„Škotai“

       Rapolas Mackonis „Amžiaus liudininko užrašuose“ pasakoja, kad pratarmę šiai knygai parašyti sugundė vienas „škotas“:

       Ilgainiui, ko gero, nebeliks žmonių, prisimenančių, ką šiame kontekste reiškia „škotas“. Taip pat negalėčiau pasakyti, kas sugalvojo šį žodį. Atsirado jis 1939 metų rudenį, atgavus Vilnių. Atvykstančius dirbti į Vilnių kauniečius pradėta vadinti „škotais“. Ar tuometiniai Lietuvos administracijos valdininkai savo skūpumu iš tikrųjų buvo panašūs į šykštumu garsėjančius škotus – ar dėl kitų priežasčių, bet jiems priklijuota etiketė iš karto prigijo ir iki šiol laikosi. Mano nuomone, todėl, kad tuometinė Lietuvos administracija, su labai mažomis išimtimis, ne tik nesidomėjo Vilniaus lietuvių gyvenimu ir jų patirtais vargais, bet daugeliu atvejų mus ignoravo1.
      Senieji vilniečiai tikrai vartojo tokį terminą (Jūratės Burokaitės liudijimas). R. Mackonis, amžinas disidentas, „Kauno lietuvius“ neretai portretuoja kaip savanaudžius.
Pavyzdžiui, į atgautąjį Vilnių sugužėję žurnalistai, pakviesti bendradarbiauti „Vilniaus balse“, pirmiausia pasidomėdavę honoraru, nes „mes esame realistai“2. Tikėtina, jog į Vilnių perkeltiems Lietuvos pareigūnams pritrūko jautrumo (galbūt ir laiko) gilintis į Vilnijos lietuvių ir viso regiono specifinius rūpesčius. Kad ir kokios prasmės būtų buvusios sutelktos šioje pravardėje, akivaizdus yra „škoto“ kitoniškumas, svetimumas.
       Taigi jaunosios „škotės“ – tai 1939–1940 m. į Vilnių atvažiavusios lietuvės merginos, daugiausia studentės. Jų atsiminimai leidžia pažvelgti į šį neilgą laikotarpį (1939–1945 m.) merginų akimis ir (užbėgu į priekį) sufleruoja priešingą, negu įprasta, formuluotę: veikiau reikia kalbėti apie Vilniaus indėlį į kultūrinį moterų gyvenimą, o ne atvirkščiai.
       Tuo laiku ir toje vietoje susidūrė ne tik kelių tautų kultūros, papročiai bei įpročiai, bet ir kelių valstybių interesai, politinės santvarkos, ideologijos. Todėl pusiausvyrai išlaikyti straipsnyje cituojami ir kitų tautų, kartų, kitos lyties autorių atsiminimai. Jie svarsto tas pačias Vilniaus problemas, tik kitokiais rakursais. 1939–1945 m. siužetas, kalbant literatūros mokslo terminais, nepaprastai greitas (Vilnius perduodamas Lietuvai; sovietų okupacija; karas ir vokiečių okupacija, vėl sovietų okupacija).
Ir atrodo, kad tik Vilnius, kaip vieta, miestas, lieka pastovus dydis, pergyvenantis savo gyventojus3.


       „Mes be Vilniaus…“

       Šiandien galime teigti, kad „devynioliktajame ir dvidešimtajame amžiuje lietuvių vaizduotę žymia dalimi formavo karališko ir švento, prievarta išplėšto Vilniaus mitas“4. Lygia greta egzistavo ir lenkiškoji bei žydiškoji Vilniaus, kaip ypatingo miesto, ideologija; be to, prieš 1939 m. lenkiškojo ir žydiškojo Vilniaus „beveik niekas nesiejo, iš esmės tai buvo du miestai, dvi kultūros“5. Apskritai XX a. ketvirtojo dešimtmečio politinis klimatas Europoje buvo atšiaurus, grindžiamas nacionalistinėmis ideologijomis, jėgos ir vyriškos draugystės kultu. Moteris suvokiama pirmiausia kaip mylimoji, gimdanti tėvynei vaikus motina (tvirtos plačiastrėnės dominuoja ir lietuvių dailėje), pagarbiai žiūrinti į herojų (epochos dvasią įkūnija talentingi Leni Riefenstahl filmai). Bet šiuokart domina ne politikos peripetijos, o tai, kaip jas kasdienio gyvenimo pavidalu patyrė, apmąstė ir užfiksavo jaunos lietuvės.
       Šio miesto poveikį žmonės tos kartos, kuri augo su „laikinąja sostine“, pirmiausia pajuto kaip per mokyklas, spaudą, grožinę literatūrą, dainas diegtą Vilniaus vadavimo vajų. „Mes augom Vilniaus pasiilgimo dvasia“, – tvirtina Elena Kuosaitė-Jašinskienė, kurios tėvelis mokytojas organizavo Vilniui vaduoti sąjungos Pasvalio skyrių.
Moksleiviai pirkdavo ženkliukus po 10 centų ir klijuodavo į jos platinamas knygeles, tikėdamiesi išvaduoti Vilnių6. Birutė Pūkelevičiūtė, kuri ir po emigracijos dešimtmečių sakosi, jog „širdy – likau kaunietė“7, prisimena:

