Bandymas įminti, kodėl mano kartos atmintin Stasys Santvaras atėjo su pačiu atviriausiu ir kartu paslaptingiausiu savo eilėraščiu „Vabalėlis“, mane vis dar persekioja.

    

     Kokias tu pareigas eini,

     mažasis vabalėli?

    

     Tokiu perregimu atvirumu yra apdovanojama tik vaikystė – sielos šviesa apgaubtas pasaulis. Ir poetas. Be jokių pastangų, vedama tik alsavimo ir dvasios visagalybės, išmintis tampa šviesi, dosni ir tikra.

     Ir nėra, regis, lengvesnio uždavinio, kaip bandyt įminti, kodėl Stasys Santvaras savo saulėlydžio, savo paskutinėje ir atsisveikinimo su žemiškuoju pasauliu knygoje „Saulėleidžio sonetai“ vėl sugrįžo prie šio perregimo atvirumo eilėraščiu “Antras vabalėlis“:

    

     Aš nežinau, kur tu buvai, kada buvai…

     Nutilo amžių amžiai kaip laukų žiogai,

     Regiu tave aš gintaro lašely –

     Kada, kada, o vabalėli, užmigai?

    

     Galima būtų pasitelkti tik šituos du Stasio Santvaro kūrinius ir kalbėti ne tik apie poeto gyvenimą ir kūrybą, bet ir apie žmogiškojo gyvenimo turinį, paskirtį, šviesą ir tamsą.

    

     ***

    

     Kokią ištvermę turėjo Stasys Santvaras? Aš su juo prasilenkiau, mus atskyrė nežymi laiko atkarpa, kuri ypač lemtinga buvo kylančiai iš bolševikinės vergijos Lietuvai. Vadinasi, ir kiekvieno mūsų likimui. Negaliu jums papasakoti, pasitelkdamas vien poeto artimųjų atsiminimus, vaizdinę medžiagą, kūrybą, laiškus – visą tą buvusio didelio ir turiningo gyvenimo juostą, negaliu jums papasakoti nei apie jo kūrybinius sumanymus, nei apie sumanymų įgyvendinimą, nei apie kūrybines ambicijas.

    

     ***

    

     Yra tokia sena legenda apie žmogų, kuris vieną gražią dieną pilkas nuo kelio dulkių, apsuptas mėlynų debesų šešėlių ir žaibuojančių pavymui kregždučių, įžengė į šurmuliuojančio miesto puošnių vitrinų apstotą gatvę ir, pūsdamas iš karklo išsuktą švilpynę, išsivedė iš miesto visus vaikus su visais jų žaislais ir pasakomis, su jų sapnais ir tikėjimu, kad galėtų skraidyti kartu su angelais, bitėmis ir kregždėmis.

     Vaikai susispietė apie tą pilką nuo kelio dulkių, lydimą švilpynės giesmės žmogų, pasuko pro miesto vartus, patraukė per vėjyje švyluojančias pievas. Ir išnyko.
Miestas greitai sugriuvo.

     Stasys Santvaras jau „Saulėtekio maldose“ teigė šitą stebuklo ir paslapties jutimą, o vėliau, jau lemtingųjų istorinių įvykių išvakarėse, 1939 metais pasirodžiusiame eilėraščių rinkinyje „Giesmės apie saulę ir sielą“ tą nepaprastumo jutimą papildė įspėjimu: “Baisu, kad viesulai pakirs tave kaip lapą rudenio geltoną“, nes “už tavo gyvastį galvos padėt nieks nesutiko“.

     Iš kur visa tai?

     Simbolistų, kaip ir romantikų, estetinėse ir egzistencinėse nuostatose ryškėjo vienas momentas – svetimėjimo rupiai realybei, kasdienybės banalumui ir lėkštumui poetizacija. Filosofinis simbolizmo pamatas – subjektyvusis idealizmas, savotiškas universalus išsilaisvinimo principas: pasaulis (o ir aš pats) yra toks, kokį aš noriu matyti, suprasti ir priimti.

     Stasys Santvaras savo gyvenimo ir kūrybinio kelio pradžioje buvo apsuptas ne tik šitų estetinių ir egzistencinių nuostatų, bet ir sekė Maironio poetine tradicija. Jinai, išlaikiusi romantizmo ir simbolizmo gebėjimą regėti pasaulyje ir žmoguje Amžinybės nutviekstą dvasią, paliko nuošalėje nuobodžiaujantį subjektyvųjį idealizmą ir kaip svarbiausią poetinę vertybę įtvirtino žmogaus atsakomybę už jam patikėtas amžinąsias vertenybes bei tikėjimą.

