     Daužosi. Plėšosi. Plakas.

    

     Suintensyvintas aktyvumo judesys, Borutos poemėlių bevardis subjektas, deformuoja gamtos vaizdą. Politinės ir kultūrinės sąvokos išstumia gamtos reiškinius iš natū­ralių pavidalų: „Melsvas dangus vasaros vakaro, / tartum / tikras agitatorius / mitinguoja ant saulėlaidžio tako“ (14). Brutalus jėgos judesys atverčia žodį aštresniu kampu, pa­likdamas šiurkštumo ženklą: „Gaisrai aplinkui bastos“. Bet ekspresionistinis vaizdas šiuose kūriniuose gulasi į kaimo realijų vagą (bėris, žagrė, arimas, vagos, laukas), o plačiamostės tribūno intonacijos išsitenka trumpoje ir emocingoje eilutėje. Šį originalų junginį Boruta sukūrė veržlumo emocijų pagrindu, kuris tapo charakteringa jo lyrikos savastimi.

     Priešinimosi stichija, glūdinti daugiau žmogaus prigim­tyje negu socialinėje santvarkoje, susilaukė ir vieno kito intelektualinio argumento „Poemoje apie berną“. Žmo­gus — ne darbo arklys, o „žemės valdovas“, todėl nepri­valo vergauti prievartos sistemai. Diktatūros savaime ne­išnyksta — jos nuverčiamos. Maištas, griaunantis seną pasaulį iš pamatų, — vienintelė žmogaus egz'stencijos al­ternatyva.

    

     Prieš rytą naktis audra sprogo

     ir kilo visuotinas maištas.

     Iš vietų iš lėto išėjo trobos,

     ir medžių šaknys pragaišo. (I, 87)

    

     Maištą, šitą aukščiausią žmogaus paskirtį priespaudos sistemoje, Boruta paveda realizuoti bernui, sudėdamas į jo rankas tiek gaivališką neigimo jėgą, tiek poetinius priešinimosi argumentus. Maištaujantį berną jis įkelia stačiai į visatos centrą, kaip ir A. Blokas savo dvylika revoliu­cijos kareivių.

    

     O bernas žemę —

     viršum galvos iškėlęs —

     didelę —

     kaip savo skriaudą —

     nešė per šėlstančią audrą.

     Toks didelis kaip milžinas,

     pečiais įrėmęs dangų,

     nešė tartum mylimą

     glėby galingų rankų. (I, 88)

    

     Tai aukščiausia maišto romantikos viršūnė, į kurią Bo­ruta buvo įkopęs. Jis paleido į literatūrą naują personažą, miesčionijos antipodą, negatyvinio santykio su viešpatau­jančiu režimu simbolį. „Lietuviškos šiandykštės literatūros personažų tarpe dabartinis bernas — vienintelis maištinin­kas“ (15), — rašė K. Korsakas, kritiškai vertindamas šito maiš­to ideologinius pagrindus ir perspektyvas.

     Blokšdamas savo opozicinius eilėraščius į politinės ko­vos areną, Boruta nesirūpino jų nušlifuoti. Žodžiai rikiuodavosi į gana vienodas gretas trenksmingomis atžariomis pozomis, kuriose daugiau riksmo negu gilumos. Perkūni­jos ir vėtros.(daužėsi beveik kiekviename eilėraštyje, uždarydamos avangardistinį protestą atsikartojančių romanti­nių simbolių ir įvaizdžių tradicijoje.

     Skaitytojas, nusiteikęs opoziciškai smetoninio režimo atžvilgiu, nepastebėdavo „Kryžių Lietuvos“ meninių silp­nybių. Kai poetas stoja į dvikovą su tironiška valstybe, jo drąsa daro didesnį įspūdį už meistriškumą. Kai karo ko­mendantas kontroliuoja kiekvieną kalbantįjį bei rašantįjį, tiesos žodis krinta kaip bomba, ir nekompromisinė rašyto­jo figūra šviečia kaip didžiausia vertybė. Kairiajam lite­ratūros sparnui Boruta tapo dvasios statumo, moralinio principingumo simboliu. „Su dabartinės padėties valdovais aš niekados nesusitaikysiu. Jie man per Rygos atstovybę siūlė ne tik grįžti, bet ir pinigų, kaip dabar madoje“ (X, 103), — rašė seseriai.

     ________________

    

     (1) V. Paklydęs poetas. — Lietuva, 1928, sausio 5.

     (2) Židinys, 1928, Nr 1.

     (3) Venclova A. Kaziui Borutai 60 metų. — Literatūra ir menas, 1965, sausio 9.

     (4) Linonis K. [Boruta K.]. Didysis revoliucionierius. — Kovos keliais, 1926, Nr 12; Fašistų diktatūra braška. — Revoliucionierius, 1927, Nr b,

     (5) Aleksa O. Jeronimo Plečkaičio avantiūra. — Švyturys, 1974, Nr 13.

     (6) Boruta K. Kryžių Lietuva. — Ryga, 1927, p. 34.

     (7) Ten pat, p. 8.

     (8) Ten pat, p. 20.

     (9) Ten pat, p. 35.

     (10) P. Istračio romaną „Baragano dagynas“ K. Boruta 1932 m. išspaus­dino „Kultūroje“ ir išleido atskira knyga.

     (11) Nadeu M. Histoire du surrėalisme. — Paris, 1945, p. 236.

     (12) Žr. ВеликовскийC. ... K горизонту всех людей: Путь Поля Элюара. — M., 1968, c. 62.

     (13) Boruta K. Kryžių Lietuva, p. 25.

     (14) Ten pat, p. 23.

     (15) Radžvilas J. [Korsakas K.]. Bernas literatūroj. — Trečias frontas, 1930, Nr 3. p. 35.

    

     Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba. V.: Vaga, 1985.

 

    

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1