Avangardizmo samprata

    

     Avangardizmu vadinamas kraštutinis modernizmo spar­nas, visiškai atmetantis ir net sąmoningai griaunantis anks­tesnes meno tradicijas ir skelbiantis meno ir pasaulio revoliucinio atnaujinimo idėjas. Kraštutinį avangardizmo pobūdį rodo jau jo pavadinimas – „avangardas“ (pranc. avant-garde, tarti ,avangard‘) reiškia priešakinį kariuo­menės būrį. Avangardistai skelbiasi esą meno ir visuo­menės atsinaujinimo vedliai. Būdinga avangardistų elgse­na – skandalas, provokacija, siekis šokiruoti miesčionišką skonį tiek savo kūriniais, tiek ir įžūlia elgsena. Avangar­dizmas atsirado XX amžiaus pradžioje, didžiųjų Vakarų pasaulio sukrėtimų – karų, revoliucijų – išvakarėse, ir didžiausią pakilimą išgyveno antrajame ir trečiajame de­šimtmetyje. Avangardizmo visuomeninė terpė – didžiųjų Europos miestų neturtingų menininkų bohema, dažnai ar­tima kraštutiniams revoliuciniams politiniams judėjimams.

      Avangardizmas – programiškas, kolektyvus menas. Didieji modernistinės literatūros talentai triukšmingiems avangar­dizmo sąjūdžiams nepriklausė arba priklausė tik neilgą laiką. Tačiau avangardizmas davė daug vaisingų paskatų tolesnei modernistinės literatūros raidai.

    

     Avangardizmo srovės

    

     Viena ankstyviausių ir triukšmingiausių avangardizmo srovių yra futurizmas. Šio judėjimo lyderis italas Tomazas Marinetis (Tommaso Marinetti) 1909 metais Paryžiaus laikraštyje „Figaro“ išspausdino „Futurizmo manifestą“, kuriame skelbė:

    

     1. Mes norime apdainuoti meilę pavojams, energiją ir beato­dairiškumą.

     2. Pagrindiniai mūsų poezijos elementai bus drąsa, įžūlumas ir maištas.

     3. Ankstesnioji literatūra aukštino mąslų nejudrumą, skendėjimą ekstazėje ir sapną, o mes trokštame šlovinti agresyvų judėjimą, karštligišką nemigą, gimnasto žingsnį, pavojingą šuolį, ant­ausį ir smūgį.

     4. Mes skelbiame, kad pasaulis praturtėjo nauju grožiu: grei­čio grožiu. Lenktyninis automobilis su savo korpusu, pa­puoštu didžiuliais vamzdžiais, primenančiais gyvates, su trūkčiojančiu kvėpavimu, riaumojantis automobilis, kuris lekia tarsi prieš kartečę, (1) – gražesnis negu Samotrakės Nikė (2).

     5. Mes trokštame apdainuoti žmogų, laikantį smagratį, kurio ideali ašis perveria žemės orbitą.

     6. Poetas privalo save eikvoti karštai, kerinčiai ir beato­dairiškai, kad sustiprintų pirminių būties elementų verž­lumą.

     7. Grožis tik kovoje. Nėra šedevro, kuris nebūtų agresyvus. Poezija turi būti audringa jėga, verčianti nežinomas jėgas nusilenkti žmogui.

     8. Mes esame amžių pakraštyje!.. Kam dairytis atgal, jei mums tereikia išlaužti paslaptingas duris į tai, kas atrodė neįma­noma? Laikas ir Erdvė mirė. Mes jau gyvename absoliute, nes esame sukūrę amžiną, visuotinį greitį.

     9. Mes trokštame šlovinti karą – vienintelę pasaulio higieną, militarizmą, patriotizmą, griaunamąjį anarchistų gestą, pui­kias idėjas, kurios žudo, ir panieką moterims.

     10. Mes trokštame sugriauti muziejus, bibliotekas, sutriuškin­ti dorovingumą ir visokiausią prisitaikėlišką bei savanau­dišką bailumą.

