SAMBALSIAI: STUDIJOS, ESĖ, POKALBIS. Skiriama profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 60-mečiui / Sudarė A. Birgerė, D. Čiočytė. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. – 634 p.

       Straipsnių rinktinė poetišku pavadinimu „Sambalsiai“ skirta profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės jubiliejinei sukakčiai paminėti – tai kūrybinė kolegų, studentų, mokslo bendrakeleivių dovana, sudaryta Aistės Birgerės ir Dalios Čiočytės. Šioje knygoje profesorės vardas skamba ne vien dedikacijoje – jos balso aidas girdimas visame rinkinyje, kurio straipsniuose šių dienų humanistai pagal knygos idėją atsiliepia į jiems aktualias Profesorės idėjas. V. Daujotytės-Pakerienės mąstymo laukas aprėpia kone visą humanistikos sritį, jos intelektualinio rūpesčio centre per mokslinės veiklos dešimtmečius yra atsidūrę literatūros ir filosofijos, teologijos, lingvistikos, kitų meno šakų jungtys, įvairūs literatūros mokslo, kritikos, literatūros tyrinėjimų klausimai. Todėl knygos straipsnių, sudarančių solidų daugiau kaip 600 puslapių turinį, tematika ir jos bendraautorių ratas labai platus, apimantis dabartinius ir buvusius Profesorės doktorantus, bendradarbius, skirtingų kartų iškilias kultūros asmenybes.

       Straipsniai suskirstyti į šešias dalis, žyminčias skirtingus teminius aspektus, santykio su literatūra rakursus. „Literatūros ir filosofijos akiračiuose“ Tomas Sodeika praskleidžia filosofinio mąstymo prasmės šydą, kalbėdamas apie Immanuelio Kanto antropologijos logiką, apibrėžti filosofinę literatūros sampratą bando Vytautas Martinkus, antikinę literatūros teorijų ir metodų kilmės versiją, naujai žvelgdamas į Aristotelio poetiką, pateikia Vigmantas Butkus, filosofijos tradicijos tema, įtraukdami lietuvių filosofijos klasikus Juozą Girnių, Antaną Maceiną, Stasį Šalkauskį, mąsto Gediminas Mikelaitis ir Arūnas Sverdiolas. Antrojo skyriaus pavadinimas „Kalbos būtis“ koduoja „kalbiškąjį“ literatūros aspektą, santykį tarp sakymo ir pasakymo, ar net mistiško kalbos „pasisakymo“, kuris varijuojamas Arvydo Šliogerio („Niekis ir kalba“), Giedrės Šmitienės („Kalbėjimas girdint“) ir Marcelijaus Martinaičio („Prilenktas prie žodžio“) straipsniuose. Polifonišką sąskambį su ilgamečiu V. Daujotytės-Pakerienės mąstymo būdu kuria knygos dalis „Fenomenologijos etiudai“ – fenomenologų Daliaus Jonkaus, Jurgos Jonutytės, Gintarės Bernotienės ir Aušros Jurgutienės straipsniuose mąstoma dialogo su literatūros kūriniu, fenomenologinės žiūros ir asmeninės žmogiškosios patirties sąsajų tema. Literatūros ir kultūros jungties problematika skleidžiama skyriuje „Literatūra kultūros kontekste“, kur svarią vietą užima Donato Saukos, Brigitos Speičytės (naujai apmąstomas XIX a. vidurio lietuvių literatūrinis romantizmas), Mindaugo Kvietkausko (aprėpiamas XX a. pradžios skirtingų Vilniaus literatūrų – lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių, rusų – polilogas), Aušros Martišiūtės ir Marijaus Šidlausko darbai apie esmingą literatūros ir jos buvimo lauko – kultūros persiliejimą. Knygos dalyje „Moterų rašymo savastis“ sutelkiamas kalbėjimas apie žymių lietuvių literatūros moterų – Žemaitės (A. Birgerė), Šatrijos Raganos (Adomas Butrimas), Janinos Degutytės (Ona Narbutienė) – kūrybą, atveriantis iki šiol po paslapties šydu buvusius rašytojų biografinius epizodus, iškeliamas moteriškojo rašymo (Solveiga Daugirdaitė), aprėpiančio ir „moteriškosios“ esmės, motinystės, reiškimąsi kūriniuose, aspektas (Elena Bukelienė). Paskutiniame „Literatūros religinių erdvių“ skyriuje Gintaras Beresnevičius, remdamasis išlikusių tekstų duomenimis, rekonstruoja baltų kultūroje veikiančią sacrum/profanum skirtį, kunigas Vaclovas Aliulis literatūros tyrinėjimų kontekste aktualizuoja liturginių tekstų matmenį, Dalia Jakaitė ir Dalia Čiočytė mąsto apie literatūros teologijos galimybes ir iššūkius.

