E. Kuosaitė, studentė anglistė, su kolege Aleksandra Dantaite nuomojusi kambarį prie Šv. Onos bažnyčios pas lietuvius mokytojus (turėję penkis vaikus, gyvenę „gana taupiai“), vėliau gailėjosi, kad neapsigyveno pas lenkus – būtų išmokusios lenkiškai. Kita vertus, buvo malonu bendrauti su Vilnijos lietuviais; „škočių“ pravardės ji nėra girdėjusi. Parduotuvėse prašydavusios lietuviškai (vėliau kiek pramokusios: herbata liuksusowa), joms atsakydavę lenkiškai. Karo metais į šokius Augustijonų bendrabutyje (uždangsčius langus, nes šokiai buvo draudžiami) ateidavo vienas kitas lenkas ar lenkė, konfliktų nebuvo28. Tačiau „peštynės ir muštynės Katedroj“ (E. Kuosaitė), kam ji turinti priklausyti, giedojimas bažnyčiose, kad perrėktų lenkus, – daugelio atsiminimų tema. Alė Rūta iš šeimininkų („gražiausiai sugyvenom“) – lenkų inteligentų – pramoko lenkiškai, „tačiau studentai eidavom būriu į bažnyčią giedoti lietuviškai, kad nustelbtume lenkišką giesmę. Demonstratyviai!“29. Dar kitas liudijimas:

       Šalia gražių, romantiškų prisiminimų reikia papasakoti ir ne tokių malonių. Tai kova dėl lietuviškų pamaldų bažnyčiose. Bažnyčia nuo seno buvo lenkų tvirtovė, ypač Vilniaus krašte. <...> Tautiškas ir religinis lenkų šovinizmas buvo begalinis.
       Štai ir tada, 1940 metais, kraštas tvarkėsi, susikūrė lietuviškos įstaigos, buvo jau gana pilnos parduotuvės, bet bažnyčioje viešpatavo lenkai. Vyskupas Jalbžikovskis, atkaklus lietuvybės priešas, nėjo į jokias derybas, neleido laikyti lietuviškų pamaldų. Reikėjo patiems jas atsikovoti. To daugiausia ėmėsi studentija. Tiki ar netiki, o eiti į bažnyčią buvo patriotinis reikalas. Ir giedoti lietuviškai. Daugiausia kovos vyko Katedroje. Prieš prasidedant pamaldoms, pilnoje bažnyčioje lietuviai užtraukia „Pulkim ant kelių“. Lenkai grūdasi iš bažnyčios. Kartais kunigas, net jau išėjęs prie altoriaus, grįžta atgal į zakristiją. Susidaro sumaištis, net susistumdymas. Pamaldos išyra. Kitą kartą net mišių viduryje pradeda lietuviai giedoti lietuvišką giesmę, lenkai tuojau lekia iš bažnyčios. Ir taip visose bažnyčiose. <...>
       Negaliu pasakyti, kad labai geromis priemonėmis buvo atkovotas lietuviškumas bažnyčiose, bet kitokia „kalba“ nebuvo suprantama. Tai tradicinė lietuvių ir lenkų „kalba“
30 (P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė).

       Atrodo, kad „bažnyčių atlietuvinimą“ studentai suvokė ne tik kaip svarbią, bet ir kaip smagią užduotį. Giedojimas bažnyčiose ne tik turėjo aiškų patriotinį tikslą, bet apskritai teikė vienybės ir savo galios pojūtį, ypač karo metais (pažadintos bombos, naktį nukritusios prie dabartinės Švietimo ir mokslo ministerijos, E. Kuosaitė su drauge bėga į Tauro bendrabutį – būryje atrodo saugiau). Teodora Šomkaitė, rašydama apie karo metus (studijavo lituanistiką), taip pat mini vienijantį giedojimą:

       Buvo malonu stebėti, kaip bažnyčioje ar Aušros Vartuose stovi šalia tikinčio netikintis, ir galinga giesmė sklinda į Vilniaus gatves31.
       Bažnyčioje ir tikintieji, ir netikintieji giedodavome: „Išgelbėk nuo priešo baisaus“
32.
       Miesto grožis kontrastavo su žmonių skurdu, kuris kaimuose buvęs dar gilesnis. D. Rutkutė, važinėjusi karo metais su „Vaidilos“ teatru, pasakoja:

       Baisaus skurdo prisižiūrėjau Vilnijos krašte, kokio mūsų šiaurės Lietuvos kaime su žiburiu nerastum. Bet žmonės sutikdavo širdingai. Tik mes patys kartais pabėgdavom nuo svetingumo, išvydę trachomos išgraužtom akim vaikus, perdžiūvusias senes purvinų skudurų guoliuose… O vaidindavome tokiose ankštose patalpose, kad patys jauniausieji žiūrovai, pasidėję smakriukus ant mažutės scenos krašto, čiupinėdavo pamėlusias nuo šalčio mano blauzdas, kruopščiai atrišinėdami batraiščius33.
      Cz. Miłoszas teigė, esą jauni lietuviai greit įsitikino, „kad mokyklinės pamokos apie Vilniaus lietuviškumą nebuvo tiesa“
34. Jis teisus ir drauge ne: atrodo, jog „jaunosios škotės“ (ir „škotai“) tikrovės komplikuotumo nesuvokė, nepriėmė – veikiami Vilniaus atgavimo ir jaunystės entuziazmo35. Gali būti, kad neišvengiamo karo nuojauta skatino išgyventi akimirką visu intensyvumu, džiaugtis dabartimi (apie būsimą karą kalbėta „net ir tarp mergaičių“ (E. Kuosaitė)). Beje, apie karo artėjimą svarsto dar 1932 m. išėjusio Antaninos Gustaitytės-Šalčiuvienės romano herojės, besikaitindamos pajūryje36. Galbūt tai vienas iš tų momentų, kai norima priimama už tikra? Vilnius, kaip Lietuvos sostinė ir lietuviško universiteto miestas, „škotėms“ atrodė savaime suprantami dalykai37. Veikiausiai atvykėlių akis pirmiausia sustodavo ties atpažįstamais savos valstybės ženklais (tarp svarbiausių įspūdžių iš ekskursijos Vilniun 1940-aisiais, užbaigus mokslo metus, Janinos Dambrauskaitės atmintis išsaugojo savų policininkų vaizdą: aukšti, gražūs, užkalbinti atiduodavo pagarbą ir sakydavo: „Klausau jūsų“; ekskursantės moksleivės buvo įspėtos paklydus klausti kelio tik jų – vietiniai lenkai galį tyčia paklaidinti)38. Pokyčiai, kurie lenkams atrodė tragedija (Lenkija okupuota vokiečių, dalį žemių priglaudė rusai ir atidavė Lietuvai bei Tarybų Ukrainai), lietuviams atrodė kitaip. Jaunųjų „škočių“ atsiminimuose džiaugsmas persveria grėsmės nuojautą:

       Kad ir neaiški, grėsminga nuojauta tvyrojo visoje šalyje, supratome, kad niekas veltui neduodama (tuojau pasklido toks dvieilis: „Vilnius mūsų, o mes rusų“). Tačiau džiaugsmas buvo toks didelis! Sunku buvo patikėti, kad išsipildė visos tautos svajonė39 (P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė).

       Vilnius savo didingumu bei įvairove taip grožė [gožė? – S. D.] visa, kas palikta gimtajame mieste, jog išblėso ir sovietų kariuomenės įžengimo nutraukta mūsų abitūros šventė birželio 15 dieną <…>. Nei kariuomenės, nei kokių rusų neegzistavo pirmuosiuose mano Vilniaus įspūdžiuose40 (D. Rutkutė).