       Kadaise, kai buvau maža mergaitė, mokykloje per žaidimus ir ratelius mes bėgdavom koridorium, susikibusios į ilgą virtinę, garsiai šaukdamos: „Kaunas mūsų miestas, Vilnius lenkų rankose!“ Taip ir buvo – Kaunas buvo mūsų miestas – kasdieninė tikrovė, su Vytauto parku, su baltąja Rotušės gulbe, Petro Vileišio aikštėj vykstančiais paradais. Kur tik žengiau žingsnį – visur buvo mano žemė.
       O Vilnius buvo tarsi miražas, mirguliuojantis kažkur toli, „lenkų rankose“… Vilnius buvo regėjimas. Jis snūduriavo žydroj prieblandoj, sapnų, relikvijų ir vizijų rūke paskendęs… Tačiau visai Lietuvai nuo jo spinduliavo tragiška šviesa – tarsi ten lūkuriuotų tikrasis valdovas, netekęs sosto ir karūnos – liūdnas, apleistas, bet vis tiek – karališkas
8.
      Pranutė Aukštikalnytė-Jokimaitienė, rašydama apie Gediminą Jokimaitį, mini, kad vaikystėje „buvęs labai karingas, vis rengęsis eiti „Vilniaus vaduoti“
9. Mergaitės dėl egzistavusių lyčių vaidmenų stereotipų negalėjo planuoti tokių žygių, joms teliko tenkintis karšta meile.

       Vilniaus svajone mes buvome auklėjami nuo mažų dienų, gimnazistai ir kaimo jaunimas mokėjo visas Vilniaus vadavimo dainas, kiekviena spalio devintoji – Vilniaus užgrobimo diena – buvo gedulo diena. Ruošdavom minėjimus, vėliavos būdavo perrištos gedulingais kaspinais. Sekėme Vilniaus krašto lietuvių gyvenimą, žinojome [apie] jų kančias, persekiojimus, kentėjom kartu su jais10.
      Šalia viešojo požiūrio egzistavo ir privatus – reiškiamas tokiomis dainelėmis kaip: „Tupi lenkas ant kalniuko, žiba akys kaip velniuko“
11.
       Kad Vilnius bus atgautas taip staiga, buvo netikėta ir Vilnijos, ir Lietuvos lietuviams.
„Apie galimas permainas [prijungimą prie Lietuvos – S. D.] Vilniaus krašte kalbėta, bet mažai tikėta. Viltys išsipildyti tegalėjo mažiausiai po penkiasdešimties metų“12, – teigia R. Mackonis. „Maža būta vilčių sostinę greit atgauti“13, – antrina Petronėlė Orintaitė. Koks Vilnius pasirodė tikrovėje? – šis klausimas nėra tinkamas, nes miestas ir liko tarytum iki galo protu nesuvokiamas pasakos, fantazijos įsikūnijimas, akimirką nušvitęs stebuklas, kuris nepasiduoda svarstomas supriešinant realybę ir fantaziją. Ne veltui tautosakos tyrinėtoja P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė atsiminimus apie Vytautą Mačernį pradeda taip:

       Tai buvo seniai, labai seniai… Taip prasideda visos pasakos ir prisiminimai, kurie tokie artimi pasakoms, nes veda į tolimą fantastišką jaunystės pasaulį. Prisiminimuose, kaip ir pasakose, riba tarp realybės ir fantazijos labai neaiški. Nes aplinkinis pasaulis ir žmonės atsiminimuose dažnai atsiskleidžia ne tokie, kokie buvo, bet tokie, kokius matė rašančiojo akys. Todėl tebūnie atleista visiems atsiminimų autoriams14.

