– 2006 m. rudenį išleista Jūsų poezijos rinktinė „Verstas“. Skaitydama naujausią Jūsų knygą – nors kalbant apie rinktinę terminas „naujausia poezija“ gal ir nelabai tinka, – mąsčiau, kad turbūt jau galima atsigręžti į pradžią, klausti, iš kur kilo, radosi Jūsų poezija. Juolab kad jau užduotą šį klausimą atradau pirmojoje Jūsų knygoje: „Ir kur ta pradžia į kurią atsiremti galėtum / kai klausimai / kala prie ateities savęs atsisakantį kūną / kurgi tos šviesiabrydės upės / kurioms per mažai net pavasario / kur tie skausmagaisiai dangūs / kurie kaip stebuklas minčiai ir sakiniams?“ Taigi ar dabar jau esama atsakymo į šį – mano ir Jūsų paties – klausimą?

       – Taip, dabar jau galėčiau atsakyti: iš kalbos. Iš pirminio susidūrimo su kalba, iš nuostabos patyrus pačios kalbos, įpasaulinančios žmogų ir sykiu išklausiančios žmogų iš pasaulio, jėgą, jos neįspėjamumą. Kai supratau, kad žodis nėra vien žodis. O supratau tai susidūręs su poezija, su tekstais, kurie prakalbo kita, man neįprasta, tačiau visą esybę suimančia kalba. Tai buvo lyg iššūkis ir kartu nušvitimas. Iššūkis – galynėtis, gundomam beprasmybės eiti prasmės briaunomis, patirti žodžio šviesos blyksnius. Tai ir kvietimas ar raginimas kurti pačiam.
       Atsimenu, pristatant mano pirmąją knygą Rašytojų sąjungoje (anuo metu būta tokio papročio, beveik ritualo – žymus kritikas pakalbėdavo apie debiutą, aptardavo knygą, jauni aktoriai paskaitydavo eilių ir taip tarsi būdavai įrašomas į oficialių kūrėjų gretas) apie ją kalbėjo Viktorija Daujotytė. Tada man, dar jaunam poetui, ypač įsiminė viena jos išsakyta mintis, išlikusi atmintyje gyva iki šiol. V. Daujotytė pasakė, kad taip stebėtis kalba, kaip stebimasi mano eilėraščiuose, gali tik žmogus, neragavęs filologijos mokslų. Tuo metu man ši mintis pasirodė ištarta gal net kiek iš aukšto, ironiškai. Dabar, skaitydamas jos knygas, kartais pagalvoju, kad būtų įdomu su profesore prisiminti šį pirminį epizodą – ir galbūt iš naujo pakalbėti apie kalbos stebuklo atsivėrimą. Ypač mąstant apie tai, kokiais keliais ėjome ir prie ko prieita. Tuomet per pristatymą mane apėmė džiaugsmas. Galvojau: ačiū Dievui, kad nestudijavau filologijos ir tikrai niekada jos nestudijuosiu, jei filologams viskas, kas yra kalba, ir visa, kas vyksta kalboje, tampa aišku.
       Tie pradiniai kalbinio vyksmo dalykai man iki šiol yra išlikę svarbiausi. Klausti, mąstyti, bandyti suvokti, ar esama kažkokios kalbos minties, ar iš tiesų jau pačioje žodžių sandaroje glūdi galia, gebanti įtraukti rašantįjį? Ar kalba atsiveria kažkas daugiau nei ji pati – ne tik dėl kuriančiojo pastangų, bet dėl savaiminio kalbos vyksmo, dėl jos pašaipos, skirtos mums, įsivaizduojantiems „kalbos priemones“?.. Man regis, tokia kalbos galia, jos pačios pastangos ypač juntamos poezijoje, prasimuša ir pro įvairius dirbtinius eilių kūrimo technikos, eiliavimo įgūdžių, žinių sluoksnius.
       Dabar manau, kad, susidūrus su kalba, sakymu, žodžiu, patirta nuostaba galėjo kilti iš to, kad augau mieste ir neturėjau savos tarmės. Išgirdęs kalbant poeziją, supratau, kad tai visiškai kitoks, man neįprastas, tačiau pats tikriausias bylojimas.

       – Kada įvyko šis susidūrimas: vaikystėje, mokyklos ar studijų metais?


