9

Šuo perbėga skersai sceną gilumoje

       FOJERBACHAS. Papasakosiu jums, kaip aš čia atėjau. Mes juk jau laukiame daugiau nei valandą, ir lauksime dar ilgiau. Man buvo septyneri. Aš buvau ganėtinai vienišas vaikas. Prisimenu save vieną šaltą sekmadienio popietę, atėjusį su teta į šaulių namus, ne, ne tam, kad pašaudyčiau, nes to aš nemėgau. Visi berniukai juk trokšta šaudyti, nori nukreipti į ką nors revolverį ir pykštelėti! Aš, aš niekad to nenorėjau! Tuose šaulių namuose kartais būdavo vaidinamas teatras, tai būdavo gastrolės, ir tą sekmadienio popietę buvo rodomas vaikiškas spektaklis. Aš buvau sukrėstas, buvau sužavėtas, sklido žydra, paslaptinga šviesa; staiga pasirodė figūra, ji buvo labai didelė ir visa auksinė – aš pavydėjau visiems, kurie ten, viršuje, vaikštinėjo šen ir ten ir kalbėjo, ir juokėsi, o vienas netgi galėjo skraidyti ore pirmyn ir atgal! Aš paklausiau tetos, kuri buvo nupirkus man bilietą: o kiekgi reiktų sumokėti, kad galėtum būti ten viršuje ir kalbėti, ir skraidyti? Ji nusijuokė ir pasakė: nieko, nieko, mažasis kvailiuk, kainuoja tik žiūrėjimas. Aš tuo nepatikėjau. Ji, aišku, neturi tiek daug pinigų, galvojau. Ji buvo jauna siuvėja, viena iš tų netekėjusių tetų, kurios sekmadieniais pasiima mažuosius savo sūnėnus ir su jais eina į pramogų vietas, kad suteiktų jiems džiaugsmo. Tai yra jų gyvenimas, kito jos neturi. Galbūt jūsų vaikystėje tokių tetų jau visai ir nebebuvo, tų mielų, kuklių ir kartais įnoringų būtybių, kurios savo sąžiningomis kojomis ėjo joms lemtu keliu ir per savo gyvenimą niekad nesitikėjo, kad kas nors atsigręš joms įkandin ir jas maloniai nužvelgs. Taip, nuo tada aš tapau aktorium, ir už tai sumokėjau visu savo gyvenimu. Na, o jūs?
       ASISTENTAS. Per autostopą.
       FOJERBACHAS. Kaip tai suprasti?
       ASISTENTAS. Taip, per autostopą. Stovėjau prie greitkelio ir norėjau nutranzuoti į Pietų Prancūziją. Čia vienas sustojo ir paėmė mane, jis pasirodė esąs teatro intendantas.
       FOJERBACHAS. Aha. Štai kaip.
       ASISTENTAS. Aš tada net nežinojau, kas tai yra – intendantas.
       FOJERBACHAS. Taip, jam jūs, aišku, patikote? Aha! Jūs juk ir vien išoriškai patrauklus jaunuolis. Kartais to pakanka. Šiaip ar taip, tik kurį laiką.

Iš už kulisų energingai įeina jauna moteris, sustoja, apsidairo, tarsi kažko ieškotų,
ir vėl pradingsta



       10

       FOJERBACHAS. Tai buvo tragiška mano gyvenimo klaida, kad aš tikėjau, jog teatre negalioja normalaus gyvenimo apribojimai ir suvaržymai, kad esą galima ryškiausiai, ekstremaliausiai atverti viską, kaip sakoma, visą egzistenciją. Tačiau būtent teatre tai juk reiškia: laikytis disciplinos, išsiugdyti discipliną! Privalai bet kokiu atveju būti patikimiausias žmogus, antraip uždanga tuoj pat turi nusileisti.
       ASISTENTAS. Be abejo.
       FOJERBACHAS. Aš žinau įvairiausių pavyzdžių, kai taip nutikdavo. Atsimenu atvejį su rožiniu „Henrike Ketvirtajame“.

Aukšta, ant medinės užtvaros nupiešta figūra, rėmusi portalą, staiga susvyruoja ir nukrinta visai greta Fojerbacho ant grindų. Jauna moteris neapdairiai ją stumtelėjo iš kitos pusės

       FOJERBACHAS (paniškai pašokęs, šaukia moteriai). Ko jums čia reikia?
       MOTERIS (abejingai). Aš atgabenau šunį.
       ASISTENTAS. Kurgi? Kurgi jis yra?
       MOTERIS Šiuo momentu... nežinau. Aš ir pati nežinau, kur patekau.
       FOJERBACHAS (įgeldamas). Scenoje, maloningoji ponia!
       MOTERIS. Ačiū. Bet čia viskas taip bjauriai atrodo.
       ASISTENTAS. Kurgi tas jūsų šuo?
       MOTERIS. Tai aš juk jį atsivedžiau. Bet jis dingo. Aš jį tik kartą paleidau. Jis kažkur ten uostinėjo. Aš ir netikiu, kad jums gali reikėti to šuns. Jo niekam negali prireikti. Man taip pat. Aš išgirdau iš vieno kolegos, kad jūs ieškote šuns. Jis mane visą laiką tik erzino.
       FOJERBACHAS (įgeldamas, Asistentui). Ir ką jis turi mokėti, tam savo vaidmeny?
       ASISTENTAS. Nieko! Visiškai nieko!
       MOTERIS. Tada jis, ko gero, būtų pats tas. Jis apskritai nieko nesugeba.
       ASISTENTAS. Iš jo reikia tik vieno: jis privalo būti kantrus. Jis bus nešiojamas. Kažkas jį vieno epizodo metu perneš per sceną ir įmes į šiukšlių statinę.
       MOTERIS. Taip. Tiek jis turbūt sugebės. Gyvulys man vien tik nelaimes nešė. Pirmiausia taksi. Mano keleiviai nuolat skųsdavosi, kadangi jis dvokia, ypač lietingu oru.
       FOJERBACHAS. Aš irgi būčiau skundęsis.
       MOTERIS. Dabar aš nebeturiu taksi, šiaip ar taip.
       ASISTENTAS (šaukia). Suraskite gi pagaliau tą šunį!

