…žmonių, gyvenusių keliose kultūrose,
       likimai nėra paprastos laimingos istorijos.
                                   Natalie Zemon Davis

       Sušaudytų žydų sūnus iš Kelmės (tėvas – Lietuvos žydų liaudies banko Kelmės skyriaus direktorius), išslapstytas ir užaugintas kaip septintas vaikas dvaro kumečių Bronės ir Juozo Dainauskų šeimoje, radijo inžinierius Icchokas Meras, atšventęs savo septyniasdešimtmetį, dabar pasaulyje, o svarbiausia Lietuvoje – gerai žinomas rašytojas, rašąs lietuviškai, priklausąs lietuvių literatūrai.
       Lietuvoje turime per dešimt I. Mero knygų – apsakymų, romanų, kino scenarijų, kūrinių vaikams… O žvilgtelėję į bibliografiją kitom kalbom (suskaičiuotume jų iki dvidešimt), galime tik stebėtis vertimų gausa ir įvairove, kūrybos paplitimu plačiajame pasaulyje.
Savo autobiografijoje I. Meras rašo: „Didžiuojuos, kad tokiu būdu man tenka garbė atstovauti lietuvių literatūrai svetur“1.
       1972 m. I. Meras, jau pripažintas rašytojas, išgarsėjęs „atlydžio“ metų romanais „Lygiosios trunka akimirką“ (1963), „Ant ko laikosi pasaulis“ (1965), „Pergalės“ žurnale (1966 ir 1971) paskelbęs naujus, tuo laiku neįtikėtinai drąsius romanus „Mėnulio savaitė“ ir „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“, paliko Lietuvą, apsigyveno Izraelyje.
„Atsisveikinimas su Lietuva, nežinant, ar kada sugrįši, buvo be galo skausmingas ir baisiai traumavęs“2, – prisimena autorius. Tokia maišto kaina.
       Su pirmaisiais kūrybiniais bandymais spaudoje I. Meras pasirodė apie 1956 m. – prasidėjus „atlydžiui“ – ir 1972-aisiais „išsibraukė“ iš tarybinės lietuvių literatūros, kai joje jau visai akivaizdžiai užgeso liberalizacijos viltys. Tačiau kūrybinis šio rašytojo likimas, palikus Lietuvą, nepaisant totalitarinės sistemos priešiškų pastangų, padariusių savo juodą darbą, klostėsi gana laimingai. 1976 m. Southfielde (JAV) išleistas „Striptizas“, 1982 m. Čikagoje pasirodė dar vienas reikšmingas rašytojo romanas „Sara“, o 1995-aisiais – novelių rinkinys „Apverstas pasaulis“. Jo pagrindu, pridėjus dar naujų tekstų, sudaryta knyga „Stotelė vidukelėj“, kurią 2004 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
       Išbrauktas iš Lietuvoje ir visoje sovietijoje kuriamos literatūros, I. Meras buvo atrastas ir pripažintas ne tik Izraelyje, bet ir lietuvių išeivių, tapo aktyviu jų literatūrinio gyvenimo dalyviu, jo kūryba leidžiama ir vertinama. Apie jį rašė ir rašo žymiausi išeivijos literatūrologai, kritikai – Violeta Kelertienė, Rimvydas Šilbajoris, Vytautas Aleksandras Jonynas, Pranas Naujokaitis, Alina Staknienė, Kęstutis Keblys, Bronius Vaškelis, Marija Saulaitė, Birutė Ciplijauskaitė… Apdovanotas gausybe premijų.
      
