Nėra nieko neįdomiau, kaip per patį liepos karštymetį kurpti užvilkintą straipsnį apie literatūros įdomumą. Bemintis žvilgsnis į bejausmį monitoriaus ekraną. Bergždžios pastangos atsiginti nuo plūstančių banalybių. Išties prasta pradžia. Ir vis dėlto rizikuoji, nes rizikuoti – įdomu. Įdomu svaigi baigties nežinomybė, pavojingas žaidimas, turintis lygias galimybes baigtis tiek pergale, tiek gėdingu pralaimėjimu. Jei prisipažintum atviriau, vis tiek begėdiškai tikiesi sėkmės, vildamasis, jog ir kraštutiniais atvejais „tuštuma ar aukščiausia jėga siunčia angelą – ritmą ir kalbą“.
       Įdomumo dėlei priminkime lygiai prieš septynias dešimtis metų „Akademiko“ žurnale išspausdintą V. Mykolaičio-Putino straipsnį „Ar mūsų literatūra neįdomi?“ Tai poleminis atsakymas į snobišką priekaištą, esą lietuvių literatūra nepatraukli. Putinui rūpi nepatenkinama literatūros situacija, visuomenės kultūrinis abejingumas, jis kalba rašytojų, t. y. labiausiai suinteresuotųjų, vardu, neieškodamas pačios literatūros kalčių. Sunku būtų paneigti įžvalgųjį klasiką, teigiantį, kad „literatūroj pirmiausia svarbu ne vadinamas įdomumas, bet dvasinė, protinė bei dorovinė vertė turiny ir išreiškimo grožis formoj“, arba „juo turtingesnė žmogaus dvasia, juo daugiau įdomių dalykų ras jis gyvenime ir literatūroj“ (Mykolaitis-Putinas V., Raštai, t. 9, Vilnius, „Vaga“, 1999, p. 111). Šiuokart klausimą pasvarstykime ir kitų suinteresuotojų, ne tik rašytojų, akimis, neslėpdami, kad kai kuriems iš jų Putino nuostatos, būdamos perdėm teisingos, jau tuomet galėjo pasirodyti mažumėlę nuobodokos.
       Bet pirmiausia leiskime šia tema pasakyti nuomonę dabartiniams kūrėjams. Citata iš G. Grajausko „Naujausių laikų istorijos“:

 

leisi knygas, kalbėsi
mirusiom kalbom
kol galų gale imsi girdėti:
sutrikę, nusukę akis, burblena –

įdomu įdomu

 

 