Scenos darbininkai, kurie tuo metu sugrįžo ir toliau ardo dekoracijas, nekreipia į jį dėmesio

       FOJERBACHAS. Žvėrims ne vieta scenoje.
       MOTERIS. Taip. Ne.
       FOJERBACHAS. Žvėrims vieta cirke. Štai iščeža elegantiška dama į maniežą, ir pusė tuzino šunų strykteli jai iš po sijono... tik įsivaizduokite tai! Iškrypimas! (Isteriškas juokas)
       MOTERIS. Aš to neišmanau.
       ASISTENTAS (scenos darbininkams). Pažiūrėkite gi pagaliau užkulisiuose, ar dar kur! (Niekas nekreipia į jį dėmesio. Galiausiai jis pats nubėga užkulisių link, dingsta tarp kulisų, užgriozdintų baldais)
       FOJERBACHAS (nuskuba iš paskos, toliau jam kalbėdamas). Prisimenu atsitikimą su rožiniu „Henrike Ketvirtajame“... (Dabar abu pradingę, tik iš tolo neaiškiai tebesigirdi Fojerbacho kalbėjimas) Princas tada stovėjo prie mirštančio tėvo lovos ir leido tarp pirštų rožinį. Gražumėlis! Ir štai jis paėjėjo į priekį, prie rampos, ir tada ėmė spragsėti nykščiu ir smiliumi rožinio perlus į publiką. Taip! Tai buvo režisieriaus idėja, kurios jis užsispyręs laikėsi. Aktorius tai darė pakankamai ilgai, kol galiausiai, o kaip kitaip galėjo būti, kažkas iš publikos šūktelėjo: liaukis! O kai kurie iš publikos pratrūko iš to kvatoti.
       MOTERIS (netikėtai palikta viena, lyg norėdama įtikinti save). Aš esu Ilona Angermajer. Vieniša. Gyvenu Konrado gatvėje numeris 64. Jau seniai. Aštuoniolika metų. Su šunimi, taip jau išėjo. Išsiskyrusi. Kartą jau esu galvojusi pasiskelbti laikraštyje „Alio, partneri“. (Pastebi numestus Fojerbacho batus, tvarkingai juos pastato. Tada staigiu judesiu pabando pakelti kulisų dalį, kurią įeidama buvo nugriovusi, ta triokšteldama nulūžta. Išsigandusi apžiūrinėja nuolaužą savo rankoje: tai pasirodo esanti nupiešta didelė vyro galva. Užklupta šiuo momentu staiga vėl į sceną įsiveržusio Asistento, paskui kurį seka nesiliaujantis kalbėti Fojerbachas, skubriai slepia fanerinę galvą už nugaros)
       FOJERBACHAS. ...Tada princas Henrikas liovėsi spragsėjęs, pažvelgė žemyn į tamsią publikos ertmę ir ėmė šaukti: jūs kiaulės! kiaulės jūs! jūs pasišlykštėtinos kiaulės! Ir taip nesiliovė šaukęs. Čia teko nuleisti uždangą. (Sutrikęs žvelgia į Moterį, kuri keista poza sėdi ant kėdės paslėpusi fanerinę galvą už nugaros po švarkeliu)
       ASISTENTAS. Kas tai buvo? Tikriausiai Kinskis.
       FOJERBACHAS. Šiaip jau didingo aktoriaus pavardės neminėsiu. Genialus talentas ir katastrofiška disciplinos stoka! Viena vertus, publika reikalauja įdomių aktorių, išskirtinių asmenybių, o ir režisierius, jei jis ambicingas, trokšta jas išnaudoti, kad jo spektaklis būtų ypatingas. (Labai susijaudinęs, kone šaukdamas) Bet tai nieko nepadeda! Nieko nepadeda! Darbas reikalauja griežtos disciplinos! Kai kam atrodo, kad jis gali to nepaisyti, taip pat ir tam, kad pasirodytų įdomus, įdomesnis, nei iš tiesų yra. Aš nešneku apie pamišėlius, aš kalbu apie disciplinos nebuvimą.

Tyla. Fojerbachas bando gestais ir
judesiais demonstruoti savo disciplinuotumą

       FOJERBACHAS. Norėčiau jūsų kai ko paklausti, tik šitą klausimą norėčiau užduoti tyliai, dėl mikrofonų, kurių tikriausiai pasiklauso, ypač jums atsakant. Kas dar buvo kviečiamas mano vaidmeniui?
       ASISTENTAS. To aš nežinau.
       FOJERBACHAS. Jūs juk nuolatos esate pono Letau aplinkoj, ir juk savaime suprantama, kad apie tai buvo kalbama, ir buvo svarstymų, kurie jus pasiekė, bent jau kaip gandai.
       ASISTENTAS. Aš juk jums sakau, kad nieko apie tai nežinau.
       FOJERBACHAS. Gerai! Tvarka! Aš nepykstu ant jūsų, man tai atrodo korektiška, netgi simpatiška, kad jūs elgiatės lojaliai, aš tam pritariu! Bet... kodėl jūs mirkčiojat?
       ASISTENTAS. Aš?
       FOJERBACHAS. Ak, taip, atleiskite, dabar matau, jums čia toks mažas nervinis tikas kairėje akyje. Lig šiol nepastebėjau, buvau per toli, o šviesa salėje taip pat kiek blankoka. Dabar, iš arti, staiga pamaniau, kad jūs man mirkčiojat! (Juokiasi) Menkutis defektas... muselė aky...

Tyla

       FOJERBACHAS. Tymas? Amžinas jaunuolis. Tuščias. Be skausmo. Kolvaisas? Virtuozas, išoriškai. Bilhagenas? Talentingas, taip, bet jis švepluoja. Šnėbergas? Proto artistas. Rynas proto artistas, ir taip toliau. Yra tik vienas vienintelis...
       ASISTENTAS. Fojerbachas.
       FOJERBACHAS. Nemėgstu jūsų primityvių sąmojų. Tikitės prajuokinti. Kiurksote bufete su trečiaeiliais charakteriniais aktoriais ir laukiat, kad nuo jūsų pastabų pratrūktų kurtinamu kvatojimu. Bet čia niekas nesijuokia. Didis aktorius, kurį aš turiu omeny, yra miręs. Jis pražudė save alkoholiu. Galima būtų sakyti, kad jo charakteris nebuvo priaugęs jo genijui. Jo genijus buvo per didelis. Tokių aktorių kaip jis daugiau nebėra. Ekshibicionistai, ekscentrikai, artistai, kurie, kaip dabar sakoma, „išstato“ savo vaidmenis. Faktiškai jie demonstruoja tik savo tuščias personas.
       ASISTENTAS. Gerai! Bet antras pagal genialumą yra Fojerbachas.
       FOJERBACHAS. Jūs vis dar manęs nesuprantate, bet aš kalbėsiu toliau ir jūs manęs nesutrikdysit. Kas mane nuo menininkų, kuriuos jau paminėjau, skiria – šiaip ar taip, aš juos laikau menininkais! – yra tai, kad aš turiu VIZIJĄ ir priimu ją su kuo didžiausiu nuolankumu. Aš paklūstu. (Jis žemai nusilenkia, sustingsta šia poza)