Rašytojas kalboje, pasakytoje 1977 m. lapkritį Čikagoje, gavus Lietuvių rašytojų draugijos premiją už „Striptizą“, formuluoja savo gyvenimo credo, kurį galima vadinti esmine nuoroda į patį kūrybos centrą, raktu į tos kūrybos savitumo paslaptį: „Kelmė išmokė mane žvelgti į gyvenimą lietuvio akimis ir neužmiršti, kad esu žydas“. Ir toliau: „Tame – aš, žmogus ir rašytojas, paprastas ir sudėtingas, aiškus ir prieštaringas, kaip ir tos dvigubos šaknys, maitinančios mane3 (kursyvas mano – E. B.).
       Unikalus atvejis, tik talentui įmanomas psichologinis darinys. Rašytojas gali imtis autentiško žemaičio valstiečio, valstietės, piemenuko vaidmens ir lengvai su jais susitapatinti. Jam artima tai, ant ko laikosi lietuviškas žemės žmogaus pasaulis. Tačiau yra vienas „bet“ – autorinė distancija, kuri neregimu būdu išduoda inteligentą iki kaulų smegenų, subtilios dvasios žmogų. Tai jau du gana kontrastingi pasaulėjautos ir patirties šaltiniai ir abu – iš vaikystės, iš dviejų skirtingų šeimų. Trečiasis – lietuviui egzotiškas, I. Merui – prigimtinis kraujo šauksmas, tautos solidarumo balsas, kuris negalėjo būti savęs vertos asmenybės neišgirstas. Tas įsakmus balsas kalbėjo apie pareigą nelikti nuošaly, atsiliepti į tautiečių kvietimą ir, išsiveržus iš Tarybų Sąjungos, padėti kurti savo valstybę.
„Kiekvienas individualus prašymas leisti išvažiuoti buvo iššūkis sistemai, ir ji galėjo išleisti arba sunaikinti tave. Neturėjau iliuzijų, ruošdamasis išvažiuoti. Turėjau pasirinkti barikados pusę“4. Taigi toli nuo Lietuvos rašytojo pragyventa jau daugiau nei trisdešimt metų. (Išvyko turėdamas trisdešimt aštuonerius.) Nors prigyti naujoje erdvėje – šiuo atveju itin komplikuotoje, nesaugioje, – retai kam pasiseka, suprantamas žmogaus noras ieškoti tapatybės savo protėvių žemėje. Ypač kai okupuota Lietuva pati savo tapatybę buvo beprarandanti, o laisvesnių vėjų iliuzijos jau senokai išsisklaidžiusios. (Aštuntąjį dešimtmetį emigravo ne vienas lietuvių menininkas – J. Jurašas, A. M. Sluckaitė, T. Venclova, S. T. Kondrotas.)
       Naują, jau ne lietuvišką, realybę regime romane „Sara“, kai kuriose novelėse. Vis dėlto didžiausi dvasinės patirties klodai, maitinantys I. Mero kūrybą, ypač skaudūs ir vis dar aktualūs dėl tragiškos Lietuvos žydų lemties, išlieka artimesni Lietuvai.
„Lietuvos kaip savo tėvynės niekada neatsisakysiu“5, – sako rašytojas, o naująją tėvynę, kurioje atsidūrė dėl daugelio sudėtingų politinių, ideologinių, tautinių, pilietinių aplinkybių, vadina tik šiltu prieglobsčiu.
       Lietuvių literatūroje turime nemaža atvejų, kai iš gausaus techninės inteligentijos būrio „nubyra“ koks talentingas žmogus, pajutęs kad ir labai galingos, bet ne visagalės protinės veiklos ribotumą.
V. Martinkus savo intelektualiai žaismingame etiude, skirtame I. Mero septyniasdešimtmečiui, pažeria visą sąrašą Kauno politechnikos instituto inžinerinių specialybių auklėtinių – pabėgėlių į literatūrą: pradedant I. Meru – A. Mikuta, A. Dabulskis, R. Klimas, pats V. Martinkus6. „Technologija, įvairiausių krypčių ideologinės teorijos, sudaiktindamos absoliučiai viską, stengiasi sumenkinti žmogaus dvasią, atimti iš jo paskutinį, vienintelį vidinį papuošalą – iliuziją, be kurios išnyksta mūsų egzistencijos viltis ir beviltiškumas, aiškumas ir paslaptingumas, realumas ir transcendentiškumas. Išnyksta mūsų egzistencijos prasmė“7, – tai paties I. Mero žodžiai iš jau minėtos 1977 m. kalbos. Jie taip pat programiniai, įvardijantys ne tik „Striptizo“ idėją, bet ir pradines psichologines kūrybos paskatas, pažadintas pirmiausia holokausto ir sovietinio totalitarizmo patirties, ir noro priešintis technokratiško pasaulio bedvasiškumui.
       Pats sudėtingiausias I. Mero kūrinys yra romanas „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“ (1971, 1976). Prieš pradedant platesnę kalbą apie jį, vertėtų prisiminti rašytojo mintis, išsakytas praėjus dvidešimt penkeriems metams po knygos pasirodymo:

          Klausimas: Jūsų romanas „Striptizas“ vadinamas modernistiniu. Vėlesnėje kūryboje naudojate jau kiek paprastesnes formas. Ar jums sąmoningai norėjosi šiame romane išmėginti tokias komplikuotas, sudėtingas menines struktūras, ar tai savaime jus ištiko? Galbūt modernizmas – energijos perteklius, o paskui tai praeina?
          Atsakymas: Kai rašiau, aš negalvojau apie modernizmą. Be abejo, jis buvo šiek tiek kitoks negu tuometinė proza, jis buvo kitoks įvairiais atžvilgiais, todėl jis buvo ideologiškai sudaužytas. Nors man kaip didžiulė dovana buvo suteikta galimybė išspausdinti romano tekstą „Pergalėje“, tekstas liko, nors mane ir prakeikė.
          Klausimas: Išspausdintas be didesnių išbraukymų?
          Atsakymas: Ne, kupiūrų nebuvo. Buvo net atvirkščiai. Aš pridėjau prologą ir epilogą. Po to, kai „Pergalėje“ romanas buvo išspausdintas, aš vis tiek ėjau į „Vagos“ leidyklą ir prašiau, kad išleistų. Nors buvo aišku, kad tai vargu ar įmanoma, ir, žinoma, jie neišleido. Bet turėjo reaguoti ir davė skaityti kažkokiems vidiniams recenzentams. Vėliau viena recenzija pateko man į rankas ir ten buvo parašyta, kad romanas antisocialinis, antiistorinis ir visoks anti… Todėl recenzentas mano, kad nereikia šio kūrinio spausdinti, ir dar pridūrė, kad ir iš autoriaus nieko negalima reikalauti, nes šio kūrinio pakeisti, patobulinti neįmanoma. Todėl iš manęs nereikalavo jokių kupiūrų, nes tai nebūtų padėję. Man taip būna – tuo metu aš taip norėjau atsisėsti rašyti. <...> Sėdau į dyzelį „Vilnius–Druskininkai“ rudenį ir jau važiuodamas neištvėręs pradėjau kažką rašyti. O ten nukakęs užsidariau ir dirbau turbūt po dvylika, keturiolika valandų per parą – rašiau, rašiau, rašiau… Ir man tai buvo pačios laimingiausios kūrybinės valandos, būtent rašant „Striptizą“. Išgyvenau didelį vidinį pasitenkinimą. Ir tikrai negalvojau, ar tai modernizmas, ar ne, ar spausdins, ar ne, nieko aš negalvojau.
          Ir vis dėlto šis romanas ne kiekvienam įkandamas, ne kiekvienas turi kantrybės perskaityti, ir tikrai jau ne kiekvienas domėsis romano struktūros ypatumais, eilučių grafika ir kitais dalykais
8.
      „Striptize“ autoriaus išmėgintos tikrai komplikuotos vaizdinės struktūros, būdingos XX a. modernizmo klasikai – J. Joyce'o, F. Kafkos, T. S. Elioto kūrybai. Bet tai nėra netikėta. Romane nesunku atpažinti autoriaus braižą, susiformavusį ankstesniuose kūriniuose, tačiau šiame atsiskleidusį sudėtingesnėmis ir drąsesnėmis transformacijomis. Su realistine maniera atsisveikinęs jau romane „Lygiosios trunka akimirką“, rašytojas visose savo knygose originaliu metaforiniu ar alegoriniu vaizdu, mitologinėmis ir literatūrinėmis paralelėmis, aliuzijomis, simbolinių personažų veiksmais siekė išreikšti ne tiek istorinę, kiek universalią patirtį, filosofinius, etinius būties aspektus.
       Prologe autorius supažindina skaitytoją su romano herojaus ir pasakotojo biografija. Kitaip tariant, prisipažįsta, kokią kaukę jis užsidės, pristatydamas mums  s a v ą j ą  pasaulio ir žmogaus sampratą. Taigi skaitysime 39 metų (amžius artimas tuometiniam rašytojo amžiui) paryžiečio Etjeno Moro užrašus. Tai nelengvo likimo žmogus, nuėjęs kelią nuo duobkasio ir valkatos iki Sorbonos filosofijos studijų, dar studijavęs teologiją Kembridže ir teisę Oksforde. Pagaliau šis didelės gyvenimiškos ir intelektualinės patirties žmogus pasirenka laisvo menininko kelią ir už tai yra nubaudžiamas. Romano pabaigoje jį ištinka panašus likimas kaip F. Kafkos Jozefą K. Nors I. Mero herojus intelektualesnis – geba sąmoningai apsispręsti, rinktis ir adekvačiai vertinti situaciją, tačiau ir jo laisvė apribota nujaučiamo istorinio konteksto.
