Vėlyvuosiuose veikaluose sąvoka Tekstas išnyra kaip daugybės teksto kodų sampyna ir sąveika: ji aprėpia ne tik literatūrą, tekstus, bet ir žmogų supantį pasaulį, įvairias kultūros apraiškas, miestą, skirtingus socialinio gyvenimo aspektus, tapybos, skulptūros, teatro ir kitų meno rūšių reiškinius. Tekstas jungia kūrybingą nomadologinę energetiką, principinį nebaigtumą, tapsmą, procesualumą. Jo bekraštėje erdvėje išnyksta subjekto ir objekto dualizmas, šie du pradai persismelkia; žmogus kaip kultūros ir meno ženklų, simbolių kūrėjas tarsi ištirpsta visa aprėpiančioje tekstinėje erdvėje. Čia išnyksta klasikinei Vakarų metafizinės estetikos tradicijai būdingas pasaulio suvokimo dualizmas, nes Teksto stichijoje tarsi atsiveria didinga sceninė erdvė, kur, kaip ir tradiciniame japonų nōh teatre, nėra aktorius ir žiūrovus skiriančios rampos, kuri dramatinio veiksmo herojus atribotų nuo žiūrovų.

      
R. Barthes'as brėžia principinę takoskyrą tarp „literatūros“ ir „Teksto“ sąvokų. Literatūra čia siauresnis, vietinis, palyginti su Tekstu, reiškinys. „Literatūra jau nebegali būti nei Mimesis, nei Mathesis, o tiktai Semiosis, neįmanomas kalbos nuotykis, žodžiu: Tekstas (neteisinga teigti, kad teksto sąvoka dubliuoja literatūros sąvoką), literatūra atspindi baigtą pasaulį, tekstas vaizduoja kalbos begalybę“11.

       Beje, tekstas R. Barthes'ui biologiniu požiūriu – tarsi gyvas organizmas, kuris gali būti sunaikintas. Tekstas jo estetikoje iškyla ne kaip konkretus objektas, o jokiai klasifikacijai nepavaldi ypatingos sudėties paradoksali, radikaliai simbolinė, pliuralistinė, intertekstuali (yra kito teksto dalis) substancija, kuri reikalauja panaikinti tradicinę rašto ir skaitymo priešpriešą ir šiuos du intelektinius judesius sujungti. Šioje be centro, dugno, pradžios ir pabaigos tekstinėje galaktikoje su daugybe įėjimų bei išėjimų, iš kurių nė vienas nėra pagrindinis, susipina ir persismelkia daugybė kultūros, literatūros, meno sluoksnių.
Tekstas, pasak R. Barthes'o, yra „ne struktūra, bet struktūravimas; ne daiktas, bet darbas ir žaidimas“12.

       Ir pagaliau tekstas jo estetikoje yra pažįstamas per jo santykį su ženklu. Kūrinys užsisklendęs, jis suvedamas į konkrečias reikšmes, todėl kūrinys funkcionuoja kaip ženklas ir „yra viena pagrindinių Ženklo civilizacijos kategorijų“. Tekste, priešingai, reikšmė iki begalybės nusidriekia į ateitį; tekstui būdingas išsisukinėjimas nuo perdėm tiesmukų apibūdinimų, vertinimų, klasifikacijos sistemų, jis yra tarsi kupina daugybės simbolinių prasmių paslanki, fliuktuojanti magma, kuri veikia reikšmių srityje.
„Kūrinys geriausia prasme yra menkai simbolinis, jo simbolika greit išnyksta, tai yra nejudriai sustingsta; tačiau tekstas didžiai simboliškas; kūrinys, suprastas, suvoktas visoje savo simbolinėje prigimtyje, – tai ir yra tekstas. Kartu tekstas tarsi grįžta į kalbos prieglobstį: kaip ir kalboje, jame yra struktūra, tačiau nėra jungiančio centro, nėra uždarumo“13. Todėl tekstas čia aiškinamas kaip intertekstas, „reikšmių galaktika“, o meno kūrinys – kaip užkulisyje vykstančios tekstinės veiklos rezultatas. Vadinasi, meno kūrinys, palyginti su tekstu, yra siauresnė ir ne tokia reikšminga R. Barthes'o estetikos sąvoka. Jam būdingas linijiškumas ir negrįžtamumas, chronologinė raida. Jo teksto sąvoka yra labai artima mįslingos hieroglifais užrašytos „Yijing“ („Permainų knygos“) knygos ypatumams, nes neturi aiškiai fiksuotos pradžios, centro, jis – daugiaprasmis. Meno kūrinio metafora yra organizmas, o teksto metafora – audinys arba voratinklis; jis neauga, nesirutulioja, bet, veikiamas semantikos ir kombinatorikos, skleidžiasi. Kūrinys lengvai skaitomas, vartojamas, interpretuojamas, o tekstas yra neperskaitomas.

