Viskas, prie ko prisiliečia „Orbita“, virsta poezija. Šiandien netradicinės poezijos mylėtojams Lietuvoje jie atgabeno eilėraščių rinkinį „Prekės iš kosmoso“. Šių prekių aprašus iš rusų kalbos vertė Marius Burokas, Vytas Dekšnys, Aleksandra Fomina, Benediktas Januševičius, Rūta Mėlynė ir Donatas Petrošius, prekes dailiai įpakavo knygos dizaineris Tomas S. Butkus.  

     Tai gaivus oro gurkšnis Lietuvoje, kurioje vis dar gajus senasis poezijos klausymosi kodas, po truputį linguojant į rimų ir ritmų taktą. „Orbita“ sulaužė paties gajausio ir bjauriausio stereotipo apie poeziją stuburą. Šita poezijos orbita daugeliui galėtų tapti puikia galimybe, jei ne pamėgti, tai bent susidomėti poezija kaip unikaliu reiškiniu, o ne kažkuo, ką būtina atmintinai išzubrinti arba įmanoma suprasti tik įvaldžius semiotinį kvadratą“, – sako Monika Šlančauskaitė.

     VLADIMIR SVETLOV

     Hitparadas

     tarsi pastovūs klientai

     gavom kaip prizą už ištikimybę

     šias laimės dienas

     šias šypsenų

     ir supratingų žvilgsnių dienas

     skambiai trimituojančių angelų vos sužvėrėjusiais

     nuo paniekos žvilgsniais dienas

     o yra už ką mus niekinti

     už ką gerkles mums perpjauti – irgi būtų,

     atsirastų kuo apkaltinti

     bet deimantiniai angelų šarvai

     žėri net ūkanotomis dienomis

     ir giesmės jų netyla

     ir visa ko aš trokštu

     leisti savo likusias dienas

     tarsi tai būtų visų laikų ir tautų

     100 geriausių

     dainų hitparadas

     Vertė Donatas Petrošius

     konfidencialus pokalbis

     nežinau kodėl jis pradėjo tą pokalbį

     ir pavadino jį konfidencialiu

     aš įsisodinau jį plente

     automobilio radijo imtuvą draskė

     isteriški devinto dešimtmečio sintezatoriai ir gitaros

     pradėjo paslaptingai poetiškai apie bučinius temdomus abejonių

     tarsi mane šnipinėtų

     ir slėptų savo atradimus sąsiuviniuose

     jis šnipinėjo mane, bet norėjo prisipažinti

     keitė veidus, nepriėjo arti

     dar nešiojo keistus marškinėlius

     gerokai nuskalbtus

     geriausios mergaitės

     negyvos mergaitės

     buvo ant jų užrašyta

     jos niekada

     nesako ne

     o paskui vėl savo, apie

     Aukso blyksnius juodame vandenyje

     sako reikia

     panerti po jais

     ir žiūrėti iš vidaus

     į

     aukso blyksnius juodame vandenyje

     daugiau niekada jo nemačiau

     išlipdamas užriko sviesiąs akmenį

     į priekinį stiklą

     netiki?

     šaukė

     buvau ramus

     nežinau kodėl

     tos paslapties buvimas...

     Vertė Vytas Dekšnys

    • • •

     Tai tikriausiai meilė po vandeniu

     Mes plaukiame gatvėmis srauniomis upėmis

     Straksime per balas,

     ir drąsiai žengiame į jas – tekšt

     likti sausam

     viltis pražuvo

     Dideli skėčiai lyg tamsaus dangaus kupolai,

     po tais kupolais mes apsėsti velnių

     garinančių iš mūsų drėgmę

     Pieno pilkšvumo oras nuo dangaus iki žemės

     Limpa prie stiklo ir pamažu nuvarva

     Ritmiškai lašais

     Šnaresys mėnesio kritulių normos per vieną dieną

     Šnaresys mūsų kūnų dainuojančių muziką – lašt

     Vertė Vytas Dekšnys

     SEMION CHANIN

     • • •

     iš dugno viena kryptimi ateinantis brukalas

     ir šiaip kurių galų būčiau siuntęs jums laiškus

     brangias ilgas juodas reklamos pauzes:

     prekės iš kosmoso – tuštuma, atstumai, nesvarumas, dulkės

     ištobulinta tuštuma, naujos kartos atstumai

     nors už nugaros pasilikus vienai šviesos nakčiai

     prigludęs skruostu prie drebančios prieš pakylant raketos korpuso

     jau beveik necenzūrinį buvusios draugužės vardą

     išraižys vinimi, kad laivas jį nešiotų

     chaotiškai blaškydamasis susitraukusiame iš apsimestinio siaubo kosmose

     kol sudegs tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose

     lyg plaukų prisivėlusios šukos

     Vertė Vytas Dekšnys

     • • •

     Stovėdamas prie kapo duobės, prie visų kapų,

     Kreipiuosi vardu visų nepatvarių elementų,

     Visų susisukusių ir išvartytų ir nutrintųjų vardu,

     Plėviasparnių ir praradusių veidą vardu,

     Ir visų kitų vardu, kaukaziečių tautybės asmenų,

     Ir visiems pabodusiu savo vardu,

     Ir visų kitų visatos organų ir kūno dalių,

     Kreipiuosi savo paties vardu ir veidu

     Atkakliai, visu balsu kreipiuosi

     Į visus laisvuosius krūmus ir medžius

     Į visus vabalus, tarakonus, duobes, duobutes ir daubas,

     Į visus dar pajėgiančius išlaikyti savo mažą susiraukšlėjusį ginklą

    vamzdžiu į viršų,

     Į visus ankštinius,

     Į visą pažangųjį dangaus skliautą ir asmeniškai į horizontą:

     Bičiuliai! Draugai! Ponios ir ponai! Maži šuneliai!

     Šią minutę, kai viso pasaulio akys prigludusios prie žiūronų,

     Kai visos žmonijos ir miškininkystės darbuotojų ir tetos Sonios rankos

     visų ešerių iš didžiosios raidės

     visų karosų iš mažosios

     ir visų karšių nuo mažosios iki didžiosios

     Dirba tik vieną, patį naudingiausią darbą,

     Šią minutę kreipiuosi į jus, ragindamas:

     Išsirikiuokit!

     Pastatykit kojas į pečių plotį!

     Padėkit viską į vietas!

     Priglauskit įkaitusias naktį kaktas prie stiklo!

     Ir-viens, ir-du, ir-trys, ir-keturi,

     Ir-viens, ir-du, ir-trys, ir-keturi!

     Vertė Vytas Dekšnys

     • • •

     prirašė man lašelių, gerti kartą per savaitę po lašą

     už parankių išvedė iš ligoninės, pasodino į vežimaitį

     nuvilko chalatą, nurišo akių raištį

     ištraukė iš burnos kamštį, iš ausų kaištį

     ar maža anksčiau smegenis plovė ir tąsė

     kieksyk gyvą buvo užkasę, negyvą iškasę

     davė šokolado, pasakė netiesą, nekaip kvepėjo

     sveikas sako, o juk kažkas man ne taip, ar kaip čia išėjo?

     Vertė Vytas Dekšnys

     SERGEJ TIMOFEJEV

     Tiesos

     Aš noriu tau atskleisti paprastas tiesas,

     Atverti tai, kas svarbu.

     Visada atidaryk duris, įeik į liftus,

     Kilk aukštyn, eiki koridoriais.

     Visada sėsk į mašinas, užvesk variklį,

     Žiemą palauk, kol jis įšils.

     Visada leisk pinigus palengva,

     Ir tik retsykiais švaistyk viską, kas po ranka.

     Vasarą bus vasara, rudenį bus ruduo,

     Nesikrimsk, nedaryk nieko, nuo ko būtų tau bloga.

     Mergaitės taps merginomis, o paskui tu pastebėsi

     Jas, per gatvę už rankų vedančias savo mažylius.

     Vyrai niūriai įvertins, ką gali,

     O paskui veiks pagal aplinkybes ir dažnai klys.

     Vyriausybės sukurtos, kad griūtų,

     Laivai – kad praplauktų po tiltais.

     Vis dėlto, žiburėliai kitoje upės pusėje

     Niekada, įsivaizduok sau, niekada neužges.

     O jei užgestų, susikrauk krepšį,

     Tik neimk, ko nereikia ir kuo greičiau palik miestą.

     Atvykęs į naująją vietą, apsidairyk, atsiremk į medį,

     Užsirūkyk, jei rūkai, pastovėk, pamąstyk.

     Matai, ir čia vakarais geria arbatą, o rytais kavą,

     Keiksnoja merą, laukia permainų į gera.