       „Striptizo“ prologas ir epilogas pristato romano pasakotoją ir bevardį subjektą kaip tą pačią asmenybę. Siužetą sudaro Etjeno Moro (tekste – Jis arba Aš) kelionė per Paryžių – Marselį – Monte Karlą – Romą – Veneciją – ... – Paryžių. Prie kiekvieno miesto žymima data (viena diena nuo spalio 1 iki 7) greičiau priklauso ne siužetiniam, o teksto rašymo laikui. Gale paaiškėja, kad pasakojimo subjektas niekur nebuvo išėjęs iš savo kambario aštuntame aukšte, kur pro langą matosi Place Leon Blum, kurią „kirto Rue de la Roquette, vienu galu besiremianti į Bastilijos aikštę, o kitu – į Pere Lachaise kapinių vartus“. Tas reginys pro langą – lyg romano kodas, užuomina į J. Joyce'o „Uliso“ herojaus Leopoldo Blumo – XX amžiaus Odisėjo – ir Etjeno Moro paraleles. Visi jie klajokliai, praėję labirintus, kentėję, ieškoję kelio į Itakę ir į save, mąstę apie mirtį, gyvenimo džiaugsmą ir egzistencijos prasmę. Mūsų herojus per langą regi savotišką savo kelionės žemėlapį: iš tvirtovės-kalėjimo – Geltonųjų svėrių gatve – iki kapinių. Kelio pradžios ir pabaigos taškai pažymėti simboliniais ženklais, o vidurinė jo dalis – lyg kokia bičių medaus saldumo gyvenimo geismo nuoroda. Epilogo įvykiai perteikti taip pat tik kaip tariami, kaip užrašų autoriaus sumodeliuotų individo ir autoritarinių santykių galima baigtis. Siaubo apimta sąmonė įsivaizduoja, jog tuojau atsivers durys, įeis kažkokie žmonės ir išsives autorių, pirma apvilkę jį tramdomaisiais bepročio marškiniais. Taigi romanas dviplanis – po sąlyginiais vaizdais, veikėjais-simboliais slypi pasakojimo subjekto sąmonės ir pasąmonės turinys, realybė, artima vizijoms, sapnams, mitui. Viskas, ką pasakotojas fiksuoja, yra vidinių būsenų atspindžiai, o erdvės ir laiko parametrai sąlyginiai, simboliniai.
       Romano kompozicijos ašis – herojaus sąmonės kelionė per septynis vilties ir beviltiškumo ratus. Viso romano veiksmo pobūdis ritualinis, sąlyginis. Tai tam tikrų pasikartojančių dvasios aktų struktūra, apsivalymo ciklas per kančią, mirtį ir prisikėlimą. Svarbus romane mitinis, religinis skaičius septyni. Šis simbolis primena pamatinius Senojo ir Naujojo Testamentų pasakojimus.
Anot R. Šilbajorio, septynias pasaulio sukūrimo dienas, septynias savaitės dienas, septynis žmogaus amžiaus tarpsnius. Tačiau kyla ir sudėtingesnių aliuzijų, pirmiausia – apie septynis Apokalipsės antspaudus9. Apreiškime Jonui šis skaičius yra apodiktinis. Tačiau vieno kurio simbolio, kad ir įspūdingų septynių antspaudų, išskyrimas čia vargiai pateisinamas, nes beveik nesukelia nei tiesioginių, nei netiesioginių aliuzijų į romano idėjas. Apreiškimo simbolinių ženklų pradžių pradžia – septynios pasaulio sukūrimo dienos, padariusios šį skaičių išskirtiniu, sakraliniu, nuolat pasikartojančiu krikščionybės doktrinoje (septynios šventosios dvasios, septynios didžiosios dorybės, septynios didžiosios nuodėmės, septyni prašymai maldoje „Tėve mūsų“). Apreiškimo tekste šis mistinis skaičius yra ypač dažnas. Pirmiausia – tai Dievo ir septynių dvasių prieš jo sostą bylojimas Jonui pasiųsti septynių miestų bažnyčioms septynis laiškus. Toliau – jau minėtas Apokalipsės regėjimas: Jonas regi „soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, <...> užanspauduotą septyniais antspaudais. <...> Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala. Jis atvers knygą ir nuplėš septynis jos antspaudus“. Dar yra septyni angelai, trimituojantys septyniais trimitais, yra Mykolo kova su septyngalviu slibinu. Įspūdingi septyni angelai, turintys paskutines septynias negandas, „nes jomis išsibaigia Dievo rūstybė“. Jie gauna septynis aukso dubenis, iš kurių ant nedorėlių galvų išsilieja apokaliptinės bausmės. Ant septynių kalvų išsistatęs Romos miestas lyginamas su didžiąja ištvirkėle, kurią neša žvėris septyniom galvom. Šie Apreiškimo apaštalui Jonui simboliniai ženklai apie žmonių nuodėmes ir neišvengiamą atpildą – pasaulio pabaigą, žmonijos laukiančias kančias ir nelaimes – mįslingi, sunkiai suvokiami. Vis dėlto ieškoti prasminių Apreiškimo aliuzijų su „Striptizu“ būtų įdomu. Nėra abejonių, paralelių ir sąlyčio taškų rastume. Vakarų literatūroje, kuriai priklauso ir I. Meras, XX a. žmogaus situacijas dažnai regime iškeltas iki mito dimensijos, iki universalių reikšmių lygmens, kur susiliečia archajiški ir šiuolaikiniai simboliai. Tačiau mūsų atveju įmanu kalbėti ir apie panašų simbolinio teksto organizavimo principą, kai tas pats mistinis ženklas (septyni) suartina du tokius tolimus ir skirtingus tekstus. Tiesa, tolimus laiko prasme, o erdvės? Rašytojas gyvena Jono evangelisto žemėje…
       Septyni kartojasi daugelyje I. Mero kūrinių, pirmiausia lemtingai pasirodo jo biografijoje – jis buvo priglaustas Dainauskų šeimoje kaip septintas vaikas. Romane „Lygiosios trunka akimirką“ Abraomas turi septynis vaikus, „Mėnulio savaitėje“ reikšmingas septynių dienų ritmas… O „Striptize“ šis skaičius dar reikšmingesnis. Romaną sudaro septynios giesmės (šis poetinis žanras – aliuzija į „Odisėją“), veiksmas vyksta septynias dienas, veikia septynios sąlyginės figūros – pagrindinis herojus, senis (septyni seniai), kirpėjas, pranašas, burtininkė, mergina iš baro ir sekretorė. Subjekto sąmonė skaidosi į septynias sudedamąsias dalis, išsiskleisdama kaip sudėtinga poliariškos asmenybės struktūra. Jis – vienuolis, maištininkas, plėšikas, idiotas, filosofas, meilužis ir pagaliau – tiesiog žmogus, sulaukęs savo gimimo dienos. Septynios spektro spalvos, supančios pirmąjį senį kaip jo skraistės, vėliau po vieną nyksta ir pagaliau virsta bespalviu šviesos spinduliu, ir tai yra prasmingi simboliniai subjekto dvasinės odisėjos ženklai. Rašytojui rūpi parodyti, kaip žmogus praranda savo spalvas. Dvigubas romano pavadinimas – aliuzija į šiuolaikinės Salomėjos septynias skraistes, kurias ji šokdama po vieną nusimeta („Paryžiuje ir Romoje, Nicoje ir Venecijoje striptizas tapo įprastu kasdieniniu reiškiniu“). Antroji pavadinimo reikšmė – dvasios apsinuoginimas, bandant pasiekti jos šerdį.
       Nors istorinis kontekstas ir veiksmo aplinkybės neturi realių bruožų, nors romano pavadinime ir prieš kiekvieną giesmę vardijami Europos didmiesčiai, o prologe pristatomas užrašų autorius prancūzas, nors autoriui nėra svarbi nei herojaus individualybė, nei jo socialinė psichologija, vis dėlto negalime teigti, kad rašytojas laikosi absoliučiai antiistorinių pažiūrų. Tekste įmanoma atpažinti socialistinės pasaulio dalies žmogaus problemas. Sovietiniai recenzentai romaną teisingai suvokė kaip anti… totalitarinį. Jame simboliškai įvardyta (Pranašo paveikslu) pati sistemos šerdis – žmogaus dvasią prievartavęs monstras. Tačiau I. Merui kaip menininkui svarbiausia ne apibrėžtas istorinis laikas, ne sistema, o toje sistemoje-kalėjime priverstos egzistuoti sąmonės likimas, destrukcijos pavojai.