 

       „Vilnius mūsų…“

       Pirmąjį apsilankymą Vilniuje 1939 m. rudenį, kai „drauge su įžygiuojančia Lietuvos kariuomene į sugrąžintąjį Vilnių vyko ir studentija“, P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė mini kaip „įvykį, kuris paliko neišdildomą įspūdį“15.
      Kadangi aš jau antrą kartą vykau į Vilnių, tai man tas didysis įspūdis buvo praėjęs. Mat pirmą kartą mes važiavom iš Panevėžio mergaičių gimnazijos tuojau po ultimatumo, tada buvo atidaryta demarkacijos linija
16.
      Bet ir praėjus „didžiajam įspūdžiui“, jaudulio pakako.
Nors Katedros „aikštė negrįsta, pažliugusi purvu“, kai, „aidint Tautos himnui ir orkestrui, palengva kyla trispalvė Gedimino pilies bokšte… Džiaugsmo, susijaudinimo ašaros plūsta iš akių“17. Elena Kuosaitė, 1939-ųjų rudenį su studentų ekskursija (veikiausiai tuo pačiu kartu kaip ir P. Aukštikalnytė) specialiu traukiniu atvažiavusi į Vilnių, prisimena, kad, atėję pro Aušros Vartus, Didžiąja ir Pilies gatve, „verkt pradėjom, išvydę Gedimino pilį“. Pritrenkė pastatų didingumas. Vilnius pasirodė ne per daug tvarkingas, namai gerokai apiblukę, bet geros statybos, vis tiek atrodė įspūdingai18.
       Užburiantis Vilniaus grožis yra visų, tuo laiku aplankiusių šį miestą, atsiminimų dominantė. Prie realaus Vilniaus žavesio prisideda dar ir „jaunystės atradimas“ – atvykimas į sostinę iš provincijos, studijų pradžia (naujas gyvenimo etapas sutapo su nauju valstybės gyvenimo etapu, kuris, kaip veikiai paaiškėjo, buvo pabaigos pradžia). Net ir atvykusiems iš Kauno aukštesniųjų kursų studentams Vilnius darė įspūdį (Laisvės alėja buvo užstatyta dviaukščiais namais). Štai keletas pasakojimų:

       Keturiasdešimtųjų sausio mėnesį Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlė į Vilnių. Tai buvo įdomūs metai išsvajotame Vilniuje. Viskas čia buvo nauja, neįprasta, romantiška. Praeitim kvepėjo tos kreivos Vilniaus gatvelės, nušviestos mėnulio šviesos, tos nuostabaus grožio apylinkės, po kurias klaidžiodavom pėsti, mažos kavinukės, į kurias užeidavom vakarais išgerti puoduko kavos ar vyno taurelės. Labiausiai mėgom pusrūsio kavinukę „po laivu“19 (P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė).

       Išvydau vaikystės maldų ir svajonių miestą 1940-aisiais, atvykusi studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros Vilniaus universitete. Gyvendama Joniškyje, nenujaučiau ir negalėjau nujausti, į kokių svaiginančių įspūdžių puotą pateksiu. <…> Vilnius rijo mane kaip slibinas, pavergdamas bažnyčių ir rūmų architektūra, klaidindamas gatvelių labirintuose, skandindamas nepakartojamo grožio gamtovaizdyje ir įvairiakalbėje žmonių maišalynėje20 (D. Rutkutė).

       Rytą patraukiau į Universitetą – nuo Basanavičiaus gatvės aukštumos atsivėrė senamiesčio panorama su bažnyčių bokštais virš neramios stogų jūros. Leidausi žemyn Trakų gatve, ir miestas iš karto įtraukė savin, pavergdamas grožiu ir paslaptimi. Siauros gatvelės, pasakiškos jų perspektyvos – viskas viliojo nežinia, o kartu buvo pažįstama, matyta M. Vorobjovo ar J. Griniaus knygų iliustracijose, fotografijose, atvirukuose. Mano pačios įspūdžiai pynėsi su meno istorikų įtaigiomis miesto urbanistinio peizažo interpretacijomis. Paskui jis dar buvo atrandamas daugybę kartų. Tai buvo išsvajoto, išsapnuoto Miesto atradimas. Jo gatvės tą rudenį [1941 m. – S. D.] ir žiemą, ir dar ne vienerius metus buvo tykios ir apytuštės, jis visas buvo tarsi nugrynintas savo architektūros grožiu, kuris kaskart naujai atsiskleisdavo, keičiantis metų laikams, spalvoms, orams, šviesoms. Eidavome pasižiūrėti Katedros ar Šv. Onos sningant, šviečiant pilnačiai ar leidžiantis pilkšvai sutemai21 (V. Zaborskaitė).