     Jausmas ir protas Maironio poetinėje mokykloje buvo artimi kaip du broliai dvyniai.
Stasys Santvaras buvo vienas pirmųjų šios poetinės mokyklos auklėtinių. Svarbiausia – talentingas. Nuoseklus ir atviras naujovėms, kurios tik papildydavo jo poetinę raišką, praturtindavo meninių vaizdavimo priemonių atsargas, tačiau nepakeisdavo pagrindinių poetinių nuostatų: harmonija, grožis, taurumas, prasmingumas.

     Stasys Santvaras – ir paskutinis nuosekliausias Maironio poetinės mokyklos poetas. Be jokių nevisavertiškumo kompleksų, lydimas avangardinių eksperimentatorių pašaipėlių ir lėkštų apibendrinimų, ištikimas savo didžiojo mokytojo estetikai.

    

     ***

    

     Jau minėjau Stasio Santvaro likiminį eilėraščių rinkinį „Giesmės apie saulę ir sielą“, pasirodžiusį 1939 metais. Reikėtų stabtelėti prie šios knygos eilėraščių ciklo „Vaizdai nuo kalno“.

     Šis eilėraščių ciklas visų pirma atveria poeto gilų suvokimą: poezija yra numatanti galia, todėl negalima žodžiu žaisti, negalima žodžio patikėti lengvabūdiškam atsitiktinumui, žodyje glūdi sakralumas. Ciklas pradedamas strofa:

    

     Prabėgo metų metai,

     Ir tūkstančiai žaizdų užgijo –

     Bet mes nenukalėm tau kalavijo

     Ir nepasiūdinom apsiausto iš lelijų…

    

     Tai buvo ištarta Lietuvai. Tai buvo ištarta dar prieš skaudžias pranašiškas Jono Aisčio ir Bernardo Brazdžionio įžvalgas – apie tautos likimą lemiantį kiekvieno mūsų apsisprendimą.

    

     Užmirškim šiaurės vėją. Ir mirties

     šešėliai teišnyksta amžinai.

     Aušra palauš nakties sparnus, atgis

     akiračiai aptemę,

    

     Ir kils iš rytmečio rūkų ugnies ir saulės milžinai

     Besparniai paukščiai ir bedvasiai

     žmonės nebegrįš į žemę…

    

     Iš XXI amžiaus perspektyvos matome: besparniams ir bedvasiams nė nereikia grįžti, nes jie niekur nebuvo prašapę. Bet palikime nuošalėje ironiją ar šio eilėraščio interpretaciją. Man norėjosi jus sustabdyti prie labai svarbios Stasio Santvaro poezijos savybės. Ne eilėraščio struktūra, ne klasikine drausme ir ne išoriniais raiškos efektais atveriamas kūrinio turinys, o giluminiu jausmo ir minties švytėjimu. Anksčiau papasakotoje legendoje apie tai jau buvo užsiminta: „Stebuklo tikrumą jaučia ir su tuo stebuklu sutampa bei jį papildo savo dvasia vien tie, kuriuos dar pasiekia giluminis jausmo ir minties švytėjimas. Visi kiti žavisi spalvingom imitacijom ir nors laikinai nuobodulį atstumiančiais karnavalais“.

    

     ***

    

     Stasio Santvaro poetinis pasaulis yra vientisas giluminėm tiesom. Galima jame matyti simbolizmo laikotarpį – „Saulėtekio maldų“ dvasią, kada viskas vienu mostu padaloma į kasdienybę ir dvasios erdvę. Galima išskirti neoromantizmo stilistikos eilėraščius, atidą subtiliausiems psichologiniams išgyvenimams, elegiškai intonacijai, jausmo persmelktam empiriniam konkretumui. Galima aptikti dar vieną poeto kūrybos momentą, ryškiausią jo paskutiniųjų metų kūryboje, kurį įmanoma pavadinti donelaitiškuoju poezijos atvirumu kasdienybei. Tačiau per visus Stasio Santvaro kūrybos laikotarpius nenutyla balsas apie nesuardomą pasaulių vienovę, kur vienodas teises turi atviras žiedas ir atvira siela.
Visoje poeto kūryboje veriasi didelis tikslas – išsakyti žmogaus buvimo prasmę. Visa kita – amžina kelionė į tikslą.

     Išskirtinis Stasio Santvaro eilėraščių bruožas – natūralus, atidus balsas, sudėtingas išvadas išreiškiantis nesudėtingomis poetinėmis formomis. Amžinieji būties klausimai švyti greta kasdieniškų reikšmių, buitiško regėjimo.

    

     ***

    

     Laiške profesoriui Vytautui Kubiliui 1988 metų pabaigoje Stasys Santvaras rašė: „Kažkada berods Vydūnas yra pasakęs, kad lietuviai dar niekad neturėjo laiko, kad niekieno netrukdomi ir neapgrobiami galėtų savo dvasios lobius sukrauti savame krašte į vieną saugią vietą“.

