Kazys Boruta šiandieniniam skaitytojui pirmiausia aso­cijuojasi su jo prozos kūriniais, labiausiai romanu Baltaragio malūnas, o eilėraščiai lieka nuošaliau. Panaši padėtis ir kritikoje – pasak Rimvydo Šilbajorio, Borutos poezija „ma­žiausiai išliekančio atgarsio susilaukė, [...] nors joje atsi­spindi toks pat nenuoramos talentas, ta pati turtinga vaiz­duotė kaip ir kituose jo veikaluose“ (1). Šiame straipsnyje aptariamas vienas teminis Borutos lyrikos aspektas – su­kurtas literatūrinis poeto vaizdinys (2).

      Tokį pasirinkimą pa­skatino keletas priežasčių. Pirmiausia, dažnas poeto figūros pasirodymas (kartojasi kaip eilėraščio tema, kalbantysis subjektas, minima detalė nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų teks­tų). Antra, įsiskaityti į poetinę kūrėjo interpretaciją smal­su turint galvoje prozoje Borutos sukurtą besiblaškančio ir maištaujančio menininko portretą (pavyzdžiui, romane Mediniai stebuklai). Trečia paskata yra tam tikras Borutos asmens mitas, paties poeto ir jo bendraamžių konstruotas įvaizdis, ypač pasitelkiant nenuoramos epitetą ir vėjo me­taforą.

     Štai kaip Boruta prisistatė knygoje Gyvenimas drauge su draugu: „didelis nenuorama, poetas ir fantastas, turin­tis kasdien dešimt naujų projektų, kurių nė vienas neįvyk­domas, amžinai besiblaškantis ir dar neapsisprendęs“ (3). Antanas Vaičiulaitis 1938 m. Borutą apibūdino kaip „aud­rų ir vėjų poetą“ (4), o Alfonsas Nyka-Niliūnas dienoraštyje prisiminė tarpdury sutikdavęs „vėju įskubantį Kazį Bo­rutą“ (5). Vytauto Kubiliaus teigimu, ne tik literatūrinėje, bet ir apskritai to meto visuomenėje jis buvo „apgaubtas bekompromisinio rašytojo aureole“ (6).

     Literatūrologijoje taip pat nusistovėjo tam tikra kalbėjimo apie Borutą tradicija: jis vadinamas „maištingos prigimties“ kūrėju, nepritapėliu, „neramiu“ avangardistiniu „antikonformistu gyvenime ir kūryboje“ (7). Papildomą intrigą kuria bendrai avangardinio meno, prie kurio šliejamas rašytojas, polinkis į metaliteratūrines refleksijas. Būtent su avangardizmo paradigma Borutos poezijos literatą sieja Dalia Striogaitė: jis „suprie­šina žymaus poeto šlovę ir biurgerišką baimę, niekingumą [...], menininkas nelygintinas su filisteriais – tai išdidi avan­gardistu savo vertės ir teisumo pozicija“ (8).

     Išties ankstyvuosiuose eilėraščiuose Borutos poetas avangardiškai veržlus, karingai įtūžęs ir chuliganiškai įžūlus: „Aš spjaudau žodžių visa artilerija / ir pilu ant galvų / kaip iš kibiro pamazgas“ (33). Kaip ir lietuvių keturvėjininkų tekstuose, čia blyksi žaibai, trankosi perkūnijos, šėlsta audros. Vėtra įsitvirtina raktinių žodžių vaizduojant kūrėją centre: poetui ant galvos „devynios vėtros draskos“ (91), jis „supranta, / kad be vėtros niekai viskas“ (68), jaučia nesutramdomą kūrybos gaivalą: „žodžiai veržiasi nepasa­kyti / ir jais baigi užtrokšti“ (185), „Taip veržiasi ugnikal­nis / Pro kraterius stačius, / O aš svaidau ne akmenis, / Bet degančius žodžius“ (161).