       D. Rutkutės pirmasis Vilniuje aplankytas teatras – lenkų „Liutnia“, o „žymiąją operetės primadoną Hanką Ordonuwną mačiau ne tik scenoje, bet ir prospekte, tirštai apstotą, apkrautą gėlėmis, po milžiniška skrybėle su visa palyda plaukiančią vakarieniauti į „Bukietą“, – prisimenama su švelnia ironija ir toliau pereinama prie lietuviško teatro: „Greitai įjunkau į Romualdo Juknevičiaus vadovaujamą Vilniaus Valstybės teatrą, spalio mėnesį pradėjusį savo pirmąjį sezoną Lietuvos sostinėje, Basanavičiaus gatvėje“41. Teatras kaip nepamirštamų įspūdžių vieta pirmaisiais tarybiniais ir karo metais išskiriamas daugelyje atsiminimų, bet tas Vilnius kaip „teatrų miestas“42, kuris gyvavo trečiajame ketvirtajame dešimtmetyje, buvo pirmiausia lenkiškas. Nors fiksuojamas kitų kultūrų buvimas, bet jaunai moteriai, tik pradedančiai profesinę karjerą, neatrodo, kad reikia paminėti jų išnykimą. Ar tas svetimkalbis teatras išnyko tik iš autorės akiračio, ar jo visai nebeliko? Kitų tautų kultūros įvertinimas atsiranda tik žvelgiant retrospektyviai.


 

       „Miegok ramiai, senasai Mieste“

       Dalies VDU perkėlimas į Vilnių buvo kryptingas Lietuvos valdžios žingsnis. Profesūra, o ypač studentai, kaip tam tikras lietuviškas desantas ar lietuviška kultūrinė injekcija, atsikėlė į ką tik uždaryto lenkiško Stepono Batoro universiteto, karo metais dar veikusio pogrindyje, patalpas. Tauro gatvės bendrabutyje, kuriame vos prieš kelerius metus gyveno ir Cz. Miłoszas, A. Čipkus 1940 m. vasario 4-ąją pasižymi naująją gyvenimo vietą, paminėdamas ir lenkišką pavadinimą: „Štai aš ir Vilniuje. Apsigyvenau studentų bendrabučio (buv. Dom akademicki) Tauro 4 penktame aukšte“43. Universiteto pastatų grožis – dalis Vilniaus:

       Toks pat buvo Universitetas – apytuštis, tykus, viliojantis kiemais, laiptais, klaidžiais koridoriais, skliautuotomis auditorijomis. Atviri buvo vartai, durys <...>. Tik sovietmečiu pradėta viską rakinti, ir Universitetas prarado gyvą, natūralų ryšį su miestu44 (V. Zaborskaitė).

       Suprantama, jog intensyvūs išgyvenimai – miesto atradimo euforija, paskui sovietų okupacija ir karas – atsiliepė studijoms:

       Universitete, deja, nebuvo kas priverčia įsisavinti studijavimo taisykles. Studijoms, be to, siaubingai trukdė Vilnius… Ne sykį, eidama universitetan, sustodavau ties kokia dar nematyta detale, susižavėdavau kokia charakteringa įdomybe ir nuklysdavau – gilyn, gilyn į vis dar nepažintą miestą, kuris tais metais lūžo nuo prekių, nuo vyninių, valgyklų, kavinių ir restoranų gausybės!45 (D. Rutkutė).

       Buvau linksma, iš paviršiaus gan nerūpestinga, į studijas per daug nesigilinau. Studijos tada buvo lyg ir ne studijos. Vokiečių okupacijos metais studentai buvo persekiojami, dauguma bandė įsidarbinti, kai kurie rašytojai išvyko kaiman, provincijon46 (J. Švabaitė).