       – Galbūt dar mokykloje, tik poveikis tuo metu buvo, matyt, atvirkštinis, ne įtraukiantis, bet atstumiantis. Vyresnėse klasėse pradėjau sąmoningai skaityti lietuvių poezijos klasiką ir pajutau didžiulį jos pasipriešinimą. Nors buvau labai nuoseklus, perskaitydavau viską, ką būdavau numatęs, poezija kažkodėl man nepasidavė. Studijuodamas Vilniuje su poezija susidūriau per eiles rašančius bičiulius. Ir dabar kartais pajuntu eiles bubenančio kumpanosio Egidijaus Steponavičiaus šešėlį. O su Borisu Lazukinu jau plaukiojome rusų ir senosios kinų poezijos vandenyse, atsiduodami Gongoros užkalbėjimams. Poezija atsivėrė ėmus skaityti moderniosios Vakarų, senosios kinų ir japonų poezijos vertimus į rusų kalbą. O tada jau Sigito Gedos „Giesmės“, Marcelijaus Martinaičio iš tautosakos gijų supinti lietuviški koanai.
       Jei turėjai uoslę literatūrai, spaudiniams, žinojai, kokių pavardžių ieškoti, į kokias leidyklas kreipti dėmesį, galėjai „prisigaudyti“ tikrai geros poezijos... O vėliau, aštunto dešimtmečio pabaigoje, įnikau į tarpbibliotekinį abonementą, taigi galėjau skaityti viską, ką didžiosios Maskvos ir kitų Rusijos miestų bibliotekos gaudavo iš Vakarų.
       Šiuo metu į lietuvių kalbą verčiama nemažai gerų knygų, tik gaila, kad nebelieka laiko joms aprėpti. Būčiau labai džiaugęsis, jei toks pasirinkimas būtų buvęs prieš dvidešimt metų. Beje, ir skaitymo energija dabar jau kitokia – nebėra to žavesio, koks suimdavo anais laikais, kai perskaitydavai ir suprasdavai: taip, tai yra tai. Ta knyga. Knyga, kurioje imi gyventi nelyg savo istoriją rašantis herojus. Knyga, kurią skleidi savame mieste, regėdamas, kaip jis keičiasi, ir mylimiems žmonėms „primesdamas“ jiems nežinomą gyvenimą. Gal jau niekad skaitydamas nebepatirsiu Chulio Cortazaro „Žaidžiame „klases“ magijos ir džiaugsmo belaukiant jos lietuvių kalba. Taip pat ir klejonių po naktinį Vilnių su tos knygos vertėju Valdu Petrausku.

       – Kokios buvo tos knygos?

       – Suminėti reikėtų ne vieną dešimtį. Vis dėlto galėčiau išskirti du romanus, kurie nelyg sutraukia prie savęs ir kitas knygas. Vienas jų – Jameso Joyce'o „Ulisas“. O ypatingas ryšys užsimezgė su X–XI a. sandūros japonų kūrėjos Murasaki Sikibu romanu „Sakmė apie princą Gendži“. Apie šias knygas sluoksniuojasi mano suvokti Vakarų ir Rytų kultūrų dalykai. Savo gyvenimo negalėčiau įsivaizduoti ir be kelių Konstantino Kavafio bei Dylano Thomaso eilėraščių, Basio dienoraščių.

       – Grįžtant prie Jūsų nuostabos kalba ir nefilologinio išsimokslinimo. Juk studijavote astrofiziką. Iš pirmo žvilgsnio literatūros ir astrofizikos pasauliai atrodo visiškai priešingi. Koks buvo Jūsų kelias iš vieno į kitą?