     Tam tikru atžvilgiu viena saugių dvasios lobių vietų yra ir Stasio Santvaro kūryba.
Natūralu, kad ir į kitas kūrybos sritis S.Santvaras įžengė kaip poetas, labiau pasitikėdamas intuicija ir jausmu, o ne intelekto suveržtom teorinėm nuostatom, labiau remdamasis nuoširdumu ir atviru išsakymu, o ne konceptualiais teiginiais.
Visa jo publicistika, kritikos darbai, kūrybos apžvalgos, kruopščiai atrinktais faktais pagrįsti reportažai, esė, kelionių įspūdžiai, susitikimų su įdomiais žmonėmis apybraižos, istorinės studijos byloja apie tą patį – galimybę rinktis. Rinktis tarp kūrybiškumo ir kasdieninės egzistencijos, tarp gėrio ir blogio, tarp nuodugnaus prisitaikymo prie kitos socialinės ir kultūrinės aplinkos, klastingos mimikrijos, palengva atsisakant tautinės tapatybės ir už tai gaunant tam tikras patogumo ir saugumo garantijas, – ir įsipareigojimų savo Tėvynei, vadinasi, ir žmogiškumui.

     Publicistikoje Stasys Santvaras iškyla ir kaip kuriančios, dinamiškos, neprarandančios savigarbos lietuvybės apologetas. Tokios lietuvybės idėjos buvo atkeltos iš prieškarinės Lietuvos intelektualų erdvės. Jose girdėjosi S.Šalkauskio, J.Brazaičio, A.Maceinos mintys bei perspėjimai. Kaip svarbiausių idėjų priminimas nuskamba poeto skaudi išvada dėl jėgų išblaškymo, kultūrinės ir tautinės mažakraujystės. Kada poetas apgailestauja, jog per daugelį dešimtmečių lietuvio vardu nepajėgėm Amerikos kultūroje įrėžti ryškesnių pėdsakų (išimtis – M.Gimbutienė), ta išvada rodosi dar pagrįstesnė.

     Štai toji išvada: vargas, kada stinga galios, tikros kultūros, pajėgiančios ryškinti ne tik skirtumus ir norą atsiriboti nuo praeities, bet ir surasti ryšių, kurie viską sujungia, kuria tautos istorijos jautimą ir asmenybės vientisumą, drąsiai pasitelkia šviesiausią žmonijos patirtį.

    

     ***

    

     Norėtųsi paliesti dar vieną S.Santvaro veiklos sritį, kuri laukia tyrinėtojų. Tai poeto laiškai, savotiškas jo dienoraštis, kasdieninių reikalų ir būties apmąstymų metraštis, ženkluose sustingęs laikas, kurio skliaute švyti mūsų kultūros, egzistencijos, vilčių ir siekių pėdsakai. Ten galima užtikti naujų, nepaprastai įdomių ir turiningų liudijimų, galinčių keisti kai kuriuos chrestomatinius literatūrologų teiginius apie mūsų literatūros sąjūdžius, tų sąjūdžių ideologus ir vedlius, tautines aspiracijas, parodančių liguistą blaškymąsi nuo „išrinktųjų tautų“ mitologijos iki „pasaulinės brolybės“ utopijos, paremtos prievarta, žvėriškumu, stalinizmo ir hitlerizmo pragaru. S.Santvaro laiškuose yra vietų, kurios šiek tiek paaiškina vadinamąjį kultūrbolševizmą, jo skverbimąsi ne tik į dalies Lietuvos inteligentijos sąmonę, bet ir į visos Europos mąstyseną, kada buvo bandoma rasti išeitį iš ekonominės ir dvasinės krizės, apleidžiant krikščioniškąją etiką ir pasaulėjautą, kurios pagrindų pagrindas visados buvo dvasingo žmogaus būtis.

    

     ***

    

     Stasys Santvaras rugsėjo viduryje grįžo į Lietuvos žemę kartu su sūnumi. Šis poetas yra tylus. Jei norėsite įeiti į šią tylą, turėsite nugalėti savyje triukšmą – savimylą, vienpusiškumą, buitinį lėkštumą ir net savigarbą. Ir tada pajusite, koks žmogus gyveno tarp mūsų. Tegu Stasio Santvaro gyvenimas ir darbai išlieka kaip tylus visų mūsų patikrinimas: niekados nevenkite džiaugtis ir didžiuotis tuo, kas yra ne tik mūsų, bet ir šviesesnioji Lietuvos savastis.

    

     Literatūra ir menas, 2004 m. spalis

 

    

Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 4 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Irena Bitinaitė 2 J. G. Ballard 3 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jehuda Amichaj 2 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Marcelijus Martinaitis 38 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Rūta Brokert 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Sara Poisson 24 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Werner Aspenström 2 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1