     O jei yra upė ir kitapus matyt žiburėliai, –

     Vadinas, yra už ko griebtis.

     Vertė Rūta Mėlynė

     Šiaurė

     Sėdžiu ramiai ir skanauju degtinę

     Vienoj šiaurinės miesto dalies užeigėlėj.

     Turiu pilnas kišenes žiebtuvėlių,

     Galiu, ką tik noriu padegti, ar sušildyti ranką.

     Prisėsk ir tu, graži, išblyškus gentie,

     Įsitaisyk šiltame lemties lopinėly.

     Jokių skambučių į kitus mobiliuosius tinklus –

     Tai vienintelė mūsų aplinkos taisyklė.

     Ir ji prisėdo ir visą kelią tylėjo,

     Visą kelią nuo šešių vakaro iki vienuoliktos.

     O paskui aš pakilau ir padėkojau už vakarą –

     Už laiką, erdvę, judesį.

     Vertė Marius Burokas ir Aleksandra Fomina

     Atvirukas iš pietų

     Štai čia paplūdimys, ir aš jame guliu.

     Žaliom trumpikėm, akiniai ant nosies.

     Ne draugas niekam, į rankšluosčius parkritęs.

     Atvažiavau ir išlipau, nusiverčiau, dar susitiksim,

    rašykit laiškus ir ant bėgių berkite

     balandžių duslų alavinį paraką.

     Rūstus, tiesus guliu paplūdimy

     kaip pagalys įdegęs, nuo karščio traukia odą,

     po to einu į vandenį, po juo

     plaukiu, girdžiu, kaip plaka kraujas,

     deguonį varinėdamas ir mineralus kūne

     suspaustam.

     Aš nežaidžiu tinklinio. Kam

     keltis, plot per kamuolį, bėgioti šen bei ten,

     turiu aš teisę likti čia ir tarp kitų.

     Ant smėlio partiestas nuo ryto lig saulėlydžio.

     Jūs galite surast mane, devintas sektorius,

     rytų paplūdimys, į kairę nuo kabinos.

     Bet neskubėkit to daryt, palaukit,

     prisėskite šalia, žiūrėkite, štai aš.

     Labiau įdegęs už kitus, guliu žaliom trumpikėm.

     Na ką, gerai... Jau galit patapšnoti.

     Vertė Marius Burokas ir Aleksandra Fomina

     ARTUR PUNTE

     • • •

     Pagaliau tapome

     senbuviais

     iškart keliose įstaigose

     išleidžiame nemažus pinigus

     bet kokiu atveju

     ištikus

     bet kokiai katastrofai

     dėl žmogaus kaltės

     gelbsti restauratoriai

     kaip visada

     todėl jie džiaugiasi

     ir netgi būna patenkinti

     tokiais kaskadininkais kaip mes

     kurių veidai persikreipę nuo tylėjimo

     asimetrija

     vis dėlto vėliau pasimato

     mažumėlę perlenkta

     barmenas mus atpažįsta

     leidžia tą pačią

     sentimentalią muziką

     verčiau palinkėkite mums

     „didžios žmogiškos gėlos“

     verčiau pagailėkite patildykite

     kol nesugrubo

     dar sugebame apsiverkti

     per koncertą arba kine

     slenkant pabaigos titrams

     suskaičiuokite prašom

     viską į vieną

     atneškite saskaitą

     prašom

     Vertė Donatas Petrošius

     • • •

     Ji gerai pasiruošė:

     išsiskyrė su vaikinu

     išėjo iš darbo

     išnuomojo pirktą už paskolą butą

     pardavė automobilį

     išdalino draugėms savo daiktus

     ir nuolaidų korteles

     visą muziką permetė į mp3

     ištrynė paskyrą ir senus laiškus

     nusipirko naują nešiojamą kompiuterį

     aplankė močiutę ir tetas

     išmokė mamą rašyti SMS

     susitaikė su jaunesniąja seserimi

     metė valgyti mėsą, skaityti naujienas

     pagaliau grąžino į biblioteką natas

     užsisakė keletą dalykinių naujienlaiškių.

     Su lentele „Berlynas“ sustabdė fūrą

     ir per visą Lenkiją nepratarė nė žodžio...