       – Iš tiesų atrodo visiškai skirtingi. Nors vis dėlto... Kai tik pradėjau studijuoti, supratau, kad fizikas nebūsiu. Nors jei paklaustumėte, kodėl tada rinkausi šią specialybę, atsakyti irgi būtų gana sunku. Atsimenu, galvojau: filosofija. Bet tuo metu Vilniuje nebuvo filosofijos specialybės ir, norint studijuoti bent dalį man rūpėjusių dalykų, reikėjo stoti į psichologiją. Tad nutariau, kad geriau pradėsiu fizika, o vėliau gal atsiras galimybių pereiti į filosofiją. Taigi nesiruošiau būti fiziku ir juo netapau. Ir, ko gero, apskritai nesiruošiau niekuo būti. Gyvenau gyvenimą, kurį būtų galima nusakyti taip: kuo mažiau susisaistyti su socialine aplinka, kuo mažiau siekių, darbo, kvalifikacijos bei karjeros ambicijų. Norėjau tiesiog turėti savo užsiėmimą, savą sritį, kur galėčiau bandyti prisijaukinti (nors trumpam) kalbos galią, o socialinį gyvenimą palikti paraštėse. Apsiribojau bendravimu su keletu bičiulių, tad fizikai čia apskritai nebuvo vietos. Ir nors Fizikos fakultetą baigiau, vis labiau linkau prie filosofijos – per knygas, kurias skaičiau, per tekstus, kuriais domėjausi. Galutinai į mano būtį ji įėjo per tam tikrą santykį su kalba, per kalbos teorijas, supratimo filosofiją, kalbines socialinių santykių lytis. Dabar esu čia, kur esu.
       Žvelgdamas atgal suprantu, kad dauguma mano pirminių nuojautų – kaip ir apie fizikos studijas – lyg ir išsipildė. Džiaugiesi, ką turi nesiekęs. Turbūt net galėčiau pasakyti, kad visą laiką buvau tarsi saugomas, lyg vedamas kažkokio likimo piršto. Kelyje, kurį nuėjau, pasitaikė ir nemažai kliūčių, ženklų, nutikimų, galėjusių nulemti liūdną baigtį, tačiau angelas sargas pravesdavo pro visus spąstus.

       – Šiek tiek užsiminėte apie žmones, su kuriais bendravote jaunystėje. Kas buvo tie žmonės, sudarę Jūsų bičiulių ratelį?

       – Abejoju, ar būta artimo rato. Greičiau tiesiog buvo keletas artimai bei gana intensyviai bendravusių žmonių. Rinkdavomės įprastose mums kavinėse – „Žuvėdroje“ „Vaivoje“, „Rūtoje“, kurią mėgo ir leidykloje „Vaga“ dirbantis jaunimas. Dabar galėčiau sakyti, jog mano pažįstami buvo nepaprastai intelektualūs, norėję aprėpti literatūrą, muziką ir dailę. Taip pat ir Rytų kultūras. Visi šie žmonės labai daug žinojo ir patys nemažai kūrė, todėl nuolat jautė gyvenimo ir kūrybos įtampą. O ji, deja, ne visiems buvo pakeliama, todėl daugelio iš mano bičiulių jau nebėra tarp mūsų. Iš tos „senosios gvardijos“ likome tik keli.
       Visai kitaip bendravo tie, kurie į literatūrą ėjo iš Filologijos fakulteto. Manau, jie tarpusavy buvo artimesni. O mums atrodė esantys tarsi arčiau oficialaus kultūrinio gyvenimo. Susieidavome įvairiose kavinėse, o linksmiausia būdavo „Rotondoje“, kur yra įvykę smagių parytėlių-pavakarėlių su Juozu Erlicku, Antanu A. Jonynu. Tačiau, kaip minėjau, filologams aš vis dėlto buvau žmogus iš pašalės. Iš kitur atėjęs ir tarsi kitur einantis.

       – Juk ir Jūsų poezija, man regis, tarsi atsiskyrusi ar atskirta nuo bendro srauto – jei poeziją apskritai galima įsivaizduoti kaip kokią nors vientisą tėkmę, – lyg pasiliekanti nuošalėje, kad ir skaitoma, aptariama, analizuojama. Ar toks ats(is)kyrimas nėra prigimtas, ne tik nulemtas socialinių aplinkybių?

       – Matyt, esama ypatybių į gyvenimą, raišką, likimą atėjusių su prigimtimi, gal dar ir su vaikystės potyriais. Kita vertus, kalbant apie poetinį rašymą, skirtys pirmiausia kyla iš savito santykio su kalba, iš apie save kuriamų istorijų, kurias vienaip ar kitaip lemia mūsų nuojautos, įtampos, pajautos, suteikiančios energijos ir užrašytiems tekstams.

       – Taip iki šiol ir netapęs filologu, ar galėtumėte priskirti save kuriai nors rašytojų, poetų kartai?