     [...] Ateikite gi, šaunieji pasekėjai apanglėjusiais pirštais!.. Štai jie!.. Štai jie!.. Padekite bibliotekų lentynas! Iškaskite kanalus, užtvindykite muziejų rūsius!.. O! Lai plaukia pavėjui šauniosios burės! Štai jums kastuvai ir kūjai! Ardyki­te oriųjų miestų pamatus!

 

    

     Futurizmo manifestas su T. Marinečio dedikacija poetui keturvėjininkui Juozui Tysliavai, įvairiakalbio avangardinio žurnalo MUBA (1928), ėjusio Paryžiuje, leidėjui   

    

     Nenuostabu, kad naujasis sąjūdis ir pasivadino futu­ristais (it. futura – ateitis) – ateities pranašais, pirmeiviais. Nuo daugelio kitų avangardizmo srovių futuristai skiriasi itin teigiamu, entuziastišku santykiu su moderniąja tikro­ve – miestu, mašinomis, greičio, jėgos ir energijos garbini­mu. Kraštutinis niekinantis požiūris į kultūros tradiciją, karo kaip „pasaulio higienos“ garbinimas, jėgos ir smur­to, griovimo instinktų aukštinimas dalį italų futuristų, tarp jų ir Marinetį, vėliau nuvedė į fašistų gretas.

     Futuristai tvirtino, kad modernią tikrovę neįmanoma išreikšti darniu vaizdu ir taisyklingu sakiniu, ir vieni pir­mųjų pradėjo tekste fiksuoti tarpusavyje nesusijusių tik­rovės fragmentų, chaotiškų vienalaikių veiksmų maišatį. Jie taip pat mėgino „išlaisvinti žodžius“ – prasiskverbti prie „pirmykštės“ kiekvieno skiemens, garso reikšmės, su­vokėją veikti ne žodžio turiniu, bet skambėjimu. Nors italų futuristai nesugebėjo šių savo teorijų paremti talentingais meno kūriniais, jų idėjas perėmė ir toliau plėtojo daugelis vėlesnių avangardizmo sąjūdžių.

     Be Italijos, futurizmas ypač buvo populiarus Rusijoje, kur susikūrė net keletas tarpusavyje besivaržančių futu­ristų grupių. Kaip ir italai, rusų futuristai tyčiojosi iš ankstesnių meno tradicijų, ragino „išmesti Puškiną, Dosto­jevskį, Tolstojų ir t.t. ir t.t. iš Dabarties Garlaivio“, tačiau ne taip vienpusiškai garbino civilizaciją, gilinosi į mitolo­gines kalbos ir liaudies kultūros gelmes. Lietuvių avan­gardistams darė įspūdį ir rusų futuristų revoliucingumas (Vladimiras Majakovskis), ir formos eksperimentai, mėgi­nimai sukurti „nesąvokinę kalbą“ (Velimiras Chlebnikovas).

     Revoliucinės frazės, su panieka bloškiamos senam gy­venimui ir senam menui, itin gerai atitiko kovingą avan­gardizmo dvasią. Tačiau avangardistų revoliucija – tai sa­vita, meninė, „sielų ir širdžių“ revoliucija. Avangardistai mato ypatingą meno paskirtį visuomenės pertvarkyme: jis – tarsi energija, varinėjanti revoliucijos kraują. Revo­liucinis menas – gatvių ir aikščių, naujojo gyvenimo erd­vių (geležinkelio stočių, gamyklų), masių, minios menas. Šio meno šiurkštumas, triukšmingumas primena gamyklų dundesį. Manifestinę, tribūnišką revoliucinės poezijos pri­gimtį atitinka ir teziška sintaksė, laužyta proziška eilutė. Majakovskio eilėraščiu „Įsakymas meno armijai“ žavėjo­si trečiojo dešimtmečio lietuvių avangardistai.

    

     Vladimiras Majakovskis

     ĮSAKYMAS MENO ARMIJAI

    

     Seilėjasi senių brigados,

     vieną ir tą patį nuolat girdžiu.

     Draugai!

     Prie barikadų! –

     barikadų sielų ir širdžių.

     Tik tas

     tikras komunistas,

     kurio grįžimo tiltai uždegti.

     Gana šliaužt, futuristai, –

     šuolis ateitin!


     Maža pagamint garvežį –

     ratą pasukai, ir neša tave.