       Dienos ėjo... su mūsų nuolatinėm ekskursijom į gamtą, ilgais pasivaikščiojimais <...>. Tačiau artėjo ir egzaminų sesija. O tai bent man nebuvo per daug linksmas dalykas, nes žiemą ne per uoliausiai lankiau paskaitas. Ypač daug jų praleidau pavasarį. Nors universitetui, jo seniesiems rūmams jaučiau ypatingą pagarbą. Be galo patiko skliautuotos auditorijos, ilgi koridorių labirintai, romantiški kiemai kiemeliai, vynuogėm apsiraizgiusios mūrinės sienos, kontraforsai, nišos, kolonos. Viskas taip dvelkė senove, ilgaamže istorija, dar Jėzuitų akademijos dvasia. <...> Egzaminams ruošiaus, žinoma, iš pasiskolintų užrašų47 (P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė).

       Atkreipkime dėmesį, kad P. Aukštikalnytei-Jokimaitienei universitetas siejasi su Jėzuitų akademija, bet S. Batoro universitetas neminimas. V. Kubilius, remdamasis atsiminimais (nuorodos į A. Nykos-Niliūno, V. A. Jonyno tekstus), rašo, jog literatų grupelė naktimis „vaikšto Antakalnio kalvomis ir miškeliais, kaip kitados filomatai“48, bet ne kaip Akademinio bastūnų klubo, kuriam priklausė ir Cz. Miłoszas, iškylautojai. Šimtametė istorija gyvesnė už artimiausią praeitį.
       V. Zaborskaitė po daugelio metų apibendrins:

       To meto Vilniaus lietuvių kultūra didžiąja dalimi buvo universitetinė. Didelę lietuvių visuomenės dalį sudarė su Universitetu susiję žmonės – profesūra, studentai. <…> Kaip kultūra funkcionavo multikultūriniame Vilniuje, reikėtų specialiai patyrinėti. Aš ją anuomet mačiau kaip grynai lietuvišką, neišeinančią iš savo etninių ribų. <…> Lietuviai čia užėmė ne tik natūraliai dominuojančią poziciją, bet ir privilegijuotą: galėjo studijuoti ir dirbti tik lietuviai – per aukštosios mokyklos slenkstį nevalia buvo peržengti lenkams, jau nekalbu apie žydus49.
      Kitų kultūrų pasigendama tik praėjus keliems dešimtmečiams. E. Kuosaitė prisimena, jog iki karo anglistiką drauge su ja studijavo daug žydų. Bet jaunųjų „škotų“ pasaulis – gana uždaras ratas, privilegijuotas ir savim tesidomintis, sau pakankamas, kyląs iš jaunystės egocentrizmo, savęs sureikšminimo, bet iš dalies ir suformuotas ideologijos, už regos lauko paliekančios viską, kas vyksta ne lietuvių kalba ir ypač atmetant tai, kas susiję su lenkais, Lenkija (XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvybės įtvirtinimas vyko per atsiskyrimą nuo lenkybės).
       Sovietų okupacijos, karo tikrovė egzistavo tarsi šalia:

       Jaunystė yra jaunystė, ir visi „naujo gyvenimo“ baisumai mūsų tarsi nelietė50 (P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė).

       Bėgdami universitetan, kartkartėmis pastebėdavom nebe žmonių, bet skeletų kolonas su geltonomis žvaigždėmis ant nugarų, nusukdavom pilnas siaubo akis nuo vėjo plaikstomo pakaruoklio Katedros aikštėje, virpėdavom šaltose, nekūrentose auditorijose ir bendrabučiuose, o valgyklose maitindavomės arklienos kotletais. <...> O jaunimo gaudynės reicho darbams!51 (P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė).

       Žmogiška gynybinė reakcija – nusukti akis nuo žiaurumo ir mėginti gelbėtis intensyviu dvasiniu, kultūriniu gyvenimu. Karo meto tikrovė atsiminimuose dažniausiai atsiskleidžia per kasdienybės išgyvenimus. Tada Vilniuje viešėjusiai gimnazistei nuo Želvos įsiminė Basanavičiaus gatvėje, prie cerkvės, gazonuose vilniečių auginamos bulvės52. Studentėms įsiminė kuro stygius, prastas maistas, komendanto valanda, tamsa gatvėse, universiteto uždarymas bei jo veikla pogrindyje. Arklienos kotletai minimi daugelyje atsiminimų – kaip gyvenimo pusbadžiu simbolis; apie maistą rašoma, kai jo stokojama (nors tą stoką sunku lyginti su badu tremtyje, aprašytu Dalios Grinkevičiūtės).

