Marcelijus Martinaitis, šešeriais metais jaunesnis už Justiną Marcinkevičių ir panašaus amžiaus debiutavęs (plg. 1955 ir 1962), turėjo vaikystę, kaip ir Just. Marcinkevičius, savo turiniu ir prasme archajiškesnę, daug labiau nuo civilizacijos nutolusią nei bet kas iš ankstyvesnės kartos poetų, menininkų, taip pat nei dauguma jų bendraamžių. Kalbant apie Just. Marcinkevičių, šita aplinkybė nebuvo pabrėžta. O ją akcentuoti būtina.
       M. Martinaičio vaikystė prabėgo be knygų, kaip, prisiminkime, apie save kalbėjo ir Justinas: „Visai mažas būdamas, namuose matydavau tiktai didžiausia šventenybe laikomą maldaknygę, kalendorių, rečiau – laikraštį, nes žmonės vos kūrėsi, spaudė litą prie lito, tad pinigo knygai neištekdavo“. Man pačiam, rašančiam apie juos, kantičkų mokslą iš to laiko sunkiausia įsivaizduoti. Nematyta, negirdėta. Tai gūdžiame užkampyje Justino augta! Taigi darsyk atsiverskime jo „Dienoraštį be datų“:
       „Tėvas sako, kad per vieną žiemą aš išmokau visas kantičkas ir „Graudžius verksmus“. Dabar mes vesdavom pasikeisdami – vieną posmą tėvas, kitą – aš. Skaityti dar nemokėjau, o ir iki mokyklos dar buvo toli“1.
       Toliau pasakojama apie siaubus sapnuose, rutuliojamus vaizduotės pagal giesmių siužetus: pro akis tekančias kančių ir kraujo upes, baisius barzdotus vyrus, su pasimėgavimu, iš lėto jį patį kankinančius – nupjaunančius koją, replėmis ausį nuplėšiančius… (p. 125).
       Nepaprastai panašūs (tik nebe vaizduotėje, o tikrovėje!) patyrimai teko iš paskos ėjusiam jaunesniam M. Martinaičiui. Karo, o ypač pokario metai: „Kokios baisios buvo tos vežimų naktys mūsų mažažemių kaimuos: bėgimas dar neprabudus, prožektorių šviesų artėjimas, spaudimasis griovyje prie žemės… To žiaurumo, aklumo negaliu nei suprasti, nei pateisinti, nes buvo nežinoma – už ką. Jie visi buvo kalti, kaip lygiai ir nekalti. Aš bijojau čia likti, naktį užmigti, rytą pabusti, beldimo į langą, susišaudymo, kraujuotų marškinių, nepažįstamų žmonių šnekinimo, jų meilumo, dovanojamų daiktų, perdegusios naminės tvaiko… Pradėjo ėsti utėlės, smukti trobesiai, visur mėtėsi svetimų žmonių daiktai: pradėta vogti išvežtųjų sodybose“.
       Ir kaip H. Boscho drobėse – žmonių gyvenimo negandai turi stichinių padarinių, arba gal ir atvirkščiai: „Vieną dieną užskrido baisybė skėrių, nuėdė augalus. Čia pat stipo, ir laukai šlamėjo nukloti jų sparnais. Raudonom akim, drabstydamas seiles, slankiojo pasiutęs vilkas, jam pasirodžius, net saulė, rodos, aptemdavo, lyg pildantis kokiai pranašystei“.
       Tas giesmės „maro, karo ir bado“ laikas kaip slogutis turėjo traumuoti vaiko psichiką. Ag, vieno žodžio gana apsakyti, į ką suzmeko prigimtinės galios: „užaušau“. „Iš pradžių bijodavau to mokymosi, aritmetikos uždavinių, skaitymo, išblyškusio, visad pikto džiovininko mokytojo Serbentų mokykloje, kuris per delną kirsdavo liniuote arba klupdydavo ant žirnių. Išstypau pokario badmečiu, pasidariau nerangus, pergąsdintas, kažkaip užaušau viduj ir iki dešimties niekaip negalėjau išmokti ne tik skaičiuoti, bet ir skaityti bei rašyti“.
       Atrodo, lyg laikrodžio rodyklę kas būtų atsukęs tolybėn atgal – į balanos gadynę. „Tėvai sakydavo, jog esu „be pomieties“, ir valandas versdavo „daraktoriškai“, kaip juos kažkada mokė, skiemenuoti: by-ba-bu-bė… Nieko nesuprasdavau iki užkimimo rėkdamas skiemenis, o mokytojas grasindavo liniuote nieko nepaaiškindamas“2.