     Jei stoties nedrebina daina graži,

     kuriem galam kintama srovė?

     Griozdinėkit jūs garsus ir priegaides

     pirmyn ir atgal,

     dainuoją, švilpią, krykščią.

     Yra dar geros raidės:

     Er,

     Ša,

     Šča.

     Maža – sustatyti poromis,

     iškedenti kelniapusių kantus.

     Visi sovdepai (3) neišjudins armijos,

     jei maršo neduos muzikantai.

     Tempkit į gatves rojalius,

     būgnus iš langų švieskit į visas puses!

     Būgną, rojalį

     išversti galit,

     tik kad trenksmas būtų,

     kad dundesys!

     Kas tai – iš gamyklos dairytis pro langą,

     suodžiais veidą pertepinėti

     ir į svetimą prabangą

     per poilsį

     mirksėti akutėm pelėdos.

     Pakaks tiesų kapeikinių.

     Ištrink iš širdies senovės pragaištį.

     Gatvės – mūsų teptukai,

     palitros (4) – mūsų aikštės.

     Tūkstantlapėj

     laiko knygoje

     revoliucijos dienos neatžymėtos.

     Į gatves, futuristai,

     būgnininkai ir poetai!

    

     1918

     (Vertė Teofilis Tilvytis)

    

     Beveik vienu metu su italų ir rusų futurizmu Vokietijo­je susiformavo ekspresionizmas. Tai itin platus, įtakingas meno judėjimas, kartais laikomas ištisa meno epocha. Ekspresionizmo šaknys – šimtmečio pradžios dailėje, ku­rioje kilo nepasitenkinimas natūralizmu bei impresioniz­mu. Naujos kartos menininkai sakė, kad šios srovės yra pernelyg pasyvios, pasinėrusios į objektyvios tikrovės įspūdžius. Ekspresionistai užsibrėžė ne analizuoti įspū­džius, bet išsakyti vidinę žmogaus būseną (lot. expressio – išraiška). Ekspresionizmas – aktyvus, revoliucingas menas, kupinas dvasinio nerimo, kylančio iš žmogaus sąmonės ir išorinio pasaulio neatitikimo. Kaip ir kitų avangardizmo srovių, ekspresionizmo atsiradimo terpė yra šiuolaikinės civilizacijos tikrovė, didmiestis, tik, skirtingai nuo futu­ristų, ekspresionizmas atskleidžia tamsiąją civilizacijos pu­sę: žmogaus vienatvę, baimę, vidinį suskilimą, artėjančios katastrofos nuojautą. Šiai srovei būdingas ir patetiškas dvasinio idealo, po krizės ateisiančio Naujojo žmogišku­mo aukštinimas. Ekspresionizmo kulminacija Vokietijoje sutapo su Pirmuoju pasauliniu karu, kurio metu dauguma jo atstovų pasireiškė antikarinėmis nuostatomis. Su šia srove susiję daugelis žymių vokiečių kalba rašiusių rašy­tojų, tokių kaip poetai Georgas Traklis, Gotfrydas Benas (Gottfried Benn), prozininkas Francas Kafka ir kt.

    

     Alfredas Dioblinas (Döblin)

     BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ (ištrauka)

    

     Ei, pirmyn, kai ims lėkti granatos, bus riesta, pirmyn, kojas aukščiau, neatsilikit, aš nebegaliu, pirmyn, vienąsyk miršti, blo­giau nebus, bumbum, koją, viens du, viens du, kaire, kaire, dešine, dešine.

     Ir Francas Biberkopfas žygiuoja gatvėmis kaip per paradą, kaire, kaire, dešine, jokių pavargau, jokių smuklių, jokių la­kinių, pažiūrėsim, kulka staiga atskrido, pažiūrėsim, kam ji bus skirta, kaire, kaire, dešine. Būgnai, batalionai, žengteee marš. Pagaliau jis atgauna kvapą.

     Jis traukia per Berlyną. Kada kareiviai per miestą žygiuoja, ei kodėl, ei todėl, ei vien tik dėl čingdarasa, bumdarasasa, ei vien tik dėl čingdarasa, bumdarasasa.