Tuo metu Moteriai pavyksta atsikratyti atlūžusia galva


       11

       FOJERBACHAS (nusižeminęs, Moteriai, kuri sutrikusi baugščiai sėdi ant kėdės). Kas gi tas Fojerbachas? Kas esu aš? Aš esu niekas. Aš nulis. Aš esu nulinis žmogus. Vakar kažkas mane užkalbino, kai parfumerijoje pirkausi barsuko šerių skutimosi šepetėlį – šiuo požiūriu aš esu senamadiškas, negaliu pakęsti tų įmantrybių, to pernelyg greit gatavo, visų tų tirpių produktų, tų aerozolių. Laba diena, pone Fojerbachai. Jūs čia man? Aš tikrai užmiršau savo pavardę, tai yra aš jos neužmiršau, bet tiesiog ji man nebesisiejo su mano asmeniu. Ir turiu pasakyti, labai nudžiugau dėl to.
       ASISTENTAS. Tai praktiška. „Mano pavardė Kiškis...“ (Juokiasi)
       FOJERBACHAS. Šaipykitės! Niekinkite mane! Manęs tai neveikia, jei jūs iš manęs šaipotės ar šaiposi kas kitas... arba netgi publika, kas apskritai aktoriui jau yra blogiausia. Jam tai sukelia šypseną. Jis juokias. Jis kvatoja pilna gerkle. Jie jį apspjaudo, o jis tuo džiaugias! Jam rūpi tik tai, kad yra žmonių, kuriuos niekina dar labiau už jį. Jis norėtų būti tasai, kurį labiausiai niekina.
       ASISTENTAS. Kas tas „jis“?
       FOJERBACHAS. Jis sėdi stoty ir rankioja nutekamajam griovy išmestas supuvusias alyvuoges, kad susikištų jas į burną. Jis nesibjauri, o ne! Čia pasirodo išdidūs, elegantiški karininkai, buvę draugai nuspiria jį šalin: ko čia dar reikia tam purvinam žydui! Jie jo neatpažino. Jis džiaugias dėl to. Jie mindo jį kojomis, tai jo triumfas! Nes paukščiai jį supranta, žuvys klausosi jo. Ir tigras, pamiršęs savo plėšrius nagus, tupi jam prie šono.
       ASISTENTAS. Kas „jis“?
       FOJERBACHAS (išsitraukia iš kišenės degtukų dėžutę ir mesteli ją į orą). Tik pažiūrėkite, šen! Mažas, margas, šokčiojantis daikčiukas!.. Ak, nukrito... (Pakelia degtukų dėžutę) Degtukų dėžutė, kurią aš atsitiktinai turėjau kišenėje, atsitiktinai. Aš nerūkau. Pažiūrėkite, ji tuščia, ji lengvutė. Aš mestelėsiu ją dar kartą į viršų. (Dar kartą išmeta į orą degtukų dėžutę: dabar ji žemyn nebenukrenta) Cara sofa, sesule! Venga! Venga! Ji skrenda! Ji kyla! (Jis pasileidžia scenoje ratu, žiūri viršun į dangų) Ji nebegrįš! Ji skrenda!
       ASISTENTAS. Geras triukas! Neblogai!
       FOJERBACHAS. Štai – dabar antra! Šen, šen! Venite qui! Mano plunksnų kamuoliukai! Čionai, mano delnai, mano rankos, tūpkite, tai šakos! Šen, klausykit manęs! Klausykit, ką jums sakau!

Staiga pasigirsta šnaresys ir plevenimas, didelis paukščių pulkas, šimtai paukščių apspinta Fojerbachą, kuris stovi palaimingai šypsodamasis išskėstomis rankomis. Moteris suklumpa ant kelių, rodo ištiesta ranka
į stebuklą. Taip sustingusi ji nesujuda
iki scenos pabaigos

       ASISTENTAS (bėga prie rampos). Liaukitės! Liaukitės! Tuojau pat baikite!

Paukščiai apspinta ir jį, jis gūžiasi
ir dengiasi rankomis galvą norėdamas
apsiginti

       ASISTENTAS. Šalin! Šalin! Šalin!
       FOJERBACHAS. Venite! Aš noriu šnekėtis su jumis, bjaurūs, mažučiai, mieli Dievo padarėliai, mano broliai, mano seserys. Aš trokštu jums pasakyti, kur glūdi tikroji palaima. Tada pasirodo rūstybės pilnas brolis vartų sargybinis ir klausia mūsų: Chi isiete voi? E nnoi diremo: Noi siamo due de vostri frati, e cholui dirà: voi non dite vero, anzi siete due ribaldi che andante inghannando il mondo et rubando le limosine de' poveri, andante via! E non ci apprira, e ffaràcci istare di fuori alle neve et all' aqua, cchollo fredde e ccholla farne, infine alla notte, allora, se nnoi tante ingiurie e tanta crudeltà e ttanti cchiommiati sosterremo pazientemente sanza turbazioni e sanza mormorazione di lui, e penseremo umilemente e charitativamente che quello portinaio veracemente ci chonoscha, e cche Dio il faccia parlare cchontra nnoi: o Fratelli ucelli, ivi é perfetta letizia... E sse nnoi, pur chostretti dalla farne e dallo freddo e dalla notte, piu picchieremo e chiameremo e pregheremo per l'amore di Dio con grande pianto che cci apra e mettaci pur dentro, quelli piu ischandelazzato dirà: Costori sono ghaglioffi importuni, io gli pagherò bene chom' elli sono deghni, e uscirà fuori chan uno bastone nocchieruto, e piglieràcci per lo cappucio e getterącci in terra e in volgerącci nella neve e batterącci a nnodo a nnodo chon quello bastone; se noi tutte questo chose sosterremo pazientemente e cchon allegrezza, pensando le pene di Cristo benedetto le quali noi dobbiamo sostenere per suo amore: o fratelli, mie sorelle, iscrivi che in questro é perfetta letizia. Tad giedokite, jūs mielieji, giedokite garbei to, kuris jus sukūrė.