       Kada pagaliau įveiktas sunkus užaušimo slenkstis, dar visa mokyklos dienų aplinka beveik nerodė jokių naujų laikų žymių. Net stebuklingi knygų vaizdiniai pasiekdavo ne tiek iš knygų ir per knygas, atsitiktinai nutveriamas, suskaitytas, be pradžios ir pabaigos, o labiau – kartu su giesmėmis ir litanijomis – iš žmonių lūpų. Keisto, dvilypio vaikystės pasaulio prisiminimas: „malonūs, kilnūs ar išdidūs rašytojų veidai knygose“, kurie vis dar kažkuo guosdavo, dvasią pakylėdavo, kai „viskas atrodydavo prarasta, juoda, beviltiška“. Įsižiūrėdamas į juos, perpiešinėdamas patyręs „gražiausią, paslaptingiausią vienatvę, kurios dabar niekur nerandu“3.
       O išganingąjį vienatvės pojūtį dengė kitas prasismelkiantis į sąmonę supratimas, kurį, savaime suprantama, sugebės suformuluoti tiktai žymiai vėliau: kad kartu su atsitiktinai užklystančiomis literatūros nuotrupomis užčiuopta galimybė suprasti savo tautą, patyrus „žodžio skaistybę, persmelkiančią viską, ką matau, girdžiu ir jaučiu“.
       Taip prasideda kelias į žodžio karalystę:
       „Tik dabar man aišku, kaip tada literatūra skverbėsi į slapčiausius pagalvojimus, vaiko baimę, tą keistą laukimą prie vakarėjančio mūsų trobos lango. Dabar toks įspūdis, jog tom akimirkom buvau suaugęs ir supratau, ką dabar suprantu. Pradėjęs studijuoti literatūrą, netikėtai aptikau, kad man žinoma nemažai poezijos klasikos: ji man buvo labiau žodinė, o ne rašytinė. Tai visai kitas jos pavidalas: į atmintį ją įdainavo mažaraščiai mano krašto žmonės, mokėję daugiau eiliuotų tekstų nei šiandieniniai lituanistai“4.
       Suaugusio žmogaus patirtis vaiko metais – paradoksalaus istorinio laiko liudijimas. Iš čia galime atsekti būsimąsias vaizduotės keistenybes. O vėliau dėsningai savimonės raidoje centrine taps heidegerinė patybės, galėjimo būti savimi, problema („Kukučio baladės“).
       Pirmoji pasaulėvaizdžio harmonizavimo pastanga krypo į viršlaikinę būseną, pasiekiamą medituojant. Meditacinį nusiteikimą M. Martinaitis linkęs laikyti lietuvių žemdirbiškosios pasaulėjautos pačia esme. Iš liaudies skulptūrų stebėjimo išmąstyta tokia išvada: „Kaip koks smūtkelis lietuje ir vėjuje mūsų žmogus galėdavo prabūti metų metus nesunykdamas, nesusmukdamas“. Na turi jis ir iš savo asmeninės patirties nemažiau pavyzdžių rūpintojėliškai tautos sielai įrodyti. Galiausiai pagrindiniu įrodymu tampa jo paties savistaba: „Imdamasis svarbesnio darbo, turiu „išnykti“, kad niekas manęs ir aš nieko nematyčiau“. Ir priduria: „Tai, atrodo, būsiu paveldėjęs ir gal kūrybai pritaikęs iš tų žmonių, kurie sugebėdavo sėdėti, rymoti, žiūrėti tarsi į nieką, atsiverdami dalykams, kurių nematyti ir negirdėti“5.
       Įsidėmėkime prasitarimą: „ir gal kūrybai pritaikęs“. Medituojamąjį, rūpintojėlišką visos dvasios topą – poetas prisipažįsta – savo kūryboje jaučiasi kryptingai modeliavęs.
       Jau pirmąsyk, išbandant „vienatvės kalbą“, lyrinei išpažinčiai tinkamą, susirūpinta, ne kaip gyventi ir gyvenimu džiaugtis, o atvirkščiai, – kaip užbėgti gyvenimui už akių. „Numirti aš dar neišmokau“, – eilutė iš eilėraščio „Sausis“. Rinkinyje „Saulės grąža“ (1969) beveik vyraujanti būsena – būtis nesant, nedalyvaujant, pačiam liekant bevardžiu:Taip likti be vardo, save čia užmiršti
tarp tų, ką bevardžiai per žemę keliauja…
     