       Peržvelgus turinį rodosi akivaizdu, kad pernelyg keblu ir rizikinga yra kalbėti apie knygą, labai pranokstančią recenzentės kompetencijos ribas. Ir tikriausiai beprasmiškai atrodytų bandymas referuoti gausias šio studijų rinkinio mintis apie literatūrą – kaip ją suvokia literatūrologai, filosofai, kultūrologai, menotyrininkai, religijotyrininkai, todėl pasitenkinama šiuo fragmentišku aptarimu, pasistengiant bent trumpai paminėti knygos bendraautorius.

       Ieškant asmeninio santykio su „Sambalsiais“, lieka vienintelis įmanomas kelias – kalbėjimas, kylantis iš naivios nuostabos, nuo a priori žinojimo išlaisvintas žvilgsnis, dialogas, kurį siūlo trečiasis knygos paantraštės dėmuo „pokalbis“, žymintis, mano įsitikinimu, vertingiausią knygos dalį. Taigi norėčiau užimti klausančiosios poziciją – juk dialogas vyksta vienu metu kalbant tik vienam, kitam paliekama džiaugsminga galimybė suklusti.

       „Pokalbis“ – taip, pagal knygos paantraštę vadinsiu jos dalį „Patirties profiliai“ – čia savo studentų M. Kvietkausko, B. Speičytės, G. Šmitienės ir literatūrologės A. Birgerės yra kalbinama leidinio „kaltininkė“, profesorė V. Daujotytė-Pakerienė. „Pokalbio“ pratarmėje apsibrėžtas siekis ir būsimo dialogo struktūra – aptarti profesorės knygas, jų pagrindines mintis, fiksuoti juose suformuluotą literatūros tyrinėjimų viziją, pasirodo esąs iliuzija. Mat dialogas, jei jis gyvas, o ne simuliuotas, negali būti suvaržomas iš anksto nustatytomis temomis. Pats pokalbis pirminį sumanymą kalbėti apie knygas reformavo į kalbėjimą apie tų knygų radimąsi – minties blykstelėjimo, pirminio impulso, sąmonės įvykio refleksiją. Pokalbis apie savo kalbėjimą (jei tą kalbėjimą vadintumėm tradiciškai, tai būtų „mokslinio intereso“, „mokslinės minties“ genezė) leidžia apžvelgti jo kaitą, aptarti ją kaip harmoningą visumą. Kalba modeliuoja patirtį, registruoja, suklasifikuoja ir sutvarko sąmonės įvykius taip kurdama naują būtį, kalbinę tikrovę, kuri matoma „Patirties profiliuose“ ir kuri esmingai skiriasi nuo tos kūrybos visumos, kurią ji pati kalbiškai aprėpia. Kalbėdama apie savo knygas prof. V. Daujotytė-Pakerienė išsitaria: „Aš neprisimenu, ką ten parašiau, nes, kaip jums sakiau, neskaitau savo knygų. Tik manyje liko žinojimas, kad aš ten gerai supratau“ (p. 447); „Apie visas savo knygas galvoju, kad jose, matyt, yra prieštaraujančių ar vienas kitą neigiančių dalykų. Bet bendrosios linijos, sąmonė, kuri mane kontroliuoja, turėtų išlaikyti vientisumą“ (p. 532).

       „Pokalbyje“ pagal jo iniciatorių planą iškyla prieštaringas siekis išlaikyti pusiausvyrą tarp „gyvo“, spontaniško kalbėjimo įspūdžio (tik įspūdžio, nes jau įvykęs, „užrašytas“ dialogas tampa savarankišku tekstu, nebepriklausančiu nuo pokalbio dalyvių intencijų) ir kiek įmanoma palengvinti kelią skaitytojui, dialogo kalbą redukuoti į tvarkingą ir struktūruotą teksto lygmenį. Todėl laužtiniuose skliaustuose „uždaromi“ prisimenančios sąmonės „paklydimai“, atminties ekskursai, nesusiję su apsibrėžta konkrečia pokalbio tema. Ilgos išnašos, vietomis užimančios daugiau puslapio erdvės nei pats tekstas, skirtos platesniam atskirų profesorės kūrinių, apie kuriuos yra kalbama ar užsimenama pokalbyje, aptarimui, įtraukiant literatūrinį, kultūrinį, socialinį kontekstą. Minėtos teksto konstravimo priemonės sugriauna savaiminę pokalbio tėkmės prigimtį, tačiau išryškina intertekstinį aspektą. Pokalbis apie tekstus – kūrybos ir gyvenimo – jau pats savaime yra intertekstuali mozaika, iškylanti klausančiojo ir klausiančiojo sąmonėje, o „skaitytojo“ (kurio vaidmenyje atsiduria viena knygos sudarytojų A. Birgerė) komentarai pagal intertekstualumo teorijos dėsnius suardo pirminį pasakojimo srautą ir padalija tekstą į atskirus semantinius vienetus, besitęsiančius į gelmę (šiuo atveju dialoge pasirodančios aliuzijos ir nuorodos yra įterptos konkrečios „skaitytojos“, tačiau be šių paraščių kiekvienas kitas pokalbio skaitytojas neišvengiamai išvys ir kitas, tik jam vienam matomas paraštes).