Paukščiai čirškėdami išplasnoja.
Moteris pakyla ir vėl atsisėda ant kėdės kaip anksčiau


       12

       FOJERBACHAS (vis dar susigūžusiam pritūpusiam Asistentui). Antai jūs tupite susigūžęs. Kas gi jums nutiko?
       ASISTENTAS (atsitiesia, grįžta į savo vietą). Nieko, o kas?
       FOJERBACHAS. Tai senoji italų kalba! Bet aš jos visiškai nesuprantu, aš niekad jos nesimokiau! Paslaptis tokia: kaip tik teksto visiškai ir nereikia mokytis! Viskas savaime ateina į galvą! Tekstą mokytis: kaupimo procesas, mechaniškas. Smegenys.
       ASISTENTAS. Jūs šnekate apie teatrą, ar apie ką jūs šnekate?
       FOJERBACHAS. Jūs nepasitikit manim.

Ilga atkakli tyla. Galiausiai Fojerbachas prabyla pusbalsiu

       FOJERBACHAS. Galimas daiktas, visa tai buvo kiek pernelyg spekuliatyvu, jūs atleiskit. Mes jau taip ilgai laukiam. Kalbama, kalbama ir štai nuklystama, kur nuneša mintys, ir staiga visa tai tampa taip pompaaastiška. Verčiau man reikėjo nusipirkti vakarinį laikraštį ir įsitaisyti su juo kur kampe, kad niekam netrukdyčiau, ir skaityti laikraštį, kol čia esu. Kol mane pašauks! Bet juk jūs matėte paukščių pulką?
       ASISTENTAS. Ne. (Moteriai) O jūs, ponia Angermajer?
       MOTERIS (mosteli ranka). Aš juk tik laukiu. Aš tik sėdžiu čia ir laukiu.
       ASISTENTAS. Taip, ir, ir?
       MOTERIS. Aš juk tik laukiu, aš nenorėčiau kištis.
       FOJERBACHAS. Kikilis. Mėlynoji zylė. Kryžiasnapis. Šelmeninė kregždė ir langinė kregždė. Varna. Krankliai. Didįjį margąjį genį. Kielė. Čiurlį. Kuosos. Tilviką. Karetaitę. Varnėnai. Kolibriai, daug kolibrių, apspitusių mane. Pempę. Kukutį. Žvirblį. Didžiąją zylę. Šarką. Alpinės kuosos. Suopį. Slankas. Dailuuutį dagilį. Didįjį baublį. Juodgalvę sniegeną. Strazdus. Taip?
       ASISTENTAS. Nieko nemačiau.
       FOJERBACHAS. Prakaitas srūva visu mano veidu! Prieikit arčiau, tik pažvelkit! Nusikamavau iki išsekimo, vien dėl jūsų! Tik pagalvokite apie tai! Vien dėl jūsų!
       ASISTENTAS. Dėkui.
       FOJERBACHAS. Ką tai reiškia – „dėkui“? Jūs tai sakote su ironija? Aš girdžiu, kaip jūs sakote: Dėkui! Jaunuoli! Žvaigždės gausdamos suka apie jus ratu, ar jūs to nejaučiat? Kodėl nepakylate ir neiškeliate į viršų rankų?
       ASISTENTAS. Tai buvo originalus Fojerbachas, ar ne?
       FOJERBACHAS. Aš tai s u v a i d i n a u !
       ASISTENTAS (pasalom, palūkėjęs). Ak! Ir iš kokios tai pjesės?
       FOJERBACHAS. Tai aš vaidinau Ulme.
       ASISTENTAS. Ulme? Taip?
       FOJERBACHAS. Taip, Ulme, vadovaujant profesoriui Boimleriui.
       ASISTENTAS. Niekad nesu girdėjęs.
       FOJERBACHAS. Labai išsilavinęs, malonus žmogus! Labai įsijaučiantis, nuovokus direktorius!
       ASISTENTAS. Keista. O kaip vadinosi pjesė?
       FOJERBACHAS. Betgi liaukitės taip elgęsis, liaukitės taip elgęsis!
       ASISTENTAS. Aš šiek tiek pažįstu Ulmo teatrą. Ten nėra direkcijoj jokio profesoriaus Boimlerio.
       FOJERBACHAS. „Šiek tiek“ – šitų žodžių nenoriu girdėti! Tai ištižę žodžiai! Pee-ervargę žodžiai!
       ASISTENTAS. Boimlerio nėra.
       FOJERBACHAS. Jis – didi, iškili asmenybė, neprilygstama ugdant aktorių! Ateidavo kolegos – ir ne vien damos, kaip jūs, ko gero, pamanėte, kai aš jums sakau, – jie jam bučiuodavo rankas ir netgi kojas! Ir buvo už ką! Man jis, pavyzdžiui, pasakė: jūs esat labai talentingas aktorius, Fojerbachai, tačiau, kad pasiektumėt iš tiesų nepaprasto, privalote priimti savo asmenybės kondicijas, tai reiškia – kas gi ta mano kondicija? Tai reiškia, kad aš paleidau į darbą – ir, beje, be jokio išankstinio pranešimo – Kelno teatro priešgaisrinę įrangą. Tai reiškia, kad durininkas, kuris juk mane seniausiai pažinojo ir pro kurį kasdien praeidavau, nieko apie tai nežinojo. Gaisrininkas taip pat! Ir jis nebuvo informuotas. Tai reiškia – nebuvo jokio gaisro pavojaus! Nebuvo nei liepsnos, nei dūmų, bet vanduo vis kilo ir kilo gražioje prieblandoje, degė tik avarinė lemputė. Ji juk turi degti. Vanduo kilo ir kilo, iš pradžių žiūrovų salėje, o paskui ir ant scenos. To aš ir norėjau pasiekti, ir profesorius Boimleris absoliučiai suprato mano pastangas.
       ASISTENTAS. Kas gi buvo tas profesorius Boimleris?
       FOJERBACHAS (užsispyrusiai). Bet aš juk ką tik sakiau! Mes labai intensyviai dirbome kartu, dėjom daug pastangų, galima būtų sakyti, metų metus! Su jokiu kitu pacientu jis... aš neturiu omeny pacientų... aš pasakiau „pacientu“? Ištrinkite tai, labai prašau! Aš neparuošiau žodžio. Jis išsprūdo. Nors kaip menininkas aš esu žodžių dirbėjas – bet čia ne tai! Aš turėjau galvoj kitą žodį, aš ieškau jo visomis savo dvasios išgalėmis. (Užsikerta, neranda žodžio)
       ASISTENTAS. Aš suprantu.
       FOJERBACHAS (visai išsekęs). Prašau, atleiskite man.