       – Manau, kad pagal pasaulėjautą, santykį su pasauliu, požiūrį į visuomenę ir socialinius reiškinius mano gyvenimas tam tikru požiūriu yra susijęs su kai kuriais žmonėmis, kuriuos įvardyčiau kaip savo kartą. Tokį neafišuojamą, neišsakomą bendrumą, nulemtą tų pačių išgyventų aplinkybių, patirtų situacijų, perskaitytų knygų, pajustų poetinių vėjų, jaučiu Gintarui Patackui, Romui Daugirdui, dar keletui žmonių; taigi sutampa ir biologinės kartos.
       Taip pat man savi rodosi Donaldo Kajoko rytietiški ieškojimai – pačiam yra tekę domėtis Rytais, galiu sakyti, jog patyriau gana didelį ir Rytų poezijos, ir apskritai Rytų kultūros poveikį. Turbūt abu gyvename jusdami tokią pačią neišvengiamo samurajaus kalavijo šviesą, nė akimirkai nenustojančią švytėti virš mūsų galvų.

       – Kaip atsiranda Jūsų poetiniai tekstai? Kaip vyksta Jūsų minėtas galynėjimasis su kalba, bandymas sutramdyti žodžio ir nuojautų įtampas?

       – Man svarbiausia pasijusti užtikrintam. Užtikrintam, kad tai – poezija – jau yra. Šį jausmą kartais patiriu net kaip fizinį pojūtį – įvardyčiau jį kaip viduje susitelkusią kažkokios keistos šviesos sankaupą. Tokiais atvejais pastangų nebereikia – lieka tik atsisėsti ir užrašyti. Atrodo, dingsti iš laiko ir erdvės, o kai vėl sugrįžti – tekstas jau būna. Apie tokius eilėraščius galiu pasakyti tik tiek: parašiau tai, ką galėjau, sugebėjau ir turėjau parašyti. Kita vertus, kuo daugiau rašai, tuo labiau lavėja įgūdis ir stiprėja įprotis rašyti. Supranti, kad galima išmokti parašyti, ir visai neprastai. Tačiau ar verta tada rašyti? Man atrodo, kad be to vidinio tikrumo, vidinio impulso gal ir nelabai...
       Tokios užtikrintumo būsenos kaskart būna skirtingos, todėl vis turi susikurti kažkokią kitokią mąstymo, kalbėjimo, net gyvenimo tonaciją, kad pasikeistų ir tekstų rašymo stilistika, kitaip pradėtų girdėtis žodžių sąlyčiai, sąaidžiai, rastųsi kito ištarmė, savaip ištempianti veidą. Nors kalbos požiūriu daug kas, atrodo, ateina savaime, tačiau tam savaimingumo proveržiui būtina ilgokai ruoštis ir sugebėti jam atsiduoti.

       – Ar ne iš tokios įtampos Jūsų eilėraščiuose man viena gražiausių ir įdomiausių erškėtos, erškėčiuotos kalbos metafora?

       – Erškėta, erškėčiuojanti kalba. Ši metafora man iš tiesų labai svarbi. Žodis, kalba, mano akimis, yra kažkokiais savitais ryšiais susiję su tikėjimu, o erškėtis – su sakymu, juolab poetiniu. Nežinau, kieno rankos uždeda tą erškėtą vainiką ant galvos ar įbeda į kūną, bet jo keliamą skausmą visada jaučiu. Galbūt ne tiek skausmą, kiek gilų, nepergalimą liūdesį, kurį kiekvienas patiria savaip.
       Apskritai manau, kad rašymas dažniausiai kyla iš liūdesio, iš skausmo ar nevilties, o ne iš laimingų akimirkų, tik šie išgyvenimai nebūtinai turi būti matomi, atveriami. Tačiau tik laimės akimirkos padeda įžvelgti nevilties prarają, tad kartu ir neapleidžiančią vilties žvaigždelę.

       – Nušvitimo, suspindėjimo, ypatingos šviesos santalkos akimirka, apie kurią anksčiau užsiminėte, ir Jūsų eilėraščiuose ryškus buvimo čia ir dabar motyvas – tarsi užfiksuotas, suturėtas dabarties momentas, sekundės daliai sulaikantis ir praeitį, ir ateitį, ir taip pereinantis į amžinybės švytėjimą („ant staliuko / minties sraigė palieka pėdsaką: / šiame atviruke tu ir esi tikrasis – / jokios tamsiosios prasmės / jokio kelio į niekur / viskas čia pat ir dabar: / gurkšnis po gurkšnio / veidas po veido / raukšlė po raukšlės – / nublizgintas“ (eil. „Turisto pusryčiai“). Iš kur tai?