      
Tekstas, – rašė R. Barthes'as, – reiškia Audinį, bet iki šiol šis audinys vis buvo laikomas produktu, gatava užuolaida, už kurios rūpestingai ar atsainiai pasislėpė prasmė (tiesa); dabar jau pabrėžiame gimdančią teksto idėją, kurią tekstas susikuria, pasigamina begalinėj raizgalynėj; audinyje – tekstūroje – prapuolęs subjektas išnyksta kaip koks voras, ištirpęs lipnioje savo paties drobės sekrecijoje. Jei mėgintume kurti neologizmus, teksto teoriją galėtumėm pavadinti hifologija (hyphos reiškia ir audinį, ir voratinklį)“14. Jis sukūrė postmodernizmo estetikai būdingas tekstinio audinio, tekstinio voratinklio, laiško-teksto, skaitymo-laiško, tekstinės erdvės, hiperteksto, tekstinės analizės ir pan. sąvokas.

       Kaip minėjome, tekstas yra labai plati ir daugiareikšmė R. Barthes'o estetikos sąvoka, kuri reikalauja ne tik griežtesnės tipologijos, bet ir vertybinės charakteristikos. Todėl kyla klausimas: kaip pažinti estetinę tekstų vertę ir konceptualiai pagrįsti jų pirminės tipologijos principus? Šiuo požiūriu pamatinis įvairių tekstų visumos vertinimas, mokslininko nuomone, negali būti priskiriamas nei mokslo sričiai, nes vertinimas – ne jo uždavinys, nei ideologijai, nes ideologinė (moralinė, estetinė, politinė ir kitos) teksto vertė tiesiogiai susijusi su reprezentacija, o ne su gamyba (ideologija „atspindi“, ji ne gamina).
„Kas siejasi su mūsų vertinimu, tai jis gali būti siejamas tik su tam tikru praktikos tipu – rašto praktika. Viena, yra tai, ką galima parašyti, o antra – tai, ko parašyti jau negalima; yra tai, kas priklauso rašančiojo praktikai, ir yra tai, kas yra anapus jo galių; kokius tekstus pats norėčiau parašyti (per-rašyti – ré-écrire), geisčiau įtvirtinti šiame pasaulyje (juk tai mano pasaulis) kaip veiksmingą jėgą? Štai šią vertę ir išryškina vertinimo procedūros atlikimas; ji nustato, kas būtent šiandien gali būti parašyta (per-rašyta – ré-écrit), įtvirtina tekstą-raštą (le scriptible)“15.

       Tačiau, gilinantis į teksto vertės problemas, iškart iškyla kita nemažiau svarbi komunikacijos tarp teksto autoriaus, tekste slypinčių semantinių prasmių ir jų suvokimo vartotojų problema. Įvairių tekste veikiančių kodų sąveika, jų susipynimai, judesiai kuria raštą, o gilinimasis į teksto-rašto pasaulį įvardijamas terminu skaitymas. Pažymėtina, kad R. Barthes'as meno kūrinio autorių vadina tik savo Teksto svečiu. Iš čia kyla klausimas: kodėl mes tekstą-raštą laikome mums svarbia estetine vertybe? Ir atsako: literatūrinio darbo (literatūros kaip darbo) prasmė – skaitytoją iš vartotojo paversti tekstų gamintoju. Viena svarbiausių humanistikos problemų R. Barthes'as laikė gilia properša tarp teksto gamintojo ir vartotojo, tarp jo savininko ir kliento, rašančiojo ir skaitančiojo. Todėl vartotojo požiūris į tekstus perdėm rimtas, o juk galėtų žavėtis aistringu teksto žaismingumu, grožiu, stilistinių formų įvairove.
Taip, kaip priešprieša tekstui-raštui atsiranda jo vertybinė prieštara, t. y. negatyvi, reaktyvi vertė – tai, ką galima perskaityti, tačiau neįmanoma parašyti – tekstas-skaitymas. Šį tekstą R. Barthes'as vadina „klasikiniu“16.