       Kalbėti apie pokalbį atrodo neįmanoma niekaip kitaip, o tik jo paties padiktuota kalba ir sąvokomis – į recenzijos tekstą atkakliai braunasi profesorės balsas ir jos į literatūros mokslo lauką įvesta kalba, jos „gaudesiai“, „atsivėrimai“, „įvykiai“. Tokį kalbos akibrokštą pateisina profesorė, kalbėdama apie lyrikai adekvačios kalbos ilgesį ir jos negalimumą: „Nekalbėti apie eilėraščius mes negalime, nes tai yra (kol yra) kalba, kuri reikalauja iš mūsų kalbos arba interpretacijos. Tačiau kiekviena jautresnė sąmonė yra skaudinama, gluminama, bauginama, kad kalbėjimas apie eilėraštį naikina eilėraštį“ (p. 532).

       Pokalbyje kalba patirtis (žr. „Patirties profiliai“), atidengdama, net apnuogindama asmeniškas, intymias biografijos detales („Atvažiavau į Universitetą, kaip čia pasakyti, labai įsimylėjus“). Tačiau ši pasakojama patirtis, bylodama apie pamatinius būties klausimus, įgyja estetinę galią ir suskamba kaip tekstas, meninis esė. Taip išvengiama banalumo, sentimentalios išpažinties pavojaus.

       Dialoge atsiskleidžia individualios patirties prasmingumo pojūtis: „Man buvo pusė metų, ir aš jau pasiryžau gyventi, o Salomėja (Salomėja Nėris – D. Š.) rengėsi išeiti. Dabar galvoju, kad tai buvo egzistencinis mūsų susitikimas. (Kai žiūriu į tai iš šono, matau, kaip perdėta. Bet taip buvo.)“ (p. 478); „Ar esate galvojusi apie autobiografiją? – Ne, ne… Aš jos negalėčiau parašyti sąžiningai. Ji būtų tokia lygi, morali, pavyzdinė. Esu sau gailestinga ir savo nuodėmių negalėčiau parodyti“ (p. 539). Galima numanyti, kad autobiografija čia minima įprastine savo reikšme, kaip gyvenimo faktų ir įvykių registras. Tačiau kas gi kita, jei ne tikrų tikriausia intelektualinė biografija atsiveria šiuose „Patirties profiliuose“? Pokalbyje išsikristalizuojanti intelektualinė biografija (lyg sekant V. Kavoliu) įgalina atskleisti literatūros mokslo vaizdą per konkrečios asmenybės intelektualinės minties vystymąsi; jo autoritetus, požiūrį į svarbiausias kultūrines atramas. Tai savo paties gyvenimo logiška rekonstrukcija, mentalinių įvykių atranka, organizuojant juos į vienprasmį procesą. Įdomus gali pasirodyti sugretinimas: A. J. Greimas, atsakydamas į V. Kavolio suformuluotus intelektualinės autobiografijos klausimus, kelia abejonę, ar įmanomas toks objektyvumas kalbant apie save, chirurginis intelektualinės individo teritorijos atskyrimas nuo jo pojūčių ir patirčių istorijos, nuo gyvenimą rikiuojančių būtinybių ir atsitiktinumų. Kalbinamos profesorės V. Daujotytės-Pakerienės sąmonėje ši jutiminė, proziška patirtis, apie kurią, kaip apie marginalinę, kalba A. J. Greimas, fenomenologiškai yra susiejama su intelektualine mintimi. Profesorė pasakoja, kaip baigėsi jos ketinimas stoti į agronomiją: „Einu ir matau: ištemptas per gatvę raudonas plakatas – „Žemaitės vidurinėje jaunųjų literatų konkursas“. Ir taip man suskaudo širdį, jau taip suskaudo, kad ligi šiol tai prisimenu“ (p. 426). Objektyvieji gyvenimo faktai vertinami iš likiminių pozicijų suvokiant, kad viskas, kas buvo ar įvyko vedė viena kryptimi. Piešiami ištisos kartos intelektualinių portretų eskizai (J. Lebedžio, D. Saukos, J. Degutytės ir kt.). Atsitiktinumai, kasdienybės detalės jungiamos į prasmių lauką, kuriame jos ima kalbėti kaip tikroji, lemtingoji patirtis. Šis ypatingas savo patirties mitologizavimas, reikšmių sutelkimas, tikrovės įreikšminimas ir kuria diskursą, nusipelnantį intelektualinės autobiografijos apibūdinimo.