       – Tokias būsenas esu jautęs, patyręs. Jos kyla iš ilgalaikio poetinio nusiteikimo, kai pajunti, kad esi pašauktas, kad tuoj būsi ištiktas metaforos raibulio. Ir tada pakanka menkiausio dalyko – kad ir sėdint kavinėje pro šalį skubančio veido švystelėjimo... Visos šios patirtys susijusios su šviesa, atspindžiu, keleto atspindžių užsiklojimu. Staiga supranti: tai, viskas. Tai visas pasaulis, tarsi sustingęs vienai akimirkai, perrėžtas nebūties rėžtuku, kad pamatytum ir kad jis toks išliktų. Iš šių būsenų iškyla tekstai. Kartais išsyk. Kartais bandant prisiminti ir įsiklausti į tą būseną ar į mylimą veidą, bandant atrasti, kokiais žodžiais būtų galima išrašyti tai, kas patirta ir kas galbūt apskritai neišrašoma. Pasaulio sutelktumo, skaidrumo įspūdis gali kilti ir skaitant. Visumą gali sutalpinti vienas eilėraštis – tada įeini į jį vienoks, o išeini kitoks.
       Šis šviesos įspindžio, šviesos srauto motyvas man labai aiškiai susietas su žodžio, kalbos patyrimu. Sakyčiau, tai tas pats samurajaus kalavijo ašmens švytėjimas, mirties nuojauta. Būsena, nusakytina kaip nesatis (o gal – angeliškas amortality) tarp dviejų širdies dūžių – kai pajunti, kad vienas baigėsi, o kitas dar neprasidėjo. Manau, kiekvienas rašantysis savaip šitai jaučia. Gal jos, tos būsenos, prisišaukia mus, ir tampame ištikti poetinės eilutės ar vaizdinio. Galbūt net ne mumyse, o pačioje pasaulio sąrangoje glūdi kažkas, akimirkai įtraukiantis ir atskleidžiantis visumą – siaubingą ir kartu džiaugsmingą, ir tokią neįmanomą išsakyti.

       – Pirmojo Jūsų poezijos rinkinio pavadinimas – „Nusigiedriję žodžiai“. Šeštojo – „Pilkosios eilės“. Tai kokios spalvos Jūsų eilėraščiai?

       Pilkos. Purvino sidabro spalvos. Galėčiau apie ją daug pasakoti. Mėnesienos atspindžio vandeny spalva, šiek tiek raibuliuojanti, šiek tiek švytinti. Naktinės Vilnelės spalva. Ašmenų spalva. Aštri pilkuma. Neapibūdinama, kaip ir pati poezija.
       Dar viena man svarbi spalva – iš pajūrio, ją parinkau „Versto“ viršeliui. Tai dangaus mėlynės pažadinta parudavusių smilgų spalva, trumpai regima tik dideliuose smilgynuose liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, – išblukintas saulės raudonis. Panašios spalvos yra pora Algimanto Švėgždos paveikslų su svogūnais.

       – Jūs kilęs iš pajūrio, tačiau skaitydama Jūsų poeziją neaptikau labai daug jūros ženklų. O gal tik jų neatpažinau? Kad ir grįžimo į namus motyvas – man jis pasirodė labiau žemiškas ar tiksliau – žemaitiškas nei pajūrinis.

       – Esu jūros žmogus, ir pajūris – mano mėgstamiausia erdvė. Mėgstu būti prie jūros. Klausytis jūros. Bet eilėraščiuose jos iš tiesų likę ne itin daug, tik tam tikros užuominos. Kad ir smėlis – visas mano poezijos smėlis yra iš pajūrio. Man nėra kitokio smėlio.
       Atpažįstamesnio eilėraščiuose esama miesto, ypač – Vilniaus. Turbūt tekstuose pažymėti visi šio miesto taškai, kur gyventa, mylėta, patirta.
       O grįžimas... Poezijoje grįžtu į amžiną atilsį senelių namus Žemaitijoje, prie Gegrėnų. Į tuos namus, kurių beveik neturėjau – tik vaikystėje. Kur kalvos, ežerai, trobos. Tų namų nebelikę nė ženklo. Mintis nelyg vidinės regos paukštis sukasi virš gimto krašto trobesių. Sangrįžos sukinys. Pralaimėta palaima.
       Beje, kraštovaizdis man visada buvo labai svarbus – net suvokiant jį kaip savo paties susikuriamą vaizdą. Vienas didžiausią malonumą man teikiančių užsiėmimų – stebėti kraštovaizdį. Eiti, išeiti, kad pamatytum – ne tik gamtą, bet ir miestą. Beveik be žmonių. Stogus. Vandens lopinėlį. Medį. Man būtinas vaizdumas. Ir kuriant reikalingas, kad ir nelabai ryškus, bet vis dėlto apčiuopiamas vaizdinys. Jo energija turinti plūsti ir iš teksto.