       Knygoje „S/Z“ mokslininkas išplėtojo vadinamąją tekstinės analizės metodologiją, kurioje iškeliamas Tolimųjų Rytų estetikai būdingas non finito (nebaigtumo, neišsakymo, estetinės užuominos) principas, įvardytas kaip „nonfinalinės prasminės genezės“ procesas. Jo tikslas – suvienyti poststruktūralistinę teksto struktūros analitiką su postmoderniuoju požiūriu į tekstą, kaip astruktūrinę plastišką sistemą, t. y. suvienyti du anksčiau atrodžiusius nesuderinamus dalykus – „struktūros idėją ir kombinatorinės begalybės idėją“. Sujungti šiuos du postulatus R. Barthes'as laikė būtinybe, nes žmogaus kalba, kurią vis geriau pažįstame, „yra kartu ir begalinė, ir struktūriškai organizuota“.

       Teksto pagrindą sudaro jo sugebėjimas plastiškai įsiskverbti į kitus literatūrinius, estetinius, meninius, tapybinius tekstus, kodus, simbolius, ženklus. Todėl kiekvienas rašomas ar skaitomas tekstas siejasi su daugybe kitų begalinių arba prarastų (praradusių savo kilmės šaltinį) tekstų. Beje, kiekvienas tekstas yra „intertekstas“, nes jame gyvuoja ir potencialiai skleidžia savo idėjas, mintis, energetiką gausybė kitų kultūros ir meno tekstų. Ir pagaliau tekstas yra įvairių reikšmių indas, kurį jomis užpildo autorius. Pagrindinis skaitytojo, kaip teksto interpretuotojo, uždavinys – surasti autentišką sąlytį su tekstu, suprasti, perprasti jame slypinčias prasmes, o ne jas kurti. Atitrūkęs nuo autoriaus, tekstas gali gyvuoti skirtingose laiko ir erdvės dimensijose, kurių net įžvalgiausias autorius negalėjo numatyti. Todėl autonomiškas tekstas keliauja per istoriją, geografiją ir kultūras, nuolatos įgaudamas naujus prasmių atspalvius.

       R. Barthes'o veikaluose galime aptikti vėliau J. Derrida plėtojamos dekonstrukcijos metodologijos užuomazgų gaires, nes, siekdamas pažinti konkrečių tekstų ir estetinių reiškinių esmę, tekstus jis skaido į atskirus prasminius blokus, nuodugniai nagrinėja ir vėliau grįžta prie dalinės jų rekonstrukcijos. Paprastas teksto skaitymas čia yra traktuojamas tik kaip slydimas teksto paviršiumi, sutvirtintu pasakojamaisiais elementais, glaudžiai tarpusavyje susijusiomis frazėmis, neregint teksto gelmėse slypinčių prasminių sluoksnių ir atspalvių. Todėl nagrinėjamus tekstus skaido į atskirus, tarpusavyje susijusius fragmentus, kuriuos vadina leksijomis, ir siekia suvokti jų prasmę bei funkcijas to teksto audinyje. Nepaisant tokio skaidymo ir analizės schemiškumo bei dirbtinumo, ji padeda įžvelgti paviršutinio skaitymo metu nesuvoktas prasmes, perprasti atskirų teksto blokų funkcijas ir semantinę prasmę sudėtingame teksto audinyje.

       Gvildendamas pamatinės klasikinės estetikos kategorijos grožio problemas, R. Barthes'as atkreipia dėmesį į jo apibrėžimo sudėtingumą.
„Grožis (priešingai bjaurumui) iš tikrųjų nepaaiškinamas: jis gali išryškėti, įsitvirtinti, naujai ir naujai byloti apie save bet kuria žmogaus kūno dalimi, tačiau aprašymui jis nepaklūsta. Būdamas tokia pati tuštuma, kaip ir pats dievas, apie save jis gali pasakyti tik viena: aš esu tas, kuo esu. Štai kodėl diskursui tenka tenkintis tik tam tikrų detalių tobulumu, o „visa kita“ palikti kodams, slypintiems bet kokio grožio esmėje – Meno kode. Kitais žodžiais tariant, grožis pajėgus skleistis tik citavimo arba nuorodos į kažką pavidalu. <…> jei grožį paliksime su juo pačiu, nesuteikdami jam atramos taško ankstesniame kode, jis bus pasmerktas tylėti. Jam apskritai svetimas predikatas; vieninteliai jam galimi predikatai – arba tautologija (tobulas veido ovalas), arba palyginimas (graži kaip Rafaelo madona, kaip svaja, iškalta iš akmens, ir pan.); grožis kartu iškart nukreipia į bekraštę kodų įvairovę“17.