(„O tu padaryk, kad aš būčiau bevardis“)
 
Tikriausiai jau miręs, bet dar tebestovi
įpratęs būt gyvu žmogus prie savųjų namų…
     
(„Rimtis“)
 
Tas nebuvimo jausmas – be minčių galvoti,
kalbėt be lūpų ir tylėt – balsu.
     
(„Saulės grąža“)


       Nuasmeninanti, gal tiksliau – savo patybę paneigianti būsena. Meditacija, radusi tylią santarvę su kitais, žemėje rymojusiais, pamažu apgyvendino poeto lyriką martinaitiškomis, keistomis, prie šeimos, bendruomenės nepritampančiomis arba tiesiog atstumtomis būtybėmis, kaip tos kuprelės, „kurių gailisi žemėj“ ir iš kurių vieną pats sau išsirinko brolelis, „kad ir jo pagailėtų kas nors“ („Kuprelė“). Arba kaip Žuvelis, už parduotą žuvį pirkęs velveto kepurę ir kai uždainavęs – „pačiam net graudu pasidarė / ir baisiai pagailo savęs, / dainuojančio šitaip gražiai“ („Žuvelis žvejys“).
       Karnavališka personažų eisena, kurioje – kvailutė Onulė, kvaiša Juza, Severiutė, trečiojo – nebylio – sesuo, boružė katafalke, palydima dvylikos raitelių, dvylikos raudotojų ir pan. Sukrypusios žmogiškos būtybės ir gyviai – iš vaiko atmintyje įstrigusių karo ir pokario įspūdžių. Juk M. Martinaičio prisiminimai, išsipasakojimai – idealiausias komentaras jo eilėraščiams.
       Vis dėlto M. Martinaičio poezijos ryškaus kitoniškumo buvo ir kitos šaknys. Literatūrinės. Vidinę atsparą prieš oficialiai formuojamą literatūros sampratą jam, kaip ir daugeliui anuometinės kartos kūrėjų, teikė slapta platinama išeivijos poezija. Visų pirma K. Bradūno, bet taip pat ir intelektualiojo A. Nykos-Niliūno, epiškesniojo J. Meko.
       Naujoji, slaptomis įgyta patirtis turėjo būti neįprasta ir sukrečianti. Daiktų tikrovę, kurios paviršiuje laikytis nereikalingas joks šiuolaikinis kompasas, išeivijos poezijoje jau atstojo tuštuma, vadinama praradimu. Taip poezija išauga iš properšų, atsiveriančių į netektį, tylą, nebūtį. A. Nykos-Niliūno „Balandžio vigilija“ (1957) laikytina ryškiausia nebūties sąmonės demonstracija, kur abstrakcijos gauna vizualinį akivaizdumą, o, atvirkščiai, vaizduojami daiktai yra praradę įprastines savybes ir proporcijas.
       Iš išeivijos gautos modernybės pamokos M. Martinaičiui galėjo padėti suvokti patį save, tą iš vaikystės išsineštą dvasinį sąstingį, padėjo išvaduoti vaizduotę. Tačiau vis dėlto išeitasis poezijos pradžiamokslis iškilo kaip sunkiai įveikiamas barjeras. Lūžis buvęs skausmingas, trukęs kelerius metus, kol „pradėjau jausti tikrą poezijos skonį, jos kvapus, girdėti žodžius kontekstuose, tarsi kažin kieno apšviestose erdvėse“. Bet ir labai vaisingas: „Ėmiau suvokti, kad galiu rašyti, kad man paklūsta intonacijos, ritmas, žodžiai, vaizdiniai“6.
       Senų įgūdžių ir naujo mąstymo sankirtoje pasiektas tikro laisvėjimo pagreitis. M. Martinaitis netikėtai ėmė stebinti didele atsinaujinimo potencija.
       Poetas, nors ir kaip viliojamas modernybės pagundų, negalėjo neprisipažinti, kad jis tvirtai laikosi gimtosios kalbos lizde ir kad jame jauku. O natūralios kalbos daugiaplanė prasmės sklaida, kaip pripažįsta modernioji kalbotyra, teikia didžiausią atvirumo galimybę. Pasak A. J. Greimo, tai reiškia suvokti, kad „gyventi nuolatiniame metaforos pavojuje yra normali padėtis, „žmogaus būvio“ neišvengiama sąlyga“7.
       M. Martinaičio eilėraštis gauna gyvybę sulydydamas skirtingus stilius, rašytinės, litanijų, kalbos archaiką praskaidrindamas šnekamosios sintaksės netvarka, šiuolaikinio galvojimo vingį išskleisdamas kalbos prigimtine vivingrybe. Metafora tada – properša į kalbos sielą:Karų ir marų, Vakarų,
Prūsijos tu gaisrų…
Europos laukuose vienoji, –
balta avele tu durnoji
     