     Namai stovi ramiai, vėjas pučia pažemiais. Ei kodėl, ei todėl, ei vien tik dėl čingdarasa, bumdarasasa.

     Savo prasmirdusioj, tvankioj skylėj – tvankioj skylėj, ei kodėl, ei todėl, ei vien tik dėl čingdarasa – sėdi Reinholdas, tipas iš Pumso gaujos, kada kareiviai per miestą žygiuoja, žiūri mergi­nos, kaip jie muša koją, skaito laikraštį, kaire, kaire, dešine, man ji skirta ar tau ji skirta, skaito apie Olimpines žaidynes, viens du, ir apie tai, kad moliūgo sėklos gerai nuo soliterio. Jis skaito labai lėtai ir garsiai, pratindamasis nuo mikčiojimo.

    

     1929

     (Vertė Teodoras Četrauskas)

    

     Romane maršų, kareiviškų fronto romansų, nesenų pri­siminimų ir didmiesčio aplinkos įspūdžių mišinys pertei­kia karščiuojančios, sutrikusios personažo sąmonės būseną. Pasakotojas tekste dalyvauja tik nežymiai, nebent komentarais („Pagaliau jis atgauna kvapą“). Ironiškas kontrastas su buitišku antro veikėjo nusiteikimu („[...] Reinholdas [...] skaito apie Olimpines žaidynes [...] ir apie tai, kad moliūgo sėklos gerai nuo soliterio“) pabrėžia pir­mojo personažo vienatvę ir jo būsenos dviprasmiškumą (neaišku, ar jis jaučiasi blogai, ar pakiliai). Tokia kontras­tiškų potyrių, būsenų srauto technika, miesto aplinka, sąmonės sumaišties tematika labai būdinga ekspresionizmui.

     Pirmojo pasaulinio karo metais Šveicarijoje susikūrė pats radikaliausias (kraštutinis) avangardistinis judėjimas – dadaizmas (pavadinimas kilęs iš bereikšmio vaikų kalbos žodžio „dada“). Įvairiataučius jo atstovus siejo nusivyli­mas bet kokiomis ideologijomis ir vertybėmis ir visiškas ankstesnių meno tradicijų atmetimas. Savo kūrybą dadaistai grindė meno ir ne meno ribų peržengimu, provokacija, parodija, improvizuotu žaidimu. Skandalus sukėlė nuo sce­nos dadaistų deklamuotos „pirmykštės sonatos“, pagrįstos įprastinės kalbos požiūriu bereikšmių garsų serijomis, paro­dose eksponuoti proziški daiktai (tualeto kriauklė), triukš­mų koncertai. Pamėgta dadaistų technika buvo koliažas – įvairios kilmės atsitiktinių daiktų, tekstų fragmentų derini­mas. Dadaistai skelbė, kad jų meno objektas – „čia“ ir „da­bar“ esanti realybė su visu jos banalumu, spalvų, garsų ir ritmų maišatimi. Sustabarėjusios kultūros kritikos būdų, klouniškos, karnavališkos laikysenos, dėmesio kasdienybei iš dadaistų pasimokė daugelis vėlesnių avangardizmo judėjimų.

    

    

     Hugo Balas. Karavanas. (Dada Almanach, Berlin, 1920)

    

     Vėliau literatūros tyrinėtojai taip komentavo Hugo Ba­lo (Hugo Bali) eilėraštį „Karavanas“:

    

     Teksto kalbinė medžiaga elementari, tarsi susidedanti iš tie­siogiai veikiančių pirmykščių elementų. Tačiau jos asociacijos driekiasi nuo karavanų keliamo triukšmo ir dramblių kojų dun­dėjimo, varovų šauksmų, svetimšališkai skambančių fantasti­nių garsų (indų, arabų kalbų?) iki kerėtojų ritualų, užkeikimų ir maldų tekstų, liturginių formulių, dvasių užkalbėjimų, rečitatyvinių giesmių, hipnotinės magijos, šokių dainų kupletų ir nonsenso (5) poezijos.