Ilga tyla


       13

       FOJERBACHAS. Ko gero, jūs tai jau žinojote. Tikriausiai ne nuo pat pradžių, ne – žinoma, ne. Kai sugrįžau ir atlikau tą mažą improvizaciją su kėde, tada jūs, nors ir buvot priblokštas, nesutrikote. Mano virtuoziškumas jus pribloškė! Jūs to nesitikėjote. Sėdėjot čia po įtemptos, gali juk būt, netgi kankinančios repeticijos ir privalėjote laukti, jūs, kaip ir aš, ir aš jūsų visai nedominau. Šiuo požiūriu neturiu jokių iliuzijų. Aš jus įdėmiai stebėjau. Šiaip ar taip, man labai greitai pavyko sužadinti jūsų susidomėjimą, jūs žiūrėjote ir klausėtės manęs labai dėmesingai, galimas daiktas, su mintimi, kad viena ar kita, kas jums pasirodė patrauklu, išsaugosit atminty ir įkomponuosite į savo būsimą spektaklį. Sutrikęs, nustebęs jūs tapote tik tada, kai papasakojau tą istoriją su laiptais. Ne, aš neturėjau jos pasakoti, aš nieku būdu neturėjau jos pasakoti! Parodžiau savo silpnąją vietą, kurios dabartinėje situacijoje jokiomis aplinkybėmis neturėčiau atskleisti. Kai jūs norėjote išeiti, pone Asistente, taip norėjote išeiti, kad praneštumėt ponui Letau, jog aš esu nepatikimas žmogus, kad aš, žodžiu, septynerius metus praleidau gydykloje ir esu tik dabar paleistas. Ar ne tiesa? Tačiau man pavyko jus sulaikyti, ir mes vėl grįžom prie pokalbio, prie įdomaus pasikeitimo mintimis. Aš turiu vaistą, kuris yra naujai išrastas ir tik neseniai imtas vartoti. Jis slopina psichinį nestabilumą, šis vaistas mane subalansuoja. Jūs suprantate? Tai lemiamas dalykas.
       ASISTENTAS. Aš jus suprantu. Taip.

Šuva vėl išnyra, nasruose nešdamasis negyvą paukštį

       MOTERIS (šaukia). Antai kur jis!

Išsigąsta savo pačios skardaus balso ir, nenorėdama sutrukdyti toliau kalbančiam Fojerbachui, eina kiek sugebėdama tyliau ir atsargiau per visą sceną prie šuns,
bandydama jį prisivilioti, ir pilna baimės, kad jis vėl pabėgs, galiausiai sučiumpa jį. Išima paukštį jam iš nasrų, švysteli šalin