       Nėra neįmanoma žvelgti į „Striptizo“ žmogaus situaciją platesniame kontekste. Kai epiloge abstraktūs žmonės išsiveda autorių, aprengtą tramdomaisiais bepročio marškiniais, o vienas jų pasako – „Tu baisesnis…“ (už beprotį – E. B.), tai daug kam primena asmeninę sovietmečio patirtį. Bet girdime čia ir F. Kafkos „Proceso“ herojaus fatališko pasmerktumo gaidą. Kai kurie mitologiniai vaizdiniai ir veikėjai (tiltas, upė, mirties karalystė, burtininkė, pranašas, Kristus ir kt.) kelia aliuzijų į T. S. Elioto poemą „Bevaisė žemė“ (nors autoriaus tada neskaitytą), kuri vadinama Vakarų dvasinės krizės, susvetimėjimo simboliniu paveikslu, išreiškusiu epochos tragizmą, didmiesčio civilizacijos, pačios istorijos kuriamą siaubą. Tų pačių gyvenimo aspektų analizė būdinga ir mūsų autoriui. „Striptizas“ natūraliai atitinka Vakarų modernistinės literatūros kontekstą. Jam artima egzistencijos filosofija – kritinės gyvenimo–mirties, kančios, apsisprendimo, pasirinkimo situacijos bei laisvos, visavertės asmenybės ilgesys. Esama krikščioniškosios filosofijos atšvaitų. Tačiau įdomiausia šio romano savybė yra istorijos ir mitologijos, istorinio ir archajinio žmogaus dialogas, istorinio ir ciklinio laiko derinys vidinėje kūrinio struktūroje.
Kaip čia neprisiminti M. Eliade's minties, „kad istorizmą kūrė ir išpažino visų pirma mąstytojai, priklausę tautoms, kurioms istorija niekada nebuvo nuolatinis siaubas. Galbūt tie istorikai būtų buvę kitokios pažiūros, jei būtų priklausę tautoms, paženklintoms „istorijos fatališkumo“10.
      I. Mero romano moto galėtų būti pirmapradis archetipinis žmogaus šauksmas – „Aš noriu gyventi“, tapęs kūrinio leitmotyvu. Ko vertas pasąmoninis, intuityvus žmogaus troškimas gyventi? Ką reiškia nė akimirkai jo neapleidžianti nesaugaus buvimo, mirties baimė? Koks egzistencijos ir laisvės santykis? Ką galima atiduoti už gyvenimą, neprarandant paties gyvenimo, visų jo spalvų? Prasmė? Kokia prasmingo gyvenimo vizija šiuolaikiniam žmogui galėtų būti gelbstinti? Tai svarbiausi klausimai, į kuriuos autorius ieško atsakymų.
       Romaną sudaro trys dalys: „Apsireiškimas“, „Pranašavimas“, „Apsinuoginimas“. Taip nužymėti pagrindiniai herojaus dvasinės odisėjos etapai – viltis, sąlygų įvykdymas ir mirties pasirinkimas, suvokus nuasmeninto, bedvasio kūno gyvenimo beprasmybę. Romano kompozicija ir stilius turi poetinio ir net muzikinio kūrinio bruožų. Akivaizdžiausi tokio pobūdžio poetikos elementai – kontrapunktinis skirtingų temų derinimas, ritmas ir pakartojimai, kurie sudaro kūrinio struktūros pagrindą. Plačiu užmoju, temų ir motyvų plėtojimo ir kartojimų variacijomis, išraiškos priemonių įvairove „Striptizas“ primena daugeliu skirtingų instrumentų atliekamą simfoniją ar trijų dalių sonatą.
       Pirmoji giesmė atlieka ekspozicijos funkcijas, yra lyg muzikinio kūrinio uvertiūra. Jos struktūra ir motyvai, temos, veikėjai, – visa kartosis kiekvienoje giesmėje, tik vis siaurėjančiais ratilais, kol pabaigoje žmogaus gimimas ir mirtis susikirs viename taške. Kiekviena giesmė, kaip ir pirmoji, prasideda ir pasibaigia gedulo būgnų garsais ir košmarišku sapnu – „jam pasivaideno karstas. Jo nuosavas karstas“. Kupina siaubo mirties akistata. Iš pasąmonės išsiveržia protesto riksmas – „Aš noriu gyventi“. Dar gilesni pasąmonės klodai iškelia senolio provaizdį, „padermių pačią pradžią“. Lyg būtų siunčiami kolektyvinėje pasąmonėje užkoduoti patirties signalai – yra galimybė pratęsti gyvenimą iki šimto metų. Senoliai nežino būtinos sąlygos, nes ji ne prigimtinė, o kintanti ir priklauso nuo to, kas šiuo metu sėdi už šešiakampio stalo – nuo lėmėjo, Pranašo valios. Išsakę galimybę, senoliai išsako ir abejonę – kaip amžių patirtį. Tačiau prieš pasirinkdamas kiekvienas turi pats nueiti savo patirties Golgotą.
       Pirmosios giesmės protėvis, regimas dar nesuskilusios, savo įsitikinimų, nuostatų ir principų neišsižadėjusios sąmonės, apsirengęs visų spektro spalvų drabužiais. Tai tarsi veidrodinis paties herojaus atspindys, liudijąs jo sielos pilnatvę:

          Iki tol jis skraidė kaip paukštis, kaip koks povas, vaivorykšte uodegą išskleidęs, kol pajuto mirties dvelkimą.
          Iki tol jis nardė kaip žuvis, kaip kokia aukso žuvis, savo blizgančiais žvynais švytėdamas, kol pajuto mirties kvapą ir suprato, kas tai yra. („Du romanai“, Vilnius, „Vaga“, 1991, p. 9; toliau cituojant nurodomas šios knygos p.)

       Šiuo atveju atspindys adekvatus. Veidrodiniai atspindžiai, kaip ir spalvų žaismė, būdingi modernistinei poetikai, šiame romane atlieka konstruktyvų semantinį ir struktūrinį vaidmenį. Realistiniam kūriny „veidrodis padeda pažinti save ir supantį pasaulį; jis tampa „nekintamos daiktų vizijos simboliu“ ir išminties alegorija“. Tačiau galimas ir kitoks veidrodžio panaudojimas ir kitokios jo reikšmės, kurios artimesnės I. Mero kuriamoms: „Veidrodis – tai pasaulio perkeitimo įrankis, jo kita pusė ir jo lūžiai. Veidrodis turėtų pateikti identišką atvaizdą, tačiau jis kuria kitą pasaulį, žaidžia su realybe. Išminties alegorija tampa manipuliacijų įrankiu“11. „Striptizo“ meniniame pasaulyje personažai-fikcijos tampa subjekto dvasinių būsenų atspindžiais, projekcijomis, „manipuliacijų įrankiu“.
       Sapno logikai (pirmame romano plane) ir prasidėjusios egzistencinės krizės situacijai (antrame plane) paklūsta tolesni herojaus veiksmai: „Turėjau skubėti kažkur, bet skubėjimas staiga neteko jokios prasmės, užmiršau netgi, kur einu, kur taip bėgu, ko man reikia – šiandien ir ne tik – iš viso, ko man reikia“. Žmogus čia jau išjudėjęs iš atraminio taško, praradęs tikslą, atsidūręs aklavietėje, supamas nežinios. Tamsus Senos vanduo, tiltas. Juo herojus lyg nesąmoningai pereina į kitą krantą – į mirties karalystę. Dabar visa bus pažymėta anapusinės erdvės ženklais, nes čia prasideda kelionė į mirtį. Tarp didmiesčio gatvės grindinio akmenų, kuriais lekia visa, ką sukūrė geležies amžiaus technologijos, įstrigęs leisgyvis neūžauga. Artėja sunkus traukinys, o jo galvelė ant bėgio. Subjektas (pirmoje giesmėje jis vienuolis) tą kruviną, nešvarų, dvokiantį neūžaugą, bejėgį žmogutį mažo vaiko veidu, gelbsti, pagirdo, apauna. Jis gali būti tokio pat amžiaus kaip herojaus, – tai irgi jo veidrodinis atspindys, tik nebe archajiško žmogaus, o bedvasės, negailestingos XX a. civilizacijos kontekste. Aukščiausių technologijų pasaulyje glūdi neviltis ir absurdas. Neužauga žūsta šeštoje giesmėje, kurioje herojus jau praradęs visas šešias vaivorykštės spalvas. Jam likusi tik septintoji – nuogas, besielis kūnas, netekęs visko, kas galėjo suteikti prasmę jo egzistencijai. Nebeišgelbėjęs neūžaugos, jis tarsi pats save pasmerkia.