       R. Barthes'o „Teksto“ ir „grožio“ analizės metodologinis tikslas – ne aprašyti meno kūrinio struktūrą ar registruoti atskirų kūrinių daugmaž stabilias teksto struktūras, o iškelti labilaus, arba, kitais žodžiais tariant, paslankaus teksto, struktūravimą, kurį Istorijos eigoje skirtingų epochų skaitytojai suvokia vis kitaip. Todėl esmiškai neįmanoma išskirti „vienintelės“ imanentinės teksto ar estetinio objekto prasmės, kuri visuomet yra potencialiai atvira skirtingoms estetinėms interpretacijoms. Dėl to reliatyvistinei poststruktūralizmo estetikai būdinga teksto principinio „atvirumo“ ir jo interpretacijų įvairovės idėja. R. Barthes'as, kaip ir daugelis postmodernizmo ideologų, labai domėjosi Rytų kultūromis (japonų kultūrai skirta jo garsioji knyga „Ženklų imperija“ („L'empire de signes“, 1970). Savo tyrinėjimuose jis, priešingai nusistovėjusiai nuomonei, daugiausia dėmesio skyrė ne ženklų sistemai ir jų reikšmėms tyrinėti, o komunikacijos procese atsirandančioms konotacinėms prasmėms, kurios padeda konkrečiai visuomenei kultūrine ir istorine prasme skirtis nuo kitų, suvokiant joms būdingus konotacinius turinius.

       R. Barthes'o veikalams, kaip ir poststruktūralistiniam estetinės minties raidos etapui bei dabartinei humanistikai apskritai, būdingas ribų tarp estetinės, literatūrologinės, meno kritikos ir kultūrologinės problematikos nykimas. Veikiant jo idėjoms Tekstas plačiąja prasme poststruktūralizmo ir postmodernizmo estetikoje suvokiamas kaip paslanki magma, kuri dėl intelektinių judesių turi savybę nuolatos keistis ir įgauti naujų pavidalų ir semantinių prasmių. Knygoje „Teksto malonumas“ („Le plaisir du texte“, 1973) išplėtota teksto malonumo, t. y. jo rašymo, skaitymo ir mėgavimosi įvairiais reikšmių klodais bei atspalviais, koncepcija.
„Malonus tekstas – toks, kuris patenkina, papildo, sukelia euforiją; jis atsiranda iš kultūros, nenutraukia ryšių su ja ir yra susijęs su patogaus skaitymo praktika. Mėgavimosi tekstas – toks, kuris sukelia netekties pojūtį, išmuša iš vėžių (kartais net vargina nuoboduliu), išklibina skaitytojo istorines, kultūrines, psichologines nuostatas, išjudina jo skonį, jo vertybes ir prisiminimus, išprovokuoja jo santykių su kalba krizę“18.

       Mokslininkai pastebėjo, kad R. Barthes'o laikais vaizduojamoji dailė patyrė esminių transformacijų, realistiniame mene viešpatavusi mimezė, t. y. tradicinis tikrovės mėgdžiojimo principas, nuslinko į praeitį ir „vaizduojamieji kodai pradeda iš pagrindų irti, užleisdami savo vietą daugialypei erdvei, kurios modeliu tampa visai ne tapyba („drobė“), tačiau greičiau teatras (scena), apie tai kalbėjo arba galų gale svajojo grynosios „menas – menui“ estetikos adeptas S. Mallarmé.
Ir dar: jei tarp literatūros ir tapybos nyksta hierarchiniai ryšiai, jei šie menai pradeda atsispindėti vienas kitame, tai kodėl ir toliau turime juos tyrinėti kaip tarpusavyje susijusius, t. y. atskirus, tačiau vienas nuo kito priklausomus objektus? Kodėl neatsisakyti nuo „menų“ įvairovės idėjos ir aiškiai nepareikšti apie „tekstų“ įvairovę“19.