       Šalin nuo paukščio!
       FOJERBACHAS. Arba negeras įtarimas jums kilo tik tada, kai aš neapgalvotai papasakojau vien tam, kad jus užimčiau, – kaip aš ėmiau iš krepšio duonos kepalą, kaip to reikalavo iš manęs režisierius, ir mečiau jį į savo partnerį, valstybės veikėją, žinoma, nepataikydamas, ir kad tada nesilioviau laidęs toliau, iš pradžių kitų kepalų, paskui krepšio, kėdės, visų daiktų, kurie buvo ant scenos tarp tų menkaverčių dekoracijų, kurias ponas Miuleris-Kleinas buvo sugalvojęs ir sumeistravęs toms gastrolėms. Ir tas susijaudinimas! Ir aš mačiau abu ponus, kurie stovėjo gatvėje su baltais chalatais, ne tokius, kaip režisieriaus padėjėjas, kuris juk irgi būna su chalatu, tačiau ne b a l t u! Jis dėvi, jums tai žinoma, juodą, kad nebūtų pastebimas spektaklio metu. Baltieji chalatai, kurie pasirodė tarpduryje, man reiškė absoliučią pasirodymo pabaigą. Aš jums tai pasakojau ir, be to, savo įpratimu kiek pagražindamas, kad manęs įdėmiau klausytumėt ir šiaip nepaspruktumėt. Juk aš turėjau be paliovos kalbėti, kad manęs scenoje nepaliktumėte visiškai vieno, juk kalbėti man buvo kone gyvybės reikalas.
       ASISTENTAS. Bet, atleiskite, to jūs man visai n e s a t e pasakojęs, pone Fojerbachai.
       FOJERBACHAS. Jūs tai pamiršote! Nesvarbu. Tai man netgi privalumas.
       ASISTENTAS. Ne, to jūs man n e p a s a k o j o t e!
       FOJERBACHAS (staiga sumaištingoj nevilty). Aš turiu gauti vaidmenį! Bet kokiomis aplinkybėmis! Tai man nulems viską! Viską! Jūs negalit man atsakyti tiesiog tvirtindami, jog esu nepatikimas žmogus!
       BALSAS IŠ GARSIAKALBIO. Šuo atsirado!
       ASISTENTAS (pašaipiai). Taip? Ir kurgi?
       BALSAS IŠ GARSIAKALBIO. Jis čia. Pas durininką.
       FOJERBACHAS (netekęs savitvardos, su vis didėjančia isterija). Aš girdžiu: „Pas durininką!“ Bet jis čia stovi! Čia! Čia! Čia! Čia! Čia! (Virpėdamas iš įtūžio, ištiestu pirštu rodo gyvūną, kurį Moteris išsigandusi laiko priešais save) Čia! Čia!
       ASISTENTAS. Prašau, eikite jau, ponia Angermajer.
       MOTERIS. Dėl manęs jūs jį galite veltui pasilikti.
       ASISTENTAS. Išveskite tą kiemsargį iš teatro.
       MOTERIS. Jis nekainuos jums nė pfenigo.
       ASISTENTAS. Mes jums pranešime.
       MOTERIS (Fojerbachui). Iki pasimatymo. (Tempia šunį paskui save, pradingsta už kulisų)
       ASISTENTAS. Apgailestauju, kad tas šuo jus suerzino.
       FOJERBACHAS (dygiai). Čia jūs man dar sakot! Jūs man dar sakot! Dar jūs prisidedat!
       ASISTENTAS. Aš net nežinojau, kad šuo buvo užsakytas šiam laikui, tai, matyt, režisieriaus padėjėjas patvarkė.
       FOJERBACHAS. Taip! Dar ir režisieriaus padėjėjas!
       ASISTENTAS. Aš apgailestauju, pone Fojerbachai. Kartais viskas kaip tyčia supuola.
       FOJERBACHAS. Nenukreipkit kalbos! Aš išsireikalausiu jūsų negailestingo atsakymo! Ir žiūrėkite man tuo metu tiesiai į akis! Štai taip! (Sulaiko jį scenoje)
       ASISTENTAS. Prašau, paleiskite mane!
       FOJERBACHAS. Jūs esate Asistentas, ar ne jūs? Gal jūs esate kažkas kitas? Kažkas nesantis? Niekuo dėtas?
       ASISTENTAS. Aš esu Asistentas, suprantama, taip.
       FOJERBACHAS. Aha! Jūs tai pripažįstate! Aš tai užprotokoluosiu. Ir jūs gavote užduotį. Jūs turite mane kankinti! Ir, beje, visa ši akcija yra iš viršaus minutėmis suplanuota! Jūs gavot šią užduotį iš viršaus ir su dideliu malonumu ją atliekate. Labai sumaniai, labai mikliai! Jūs replikuotojas! Jūsų žodžiai gelia! Geliantys žodžiai! Jūs privalote man gelti ir jūs geliate! Replikos! Replikos! Ir, beje, pačiu aukščiausiu pavedimu, kad TEN VIRŠUJE matytų, kaip aš į tai reaguoju! Tada klausykitės, jūs, pone Asistente, mano kančios klyksmų, šnekėkit pats kiek galima mažiau, kad nepraleistumėt kokio žodžio pro ausis! Replikos! Registruokite kiekvieną mano kančios garsą! Sumuokite vieną prie kito ir pabaigoje pateikite milžinišką sąskaitą! Per daug klyksmų, per daug klyksmų: nepatikimas žmogus! (Pamato negyvą paukštį, meiliai pakelia jį, glaudžia delnuose, atsargiai padeda į plastikinį maišelį prie savo daiktų) Aš pasakysiu jums savo nuosprendį: jūs esat liokajaus siela, paklusnus vykdytojas! Kaltas!
       ASISTENTAS. Pone Fojerbachai, aš juk neužsakiau to šuns!
       FOJERBACHAS. Replika: šuo! (Vis labiau nesitvardydamas) Pas durininką yra šuo! Taip! Tačiau aš jį matau čia, priešais save, prieš akis, tą suniurusią būtybę! Ir jis žiūri į mane savo geltonomis akimis! Taigi jis yra čia ir, pasirodo, ne čia! Taigi kiek šunų ji turi tose slaptose kišenėse po savo sijonu, ir kurgi ji juos pagal jūsų nurodymus išmėtė? Kurgi iššoks prieš mane dar vienas? Jau tyko dar vienas žiūrovų salėje? Aš jau girdžiu jį urzgiant! O ten, prieblandoj, tarp fanerinės užtvaros ir uždangos... kai ten nueisiu po pasirodymo, stvers jis man už plikos vietos po kelnių atraitais! Man teks susirišti kelnių kiškas, kad apsisaugočiau nuo tokių klastingų antpuolių, pone liokajau! O pažvelgti į viršų aš jau anaiptol nesiryšiu, ten juk jau irgi lekuoja... aštrūs dantys ir lekuojantis liežuvis, kurie manęs taip ir trokšta! Taip pat ir šuo, tas pats, kuris esą tupi pas durininką!
       ASISTENTAS. Liaukitės pagaliau, pone Fojerbachai... (Šaukia) Tuoj keturios valandos ir mano butas prapuolęs!
       FOJERBACHAS. O šita moteris... ta moteris iš liaudies... Jūs juk nemanote, kad aš tuo patikėsiu! Tai, savaime suprantama, buvo aktorė – absoliučiai savaime suprantama! Kai ji praėjo, už mano nugaros per visą sceną, ton pusėn, kad sugautų šunį – šitą vienintelį ir tikrą šunį, kurio jinai tačiau akivaizdžiai visiškai nepažinojo, kuris nebuvo jos nuosavas šuva... aš jos, beje, nemačiau einančios, nes aš juk tuo metu kalbėjausi su jumis, tačiau, tačiau aš tai jaučiau, – ji aktorė! Tai pajuntama, pone liokajau! O, kad su manimi taip elgtųsi! O, kad taip mane persekiotų! O, kokie išbandymai!
       ASISTENTAS. Negi jūs negaunate jokios socialinės pašalpos?
       FOJERBACHAS. O ką jūs čia kalbate! O, jūs taip šnekate, kad mane sunaikintumėt!
       ASISTENTAS. Ne, tai visai dalykiškas klausimas.
       FOJERBACHAS. Nemeluokite! Jūs nuo pat pradžių žinojote, kad aš turiu negauti vaidmens. Kad jūs dabar sakote „socialinė pašalpa“, – tai jus demaskuoja! Jūs iš manęs savo klausimais visą laiką tik tyčiojotės. Tai mane žeidžia! Tai skaudina! Tai žeidžia mane mirtinai!
       ASISTENTAS. Bet, pone Fojerbachai, taip juk nėra! Jūs taip baisiai jaudinatės! Jei tai nuo manęs priklausytų, aš jums neabejotinai skirčiau tą vaidmenį! Bet aš neturiu teisės spręsti, jūs tai žinot.
       FOJERBACHAS. Jūs – ne! Jūs – ne!
       ASISTENTAS. Ir aš manau, ponas Letau nuspręs jūsų naudai.
       FOJERBACHAS. Ar taip? (Išdidžiai) Taip! Jis juk mane žino! Nors ir iš ankstesnių metų, bet jis, be abejo, mane prisimins. Jis juk tikriausiai kalbėjosi su jumis apie mane?
       ASISTENTAS. Taip.
       FOJERBACHAS. Ir ką jisai sakė?
       ASISTENTAS. Jis jus labai gyrė... netgi laikė jus genialiu.
       FOJERBACHAS. Mano Osvaldą?
       ASISTENTAS. Taip, taip.
       FOJERBACHAS. Mano Don Žuaną?
       ASISTENTAS. Taip.
       FOJERBACHAS. Tą mano visai kitaip nei įprastai perteiktą Glosterį?
       ASISTENTAS. Taip. Ir jį.
       FOJERBACHAS. Ir kaipgi jūs galėjote šnekėti apie tą dangiškai žemišką „socialinę pašalpą“! Tai buvo ciniška iš jūsų pusės. Jūs juk žinot, kad man rūpi ne materialinis saugumas, ar aš išgalėsiu toliau vegetuoti, ar ne. Pinigų aš turiu! Turiu pakankamai pinigų savo kišenėse. Daugiau nei jūs esat uždirbęs per savo Asistento gyvenimą! Aš duosiu jums jų! Man jų nereikia! Aš išdalysiu juos vargšams! Imkite viską!