(„Tu mano žemdirbe dvasia“)


       O! jaučiame – kiek smagumo rašyti tokias eiles:Kokios tai šventos dienos
gražų gegužės mėnesį, –
gandre, gandreli, gandrasai,
įbridęs dangaus vandeny.
     
(„Kokios tai gražios dienos“)


       Natūrali kalbos aplinka, kuriai nestokojama ir profesionalaus filologinio dėmesio, poetui Lietuvoje teikė visai kitas galimybes nei išeivijoje – svetimkalbėje intelektualinėje apsuptyje. Savaimingai neatsinaujinančios kalbos formos svetur greičiau pasiduoda tiesioginiam protavimo poveikiui, ir nebėra kam į tai skausmingai reaguoti. Kaip ta plakatiška K. Bradūno eilutė, kurią su baigiamaisiais akcentais citavo H. Nagys mūsų jau cituotame straipsnyje: „Žemės valgymu prisiekiu šventą neapykantą“. M. Martinaičio poezijoje tokia priesaika neįmanoma.
       M. Martinaitį gąsdino ir slapta traukė – kaip galynėjimosi objektas, arba, stačiokiškai kalbant, paskutinis mados žodis, – Algimanto Mackaus neornamentuota kalba. Gražių jausmų kalbos antipodas. A. Nykos-Niliūno nebūties estetikos racionalesnė (?) precizija. Panašumo ir skirtingumo lyginant su M. Martinaičiu riba įsigilinus nesunkiai nubrėžiama. Pacituokime A. Mackų:Aš dar negreitai nebūsiu,
Aš dar negreitai apkursiu.
     
(„Lietuva“, „Jo yra žemė“)


       Išeivijos kritikė pacitavo šitas eilutes kaip tipišką „neornamentuotos“ kalbos pavyzdį, kurioje „per daug neiginių, jausmas įteigiamas jį neigiant. Jauti poeto baimę ką nors iškilmingai deklaruoti. Du teiginiai „dar būsiu“ ir „dar girdėsiu“ pakeičiami dvigubais neiginiais. Prasmė ta pati, bet eilutės negrakščios“8.
       Frazės negrakštumas M. Martinaičiui būtų sunkiai pakenčiamas.
       A. Mackaus „Jureko“ baigmėje sakinys tiesiog prokrustiškai apdorojamas:Nėra kad tykiai plauktų Nemunėlis…
Yra kad Jurekui tebūtų žalia ir sidabras…