     Kartu jau pirmuosiuose tekstuose dažnas rašymo širdimi motyvas, programiškai prasilenkiantis su avangardo rašy­tojo profesinės amatininkystės, „žodžio darymo“ ideologija ir priartėjantis prie romantizmo tradicijos, prie tarpukario moderniųjų neoromantikų nuostatos lyrikui rankose neštis savo širdį (9). Nesyk pasikartoja tezė, jog kurti reikia „iš šir­dies“, patirtį perfiltruoti savimi („Viską aš surinksiu į šir­dies gelmes / ir jums sugrąžinsiu per savo giesmes“, 160). Lygiagrečiai karingam avangardistui egzistuoja tylaus ly­riko alternatyva. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Žvaigždžių kai­mas“ vyrauja ramios, svajingos, ilgesingos intonacijos: „Ta­da prisimena man žvaigždžių kaimas / su svyrančia pora beržų svyruoklių, / kur veržiasi su meile mano dainos“ (17). Dar santūresnis, intymesnis poeto vaizdinys pasirodo karo metų eilėraštyje „Naktovidžio žvaigždės“, reflektuo­jančiame susikaupimą ir kūrybą vienumoje:

    

     Naktovidžio žvaigždės mirga po langais,

     Vėl aš su eilėraščiais sėdžiu vakarais [...]

     Tyliai mirga žvaigždės, širdy neramu.

     Su tavim, su amžiais, su savim kalbu.

     Renkas žodžiai, telkias, veržias iš širdies,

     Gal jie šviesu taką iš nakties nuties. [...]

     Sumirgėkit, žodžiai, žvaigždžių vainiku,

     Jį visiems paguosti iš širdies pinu. (160)

    

     Rašymo „iš širdies“ paskirtis – būti žmonių paguoda. 1955-1961 m. datuotoje kūryboje, kai audros beveik nebežaibuoja, o žodžiai nebegaisruoja, nuoširdumo, psichologinio tikrumo kriterijus visiškai nusveria estetini: „Daug laiko sugaišau, kol sužinojau, / kad eilėraščiui visai nerei­kia / nepaprastų sąskambių ir žodžių, / o reikia tik papras­čiausios tiesos / ir tikros iš širdies į širdį kalbos“ (190).

     Dar viena pastovioji Borutos literatūrinio poeto vaizdinio plotmė yra valstietiškoji kultūra, prisodrinta mitologinių, tautosakinių detalių. Kūrybos procesas nusakomas žemdirbiška leksika, ypač dažna poeto – sėjėjo ar artojo paralelė. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Auštant“ su didingu pavasario atėjimu („Siaudžia griaudžia pagiriai, / kad aušra net plyš­ta, / dangų gręžia vyturiai“) sugretinamas žodžių sėjėjas, optimistiškai pasitikintis savo būsimu „derliumi“ („Veržias kupina širdis, / – gausų derlių gausi“, 11). Tokių sankabų tarp žemdirbio ir literato veiksmų per paraleles, palygini­mus, metaforas esama visoje Borutos lyrikoje, pavyzdžiui, „naktigonėm ganos / ne bėriai – eilėraščiai“ (94), daina tokia „kaip grūdas, / kuri arimus sėdama eina, / kaip sermėga saulėj nurudus“ (10).