       14

Jis nusirengia striukę, naršo po jos kišenes, iškrenta pinigai – monetos ir banknotai. Numeta švarką šalin. Išverčia kelnių kišenes, vėl pabyra pinigai

       ASISTENTAS (staiga šaltai). Susikiškite tuoj pat tuos pinigus! Jūs darotės kaip beždžionė!
       FOJERBACHAS. Režisierius turi žinoti, kad man tai nerūpi...
       ASISTENTAS (pagaliau praradęs santūrumą ir atsainumą, šaukia). Režisierius sėdi ten, viršuje, jis svarsto, jis tūno savo senam gumbuotam krėste ir galvoja, ir valgo burokėlius, jis valgo t i k burokėlius, nieko kito, kiekvieną dieną, raudonuosius burokėlius, vien raudonuosius burokėlius iš didžiulio dubens, raudonos dėmės visą laiką ant jo marškinių ir ant stalo, ir ant režisūrinio aplanko, ir ant popierių su pastabomis, visur... tarsi kruvinas karys. Kai dubuo ištuštėja, jis šaukiasi sekretorę: kur mano raudonieji burokėliai! Nieko, išskyrus burokėlius, jis gyvena spartietiškai ir vienas, ir sako, jis ilgisi savo aktorių! Bet jis neateis, ir aš turiu čia užsikimšti ausis, nes daugiau nebeištversiu su jumis!
       FOJERBACHAS (tyliai). Mano drauge... Mano mielas drauge...
       ASISTENTAS. Taip, taip, taip.
       FOJERBACHAS (labai susijaudinęs). Aš matau švytuoklę, švysčiojančią iš vienos pusės į kitą... Aš susinaikinsiu, jeigu negausiu to vaidmens! Aš susinaikinsiu, aš užsidusinsiu po tuo plastikiniu krepšeliu. Aš bandžiausi vaidmenims Bochume, Diuseldorfe, netgi Miunsteryje! Kokie pusgalviai! Jie sakė, kad aš jiems nereikalingas. Kažkoks režisierius, neturintis jokios kompetencijos, kurio j ū s nežinote ir a š nežinau, būgnija: jam manęs nereikia. Pabandykite tai įsivaizduoti! Taip yra man atsitikę, ir ne k a r t ą, o daug kartų! Vienas iš jų man netgi pasakė: garmėk tu į pragarus, kvaily tu! Drįso pasakyti! Laužtiniuose skliausteliuose! Tokie provincijoje režisieriai. Kitados būdavo ne taip. Anksčiau būdavo kitaip elgiamasi. Kiek jau laiko mes laukiame? Mes jau nebeskaičiuojame laiko. (Trenkia savo laikrodį į kėdės atlošą) Prisimenu Hansą... Hanselį... net nežinau, ar jis dar gyvas. Bet žmonės, apie kuriuos galvojame, juk tebegyvena toliau. Aš sėdėdavau drabužinėje, prieš pasirodymą, taip pat ir po spektaklio, ir visada Hansas būdavo greta ir rūpinosi manim. Nuoširdus žmogus su vaikišku balsu... Per vieną smurto aktą jis buvo praradęs savo lytį. Taip. Kai man skaudėdavo galvą, jis masažuodavo sprandą, o kai būdavau blogos nuotaikos, atnešdavo man arbatos, ir ta proga jis pasakydavo tokį posakį... pala, kaipgi jis ten skambėjo? „Kai trūksta sveikatos, išgerkim arbatos...“ – taip jis sakydavo. Tai, žinoma, būdavo jokia arbata, ką jis man ten puodelyje patiekdavo! Taip rimtai būdavo žiūrima į aktoriaus savijautą, nes juk viskas priklausė nuo jo pasirodymo. Kai grįždavau namo, aš būdavau nykus žmogus, galėčiau tvirtinti – nykiausias žmogus visam pilkam pasauly... „Kai trūksta sveikatos... išgerkim arbatos“, Dievas mato, tai anaiptol ne sąmojingiausias posakis, ne, netgi kiek paikokas. Bet, matote, aš jį mylėjau už tai! (Dainuoja niūniuoja panosėje) Arbatos puodelis, kai trūksta sveikatos. Arbatos puodelis... Pone Asistente! Kurgi jūs dabar pradingot? Aš jūsų visai nebematau ten apačioj, toj vietoj, kur jūs lig šiol buvot. Aš jau pripratau prie to, kad jūs ten sėdit. Nejaugi pabėgote nuo manęs? Ir pasinėrėte į savo žemiškuosius reikalus!
       ASISTENTAS (iš gilumos). Jūs galite pradėti, prašom.
       FOJERBACHAS. Ak – ten, gale! Štai jūs skubate... štai jūs žvitriai šmėkščiojat tarp žiūrovų eilių! Kiškiaausis... Slaptažodis – Kiškiaausis!


       15

       ASISTENTAS (iš galinės žiūrovų eilės). Ponas Letau atėjo, prašau, jūs galite pradėti.
       FOJERBACHAS. Laba diena, pone intendante! Aš svarsčiau: kiek laiko man teks jūsų laukti? Kada jūs pasirodysite? Dans un mois, dans un an... metų laikai keičiasi, ir vis toliau, šimtmečiai griūna, taip mala laikas! Štai buvo Venecija, o antai jos nebėra. Laikas ją suėdė, aš girdėjau žiaumojimą ir grikšėjimą. Dabar štai pakabino didelę skraistę, kad paslėptų tai, kas įvykę! Tūkstantį metų aš jūsų laukiau. Tuo būdu jūs beveik tapote Dievu! Aš sveikinu jus! Menkas musiažmogis, bet vis dėlto gyva būtybė! Gaila, jūs nematėte, kaip strykčiojo paukščiai, kaip jie aplink mane plasnodami pleveno! Aš laimėsiu savo publiką kasvakarinėje dvikovoje, ir, beje, be tų triukų, kuriuos jūs abu žinote. Mes juk tąsyk buvom kartu Hanoveryje, pone intendante. Tąsyk Hanoveryje – ten nebuvo kalbos apie šunį! Neįsivaizduojama! Tai būtų suvokta kaip nepakenčiamas ir todėl neleistinas šuns trukdymas!

Tyla

       FOJERBACHAS. Aš žinau, kad jūs gerai mane prisimenat. Tai neseniai patvirtino ir jūsų Asistentas, tas simpatiškas jaunuolis, kuris neabejotinai žengs savo keliu ir vis aukštyn. Labai simpatiškas! Mes prieš jums pasirodant labai maloniai švaistėme ir eikvojome laiką. Dabar man reikia akimirkos susikaupti. Susikoncentruoti tam, kas laukia.