„Būti poetu“

       Nė velnio jums neįdomu, prakeikti bulvių augintojai ir burblentojai lituanai, jums „net ne nusispjaut, o tiesiai šviesiai pochui: ir kokia kalba kalbėti, ir kokioj šaly gyventi – kad tik sočiai“. Čia jau necenzūruota frazė iš kitos G. Grajausko knygos, romano „Erezija“ (p. 186), pasiūlanti aiškią pirmosios citatos interpretaciją. Niekur nesidėsi, turi šis pareflektavimas teisybės, nes mūsų padangėje rašytoju susidomima tada, kai jam pačiam jau neįdomu. Paprastai tada, kai jis jau būna geresniame (tik nežinia ar įdomesniame) pasaulyje. Žinoma, galima įsivaizduoti, kad tame geresniame pasaulyje jis būna visada, o kai iš jo nusileidžia, jau nebėra rašytojas, tačiau vargu ar tokia hipotezė yra politiškai korektiška.
       Norint įdomumo sąvoką bent kiek apibrėžti, tenka pripažinti, kad tai vienas pačių subjektyviausių sąmonės ir objekto santykių. Šį santykį formuoja ne filosofinės nuostatos, o veikiau psichologinės ar sociologinės prielaidos, praktiniai taikomojo pobūdžio duomenys. Juk neįmanoma objektyviai paaiškinti, kodėl vieni domisi žuvytėmis, kiti – oro balionais, vieniems pramušta galva dėl ozono skylių, o kiti patiria esthesis žiūrėdami pro kaimyno durų rakto skylutę. Kodėl apskritai žmonės kuo nors domisi arba nesidomi niekuo, jiems tiesiog tiesiai šviesiai… (žr. antrąją G. Grajausko citatą). Kita vertus, kaip jau Putino pažymėta, svarbu domėjimosi kokybė. Atkutusi vartojimo kultūra ragina ne esmingai domėtis gyvenimu ir mirtimi, o konjunktūriškai dirsčioti, kutentis ir smaguriauti, dvasinį vektorių turintį susidomėjimą išstumia agresyvus fiziologinis smalsumas. Vizualinė civilizacija keičia girdėjimo, įsiklausymo kultūrą, dirgiklis atstoja išgyvenimą, triukšmas – tylą, kurią sėkmingai ardome ir savo literatūrologiniais diskursais. Metafizinius įdomumo objektus, vadinamuosius prakeiktuosius klausimus gožia šiapusybės užsimiršimo industrija, masiniai hobby ir vienadienių pasijų putos. Literatūra turėtų šiurpti nuo šitaip stekenamo estetinio skonio, tačiau būkime negailestingi iki galo ir paklauskime – ar pati literatūra prie tokio stekenimo neprisideda?
       Būties įdomumo šaknis – nenumaldomas pažinimo geismas, susijęs su kliūčių įveikimu, nuolatine rizika ir gundymo pavojais. Skinti draudžiamą pažinimo vaisių ir jį ragauti – įdomiausia. Tabu, nuodėmė, paslaptis, riba – ir begalinis noras paslaptį pažinti, ribą peržengti. Adrenalino poreikis ypač padidėja įsivyravus nuobodžiam rutininiam gyvenimui, po lūžių energiją praradusioms postepochoms. Antra vertus, įdomumo pojūtis žadina platoniškąjį idealumo siekį, amžinąjį sielos nesusitaikymą su kūno mirtingumu. Šią dinamišką būseną krikščionybė sieja su vidiniu ryžtu ir įpareigojančiu apsisprendimu, priešinamu drungnumui: „O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu tave iš savo burnos“ (Apr 3, 15–16). Lietuviui papildomos komplikacijos: „Būsi kartus – išspjaus, būsi saldus – nuris“.
       Neatrasiu Amerikos pasakęs žinią, jog didelė dalis nūdienos literatūros yra drungna su šleikštumo prieskoniu. Toji apyšiltė dalis savo dydžiu įtartinai panaši į šleikščiai drungną gyvenimą, kurio trūkumu nesiskundė nė viena epocha. Kadangi tie patys poliai vienas kitą stumia, daug, pernelyg daug literatūros išspjaunama – urmu, jau nebeturint laiko atskirti dirses nuo kviečių. Galima spėti, kad drungnumą lemia vertybinis kyburiavimas tarp atsivėrusių galimybių rinktis ir baimės įsipareigoti savajam pasirinkimui, užsitęsusios savosios tapatybės paieškos. Pasakojimas tęsiasi ir virsta drungna nuobodulio pasaka.
       Taigi įdomumą suponuoja paslankus santykis tarp esamo ir galimo, leistino ir draudžiamo, geidžiamo ir nepasiekiamo. Lotyniškasis inter esse reiškia būti tarp (išpopuliarėjęs lietuviškas variantas – painiotis tarp viešųjų ir privačių interesų). Šį tarpinį būvį galima įsivaizduoti kaip aš – ne aš, aš – kitas santykį, kai žmogus tarsi nešioja kitą savyje, „gimdo“ kitą save. Anglai apie nėščią moterį sako: she is in an interesting position. Tokia moteris dar viena ir jau ne viena, ji nešioja kitą gyvybę, kuri galiausiai atsiskiria, perimdama savąjį genetinį paveldą. Kuo tarpinės būklės kraštinės toliau viena nuo kitos, tuo įdomiau. Įdomiausia ta teorija, kuri įtikimiausiai įrodinėja neįtikimiausią tiesą. Labiausiai intriguoja tai, kas akivaizdu, bet neįtikėtina (tą puikiai žino magai ir cirko fokusininkai). Pasak rusų kultūrologo Michailo Epšteino, įdomumo fenomeną sukuria žaismė tarp dviejų to paties modalumo polių, tarp įmanomo ir neįmanomo, perėjimas iš mažiau galimo į labiau galimą.