     Tendencija poetą įvardinti žemdirbiškomis ar gamtos jėgų metaforomis prieštaringai jungiasi su nuolat Borutos lyrikoje reflektuojama opozicija tarp poezijos ir kaimo. Literatūrinis menininkas blaškosi tarp kaimiškosios ir kūry­binės tapatybės, kurios atskyla kaip dvi skirtingos, kon­fliktuojančios prigimtys. Viena vertus, savo kilmę jis sieja išimtinai su kaimu: „užaugau jų troboj ir žodį vargo / išsi­nešiau ant savo lūpų rūstu“ (65), kita vertus, būtent kūry­ba, kuri tvirčiau siejama su miesto erdve, atitveria jį nuo tėviškės: „Dalia, tu daluže dalele, / tai tu padarei taip man: / eilėraščiais užvertei kelią / sugrįžt atgalios kaiman“ (94). Kartkartėmis, kai buvimas poetu praranda turinį ir mo­tyvaciją, subjektas keikia „dienas tas ir valandas, / kur lėmė poetu man būti“ (93), vaizduojasi pareisiąs į tėviškę pėsčias ir iškeisiąs „šlovę tuščią į meilę žiemkenčiams ir vasarojui“ (94). Įdomu, kad literatūrinis poetas įsitikinęs, jog dirbant žemę radęsi žodžiai būtų visai kitokie, rūstybę pakeistų meilė ir harmoningesnis pasaulio jutimas: „Tada, jei žodžiai burną pravertų, / tai ramūs, stambūs, santūrūs, / kuriuos su meile aplinkui bertum, / kaip sėja artojai grūdus“ (94). Gamta, darbas laukuose, vakarų ramybė idealizuojami kaip godotina laimė: „užmiršiu visokią nedalią / kaip aną per­nykštį sniegą, / pamatęs, kaip želmenys želia / ir kalas pro antšalą diegas“ (94).

     Tapatybės prieštaras užaštrina hiperbolizuotai kritikuo­jamo miesto vaizdai. Ankstyvojoje lyrikoje miestas vilioja revoliucinės kaitos, technizuotos ateities viltimi, tačiau ilgainiui subjekto dėmesys susikoncentruoja į socialinį skurdą. Vėtrų optimizmą vis labiau slopina nerimas, kančia ir pasmerktojo savijauta. Borutos poetą mieste pakanda bodleriška šalna, tokia madinga tarp 3-4-ojo dešimtmečio lietuvių poetų (Ritos Tūtlytės teigimu, tai generacijai bū­dingas „įsakmiai akcentuojamas pesimizmas (A. Venclova, L. Skabeika, A. Rimydis), socialinis romantinis maištingu­mas (K. Boruta), elegiška nuotaika, išdidi panieka miestui. Visi šie poetai stengėsi apdainuoti ,savo amžiaus išvirkščiąją pusę' kaip kadaise ją apdainavo Ch. Baudelaire“) (11). Borutos eiliuojantis jau „ne kaimo berniokas“ jaučiasi „val­kata“, „paklydusia dūšia“, klajojančia „gatvių ir skersgat­vių tyruose“, o jo daina tampa „liūdnoka, per daug jau liūdnoka“ (29).

     Konfliktas su savo socialine aplinka (suvokta tiek ab­strakčiai, tiek konkrečiau kaip tuometinė Lietuvos visuo­menė) yra išskirtinai ryškus Borutos literatūrinio poeto bruožas. Bekompromisiškose sandūrose kūrėjas vienareikš­miškai iškeliamas kaip teisusis, bet paniekintasis, kenčian­tis nuo aplinkos brutalumo. Pavyzdžiui, eilėraštis „Pada­vimas apie keistą poetą“ baladiškai pasakoja apie žmogų, „kurio visi neapkentė, / nors jis buvo kantrus ir lėtas / ir į nieką nemesdavo akmenio“, tik visiems į akis sakydavo tiesą (121). Idealizuotą vaizdinį sustiprina folklorinės for­mulės: „kur jo kruvinos ašaros krito, / Kaip ugnis degino plieną, / O kas jo sielvarto žodį išgirdo, / Tas griovė kalė­jimo sienas“ (122). Dar labiau poeto figūrą sureikšmina tirštai pasitelkiamos religinės aliuzijos ar detalės. Proletaru besivadinančio Borutos poeto savivaizdyje paradoksaliai daug sąsajų su Kristumi – erškėčių vainikai, pasiaukojimo, net nu(si)kryžiavimo temos (Striogaitė, išsamiai nagrinėjusi Biblijos istorijomis grįstas Borutos paraboles – nukryžiuotas Kristus, sūnaus paklydėlio atgaila -, priėjo išvadą apie Borutą kaip „savižudiškos pasaulėjautos menininką“) (12). Antai eilėraštyje „Sopulingai motinai“ (64) subjektas-poetas kalbasi su motina apie poeto dalią. Jau kūrinio pavadinimas pritraukia krikščioniškąjį klodą, kuris toliau intensyvi­namas brėžiant panašumus tarp Kristaus kančios ir kūrėjo likimo: „kryžiaus kelias sūnui teks: / ir akmenims jį mėtys niekadėjai, / ir išvarys į svetimas žemes“. Poetas iškeliamas iki pranašų rango („Neverk, brangioji! Visada taip būna / poetų motinoms ir pranašų“, 64), papildomai įliejamos Prometėjo mito reikšmės (neatsitiktinai Borutos poezijoje keliskart pasirodo Prometėjas – Kavolio įvardijimu, „maišto sudievinimo mitas“) (13). Poeto prigimtis ir paskirtis suvo­kiama kaip prakeiksmas, neišvengiamybė, pasmerkimas, kartu patosiškai deklaruojant jos didingumą ir ypatingumą.