       – Norėčiau grįžti prie naujausios Jūsų eilėraščių rinktinės, arba parinktinės, kaip pristatoma pačioje knygoje „Verstas“. Kaip atsirado ši knyga?

       – Idėja sudaryti poezijos rinktinę kilo ne man, o šios knygos leidėjui Tomui S. Butkui. Atsitiktinai, bet, matyt, neišvengiamai, prieš metus susitikome architektų konferencijoje, kur skaičiau pranešimą. Tomas priėjo prie manęs per kavos pertrauką ir pasiūlė leisti rinktinę. Kadangi ši mintis ir man pačiam jau tarsi buvo keliskart sukirbėjusi, tik apmąstyti jos geriau dar nebuvau prisiruošęs, daug nesvarstęs sutikau. Sutikimas yra įsipareigojimas, tad tenka imtis darbo.
       Pati knyga klostėsi ir sluoksniavosi kaip visiškai nauja ir, net sakyčiau, nelabai man artima. Tekstus parinkau iš visų savo rinkinių – nuo pačių pirmųjų, tačiau dėl prabėgusio laiko žvelgiau į juos jau nebe parašiusio, o negailestingo skaitytojo, jau žinančio rašiusiojo silpnybes, akimis. Klausimas, kuris visą laiką nedavė ramybės, – kokiais tekstais gali pasitikėti ir kokie – pasitiki tavim.
       Atrinkdamas neturėjau jokio išankstinio sumanymo, tačiau jis radosi savaime – pajutau tarsi rankose laikau naują knygą, tokią, kokios norėčiau šiuo metu. Tiesa, dalis man labai brangių eilėraščių liko senuose rinkiniuose. Nesvarbu, kada eilėraščiai buvo parašyti, skaičiau juos iš dabar ir galvojau, ką ir kaip jais sakau, ką norėčiau pasakyti. Bemąstant susiklostė tam tikra seka, dalys, bet jei tai daryčiau antrąkart, parinktinė, kartu ir poezijos reikšmės būtų jau visai kitokios.

       – O pavadinimas?

       – „Verstas“ – nuo žodžio „išverstas“, kuris man siejasi su daugeliu dalykų, ypač su kūno išvertimu. Išversti savo kūną tarsi nudiriant odą – tokia man yra poezija. Vėliau atsirado papildomos konotacijos – kad ir tekstų nepaliaujamo vertimo į gimtąją kalbą, taip pat kalbos ir gyvenimo prievartos.

       – Kiek šioje knygoje yra naujų eilėraščių?

       – Nedaug. Kai kurie tiesiog neskelbti. Šiuo metu eilių rašymas prislopęs – parašau keletą per metus.
       Naujausias eilėraštis vadinasi „Filosofija“, jis skirtas Arvydui Šliogeriui ir įdėtas kaip atskiras, neįrištas, 715 skaitmeniu pažymėtas knygos puslapis (iš viso rinktinę sudaro 224 puslapiai – V. P. ). Su leidėju galvojome apie knygos užsklandą, apie kitas tekstų bei prasmių parinkimo galimybes ir tai įtvirtinome menamu knygos puslapiu.

       – Šiuo metu daug rašote apie filosofiją, kultūrologiją. Ar šios neišsemia kūrybinės energijos?