    

     Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nemažas būrys dadaistų susitelkė Paryžiuje, kur apie 1922 metus įsiliejo į naują avangardizmo srovę – siurrealizmą. Pagrindinis siurrealizmo tikslas buvo praplėsti įprastinę žmogiškos tikrovės sampratą į ją įtraukiant pasąmonės, sapnų, vi­zijų pasaulį, kurį siurrealistai laikė „aukštesne“ tikrove (pranc. surrealite – viršrealybė). Šiam tikslui siekti siur­realistai pasitelkė vadinamąją „automatinio rašymo“ techniką, kuria rašant be atrankos fiksuojami visi į galvą ateinantys žodžiai, vaizdai; daug dėmesio skyrė sapnams, atsitiktinumo įprasminimui. Panašiai kaip dadaistai, siur­realistai kūrybą suprato kaip visišką kūrėjo laisvę, nepai­sė įprastinių meno ir etikos normų, stulbino miesčionišką suvokėją neįtikėtinais vaizduotės šuoliais. Siurrealizmas pergyveno Antrąjį pasaulinį karą ir reiškėsi iki septinto­jo XX amžiaus dešimtmečio. Giliųjų sąmonės sluoksnių, instinktų panaudojimas, fantastikos ir realybės derinimas, montažo technika – tai tik keletas dalykų, kuriais siur­realizmas padarė įtaką ne tik literatūrai, bet ir tapybai, kinui, televizijai, šiuolaikinei televizijos reklamai.

    

     Andre Bretonas, Filipas Supo (Andre Breton, Philippe Soupault)

     MAGNETINIAI LAUKAI (ištrauka)

    

     Vandens lašų belaisviai, mes esame tik amžini žvėrys. Mes bėgame begarsiais miestais, ir stebuklingi plakatai mūsų nebesujaudina. Kam reikalingi trapūs didieji įkvėpimai, išdžiūvę džiaugsmo šuorai? Mes žinome ne daugiau kaip mirę žvaigždy­nai; mes žvelgiame į veidus; mes dejuojame iš džiaugsmo. Mūsų burnos išdžiūvusios kaip tušti paplūdimiai; mūsų akys žvalgosi be tikslo ir be vilties. Tėra tik kavinės, kuriose mes susitinkame paragauti vėsių gėrimų, to subtilaus alkoholio, ir stalai yra ne­švaresni už šaligatvius, ant kurių krito mūsų priešpiečių mirę šešėliai. [...]

     Didžiulio viešbučio koridoriai apleisti, sklaidosi cigarų dū­mas. Vyriškis leidžiasi sapno laiptais ir pastebi, kad pradeda lyti: langai išblyško. Justi, kad šalia jo guli šuo. Visos kliūtys prieš mus. Štai rožinis puodelis, duotas paliepimas, ir neskubėda­mi sukasi padavėjai. Didžiosios dangaus užuolaidos atsisklei­džia. Dūzgimas pabrėžia išvykimo skubotumą. Kas gali taip ty­liai bėgti? Vardai praranda savo veidus. Gatvė dabar tėra tik apleistas kelias.

    

     1920

    

     Nevaržomi vaizduotės šuoliai, fantastiškos tikrovės pa­vidalų transformacijos – būdingi „automatinio rašymo“ bruožai. Tiesiogiai užsimenama apie sapną, didįjį siurrea­listų įkvėpimo šaltinį. Vandens, šešėlio, gyvūnų, nusileidi­mo į sapną vaizdiniai primena pasąmonės simboliką – žmogaus pasąmone siurrealistai itin domėjosi. Nors teks­to vaizdiniai mįslingi, sunkiai iššifruojami, galima justi jų stilistinį vientisumą, iš jų spinduliuoja poetinė magija – nenuostabu, kad siurrealistų atrastais rašymo būdais vė­liau pasinaudojo daugelis Europos poetų.

     Be šių srovių, įvairiose Europos šalyse gyvavo daugybė kitų avangardizmo sąjūdžių: kubizmas, konstruktyvizmas, imagizmas, vorticizmas ir t.t. Jie jungė įvairius tarptauti­nio avangardizmo bruožus, polemizavo su savo šalies me­ninėmis tradicijomis ir dėl to įgijo savitą pavidalą.

    

     Giedrius Viliūnas. Modernizmas (I dalis). XX amžiaus pirmoji pusė. V.: Baltos lankos, 2003.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1