     Sakralizuojant kūrėjo vaidmenį, akcentuojant jo svarbą savai tautai, pasitelkiamas ir lietuvių vaidila: „Sakmėje apie Skomantą ir Borutą bei kitus jotvingių karžygius“ prie ąžuolo kelmo sėdintis vaidila byloja: „Kam aš savo giesmes paliksiu, / jei žuvo mano tauta? / [...] Nebent tik jų žygių garsą / Užbursiu girių ošime, / Kad būsimos kartos / Kaip raudą išgirstų / Ir būtų kaip ąžuolas tvirtos“ (158). Borutos poetas jaučiasi šio vaidilos įpėdiniu: „sena rauda pasklido girių ošime. / O man vaidilos kanklės paliko. Tai iš naujo giesmę sudėjau / apie jotvingių karžygius / ir narsius savo protėvius“ (158).

     Konfliktas su aplinka kyla iš ypatingo Borutos poeto jautrumo socialumui. Nuo pat ankstyvųjų eilėraščių, kai jis binkiškai „spjaudė“ žodžių artilerijas, jose garsiau gru­mėjo ne džiaugsmingas avangardiškas siautulys, bet vi­suomenės bėdų sukeltas įniršis, liejosi, Czeslawo Mitoszo žodžiais, „emocinis marksizmas“ (14). Nesyk išrėžiamas prie­sakas kūrėjui formuoti ir reikšti savo pilietinę poziciją: „Lietuva – žydinčio vargo vartuose kraštas“, „todėl čia poeto / paprasto balso per maža“, „reikalingas / skambus / ir smarkus / berniškas žodis“ (65). Šiai laikysenai „menas dar ne viskas“ (91), estetiką reikia papildyti veiksmu: „at­kakliai aš agituoju / už visokeriopą aktyvizmą“ (91). Jis kalba kaip rūstus visuomenės kritikas, revoliucingas agi­tatorius, politinis maištininkas: „Prakeikiu aš jūsų biržas ir rinkas, / bažnyčią, moralę ir visą paguodą. / Negaila man būtų viską išsprogdinti / Kur meilę / Ir kūną, ir sielą parduoda“ (33). Šis poetas eina „drauge su minia“, jaučiasi galįs būti jos vedliu, šviesti tarytum Jono Biliūno laimės žiburys (jei „žūti kartais tektų, / žinau, / kad būčiau mi­nioje žibintas / ir dainos mano – / minios širdy – / galingą rastų taktą“, 79) ar galingai skambėti kaip Vinco Kudirkos varpas budindamas Vilnių:

    

     Tai kartą bent sugausk visais varpais,

     Kad žodžiu varis naktį nuskardentų

     Ir kaip perkūnija prieš audrą trenktų

     Pritvinkusios širdies garsais,

     Prikeldamas iš miego

     Miestą šimtabokštį

     Iš naujo vėl gyventi ir kovoti.