       Poetinis ir mokslinis ar politologinių komentarų rašymas nelygintini. Nepajėgiu suderinti ir kaitalioti, kaip galbūt norėčiau, mąstymo ir rašymo tonacijų. Poetinei kūrybai reikalingas ypatingas susikaupimas ir tam tikras gyvenimo būdas. Nuo mokslinio rašymo pereiti prie poetinio – reikia daug laiko ir pastangų, taip pat ir kalbos malonės. Šiuo metu taip gyventi neturiu galimybių, todėl ir eilių randasi mažai. Vengiu gyvenimiškos sumaišties, persimaišymo, sunaikinančių grynumo jauseną: jei esi poetas, turi gyventi eilėraščiui būtino poeto gyvenimą.
       Be to, bėgant laikui, gyvenimas nuzulina, atšipina pojūčius bei „nervų galūnes“. Poezijai reikalingi įvairiausi skustuvėliai – regos, klausos ir lytėjimo. Pojūčiai nebėra tokie aštrūs. Ašmenys šimpa. Švytėjimas blėsta. Jį, matyt, galima sugrąžinti, ir kartkartėm pajuntu galintis tai padaryti. Tačiau tam reikia laiko, kurio nėra, įsisukus į kitų darbų rūpesčius. Ganėtinai kvaila, bet neretai atrodo, kad iš jų jau nebegali pabėgti. Iš pradžių manai, kad kada tik panorėjęs galėsi peržengti visas ribas ir bet kada pasitraukti, bet...
       Mano poetinio reikšmingumo – kalbant ironiškai – viršūnė turbūt buvo 1991 m. pasirodžiusi Valentino Sventicko monografinė studija „Keturi portretai“, kur jis išskyrė mūsų kartą ir mane kaip vieną iš keturių ryškių jos atstovų. Nuo to laiko aš vis labiau traukiausi nuo poetinės kūrybos. Dabar man sunku save pristatyti kaip poetą, nes tikrai nedirbu tiek, kiek reikėtų, kad galėčiau žodį „poetas“ vartoti laisvai ir ramia sąžine. Nors gal tai tiesiog išsiugdytos nuostatos nesitapatinti su jokiais apibūdinimais pasekmė.

       – Kaip dabar pats prisistatytumėte?

       – Dirbantis humanitarinių mokslų daktaru.

       – A. A. Jonynas knygoje „Verstas“ rašo apie Jūsų poeziją: „Savo estetika, santykiu su kalba Vytauto Rubavičiaus kūryba neabejotinai, nors gal ir nepastebimai nuolat veikė ir tebeveikia ne vien vėliau atėjusių poetinių kartų, bet turbūt ir visos dabartinės lietuvių poezijos tendencijas“. O Jūs pats jaučiate daręs (darantis) tokią įtaką lietuvių poezijai?


       – Žinoma, ačiū už tokius gražius žodžius, bet veikiausiai jie per skambūs. Apskritai man sunku atsakyti į šį klausimą, nes pats niekada neskaičiau kitų poetų kūrybos, sąmoningai ieškodamas panašumų ar savo poveikio pėdsakų. Vis dėlto galbūt kažkokie dalykai – sąmoningai ar ne – pereina iš tekstų į tekstus kaip žodinės pajautų ar kalbinių nušvitimų formos, nugula įvairiais lygmenimis: nuo idėjų iki metaforų.
       Kartais pajunti su skaitomų knygų autoriais turįs tam tikrų bendrumų, pajunti, kad esi artimas, kad yra sakinių, žodžių junginių, kurie galėtų būti ir tavo parašyti. Tokių dalykų esu patyręs, bet nedrįsčiau teigti, kad esu kaip nors paveikęs kitus poetus.

       – Ar domitės šiuolaikine lietuvių literatūra? Kokius autorius, knygas išskirtumėte?