       Knygoje, kurios siekiamybė yra dialogas arba tiksliau – polilogas (tekstai komunikuoja ne tik dialogiškai su skaitytoju, bet ir polilogiškai – vienas su kitu bendroje mąstymo „apie literatūrą ir...“ erdvėje), randasi įdomių polifoninių sąskambių. Nors jų tikėtis leidžia jau pats knygos pavadinimas „Sambalsiai“, paėmus į rankas sunkią ir „svarios“ apimties knygą, kyla abejonė dėl pernelyg plataus ir daugybėje straipsnių išsklidusio turinio vienybės, kurios dažnai trūksta straipsnių rinktinėms. Nepaisant pirminių nuogąstavimų, skaitant išlieka malonus visumos pojūtis, kylantis dėl temos ir problemos požiūriu preciziškai suskirstytų knygos dalių. Knygos autorius vienija bendras mąstymo laukas, kuriame tam tikri dalykai visiems ypatingai rūpi. Daugelį knygoje apmąstytų temų „pokalbyje“ į savo intelektualinio rūpesčio akiratį įtraukia ir profesorė V. Daujotytė-Pakerienė, kelia tuos pačius filosofinius klausimus: „Žmogus eina keliu, tikėdamasis, kad sudėtingi dalykai jam atsakys į būties klausimą: kas esu? ką galiu žinoti? ko galiu tikėtis? kam aš gyvenu?“ (p. 447). Palyginkime: „Filosofijos šia pasaulio pilietine prasme laukas galėtų būti nužymėtas šiais klausimais: 1. Ką galiu žinoti? 2. Ką privalau daryti? 3. Ko drįstu tikėtis? 4. Kas yra žmogus?“ (T. Sodeika, p. 18). Surežisuotos sutapties įtarimus sklaido knygos sudarytoja D. Čiočytė: „Kalbinama Daujotytė-Pakerienė tarsi reaguoja į knygos straipsniuose svarstomas problemas (iš tiesų apie tuos straipsnius dar nežinodama)“ (p. 14). Sudėtingi filosofiniai klausimai, apipinami teoretizuotais svarstymais apie atsakymų galimybę (T. Sodeika, „Apie Emanuelio Kanto antropologijos logiką“), profesorės yra sprendžiami esmingai ir paprastai: „Žmogus eina, tikėdamasis labai sudėtingų atsakymų. <...> Ir be šito kelio, be šitos iliuzijos, kad atsakymai yra sudėtingi, jis negalėtų grįžti prie lyg savaime, netikėtai pasirodančio prasmės horizonto. Prasmė yra čia pat, jei ji iš viso yra. Ji yra mažuose daiktuose“ (p. 447).

       Prasmės klausimas arba problema yra apmąstoma daugelyje pokalbio dialogų. Kalbėjimas apie literatūrą iš tiesų yra kalbėjimas apie prasmę: praradus savyje glaudžiamą prasmės „švytėjimą“ tekstas praranda kalbos dovaną. Individualus mąstymo kelias, tikros, išjaustos pozicijos kalbėjime apie literatūrą kyla ne iš sąmoningo žinojimo ar poreikio teoretizuoti, bet greičiau iš metafizinio įtikėjimo akimirksnio, kad taip yra. Giliai įsišaknijęs tikėjimas, kad tai, kas jaučiama, yra unikalu, suteikia valią ir būtinybę išsisakyti. Išsisakymas kalba profesorei V. Daujotytei-Pakerienei sutampa su intymios, asmeninės patirties atskleidimu: „Tai visiškai intuityvus kelias. Turbūt turėjau drąsos remtis tuo, ką pati jaučiau, patyriau, turėjau savyje kaip duotis ir duotybes. <...> Jei literatūra matoma kaip sterilus tekstas, su kuriuo galima atlikti tam tikras operacijas, man tai yra nepakankama“ (p. 459). Tad ir „Sambalsių“ skaitytojas turėtų į pokalbį įsilieti šitaip – su individualia asmenine patirtimi.

Achille Campanile 4 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aldous Huxley 14 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Andrzej Bursa 4 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 5 Georges Bataille 2 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Irena Bitinaitė 2 Italo Calvino 6 J. G. Ballard 3 Jan Brzechwa 2 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jehuda Amichaj 2 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Juan Bonilla 2 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Marcelijus Martinaitis 38 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nicolas Born 2 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paul Celan 4 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sara Poisson 25 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1