Tyla

       FOJERBACHAS. Be to, turiu vėl apsirengti švarką, atleiskite, kad aš taip stoviu, o švarkas guli čia dėl beveik nesuprantamų priežasčių ant grindų, o aš stoviu čia vienomis kojinėmis... tai absoliučiai netyčia. (Pakelia švarką, apsivelka jį, kruopščiai susisagsto) Aš nuo seno trokštu, kad mes dirbtumėm kartu.

Tyla

       FOJERBACHAS. Ak, man fatališkai ištrūko saga ir pasimetė. Veikiausiai pernelyg skubėjau. Štai kur ji. Aš ją pasiimu ir prisisiųsiu. Tai aš jums pažadu. Mano žmona mane juk paliko, tai jūs, be abejo, žinote, aš manau: ji mirė. Ji mirė, pražuvo... Ji gulėjo savo žydrų žydriausioje lovoje, mažas, plikas, baugštus paukštytis. Taip.

Tyla       FOJERBACHAS. Jeigu jūs nepageidaujate parodyti ko nors specialiai konkretaus, aš perskaitysiu jums monologą iš „Taso“, kurį esu du kartus gyvenime vaidinęs. (Pradeda skaityti monologą iš „Taso“, deda milžiniškas pastangas, kad vėl – kaip prieš septynerius metus – neprarastų savitvardos, nepadarytų jokios klaidos, kad išvengtų bet kokio užsikirtimo, bet kokio nukrypimo ar klaidos, kuri galėtų jį apmaudžiai sukompromituoti, galiausiai sunaikinti. Tačiau ilgai tramdytis jam nepavyksta. Jis kalba vis greičiau, vis skubočiau, painioja žodžius, sakiniai veliasi, jis loja: pamišėlio siaubo monologas)
FOJERBACHAS. „Taip, tik išeik, neatsigręžk ir eik,
kol dar neperkalbėjai, kaip geidi.“
(Atsineša kėdę, atsisėda ant kėdės)
„Aš mokaus apsimest, nes tu esi
didysis meisteris, o aš lengvai
paklusęs tavo minčiai pasiduodu.
Gyvenimas taip ir priverčia mus
atrodyt, netgi būt tokiais, kaip tie,
kuriuos verčiau norėtum išdidžiai
ir narsiai niekint. Aiškiai aš dabar
regiu visas tas rūmų prašmatnybės
intrigas! Štai Antonijus manęs
atsikratyti nori, ir nenori
parodyt, kad jisai mane išvaro.
Vaizduoja gailestingą, išmintingą,
o tai mane tik skaudžiai žeidžia ir
nejaukiai verčia jaustis; dedas man
globėju, kad pažemintų lig vaiko,
kadangi būt tarnu priverst negali.
Ir šiais veiksmais akis
                    kunigaikštienės
ir kunigaikščio kaktą jis
                               apniaukia.“
(Pertraukdamas) Taip?
„Mane derėtų tramdyt, mano jis:
juk aš esą gamtos ir taip dosniai
apdovanotas; bet, deja, kilnius
manuosius talentus niekingai lydi
ir gausios ydos – perdėtas
                                 jautrumas,
netramdoma puikybė ir niaurus,
aikštingas protas. Ir kitaip nebus,
jeigu jau toks sutvertas jis lemties;
jį lieka tik priimt, koks jis yra,
pakęsti jį, ištverti ir galbūt,
kas teiktų džiaugsmo, vieną gražią dieną
jis mus kaip nelaukta sėkmė pradžiugins;
o apskritai, koks gimęs jis esąs,
tokiam jam reikia leist gyvent ir mirti.“
(Pertraukdamas) Kaip?
„O taip, aš ją dabar gerai matau,
nelaimę savo visą! Toks jau mano
likimas, kad visi tik prieš mane
iš karto pasikeičia, prieš kitus
tvirti, patikimi, ištikimi –
su pirmu dvelktelėjimu, išsyk,
akimoju staiga kitokie tampa.“
(Pertraukdamas) Prašau?
„Argi ne vien šio vyro atvykimas
akimirksniu sudaužė mano lemtį?
Argi ne jis manosios laimės rūmus
suardė iš giliausių pamatų?
O, aš turiu tai sužinot, turiu
dar šiandien pat! Kaip visa prie manęs
aistringai glaudės, lygiai taip dabar
apleidžia visa; lygiai kaip kiekvienas
mane užgrobti troško, prisitraukt,
dabar taip lygiai atstumia ir
                                     vengia.
Ir taip dėl ko? Ir ar jis vienas supa
tą kevalą manos esybės ir
visos tos meilės, kurią aš – – –“


Ilga tyla

       FOJERBACHAS. Pasakykite gi ką nors! Prašau, man būtų labai malonu, jei išgirsčiau jūsų kritiką. Aš tiesiog geidžiu išgirsti jūsų kritiką ir, galimas daiktas, iš jos kai ko pasimokyti. Aš nesu kaip kai kurie kolegos, kurie negali pakęsti, kai kas nors jų pasirodymui prikišama ar norima pakeisti. Sakykite gi man, pone intendante!
       ASISTENTAS (iš paties galo). Įjunkite šviesą žiūrovų salėje!
       FOJERBACHAS. Jūs galite sau manyti, kad esu smalsus. Ko gero, jūs norite žinoti, kodėl aš šitą monologą vaidinau sėdėdamas... Jūsų Asistentui aš jau išdėsčiau, kad manau, jog klasikinį tekstą reikėtų sakyti sėdint ant kavinės kėdutės...

Žiūrovų salėje užsidega šviesos

       ASISTENTAS (ateina į priekį). Ponas Letau jau išėjo.
       FOJERBACHAS. Kaip sakot?

Tyla

       FOJERBACHAS. Ak, taip. Ak, taip.

Tyla

       FOJERBACHAS. Jeigu ponas Letau išėjo, tai aš nebematau jokios priežasties... Taip! Manau, jau ir aš galiu eiti. (Sustoja. Šypsosi. Tyliai išeina)
       ASISTENTAS (šaukia jam įkandin). Jūs pamiršote savo batus!

Tačiau Fojerbachas negrįžta.
Tamsa

       Versta iš:
       Dorst T. HERR PAUL. Sieben Stücke. Suhrkamp-Verlag, Frankfurt am Main, 1995  
*Mano vaikai, apie neištikimą motiną nebekalbėkim,
Jūsų tėvas jumis patenkintas, jūsų įkarštį jis supranta,
bet tik jau ne jums teks drąsiai sutikti pavojų,
mat juo su jumis jo meilė dalytis nenori.
(V. Braziūno pažod. vert. iš pranc. k.)
** Trokšta mano dvasia Dievo, gyvojo Dievo (lot.).


Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1