       Mylėjau gamtą, draugus, lankiau apylinkes, mažai rašiau, bet skaičiau daug. Tarp darbo ir paskaitų – „Valgy“ užkąsdavau (kur dabar „Neringos“ kavinė). Karo metu su „kortelėm“ – pusbadžiai, tekdavo ir arklienos kotletų53... (Alė Rūta).

       Atsimenu, Bronius [Krivickas – S. D.] atsiveždavo iš kaimo raudonųjų burokėlių stiklainius, pasidėdavo juos spintelėje. Atrodė man, kad tik jais ir maitinosi. Valgykloje tik tie stammgerichtai54 (J. Švabaitė).

       Kultūrinė to meto veikla – plati tema, todėl stabtelėsiu tik ties vienu aspektu, susijusiu su tolesne literatūros raida. Ne bet kas, o vienintelė savo kartos literatų vyrų pripažinta jaunoji poetė – P. Aukštikalnytė – rašo apie pasisėdėjimus pas Vytautą Mačernį: „Vyrukai rodydavo savo išmintį ir gražbylystę, humoristinius sugebėjimus, o mums, merginoms, telikdavo klausytis, stebėtis, žavėtis“55. „Šatriją“, kaip ir kitas draugijas, oficialiai uždarė sovietai; Vilniuje ji veikė jau tik kaip siauras ratas, daugiausia lituanistų, kurį profesorius V. Mykolaitis-Putinas kviesdavosi į namus56. Alė Rūta prisimena tokį savo poezijos įvertinimą: „Kalbėjo ir profesorius: „Na, kolege Nakaite, gerai, rašykit! Tiktai kam taip liūdnai? Juk jūs tokia dar jauna! Kam to liūdesio?“57.
      Merginų poezijai pesimizmas nedera net karo metais?
(Apskritai, kaip prisimena P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė: „Putinas į merginas žiūrėjo su maža, vos pastebima paniekos gaidele“58.) Sužibo V. Mačernio žvaigždė (jis dažniausiai minimas atsiminimuose kaip romantinis karo metų poeto etalonas), susiformavo jo legenda (Putinas rituališkai jį „įšventina“ į tikrus poetus, – šis epizodas kartojasi daugelyje atsiminimų). „Niekada apie lietuvių meno kūrėjus ir kultūrininkus nebuvo rašoma tiek daug, su tokia pagarba, kaip dabar“59, t. y. karo metais, – teigia V. Kubilius. Moterims sunku patekti tarp pagerbtųjų, juoba tokiu „nemoterišku“ metu. Viena kita pasirodo literatūros vakaruose, vienos kitos eilėraščiai išspausdinami periodikoje, bet solidžiausiuose meno leidiniuose beveik nėra originaliosios moterų kūrybos (penkiuose „Kūrybos“ numeriuose – tik Gražinos Tulauskaitės publikacija ir Marijos Alseikaitės, Julijos Maceinienės straipsniai), „Varpų“ almanachuose – po vieną H. Lukauskaitės eilėraštį (ir triuškinanti jauno Algirdo Juliaus Greimo recenzija apie G. Tulauskaitės rinkinį). Formuojasi tai, kas vėliau, išeivijoje, išsikristalizuos kaip žemininkų kartos hermetizmas ir vyriškas solidarumas (pageidavimas būti palaidotiems greta – kraštutinė jo išraiška).
       P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė yra iš retų moterų – ji paliko poetinį Vilniaus atradimo liudijimą:

 