     Tebus kiekvienas žodžių varpo dūžis

     Kaip pavergtos tėvynės laisvės šūkis. (185-186)

    

     Tai garsaus balso, plačios auditorijos, atviros tribūnos poetas, kurio žodžiai „į rinkas, į aikštes prašos, / nes jiems ankšta – / jiems maža pastogėse vietos“ (34). Poetas privalo būti su savo tauta (Borutos atveju ji suvokiama kaip vals­tietiškoji, darbininkiškoji visuomenės dalis, atmetant „žal­čius“ skriaudikus), o rūpestis savaisiais ir bendrai žmonija tampa svarbiausiu impulsu kalbėti: „Davei man jautrią širdį, / davei man lūpoms kaitrią žodžių ugnį, / tai negaliu tylėt užspringęs, / kai mūsų kraštas stovi ant bedugnės“ (64). Tik pokariniuose eilėraščiuose atsiranda kitų paskatų, pavyzdžiui, gamta ar pavasariška sostinė: „Tai kaip galiu neprakalbėti / skambiu žodžiu / ir paprastu, / kai Vilnius pradeda jaunėti / su kiekvienu pavasariu“ (187).

     Nors Borutos lyrika kvietė revoliucinius šūkius įveiksminti, tačiau vis tiek būtent žodis laikomas pagrindine ir galingiausia poeto jėga. Į savus žodžius-ginklus, kurių kiekvienas „skrenda kaip perkūnas“ (65), kreipiamasi: „Greičiau, mano žodžiai, greičiau / eilėraščių stulpais su­stokit! / Pačių stambiausių aš neišbarsčiau, / Paremkit mano mylimai pastogę“ (98). Žodžiu Borutos poetas pasi­tiki ir kaip geriausiai amžinybę laiduojančia, kūrėjo atmi­nimą saugančia priemone. Apie įsiamžinimą „giesme“ kal­bama dar antrajame rinkinyje: „jei ne gluosnių žalsvas kvapas / snūduriuos ant mano kapinyno, / tai bent skam­bės balsas atlapas / iš naujo geležies giesmyno“ (22). Pana­šiai kaip Horacijus, savo „Exegi monumentum“ kūrybinį palikimą priešinęs bronziniam paminklui, ar dar panašiau rėžtelėjęs Vladimiras Majakovskis („Man nusispjaut į bron­zą daugiapūdę“) (15), Borutos poetas irgi labiau trokšta ilgai išliekančio atminimo nei „bronzos šimto pūdų“:

    

     Man gyvo žodžio niekas neatstos, [... ]

     Neatiduočiau nei vienos dienos

     Už busimąjį bronzos šimtą pūdų. [...]

     Tik toks paminklas poetui atitinka. (184)

    

     Tiesa, Borutos poetas ir čia kūrėjo individualumą ap­gaubia pabrėžtina visuomeniškumo, gyvenimo kitiems svarba („noriu širdies krauju nupinti / Tėvynei savo ir žmonijai visai / Iš savo ilgesio ir jos kančių / Nevystantį gyvų gėlių vainiką“, 185).

     Apibendrinant poeto vaizdinio Borutos lyrikoje aptari­mą, galima pasakyti, jog kritikos teiginiai apie Borutą dau­geliu atveju tinka apibūdinti ir jo sukurtą literatūrinį poetą. Nors nemaža to portreto detalių galima tiesiogiai kildinti iš tarpukario literatūrinių tendencijų (kritika jau atskleidusi ryšius su vokiečių ekspresionizmu, rusų futurizmu ir t.t.), atpažinti sąsajas su atskirais rašytojais (Vladimiru Majakovskiu, Sergejumi Jeseninu, Kaziu Binkių ir kt.), tačiau įdomiausia yra pati koliažiškai susijungiančių elementų įvairovė, menininko pavidalo ir būsenų mainymasis, prieš­taringų bruožų dermė. Ši konfigūracija ypač įdomi tyri­nėjantiems poeto įvaizdžių lietuvių literatūroje istoriją, nes Borutos poeto interpretacijoje netikėtai gausiai susieina 3-4-ojo dešimtmečio kultūroje egzistavusios alternatyvos: nuo avangardinių vėtrų iki romantinio širdies kraujo, nuo politinio maištininko iki „tautos švyturio“, nuo valkatos iki pranašo ir vaidilos, nuo veržlaus sėjėjo ir artojo iki socialinio kritiko, nuo „aktingo“ revoliucionieriaus iki santūraus lyriko.