       Su intelektiniu kalbos prievartavimu nieko bendro neturi naujų sintaksinių, intonacinių formų paieškos neišmėgintuose kalbos sluoksniuose.
       Tendencija, pasak M. Martinaičio, pastebima abiejose Atlanto pusėse. Intonacinio kalbos atnaujinimo galimybių ieškoti tautosakoje, mažiau disciplinuotoje, proziškesnėje jos formoje – raudose. „Apskritai raudų žanro šifruotė yra giliai „įsodinta“ vieno tarpsnio mūsų poetų kūryboje: Liūnė Sutema, J. Degutytė, Just. Marcinkevičius, pagaliau A. Mackus“9. Neišskiria iš jų tarpo nė savęs, į raudas buvo taip pat „įnikęs“.
       Tačiau tai jau nebevedė metaforos link.
       M. Martinaičio tolesnis kelias – tai pasitraukimo nuo žemės į miesto ir kultūros zoną, to pasitraukimo nuostolių ir traumų apmąstymas. Tiksliau, cituojant poetą, to sapno apmąstymas. Atsisakius visų paveldėjimo ir pastovumo ryšių: „Tačiau tam „maiše“ kartais sapnuoji baisius įvykius, pasaulio griūtį, nuo kurios slepiesi nesančios tėviškės namuose: rūsy, ant aukšto, šiauduos… Taip viskas tikroviška ir siurrealistiškai košmariška“10.
       Košmariško siurrealizmo blyksnis – „Kukučio baladės“ (1977, 1986). Baladės turėjo sukrečiamą galią, kuriai veltui bandė priešintis prie realių mastelių ir įtikinamų proporcijų pripratęs sveikas protas.Kai dirbau žemei dangų,
o jūrai dugną dėjau.
<…>
per Vokietijos gaisrą,
po Blinstrubiškės ąžuolu
mane pakorė.

O kai mane pakorė,
tuoj atėjau į protą:
atsižadėjau žemės,
dangaus ir Lietuvos,
dangaus ir Lietuvos.


       Antroji baladės pusė siekia surealinti psichologinę situaciją ir sąlyginai ramesniu tonu užbaigti:Tveriu sau žemės dangų,
ramus sau gulinėju
po Blinstrubiškės ąžuolu –
senelis prieglaudoj.

Anoj pasaulio pusėj
žuvis varau į vandenis
ir suprantu, ko niekaip
suprasti negaliu.


       Baladė pavadinta „Kaip Kukutis protą atgavo“.
       Ar susitaikyti su pasaulinėje sumaištyje aukštyn kojomis apverstu gyvenimu reiškia atgauti sveiką nuovoką? Ar jos teikiama ramybė ne graudžiai iliuzorinė? Ir kokia pagaliau prasmė įprastinių kasdieninių darbų, kada – „Ir dangun nuėjo žemė“ (eilėraščio pavadinimas)?
       „Kukučio balades“ išmaitino karo ir pokario kruvinas dangaus pašvaistes lydėjęs „sodybų tuštėjimo metas“. Paskutiniai jo saulėlydžiai, nušvietę gimtų namų kapą, buvo atnešę iki šiol nepatirtą sukrėtimą: „Mane supo gryna, atvira erdvė, pilna dangaus“. Saulėlydžiai pravėrė kosmoso mastelį: „Visiškai vienas kosminėj nakties tyloj klausiausi pasmerkto sodo ošimo“11.
       Į „Kukučio balades“ perkelta kosminės nakties tyla, į sąmonę sminganti klausimais: „Ar dar gali ką nors, ar gali ką nors perskaitytos knygos, tavo protas, eilėraščiai?“12 „Kukučio baladės“ – tai tragika ir groteskas. Net pirmųjų eilėraščių pavadinimai pirmiausia pabrėžia tragiškąjį akcentą: „Pasaulinis skausmas Kukučio nutrauktoj kojoj“, „Bergždžia Kukučio duona“, „Kukučio rauda po dangum“, „Ir dangun nuėjo žemė“.
       Nepabrėžiant tragiškosios pasaulio sumaišties, kurią tekste žymi dažnos sumaišytos nuorodos į Europos žemėlapį, nepajausime ir nejaukumo, stingdančio vidinio šalčio, persmelkusio Kukučio esybę ir jo gyvenimą.Iš medinio ramento šerdies
plinta kažkas japoniškai,
angliškai,
vokiškai…
Tas šaltas, baisus, negyvas
smelkias į valgį,
į drabužius,
į vandenį,
gręžias kiaurai į žemę –
lyg apnuodydamas.
     