       Į postmodernistinę estetiką ir literatūrologiją R. Barthes'as sukūrė įvairias tarpdalykines tekstų tyrinėjimo strategijas, nukreipė dėmesį į įvairius marginalinius reiškinius, paradoksalius, pulsuojančius minties šuolius, iškėlė kalbos, sąvokinio aparato tobulinimo ir stilistinių formų įvairovės svarbą. Savo įvairialype tyrinėtojo veikla jis nubrėžė naujas estetikos, literatūros teorijos, meno kritikos tyrinėjimo sritis, įvedė daugybę originalių teorinių konceptų, sąvokų, tačiau tikriausiai svariausias jo įnašas vėlesnei humanistikai sietinas ne tiek su naujomis estetikos, meno, literatūros reiškinių tyrinėjimo strategijomis ir metodais, bet pirmiausia su pliuralistinėmis ir reliatyvistinėmis metodologinėmis nuostatomis, grįstomis įsitikinimu, kad visos dabartinėje humanistikoje gyvuojančios nuostatos yra vienodai priimtinos, lygiai taip pat kaip ir jų mokslinė vertė yra vienodai abejotina ir reliatyvi, reikalaujanti kiekvienu konkrečiu atveju išsamios kritinės analizės.

       Reliatyvistinės R. Barthes'o estetinės ir literatūrologinės idėjos turėjo didžiulį poveikį vėlesnės poststruktūralistinės ir postmodernistinės estetikos bei meno praktikos raidai, kurioje šios nuostatos vis labiau įsigalėjo. Beje, sumenksta dėmesys modernistinėje estetikoje vyravusiam menininkui, genijui, meninės kūrybos subjektui, kaip pagrindiniam estetinės srities herojui, vis dažniau domimasi beasmeniu Tekstu, jo formalių simbolinių struktūrų tyrinėjimu. Ir pagaliau naracinio, t. y. pasakojamojo, prado vyravimo nubrėžtą visumos sampratą keičia dėmesys įvairiems anksčiau buvusiems banaliems, nuobodiems reiškiniams, atskiram visumos segmentui, detalei, lemiančiai postmodernistinės estetikos fragmentiškumą ir nebaigtumą. R. Barthes'o idėjos stipriai paveikė estetines M. Foucault, G. Deleuze'o, F. Guattari, J. Derrida, J.-F. Lyotard'o, J. Kristevos, C. Todorovo ir daugelio kitų postmodernizmo teoretikų teorijas.


       1 D e r r i d a  J .   De la grammatologie. – Paris: Minuit, 1992. – P. 75.

       2 B a r t h e s  R .   Système de la mode. – Paris: Seuil, 1967. – P. 9.

       3 Roland Barthes par Roland Barthes. – Paris: Seuil, 1975. – P. 172.

       4 Б а р т  Р .   Система моды. Статьи по семиотике культуры. – Москва, 2003. – C. 465.

       5 Б а р т  Р .   Избранные труды, Семиотика, Поэтика. – Москва: Прогресс, 1989. – ?. 384.

       6 Ten pat. – P. 386.

       7 Ten pat. – P. 387.

       8 Ten pat. – P. 390–391.

       9 Ten pat. – P. 415.

       10 Ten pat. – P. 417.

       11 Roland Barthes par Roland Barthes. – P. 123.

       12 B a r t h e s  R .   Le bruissement de la langue. – Paris: Seuil, 1984. – P. 71.

       13 Ten pat. – P. 417.

       14 B a r t a s  R .   Teksto malonumas. – Vilnius: Vaga, 1991. – P. 313.

       15 B a r t h e s  R .   S/Z. – Paris: Seuil, 1970. – P. 10.

       16 Ten pat. – P. 10.

       17 B a r t h e s  R .   S/Z. – Paris: Seuil, 1970. – P. 40.

       18 B a r t a s  R .   Teksto malonumas. – Vilnius: Vaga, 1991. – P. 278.

       19 B a r t h e s  R .   L'Empire de signes. – Genève: Skira, 1970. – P. 62.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1