    

     (1) Rimvydas Šilbajoris, Netekties ženklai, Vilnius: Vaga, 1992, p. 92.

     (2) Skaitomi rinkiniai A-lo! (1925), Dainos apie svyruojančius gluosnius (1927), Kryžių Lietuva (1927,1940), Duona kasdieninė (1934), Eilės ir poemos (1938), Suversti arimai (1964). Cituojama, jei nenurodyta kitaip, iš knygos Lyrika (Vilnius: Vaga, 1984), skliaustuose pateikiant tik puslapį.

     (3) Kazys Boruta, Gyvenimas drauge su draugu, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999, p. 39.

     (4) Antanas Vaičiulaitis, Knygos ir žmonės, Vilnius: Vaga, 1992, p. 30.

     (5) Alfonsas Nyka-Niliūnas, Dienoraščio fragmentai 1938-1975, Vilnius: Baltos lankos, 2002, p. 72.

     (6) Vytautas Kubilius, XX amžiaus literatūra, Vilnius: Alma littera, 1995, p. 224..

     (7) Plg. Borutos įvardijimus Vytauto Kubiliaus monografijoje Kazio Borutos kūryba (Vilnius: Vaga, 1980), Dalios Striogaitės knygoje Avangardizmo sūkuryje (Vilnius: Lietuviu literatūros ir tautosakos institutas, 1998), taip pat apibūdinimus Juozo Keliuočio straipsnyje („nerimas ir revoliucingu­mas – jo būdingiausi kūrybos pradai ir pasaulėvaizdžio principai“, in: Juozas Keliuotis, Meno tragizmas, Vilnius: Lietuvos rašytoju sąjungos lei­dykla, 1997, p. 518.), Kazio Bradūno („prieš jokius režimus savo gyvenime nelenkęs galvos“, in: Lietuvių egzodo literatūra, Vilnius: Vaga, 1997, p. 9) ar Vytauto Kavolio tekstuose („asmeniškas maištingumas“, nepriklausomas žmogus, in: Vytautas Kavolis, Žmogus istorijoje, Vilnius: Vaga, 1994).

     (8) Dalia Striogaitė, „Lietuviškasis avangardizmas ir jo patirtis“, in: XX amžiaus lietuvių literatūra, Vilnius: Vaga, 1994, p. 123.

     (9) Jonas Aistis, Milfordo gatvės elegijos, Vilnius: Lietuvos rašytoju sąjungos leidykla, 1991, p. 54.

     (10) Kazys Boruta, Duona kasdieninė, Kaunas: Prometėjus, 1934, p. 11. Vėlesniame šio eilėraščio „Rūsčioji laimė“ variante cituojama strofa iškrito.

     (11) Rita Tūtlytė, Antanas Miškinis, Vilnius: Lietuvos rašytoju sąjungos leidykla, 1997, p. 34.

     (12) Dalia Striogaitė, „Lietuviškasis avangardizmas ir jo patirtis“, op. cit, p. 131.

     (13) Vytautas Kavolis, Kultūrinė psichologija, Vilnius: Baltos lankos, 1995, p. 25.

     (14) Czeslaw Milosz, Lenkų literatūros istorija, Vilnius: Baltos lankos, 1996, p. 443.

     (15) „Мне наплевать на бронзы многопутье...“ (Vladimiras Majakovskis, Eilėraščiai. Poemos. Pjesės, Vilnius: Vaga, 1986, p. 435; išvertė Vytautas Montvila), šią Borutos ir Majakovskio sąsają pastebėjo Dalia Striogaitė (iš asmeninio pokalbio 2005 09 30).

    

     Iš: Kazys Boruta. Lietuviškasis Brandas: asmenybės laisvė, iššūkis, neprisitaikymas. Mokslinės konferencijos, skirtos Kazio Borutos 100-osioms gimimo metinėms, medžiaga, 2005.

 

    

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1