       Literatūrinį įdomumą taip pat laiduoja dviejų polių įtampa, todėl tokie populiarūs ją palaikantys žanrai – detektyvas, fantastinis trileris, siaubo romanas. Prisiminkime Voltaire'ą – visi žanrai geri, išskyrus nuobodų. Lietuvių literatūros istorija (dėl politinio korektiškumo?) yra, kaip žinome, atsisakiusi detektyvinių – avantiūristinių elementų, draminės biografijų intrigos ir todėl dažnai gali sukelti žiovulį. O ir pačioje literatūroje iki šiol trūksta balanso tarp kūrybinės žaismės, improvizacijų laisvės ir vidinio sąryšio, lanksčios intelektinės distancijos pačios savęs atžvilgiu. Panašiai pasakytina ir apie manieringa saviraiška virtusią kritiką, demonstruojančią tik vieno – egocentriškojo – polio viršenybę. Kartais jau lendančią per pakaušį.
       Literatūrą įdomia pirmiausia daro suinteresuota (plg. inter esse) kalba, ir šis suinteresuotumas yra esmingesnis už temos ar problemikos įdomumą. Kalbos suinteresuotumą, be talento, lemia pasirinktas kalbėjimo atskaitos taškas bei strategija, palaikanti eksplicitinio sakymo ir implicitinio nepasakymo pusiausvyrą. Artėti tolstant, tolti artėjant. Partolti, atitartų D. Kajokas, iš šio žodžio išauginęs visą eilėraštį, įtrauktą į naujausią knygą „Karvedys pavargo nugalėti“. Apsukriausia suinteresuotos kalbos perteikėja yra sintaksė, primenanti tokius gamtos judriuosius topus kaip ugnis, upė, kelias. Žiūrėti į ugnį, tekantį vandenį niekados nepabosta. Ir, priešingai, stovintis vanduo (lot. stagnum) – nykiai atgrasus. Kalbos poetinės vibracijos ypač sutirštėja tautosakoje, frazeologijoje. Įsiklausykime, kiek sintaksinės energijos slypi posakyje timt už vadžių – vėl iš pradžių. Šitaip sakoma apie reikalo neišjudėjimą iš vietos, erzinantį tūpčiojimą ar delsimą, kitaip tariant, apie nervus gadinančią statiką. Meistriškai balansuojama tarp itin grakščios formos (tobulas keturpėdis chorėjas, simetriška ritmika, pavydėtina instrumentuotė) ir užsispyrėliškai gremėzdiško turinio (apatinės girnapusės kompleksas, puikiai pažįstamas lietuvių meškinams). Kaip tik šio kalboje glūdinčio pusiausvyros meno nūdien jau „nebeatsimena“ dažnas poezija vadinamas žodžių srautas, nukrypstantis į vieną ar kitą polių ir su juo plokščiai sutampantis. Čia prisimintinas ir tropų tropas, metafora – perkeltinis stilistinis lyginimas, kai vienas lyginimo narys slepiamas. Metafora tiesiog „kūnu jaučia“, kad nepaslėptas, elementariai rodomas lyginimo procesas prarastų metaforinio šuolio netikėtumą, taigi būtų neįdomus. Metaforos, kaip ir įdomumo, logika grindžiama tabu tradicija, draudusia vadinti vardu visuotinės pagarbos objektus, šventenybes. Metafora taip pat „neleidžia“ vartoti įprasto daikto vardo ir savąjį objektą idealizuoja, šitaip išvaduodama jį iš banalių realybės santykių. Efektingiausiai metaforinį šuolį pademonstruoja oksimoroninės metaforos, paradokso poetika. Staigus nutolusių reiškinių suartinimas, priešingybių kaktomuša tarsi atkartoja būties dialektikos principą, kurio viena iš daugelio literatūrinių formulių galėtų būti Katulo odi et amo.
       Ieškant suinteresuotos kalbos teorinių atramų derėtų atkreipti dėmesį į M. K. Sarbievijaus traktatą „De acuto et arguto“ („Apie aštrų ir šmaikštų stilių“), kuriame jis aptarė taikios nesantaikos, arba netaikios santaikos principą, taikytą ne tik poetinei retorikai, bet apskritai būdingą baroko mąstysenai bei veiklai. Įdomu ir prasminga šį principą sugretinti su anglų metafizinių poetų vartotu vadinamuoju metafiziniu palyginimu (metaphysical conceit), neužmirštant, kad vienas iš šių poetų, Henris Vaughanas (1621–1695), vertė lotynišką M. K. Sarbievijaus poeziją į anglų kalbą