Girdžiu,
kaip šitą tylią naktį
pavasaris atplaukia virš tavęs – –
Rasoja akmenys
ir veržias grindiny gelsva žolytė –
Kaip šaltos miglos tyliai plaukia
Ir tavo bokštus vos palyti – –

Miegok ramiai, senasai Mieste,
Aš sergėsiu tave – _60

 

 

(„Miegantis miestas“, 1941)

       Autorė – tik jaunystės bičiuliams žinoma poetė61, prisiėmusi poeto žmonos vaidmenį (V. Zaborskaitė, artima bičiulė: „Jai be galo skaudėjo negalėjimas savęs realizuoti poetinėje kūryboje“62). Zitos Pundziūtės kūryba išbarstyta to meto periodikoje. Daugumai jaunųjų „škočių“ Vilnius tapo privačios, ne kūrybinės, biografijos dalimi:

       Ir štai – skaidrus birželio 22-osios rytas. Sekmadienis. Einame su Eugenijumi [Matuzevičiumi] Čiurlionio gatve. <…> Tik staiga – trenksmas! <…> O nuo kalniuko ties liuteronų kapinėmis – visa taip aišku, lyg spalvotame sapne. Į Vingio pusę, barškėdamas atdaru galu, kaip išprotėjęs lekia sunkvežimis. Kraujo klane ten padriektas vyriškis, galbūt kareivis, kurio galva tabaluojasi į šonus... Toks vienišas, toks svetimas po žydriausiu dangumi, kad nors kauk! <...> Ar buvome persigandę? Nežinau. Eugenijus sugalvojo priesaiką Dievui: jei liksime gyvi, sukursim pavyzdingą šeimą63... (D. Rutkutė).

       Alė Rūta susituokė Šv. Jonų bažnyčioje, Julija Švabaitė – Aušros Vartuose:

       Kai ištekėjau 1944 metais, jis [Krivickas – S. D.] buvo mano pabroliu Aušros Vartų koplyčioje. Ir dabar, kai pasižiūriu į tą vestuvinę fotografiją, Bronius stovi nuo viso būrio lyg atsiskyręs, susimąstęs, vienišas... Ten ir Pranutė, Hortenzija, Danguolės Jackevičiūtės sesuo, Zita Pundziūtė... Kur jie visi dabar?64
       Taigi kokie jų likimai?
       Dalis merginų, kurių atsiminimai atspindi XX a. vidurio tragizmą ir grožį, Vilniuje gyveno ir po Antrojo pasaulinio karo – mokslininkės V. Zaborskaitė, E. Kuosaitė-Jašinskienė, P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė, aktorė, diktorė, teatrologė D. Rutkutė. Tik tos, kurios emigravo, tapo rašytojomis, nors ir retai minimomis – Alė Rūta, J. Švabaitė.
Akivaizdi praraja tarp nepriklausomoje Lietuvoje išaugusios kartos moterų aspiracijų ir „nesusiklosčiusių“ kūrybinių likimų jau domina tyrinėtojus: mokykloje auklėtos kaip lygios su vyrais, universitete jos laikytos mūzomis, o ne kūrėjomis, vėliau visiškai marginalizuotos65. Alės Rūtos romane „Vargingos tėvynės vaikai“ pakartojami svarbiausi atsiminimuose šmėsčiojantys Vilniaus epizodai: sovietų okupacija, giedojimas bažnyčiose su studentais („Valė patirdavo tikrą pasitenkinimą, beveik ekstazę, kai jie pergalėdavo lenkes moterėles, jų negarsų giedojimą. Tada nebegalvodavo apie garbę Dievui? Svarbiausia buvo – nugalėti“66), studijos universitete iki uždarymo, „Valgis“ Gedimino gatvėj („valgykloj net arklienos kotletų pristinga“67). J. Švabaitės „Stiklinių ramentų“ priešlapyje įspėjama: „Įvykiai ir žmonės šiame romane yra autorės fantazijos vaisius“, bet herojų studentų likimai susikryžiuoja Vilniuje okupacijos metais (šaltis, alkis, vyrukų dokumentuose ištaisytos gimimo datos, vakarais merginos persirengia senutėmis – „kad vokiečiai nepaimtų“), Gedimino kalne dailės studentės piešia peizažus („O kaip būdavo gera, jei iš karto mudvi pasitinka skaidri ryto saulė, kaip ant delno virpantys Vilniaus bokštai, graudulingai skambantys bažnyčių varpai…“68), meldžiamasi Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, švenčiama kavinėje „po laivu“, su meile vaizduojama paprasta Vilniaus lenkė tarnaitė Jadzinka... Kunigas Virkus, išvežtas konclagerin, kaip ir kai kurie profesoriai, ir nebegrįžęs – kaip tik autorės raginimas neieškoti prototipų labiausiai ir sukelia mintį apie kun. Alfonsą Lipniūną, kurio pamokslai taip pat įstrigę daugelio jaunųjų „škočių“ atmintyje.
       „Žinai, aš tada mažai rašiau“69, – pasakos vėliau J. Švabaitė apie studijas. Vilnius, įsirėžęs į merginų atmintį, laukė savo valandos.