     O dabar, pakeitusi kelis nuomotus butus

     migdama viena kambary

     buvusių nuomininkų baltai nudažytomis sienomis

     ji žvilgsniu tyrinėja tamsū orą, kuriame

     aiškiai jaučiamas nematomas kažkieno

     buvimas

     ji įsiklauso į save – kaip gera būtų aiškiai žinoti

     kad dabar tai jau iš tikrųjų

     viskas taip, kaip turi būti.

     Vertė Rūta Mėlynė

     • • •

     Jei ieškai meilės

     kad amžiams pakeistum savo gyvenimą

     pakanka vakare užsukt

     į Teatro barą

    užimt staliuką ir truputį palaukti

     jei paskui išdrįsi nesivaržydamas

     leisti jiems prisėsti greta

     ar nutarsi užkalbinti

     gretimą staliuką

     jei įstengsi rūkyti

     bent per metrą nuo pertvaros

     mestelsi garsų juokelį

     tęsdamas pokalbį

     pavaišinsi visą kompaniją

     ar parodysi dar kokį užmojį

     jei nenusuksi akių

     kad būtų aišku, dėl ko visa tai

     tai toliau viskas eisis savaime... Taip

     ko gero taip bus geriausia

     tik paskui nesakyk

     kad nebuvai perspėtas

     apie katastrofiškas pasekmes.

     Vertė Rūta Mėlynė

     ŽORŽ UALIK

     • • •

     AŠ

     – JŪ SŲ ge ni jus iš tvir kęs

     iš ė miau iš plė šiau

     įstačiau gomurį

     pakrikštijau užtepiau sviestu

     žemę skersai šonkaulio

     ir susi pynė lū žę pirš tai

     tarsi siū lai prie lė lių pirš tų

     trūkt užuolaidų nuplikusią tvorą

     pašnairavo žvilgsnis tingus

     ir rėkė gaidys ant tvoros

     saulės dėme pavirto šviestuvas

     mintys sruvo lėtai

     vaizdai už lango liejos...

     tapo nyku

     norėjosi miego

     guolio klampiam minkštime kūnas

     tirpo iš lėto

     ir susimetė

     kupron

     tiktai šūksniai lengvi ir keisti

     gydo klausą laukinės puikybės

     Vertė Benediktas Januševičius

     Kititik (Индиидни)

     Skubėkit.

     Ant kelių miega šaltis.

     Žmogus apsivilkęs paveikslo porėmį

     gyvu natiurmortu pražydęs šešėlis

     krypuodamas nugara per žolę velkasi

     tuščiaviduris vabalas.

     Kur link nusirengus.

     Išlyginti raukšles.

     Nustoti mirksėti.

     Žingsnį žengti švariau.

     Ir tyliau, įgeidį pasakot

     smaugiant armonikai.

     Nors galima seiles ant oro vynioti

     Ir plaukt liūdesy su išpūstu pilvu.

     Rankos traukia aušron.

     Ir traukia ant sprando šeštą savaitę

     Aš DeLy... geidžiu parašyt „PIENAS“.

     Kaip jums rodosi..?

     Skubėkit.

     Ir traukitės tarsi vėžiai,

     Ant kelių miega šaltis.

     Ikvėpk jo seilių.

     Nusirengti jam noris.

     Nuimt aNo paveikslus

     Ir plaukt liudesy

     Šeštą savaitę aš DeLy.

     Geidžiu parašyt „PIENAS“.

     Bet veržias ant kaklo

     Armonikos kilpa

     Spjūvis rankų aušron

     Ir traukia į žolę visos nugaros plačios.

     Nelinksta kupriai tolėliau menčių.

     O taip norėtųs žengt žingsnį tyliau

     Ir švariais baltiniais įgeidį pasakot

     Pakeleiviams visiems septintą savaitę

     Aš DeLy... geidžiu parašyt (,,,,,,).

     Vertė Benediktas Januševičius

     • • •

     RANDAI

     GRAMAIS PER ODą

     kaip

     per

     rupūžės balą oP

     PO

     DANGų traiškykit burbulus

     aš palieku

     Vertė Benediktas Januševičius

     Orbita. Prekės iš kosmoso: eilėraščiai. Sudarytojai: Benediktas Januševičius, Marius Burokas, Vytas Dekšnys. Iš rusų kalbos vertė: Marius Burokas, Vytas Dekšnys, Aleksandra Fomina, Benediktas Januševičius, Rūta Mėlynė, Donatas Petrošius. K.: Kitos knygos, 2014.