       Atsiminimų tonas pakilus, Vilnius mergaites ryja kaip slibinas, įtraukia savin – kalbama pasakos motyvais. Neteisinga būtų sakyti, kad jaunimas atvažiavo į nepažįstamą miestą – jis buvo pažįstamas, bet tik taip, kaip jo vaizdą formavo lietuvių grožinė ir istorinė literatūra (susisiekianti su lenkų romantizmu, iš esmės vilniškiu) ir vadovai po Vilnių, kurie pirmiausia supažindindavo su architektūra ar apylinkių geografija, bet ne su žmonėmis. Tarsi pasakose apie užkerėtus miestus – Vilniaus gyventojų pirmuosiuose įspūdžiuose kaip ir nėra. Galbūt todėl jaunųjų „škočių“ atsiminimuose akivaizdus požiūris į nelietuvius „čiabuvius“ kaip į egzotiškus, keistus ir smarkiai „kitokius“, kontaktų su jais – tiek, kiek būtina.


 

       Vilniečiai

       Man visos Vilniaus kalbos buvo egzotiškos – nė vienos jų nemokėjau. O lenkiškai ir baltarusiškai net kalbant nebuvau girdėjusi. Traukdavo lįsti, kur svetimtautiškai šnekama, klausytis gražių ponių tuomet dar Žoržo prospekte šveblenimo ir paprastų kaimiečių tarties turguose. Suprasdavau vieną kitą jidiš žodį bei pasakymą, kai tekdavo bemaž spraustis pro sėdinčias ant savo slenksčių šimtametes žydes neregėtai siaurose Senamiesčio gatvelėse22 (D. Rutkutė).

       „Seniau Vilniaus gatvėse – lenkiškai, o dabar – rusiškai; pasigirsdavo lietuvių kalba tik retkarčiais“23, – prisimena Alė Rūta, apsilankiusi Vilniuje aštuntąjį dešimtmetį.
       P. Aukštikalnytė-Jokimaitienė detaliai aprašo šeimininkus, iš kurių nuomojosi kambarėlį:

       Nedidelį dviejų kambarių butelį nuomojo, matyt, neaukšto rango eilinė lenkų tarnautojo šeima: tėvas, motina ir dvi paaugusios dukros – Halina ir Kristina. O drauge ir mažas, baisiai nešvarus boloninis šuniukas. Kadangi tėvas buvo atleistas iš darbo, šeima neturėjo iš ko gyventi, tai buvo priversti nuomoti vieną kambarį <…>. Lašinių buvome nemaža atsivežusios iš namų ir laikėme juos komodoje. Vėliau pastebėjom, kad nuo jų vis po truputį atsipjaunama. Supratome, bet nieko nesakėme. Gaila mums buvo pusbadžiu gyvenančių šeimininkų. Keistas buvo jų gyvenimo būdas: niekas nieko nedirbo. <...> Tik viena jaunesnė dukra, kuri buvo negraži, kažkur išeidavo ir grįždavo vakare, matyt, kažką dirbdavo. O gana graži Halina ištisas dienas sėdėdavo prie fortepijono ir skambindavo dviem pirštais paprastas šokių melodijas. Vakarais ateidavo kavalieriai – Janekas „s grubym nosom“ ir Liušekas, buvęs dailės studentas. Jie erzeliodavo, kartais šokdavo. Mat lenkų buvo tokia nuomonė, kad dailiom panelėm dirbti nedera, mokytis – taip pat. Lieka tik laukti pasiperšant. Užtat šeimininkė neatsistebėdavo mumis. „Oi, panienki, – sakydavo mums. – Ir kam jums mokytis? Juk jūs gražios – galit ištekėti. Pas mus universitete mokosi tik negražios merginos.“ O mes labai stebėdavomės tokiomis kalbomis. Net paprasčiausiam, tamsiausiam lietuviui valstiečiui neateitų į galvą šitokios mintys. Nesimokyti todėl, kad graži!24.
      P. Aukštikalnytės-Jokimaitienės atsiminimuose akivaizdus yra savo pranašumo jutimas („tamsiausiam lietuviui valstiečiui neateitų į galvą“). Jautri svetimai nelaimei, ji stebisi nedarbu, nors darbo gauti nemokančiam lietuvių kalbos žmogui staiga pasikeitus aplinkybėms nebuvo lengva. Nekomentuoja apibūdinimo „buvęs dailės studentas“ (kodėl – buvęs?). Jų sutrikimas („Lenkai truputį prisibijojo iš pradžių, paskui tik atsigavo“, – E. Kuosaitė) istorijos pervartoms užgriuvus suprantamas.
Šiame epizode matyti dviejų kultūrų susidūrimas – panelė, skambinanti fortepijonu (bet jau prastai) ir laukianti piršlių, yra tarsi atklydusi iš XIX amžiaus; visa šeima atrodo priklausanti praeičiai25. Net ir pasyvi laikysena, laukimas nežinia ko – galbūt bajoriškosios (ar bent su pretenzija į ją) kultūros saulėlydžio ženklas. Jaunosios „škotės“ ateina tarsi iš kito pasaulio, kito laiko, vertybių – energingos nepriklausomos Lietuvos augintinės, dažniausiai kilusios iš valstiečių, orientuotos į švietimąsi, emancipuotos, neprisirišusios prie sustabarėjusių praeities papročių. Pažymėtina, kad ketvirtojo dešimtmečio lietuvių publicistikoje, skirtoje moterų klausimams (nuo Petronėlės Rūtelionienės „Tariamų plaštakių ir „moterų“ (1933) iki P. Orintaitės „Kviečių ir raugių“ (1938)), daugelis kritikuojamų ydų (kosmetika maskuojama nešvara, paviršutiniškas išsilavinimas, materialinė priklausomybė nuo vyro) siejama su lenkių ir miesto įtaka. P. Aukštikalnytės užfiksuotuose moterų portretuose yra tų stereotipinių lenkių bruožų, kurias perima miestietėmis tapdamos lietuvės ir taip gadina sveiką valstietišką prigimtį. Nesusikalbėjimas su šeimininkais matyti visame epizode: šeimininkai šiurpo nuo Alfonso Čipkaus ir Kazio Umbraso, su kuriais merginas „siejo be galo didelė gamtos grožio meilė“, bravūros („jie iš gatvės peržengdavo gana aukštą geležinę tvorą ir lipdavo pro langą į kambarį“), o kai panelės, klajojusios po Antakalnio miškus, grįžo rytą, „atidaręs duris šeimininkas palydėjo mus tokiu žvilgsniu, kuris be žodžių pasakė, kaip jis šį žygį vertina. Nesiaiškinom. Jie niekada nepatikėtų. Jeigu išėjo dvi panelės ir du vyrai į naktį, tai aišku... Kitokio supratimo jie neturėjo“26. „Kažkodėl apie mus visada blogiau pagalvodavo, negu buvo iš tikrųjų“27.