28 E. Kuosaitės-Jašinskienės pasakojimas.

       29 Alės Rūtos laiškas autorei 2003 m. sausio 21.
       30 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save // Pergalė. – 1992. – Nr. 9–10. – P. 154.
       31 Vilniaus universiteto uždarymas // Petras Katilius / Sudarytoja ir autorė T. Katilienė. – Vilnius: Mažoji Evelina, 2002. – P. 541.
       32 Iš tuometinio studentų gyvenimo. – Ten pat. – P. 552.
       33 R u t k u t ė  D.  Mano jaunystės teatras. – P. 19.
       34 „Kai po Lenkijos valstybės padalijimo, kurį įvykdė Hitleris ir Stalinas, į Vilnių ėmė važiuoti jauni lietuviai, jie įsitikino, kad mokyklinės pamokos apie Vilniaus lietuviškumą nebuvo tiesa, nes mieste gyveno tik nežymus procentas lietuvių, jo gyventojų daugumą sudarė lenkai ir žydai“.  M i ł o s z  Cz.   Vilnius. – P. 81.
       35 Išsamiausioje vokietmečio literatūrai skirtoje studijoje daroma analogiška išvada: „Atsikėlusi kauniškė inteligentija telkėsi į savųjų būrelius, skubėjo į lietuviškos kultūros akcijas <...>. Ji menkai tesilietė su senųjų vilniečių gyvenimu (vienoje šeimoje – kelios religijos, kelios kalbos ir kelios tautybės) ir nejautė pogrindyje grumenančios priešiškumo bangos (greta Vokietijos ir Rusijos Lietuva yra tretysis Lenkijos žemių okupantas)“.  K u b i l i u s  V.   Neparklupdyta mūza: Lietuvių literatūra vokietmečiu. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. – P. 127.
       36 – Tai tu manai, kad karas neišvengiamas? <...>
       – O tu manai, kad šitas milžiniškas ginklų skaičius daromas tam, kad saliutus šaudytų. G u s t a i t y t ė-Š a l č i u v i e n ė  A.  Vingiai. – Kaunas, 1932. – P. 199.