(„Pasaulinis skausmas Kukučio nutrauktoj kojoj“)


       Sumaišties ir netekties sunkumui groteskinės formos impulsą ir pavyzdį davė pasakos bei sakmės. Skaitomos iš naujai išleisto kaimynystėje gyvenusio M. Davainio-Silvestraičio rinkinio, jos atgamino daug ką poeto vaikystėje girdėta iš žmonių. Taip pat, kaip pabrėžiama, „kiek kraupoką žmonių kalbėjimo atmosferą“. Tokiai atmosferai reikšmės turėję vardai, neįprastai kaip pasakose sukonkretinantys fantastinius įvykius, vietovių pavadinimai, ypač tapę patikimais terminiais riboženkliais. „Čia konkretinamos net stebuklinės pasakos. Prisimenu, bijodavau pavardžių, kai kurių sodybų artumo, miškelių pavadinimų: Parštakai, Degsnelės, Kavautrakis (kartais – Kalautrakis)“13.
       Sakmėse ir pasakose gąsdinama vaiduokliais, velniais, nevengiant pasikėsinimo ir į žmogaus kūną – per aukštinį mėtomos kūno dalys pasakoje „Baimės nepažįstąs jaunuolis“. Kita vertus, melų pasakoms būdinga nežabota ekscentrika, žaidžianti ir žmogaus gyvybe, ir fantastikos kibirkštį įžiebianti kasdienėse situacijose. Visa tai galėtume prisiminti stebėdamiesi, kaip Kukutis važiuodamas greitai „pametė savo rankas“, „ieškodamas rankų, pametė kojas“, „akis ir tas išbarstė“ („Kukutis važiuoja greitai“) ar kaip Kukutis pats save pragėrė – tik už dvidešimt dolerių („pragėrė botagą, ratus / ir kumelę“. // Po to, kai jau nieko neliko, / už tuos pačius dolerius / dar pragėrė Raseinius, / Jurbarko vieškelį, / varnas kapinių medžiuos“, – „Kukutis – pasaulinei parodai“).
       Liaudies priežodyje kukutis turi embleminės niekingumo reikšmės. Tad natūralu juo pasinaudoti – retkarčiais – sarkastinės ironijos tikslu („Kukučio pamokslas kiaulėms“) ir, dažniau pejoratyvinį atspalvį nutrynus, teigti neskrupulingai tiesmuką bičiulystę su plunksnos broliais – Vytautu Blože ar latviais Peteriu Brūveriu ir Knutu Skujenieku.
       O galiausiai tokia gausybe įgaliojimų apdovanojamas personažas taip išsikėtoja, jog nebeįmanoma juo manipuliuoti, jį už nosies tampyti. Kukutis – tai patybės problema. Galėjimo būti savimi problema, XX amžiuje taip įsiskaudėjusi filosofijai. „Eksperimente“ skaitome: „ir ko jis nedarė / kad pasidarytų toks, / koks jau savaime yra“. O atvirkščiai – „Kukučio galybėje“: „Ir šitaip gyvena Kukutis, / pilnas Kukučio, / ir žino Kukutis, / kad tikrai gyvena Kukutis, / kad pats iš savęs / sau pačiam / yra gyvas“. Tada jau reikia išsirinkti iš daugelio Kukučių vieną („Daug Kukučių ir vienas“). Ir ne vieną vienintelį, o tik jau paskutinį baigia Kukutis gyvenimą („Kukutis, baigdamas paskutinį gyvenimą“). Ir ne vieną kartą tenka su juo atsisveikinti ir laidoti. Netikėtai ir žaismingai grakštus A. Mackaus prisilietimo atbalsis:Niekada nepriprasiu nebūti!
Kad mirdamas nuo savęs nepabėgčiau –
     
(„Kukučio testamentas“)