       – Stengiuos, kiek užtenka laiko, kiek turiu galimybių. Mano akimis, kalbant apie lietuvių literatūrą ir su ja susijusius procesus, pirmiausia reikia atskirti poeziją ir prozą, nes poezijai ir kurti, ir skaityti reikia vienokio nusiteikimo, o prozai – kitokio. Jei klaustumėte apie pastarąją, atsakyčiau, kad pagal patirtą įspūdį nepralenktomis prozos knygomis liko Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ ir Broniaus Radzevičiaus „Priešaušrio vieškeliai“.
       Šiuo metu, manau, stipresnė yra moterų, kad ir Vandos Juknaitės, Renatos Šerelytės, Jolitos Skablauskaitės, dar kelių kitų kūryba. Kartais pagalvoju, koks mūsų jaunesnės kartos romanistas įstengtų „susiimti“ su Jurgos Ivanauskaitės „Tibeto trilogija“, kodėl buvo nutylėtas išskirtiniu literatūros įvykiu turėjęs tapti įstabus Violetos Šoblinskaitės romanas „Vilkų marti“. Keista, bet vyrų rašymui būdingas šioks toks infantilizmo prieskonis: moku, galiu, padarysiu. Ir labai greitai. Moterys šio pavojaus lyg ir išvengia, jų tekstai sodresni, rimtesni, atsakingesni, jaučiamos kūrimo, o ne greito darymo pastangos. Kita vertus, išleista ir palyginti daug prasto moteriško rašymo, tokių tekstų be prozos: pasiimi, skaitai – tekstas yra, o prozos jame nėra, tik pribarstyta beskonio ekshibicionizmo, neįgyvendintų norų, troškimų, dar šiek tik ironijos, ir viskas.
       Nors sakoma, kad mene neturi matytis darbo, bet pats meno kūrinys vis dėlto yra darbo įgyvendinant sumanymą rezultatas. Sumanymas, jo apimtis, užmojis – man labai svarbu. Ypač prozoje – sumanymas palaiko gerą prozos kūrinį. Romanas man visada siejasi su didžiu sumanymu, konstrukcija, kalbos tonacijų derme. Geriausių šiuolaikinių rašytojų (kuriems priskirčiau, pavyzdžiui, Harukį Murakamį, Thomasą Pynchoną, Mario Vargasą Llosą) knygos – stambios, gerai sumanytos, parašytos meistriškai suvaldytu žodžiu, įdomios skaityti ir pateikiančios nepaprastai daug ir įvairios informacijos. Jei romano herojus dirba konkretų darbą, tai geras prozininkas taip įsigyvena į profesijos subtilybes, kad skaitytojas manys jį ilgus metus taip pat pradirbus šį darbą. Rašytojas, pasakojantis apie tam tikrą istorinį laikotarpį, išstudijuos jį iki smulkiausių detalių – apie geopolitinę padėtį, kas valgyta, gerta, kokios cigaretės rūkytos ir pan. Kaip tik taip ir mėgo daryti amžinatilsį Jurgis Kunčinas – puikus lietuvių kūrėjas, žinojęs, kiek kuriais metais kainavo cigaretės ar kavos puodelis kavinėje. Tačiau išsamioms studijoms reikia pastangų ir laiko. O dauguma mūsų rašytojų tokioms studijoms šiuo metu nei laiko, nei turbūt noro neturi ir nueina lengviausiu keliu – tiesiog rašo pasitelkę fantaziją ir ja pasitikėdami.
       Lietuvių literatūrai nemažą įtaką daro ir įsigalėjęs tarptautinis rašymo stilius, kurį pavadinčiau rašymu skiautiniais: vienas kitas puslapis, viena kita numanoma istorija, ir pakaks – toliau visą darbą atliks ir knygą daigstyti pabaigs pats skaitytojas. Svarbu pridėti ant viršelio žinomo autoriaus pavardę, pasirinkti garsią leidyklą ir parduoti produktą. Nors labai priekaištauti negalima, nes toks ir yra prozos gyvenimas – ją reikia parduoti. Nebent galima klausti, kiek autorius turi jėgos parašyti savo ir parduoti savo, o ne tik sudurstyti tekstą pagal užsakymą bei rinkos paklausą. Tačiau tai padaryti iš tiesų sunku, kai leidėjai gundo pinigais, šlove ir populiarumu. Kūrėjui, išgirdusiam pelningą pasiūlymą parašyti greitai, turbūt belieka atsidusti ir pamiršti apie penkerių metų darbo reikalaujantį romano sumanymą... Anksčiau norėjosi ar reikėjo atsispirti vieniems dalykams, dabar – kitiems. Knygos staiga pasidarė prekės ir mes mokomi su jomis elgtis kaip su prekėmis. Daug skaudžiau, kad ir pats žmogus tapo preke – nuo vardo iki gebėjimų ir fantazijos apraiškų.

       – Prieš dešimt metų Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Jūsų recenzijų, straipsnių, esė, skirtų literatūrai, rinkinį „Neįvardijamos laisvės ženklas“. Ar galima tikėtis naujos Vytauto Rubavičiaus – literatūros kritikos, eseistikos – knygos?
       – Per šį dešimtmetį esu prirašęs nemažai tekstų, iš kurių būtų galima sudaryti net kelias įvairaus pobūdžio knygas – eseistinę, kultūrologinę, literatūrologinę ar politologinę. Tačiau kol kas neprisiruošiu atsidėti sudarinėjimo darbui. Gali būti, jog širdies kertelėje viliuosi netikėtai prieisiant kokį žmogų, paskatinsiantį šitai padaryti.
Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1