       37 Alė Rūta, ketvirtąjį dešimtmetį studijavusi Klaipėdos pedagoginiame institute, kalba apie gamtą ir draugus, bet ne apie lietuvininkus: „Studentiškų dienų prisiminimai buvo čia pat... Ryškūs, brangūs, gražūs. Girulių bendrabutis, kelionės, auditorija (aulė), biblioteka, seminarai... Iškylos. Kopose, pajūry, po miestą, po Klaipėdos kraštą... Kopų smėly įmintos gilios pėdos, pajūrio saulėlydžiai, plaukimas prieš bangas... Dainos Girulių miške...“.  A l ė  R ū t a.  Tarp ilgesio ir tėviškės. – P. 154.
       38 J. Dambrauskaitės-Gudavičienės pasakojimas, užrašytas D. Gudavičiūtės. Klaipėda, 2003 m. balandžio 2 d.
       39 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save // Pergalė. – 1992. – Nr. 9–10. – P. 149.
       40 R u t k u t ė  D.  Mano jaunystės teatras. – P. 5.
       41 Ten pat. – P. 6.
       42 Maištingas Czesławo Miłoszo autoportretas. – P. 193.
      43 N y k a - N i l i ū n a s  A.  Dienoraščio fragmentai 1938–1975. – Vilnius: Baltos lankos, 2002. – P. 30.

       44 Z a b o r s k a i t ė  V.  Kultūra kaip gyvybės forma mirties kontekste. – P. 520–521.
       45 R u t k u t ė  D.  Mano jaunystės teatras. – P. 6.
       46 Š v a b a i t ė  J.  Kas susikaupė neramioj širdy // Poezijos kryžkelės: Dialogai apie dvi poezijos šakas Lietuvoje ir išeivijoje / Sudarė R. Pakalniškis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994. – P. 146.
       47 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save // Pergalė. – 1992. – Nr. 11. – P. 120.
       48 K u b i l i u s  V.  Neparklupdyta mūza... – P. 126.
       49 Z a b o r s k a i t ė  V.  Kultūra kaip gyvybės forma mirties kontekste. – P. 522–523.
       50 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save // Pergalė. – 1992. – Nr. 11. – P. 120.
       51 J o k i m a i t i e n ė-A u k š t i k a l n y t ė  P.  Tai buvo seniai… – P. 125.
       52 J. Dambrauskaitės-Gudavičienės pasakojimas.
       53 Alės Rūtos laiškas autorei 2003 m. sausio 21.
       54 Š v a b a i t ė  J.  Kas susikaupė neramioj širdy. – P. 147.
       55 J o k i m a i t i e n ė-A u k š t i k a l n y t ė  P.  Tai buvo seniai… – P. 124.
       56 E. Kuosaitės-Jašinskienės pasakojimas.
       57 A l ė   R ū t a. Nupūskime raudonas dulkes // Poezijos kryžkelės. – P. 93.
       58 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save // Pergalė. – 1992. – Nr. 9–10. – P. 147.
       59 K u b i l i u s  V.  Min. veik. – P. 94.
       60 A u k š t i k a l n y t ė-J o k i m a i t i e n ė  P.  Sugrįžimai: Eilėraščiai 1938–1966. – Vilnius: Laukas, 1993. – P. 26.
       61 „Su Pranute labai draugavom. <…> Ji ne tik gimnazijoj, bet ir tada Vilniuje rašė gerus eilėraščius. <…> Kai 1974 m. svečiavausi pas Jokimaičius, mažam draugų būry jų sūnus paskaitė Pranutės eilėraščių. Labai geri! Sakau, Pranute, išleisk knygą. O ji: kas dabar man juos išleis! Sakau, gal padėtų Eugenijus“.   Š v a b a i t ė  J.  Min. veik. – P. 147.
       62 Z a b o r s k a i t ė  V.  Jausmo ir nuotaikų poezija // Tarp istorijos ir dabarties. – P. 372.
       63 R u t k u t ė  D.  Min. veik. – P. 13.
       64 Š v a b a i t ė  J.  Kas susikaupė neramioj širdy. – P. 147.
       65 P o c i ū t ė  R.  Marginalijų poezija // Poezijos pavasaris'98. – Vilnius: Vaga, 1998.
       66 A l ė   R ū t a. Vargingos tėvynės vaikai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000. – P. 187.
       67 Ten pat. – P. 282.
       68 Š v a b a i t ė  J.  Stikliniai ramentai. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1985. – P. 34.
       69 Š v a b a i t ė  J.  Kas susikaupė neramioj širdy. – P. 146.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1