       1 M e r a s  I.   Autobiografija. – Rašytojo archyvas.
       2 I. Mero elektroninis laiškas straipsnio autorei 2005 m. vasario 4.

       3 M e r a s  I.   Egzodo rašytojai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994. – P. 503.

       4 I. Mero elektroninis laiškas straipsnio autorei 2005 m. vasario 17.

       5 I. Mero elektroninis laiškas straipsnio autorei 2005 m. kovo 10.

       6 M a r t i n k u s   V.  Keli žodžiai jaunojo Icchoko Mero portretui // Metai. – 2004. – Nr. 12. – P. 96.

       7 M e r a s  I.   Egzodo rašytojai. – P. 504.

       8 Rašytojas Icchokas Meras: „Kalba yra tavo pasaulis“. Pokalbį užrašė S. Parulskis // Lietuvos rytas. – 1996. – Gegužės 10. – P. 36.

       9 Š i l b a j o r i s   R.  Netekties ženklai. – Vilnius: Vaga, 1992. – P. 351.

       10 E l i a d e  M.   Amžinojo sugrįžimo mitas. – Vilnius: Mintis, 1996. – P. 138.

       11 B i n k a u s k a i t ė   A.  Dailėtyrininko Jurgio Baltrušaičio gyvenimo ir kūrybos kelias // Kultūros barai. – 2005. – Nr. 3. – P. 81.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1