       Kukučiavimas neišvengiamai vertė paneigti jausmą kaip poezijos normą. Eksploatuojant jausmą, įmanoma parodyti tiktai virtuoziškai ištobulintą žaidimo meną. Tuo atžvilgiu buvo reikšmingas rinkinys „Atmintys“ (1986, 1995). M. Martinaitis žaidžia rašytinės tautosakos – albumų poezijos duotu pavyzdžiu. Lėkšti vaikiškai pompastiški įrašai albumuose turi ypatingo negrabumo, bet ne tiek sąmoningo perdėjimo, kiek bežadžio drovumo, už kurio poetas įžvelgia nerealizuotą tikro jausmo galimybę, šiandien užpildomą savavališkais nuotaikos įspūdžiais.
       Paskutinių metų M. Martinaičio kūryboje glaudžiai susipina modernybė ir istorija. Autoriaus balsą nustelbia Kukutį pakeitę intriguojantys personažai – įtarus, blaiviai kritiškas K. B. ar saugumo agentas Pliugžma. Meninio ir nemeninio požiūrio priešpriešą trupina pabrėžtinai teikiama pirmenybė šnekamosios kalbos intonacijoms. Kartu su jomis laisvėja poetinė forma, stiprėja polinkis į toninę eilėdarą, baltąsias eiles.
       Tiktai apyrečiai vėl prisimenama kaimo tematika tampa pačiam sau kūrybiniu iššūkiu, naujų kelių žvalgyba. Ypač dėmesį patraukia palyginti netrumpa poema „Šienapjūtė“. Tai dviejų senyvų žemaičių, atsidūrusių kartu su poetu autobusų stotelėje, pokalbis ir išsipasakojimai, kaimiškos istorijos. Poetas šitame jų pokalbyje dalyvauja kaip apkalbamas asmuo, apibūdinamas kaip prašalaitis, rašto žmogus, išsiskiriantis išore („barzdukas“), kuriuos visus apskritai tiedu pašnekovai pasmerkia kaip veltėdžius vienintelių tikrų darbo rankų – žemdirbių – atžvilgiu. O kartu poetas, kaip paaiškinama poemos pradžioje, klausosi tų žemaičių pokalbių per savo skaitomą tekstą – R. Frosto poemą „Į šiaurę nuo Bostono“ („North of Boston“).
       Autorius šiek tiek perdeda, kad amerikiečių poeto teksto yra likę ir pačioje poemoje: „…viską nurašiau iš eilės, neišskirdamas, kur yra R. Frosto tekstas, kur kaimiečių žodžiai ir kur mano paties mintys“. Tačiau poemos architektonika – dialogo organiškas kaitaliojimas su pasakojimu – tipiškai frostiškas, kituose M. Martinaičio kūriniuose niekur su tokiu užmoju ir taip sumaniai neplėtojamas. R. Frosto giedras tolstojiškas žvilgsnis „Šienapjūtėje“ prasišviečia pro kaimiškų istorijų nuogą realizmą, kuriam perteikti nors ir pašykštima žemaičių tarmės, bet užtat atsilyginama gyvos šnekos su rusicizmais fraze.
       Lokalinio etninio ir tautosakinio podirvio kūrinys (Pilkalnio pseudomitologema poemoje) atsiveria šiuolaikinės pasaulinės poezijos akiračiui. Galima patikėti: tautosakinės pasaulėjautos kūryba turi ateities perspektyvą.

 
       1 M a r c i n k e v i č i u s  J .  Raštai. – T. V. Proza. – Vilnius: Vaga, 1983.
       2 M a r t i n a i t i s   M .  Prilenktas prie savo gyvenimo. Kalbino ir kalbėjosi V. Daujotytė. – Vilnius: Vyturys, 1998. – P. 12–14.
       3 Ten pat. – P. 73–74.
       4 Ten pat. – P. 75.
       5 Ten pat. – P. 34–35.
       6 M a r t i n a i t i s   M .  Lietuviškos utopijos. – Vilnius: Tyto alba, 2003. – P. 121.
       7 G r e i m a s  A .   J .  Semiotika. Darbų rinktinė. – Vilnius: Mintis, 1989. – P. 82.
       8 G r a ž y t ė - M a z i l i a u s k i e n ė  I .  Algimantas Mackus // Lietuvių egzodo literatūra. 1945–1990 / Red. K. Bradūnas ir R. Šilbajoris. – Čikaga: Literatūros institutas, 1992. – P. 621.
       9 M a r t i n a i t i s   M .  Lietuviškos utopijos. – P. 33.
       10 M a r t i n a i t i s   M .  Prilenktas prie savo gyvenimo. – P. 52.
       11 Ten pat. – P. 16–17.
       12 Ten pat. – P. 18.
       13 M a r t i n a i t i s   M .  Vasarų sakmės // Aš išdainavau visas daineles. I / Sudarė D. Krištopaitė. – Vilnius: Vaga, 1985. – P. 376.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1