       1 M a c k o n i s  R.  Amžiaus liudininko užrašai: Atsiminimai / Sudarė B. Mackonytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001. – P. 5. Cituojama pratarmė datuota 1960 m. liepos 15 d.
       2 Ten pat. – P. 242. Prezidentas Antanas Smetona audiencijoje kalbėjęs panašiai: „Jūs [Vilniaus lietuviai – S. D.] esate romantikai, mes realistai“ (p. 266). Realistas, R. Mackonio supratimu, yra ne šiaip idealisto antonimas, bet pernelyg atsargus, pragmatiškas, net savanaudiškas žmogus.
       3 Tomas Venclova, atsakydamas Czesławui Miłoszui, pirmiausia teigia, kad „mudu pažįstame ne tą patį Vilnių“, bet pamažu lyg sušvelnina toną: „liko dangus, Vilija (kuri vadinasi Neris), liko kai kurie medžiai – daug medžių“, o svarbiausia – „pasiliko architektūra. Tatai yra svarbu“, nes „kaip tik architektūra suteikia miestui aurą“.  M i ł o s z a s   C z . ,  V e n c l o v a    T.  Vilnius kaip dvasinio gyvenimo forma  //  V e n c l o v a   T.  Vilties formos: Estetika ir publicistika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992. – P. 185.
       4 Ten pat. – P. 201.
       5 M i ł o s z   C z.  Vilnius  //  G r a s s  G.,  M i ł o s z    C z. ,  S z y m b o r s k a  W. ,  V e n c l o v a  T.   Pokalbiai apie atminties ateitį=Gespräche über die Zukunft der Erinnerung=Rozmovy o przysłości pamęci. – Vilnius: Baltos lankos, 2001. – P. 83. Lygiai taip pat akivaizdus lietuvių ir lenkų nebendradarbiavimas ir abipusis įtarumas, nors kartais „priešas buvo bendras“. Pvz., Cz. Miłoszas mini lietuviams nepalankų vaivadą Bociańskį: jis išreikalavęs iš Lenkų radijo Vilniuje, kad Cz. Miłoszą pašalintų iš darbo kaip politiškai nepatikimą (M i ł o s z  C z. ,  V e n c l o v a  T.  Vilnius kaip dvasinio gyvenimo forma. – P. 180).
       6 Elenos Kuosaitės-Jašinskienės pasakojimas. Užrašytas Vilniuje 2003 m. vasario 10 d.
       7 P ū k e l e v i č i ū t ė  B.  Egzodo rašytojų autobiografijos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994. – P. 625.
       8 P ū k e l e v i č i ū t ė  B.  Karališkojo sosto spindesy // Dienovidis. – 2001. – Kovas. – P. 32.
       9 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save // Pergalė. – 1992. – Nr. 9–10. – P. 141.
       10 Ten pat. – P. 149.
       11 E. Kuosaitės-Jašinskienės pasakojimas.
       12 M a c e i k a  J.  Vilnius mūsų…: 1935–1939 metus prisiminus // Pergalė. – 1989. – Nr. 10. – P. 158.
       13 O r i n t a i t ė  P.  Pasaka sraunioji… // Egzodo rašytojai: Autobiografijos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994. – P. 571.
       14 J o k i m a i t i e n ė-A u k š t i k a l n y t ė  P.  Tai buvo seniai… // Poezijos pavasaris. – Vilnius: Vaga, 1981. – P. 123.
       15 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save. – P. 149.
       16 Ten pat. Lenkų valdžia veikiausiai atidžiai stebėjo ekskursantus, nors atsiminimuose tuometinis Lenkijos karo atašė Lietuvoje teigia, esą „Vilniaus klausimas“ iškildavęs „ir pačiame Vilniuje ten atvykus lietuvių jaunimui, ir Kaune, kai ekskursantai grįždavo iš Vilniaus“ (kokia forma tai vyko, nedetalizuojama), bet „Lenkijos valdžia Vilniuje žiūrėjo į tai pro pirštus“  //  M i t k i e w i c z  L.  Kauno atsiminimai (1938–1939). – Vilnius: Baltos lankos, 2002 . – P. 241.
       17 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save. – P. 149.
       18 E. Kuosaitės-Jašinskienės pasakojimas.
       19 J o k i m a i t i e n ė-A u k š t i k a l n y t ė  P.  Tai buvo seniai… – P. 124.
       20 R u t k u t ė  D.  Mano jaunystės teatras. – Vilnius: Unitas, 1994. – P. 5.
       21 Z a b o r s k a i t ė  V.  Kultūra kaip gyvybės forma mirties kontekste // Tarp istorijos ir dabarties: Literatūra, atsiminimai, publicistika. – Vilnius: Tyto alba, 2002. – P. 574.
       22 R u t k u t ė  D.  Mano jaunystės teatras. – P. 5.
       23 A l ė   R ū t a.  Tarp ilgesio ir tėviškės: Kelionės į Lietuvą įspūdžiai. – London: Nida Press, 1987. – P. 113.
       24 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save. – P. 151.
       25 Cz. Miłoszas su nuostaba mini Marylos Wereszcak proanūkės Żółtowskos memuarus: XX amžiaus pradžia ten – „siaubingas pasaulis, vien tik rimtų reikalų pasaulis. <…> O rimti reikalai – tai ištekėjimo ir kraičio reikalai“. Autorius apie save sako: „Aš užaugau už to pasaulio ribų“ (Maištingas Czesławo Miłoszo autoportretas: Pokalbiai su Aleksandru Fiutu. – Vilnius: Alma littera, 1997. – P. 149–150).
       26 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save. – P. 152–153.
       27 J o k i m a i t i e n ė  P.  Apie Gediminą ir save // Pergalė. – 1992. – Nr. 11. – P. 120.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1