       Suinteresuotos – nesuinteresuotos kalbos žirklės, suprantama, atitinka ir bendresnes egzistencines bei socialines būsenas, tačiau ar įdomiai? Antai į eurostandartus besižvalgantys romanistai ilgai ir nuobodžiai įrodinėja vieną ir tą pačią tezę: gyvenimas – tuštybių tuštybė. Tezė gera, tačiau tezinis romanas – nelabai. Arba kitas variantas: tekstas (nenuobodus, savaip suinteresuotas) yra, o romano – nėr (G. Grajausko „Erezija“). Apskritai iš mūsų rašymų ir kalbėjimų kyšo toksai (drungnas?) personažas, kuriam ant kaktos parašyta: o man neįdomu gyventi, nors tu ką. Prezentuoti savo knygas, nukakti į muges, padalyvauti simpoziumuose, forumuose ar L. Donskio televizijos laidoje – dar dar, bet gyventi – ne. Nebent nusikeikti. Gimtąją literatūrą užplūdęs necenzūrinės kalbos srautas, ačiū naujų gyvųjų klasikų kultūrtrėgeriškoms pastangoms, išties veiksmingai paskleidė kanalizacijos kvapus ir legalizavo kriminogeninius polinkius.
       Žydai piktžodžiautojus užmėtydavo akmenimis. Biblinis Chamas už tėvo įžeidimą buvo prakeiktas ir pasmerktas vergauti. Gal ir dėsninga, kad šitaip į nešvankybes įjunko prakeiktų lyrikų tauta, niekaip neatsitiesianti po baudžiavų ir vergovių. Bliuznijantis lietuvių rašytojas vis dar įsivaizduoja, kad laužo tabu, maištauja prieš represinį autoritetą, atkuria egzistencinę autentiką, dusinamą eufemistinių dirbtinybių. Ir nemato, kad turškiasi nutekamuosiuose vandenyse kartu su fekalijomis. Ir nėra jam šansų prilygti šios srities meistrams, pradedant F. Villonu, baigiant Ch. Bukowskiu, nes jis, nabagėlis, bliuznija ne savąja kalba. Lietuvio lūpose keiksmybė – kolaboruojant užsileista agresyvi svetimybė, mažinanti ir taip jau iš visų pusių karpomą lietuvių kalbos raiškos lauką. Nešvankybė geriausiai jaučiasi ikikultūrinio mentaliteto terpėje, ten, kur viešpatauja primityviausi pojūčiai ir akli instinktai. Jos griebiamasi iš pykčio ir nevilties, tai negatyvi kultūrinės bejėgystės ir vaizduotės skurdo energija, išsiveržianti kaip maištas prieš civilizuotą pasaulį ir kalbą. Keiksmas liudija asocialumą, deindividualizaciją, chamišką kito pažeminimą. Kodėl jis taip traukia jauną ir vidutinio amžiaus lietuvių rašytoją, šitaip branginantį individualumą, originalumą ir žmogaus teises? O gal žmogus – tik išdidi manoji persona, kuri privalo žmogaus teisėmis naudotis, o žmogaus pareigas tevykdo kitas, kurį padrąsinsime teoriniais ditirambais? Malonus ir naudingas yra individualumo bei originalumo siekis, tačiau kodėl jo lietuviškosios reinkarnacijos (tiek literatūroje, tiek gyvenime) ribojasi tokiais prototipais kaip Čičinskas, Molio Motiejus ir Pilypas iš kanapių? Irgi savaip įdomūs klausimai...
       Įdomu tai, kas traukia asmeniškai ir ką norisi pačiam paliesti. Vaikas nuo kūdikystės šaukia – aš pats! Begalinis noras pačiam pačiupinėti, paragauti, įsitikinti (į muliažinį obuolį suleisti ikimokyklinuko dantys). Pernelyg ilgai neturėjome galimybės patys tvarkytis savo valstybinio ir kultūrinio gyvenimo. Atpratome. Ir vis dėlto yra viena įdomaus gyvenimo ir literatūros prielaida, kuria galima pasitikėti. Sykiu ir patarimas, kaip saugotis nuo visokeriopo drungnumo. Tai žodžiai iš B. Pascalio „Minčių“: „Jėzus kentės agoniją iki pasaulio pabaigos: nereikia tuo metu miegoti“.


Achille Campanile 4 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aldous Huxley 14 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Andrzej Bursa 4 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 5 Georges Bataille 2 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Irena Bitinaitė 2 Italo Calvino 6 J. G. Ballard 3 Jan Brzechwa 2 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jehuda Amichaj 2 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Juan Bonilla 2 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Marcelijus Martinaitis 38 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nicolas Born 2 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paul Celan 4 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sara Poisson 25 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1