Daiva Čepauskaitė. NEREIKIA TIKRIAUSIAI BŪTINA. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 92 p.

       Pasišovusi parašyti recenziją ėmiausi keleriopo skaitymo. Pirmas tris dienas būriausi atversdama atsitiktinį puslapį. Eilėraščiai pasirodė tam nelabai tinkami – per mažai pažadantys iliuzijų ir vilties. Kitas tris dienas analizavau, gilinausi į stilių, temas, poetines subtilybes. Dar kitas tris – tiesiog skaičiau gerą poeziją.

       Rinkinio kompozicija itin apgalvota – pirmas eilėraštis išryškina programinę laikyseną, o visų kitų eilėraščių rezginys nunertas taip, kad nuolat blyksi jam atitariantys puikūs tekstai.

       Rinkinyje tiršta buities, ironijos, rudenio. Kalbančiosios savijautą geriausiai nusako knygos pavadinimas, kuris šifruotinas kaip buvimas tarp skepsio, atsižadėjimo, ironijos ir rupaus gyvenimo būtinybės. Pirmame eilėraštyje „Tamsa išsilieja ir semia“ iš aplinkos detalių, veiksmų stebėjimo (tamsa, stalas, arbatos puodukas) pamažu atsiveriama būsenai: „ir siela durna nuskrido / į patį balčiausią putiną, / nereikia sulaukt net ryto, / nereikia, tikriausiai būtina“ (p. 7). Toji būsena – ambivalentiškas santykis su savo gyvenimu, jo vidine jėga, reiškiniais. Šis ambivalentiškumas, mano nuomone, sudaro rinkinio šerdį ir lemia gražiųjų eilėraščių poetiką. Tai apskritai viena savičiausių poetės temų. Iš šiurkštokų ar kiek komiškų buities detalių sukuriami gyvybės trapumo ir paradoksalaus atsparumo pavidalai, atveriama buities ir būties tapatybė bei skirtis.

       Eilėraštyje „Dar apeisiu gyvulius“ kalbantysis pasakoja apie savo būsimus darbus. Į vieną gretą pakliūva kasdienos rūpesčiai („dar apeisiu gyvulius“), nereikšmingi veiksmai („iškrapštysiu iš obuolio kirminą“) herojiški ir avantiūriški poelgiai („paskui padėsiu galvą / už tėvynę ir švelniausią merginą“) ar nuodėmės („patyliukais suvalgysiu uogienę, / <...> / tada nuvarysiu pirmą pasitaikiusį / dviratį su skambučiu“). Eilėraščio pabaigoj veiksmas stabdomas ir tarsi žaidžiant kauliukais perleidžiamas kitam žaidėjui („tada susirasiu patį / linksmiausią žmogų, / patapšnosiu per petį ir pasakysiu – / dabar tu“); kaip tik tada ir paaiškėja šių veiksmų nekasdieniškoji prasmė. Jie (niekingi, rizikingi, avantiūriški, herojiški) yra gyvenimo visumos sudėtinės dalys; perleistas toks žaidimas nebeatrodo paprastas.

       Eilėraštyje „Moteriškės rauda“ (p. 77) paradoksaliai perrašoma karo daina: kalbančioji ir didžiuojasi laukimu, ir ironiškai vertina situaciją („aš nieko nemoku sėdžiu / prie kelio kol nieks nevaro / paglostau šunelį bėdžių / ir laukiu žinių iš karo // kur mylimas priešą kerta / ir knarkia laimėjęs mūšį“). Sąlygiški, baladiški vaizdai ir karo raudų intonacija pamažu tampa parodija, kol eilėraščio pabaigoje išryškėja tokio gyvenimo nevertingumas – gyvenimas prie kelio laukiant iš karo sugrįžtant mylimojo yra tik pralauktas gyvenimas, „gyvenimas pagal nieką“.

       Puikūs eilėraščiai „Diena bus įprasta, rytinis šaltis“ (p. 74), „Sapnavau baltą gulbę ant kranto“ (p 87), „Kai vakaras, kai banaliau nebūna“ (p. 72): pirmajame gyvenimas skleidžiasi tarp išsakomų ir neišsakomų dalykų; antrajame – tarp grožio, sapnui prilygstančių iliuzijų ir tuštybės, nieko, bukumo; trečiajame – tarp pasipriešinimo banalybei ir gyvenimo su ja (ji – mūsų vienintelio gyvenimo dalininkė). Efektinga šių eilėraščių poetika. Buities realijos, nesvarbios gyvenimo dalys ir detalės (nuospaudos ant delno, prie blakstienų prilipęs pūkas, septyniolika širšių, susapnuota mylimojo nosis, žalia mėsa turguje) bandomos apibendrinti, vertinti ir vienaip, ir kitaip gyvenimo visumos požiūriu. Eilėraščių įtampą kuria pakartojimais ir poetinių vaizdų variacijomis išskleistos opozicijos ir numanomas jų laikinimas, neesmingumas. Esmė – vieno, vientiso gyvenimo pajautimas:

pasirašai, žiūri, kaip raidės miršta,
meldies į dievą – nuo lietaus pridenk,
o jis nutaiko tau į kaktą pirštą –
gyvenk, jei nori, jeigu ne – gyvenk.

 

 

(p. 72)

      
       Eilėraštyje „Pasirinkimas“ (p. 9–10) į pasirinktųjų dalykų gretas surašomi ir tie dalykai, kuriuos įmanoma pasirinkti (smėlio vieta dėžėje, bandelė su aguonomis), ir tie, kurių neįmanoma pasirinkti, kas lemtingai duota (gimimo diena, Velykos ir Kalėdos, kūno temperatūra, dantų formulė). Į apmąstymų lygmenį nekylama, – sąmoningai liekama išvardijimo lygmenyje. Bet eilėraščiui nieko netrūksta, potekstėje jis atviras gyvenimo ambivalentiškumo svarstymui ir jam net provokuoja. Panašiai komponuojamas eilėraštis „Yra toks žaidimas“: vardijami reiškiniai, bet nesiekiama apibendrinti. Žaismingai prisimenamas vaikų, paauglių žaidimas – „suraski, kas šviečia, / kas šviesiau už tamsą“. Eilėraščio efektas yra tų šviečiančių daiktų atranka ir surašymas vienas šalia kito: „plieninė durų rankena, / baltas vyno kamštis, / mylimo padai, / varlės pilvas, / sidabrinės balandos, / sidabrinės lapės / <...> / akys, / nebūtinai stiklinės, / <...> / dar šiek tiek ugnis, / plaučių uždegimas / ir motinos pienas, / dar šiek tiek mūsų / pradžia / ir galas, / dar šiek tiek / popieriaus lapas / iki eilėraščio“ (p. 39–40). Valiūkaujama vardijant daiktus, o gilusis lygmuo kalba apie žmogaus patirtis, apie šviesą fiziniu, metafiziniu, dvasiniu pavidalu.

       Žaisminga eilėraščio „Kaip gyveni?“ struktūra – tarp klausimo „kaip gyveni?“ ir atsakymo „gerai“ įterptas paaiškinimas, ką šiandien veikė, ką matė, kaip jautėsi kalbančioji. Matome tą patį būsenų, įvykių, reiškinių išvardijimo principą:

Atsikėliau savo noru.
Pažiūrėjau į veidrodį.
<...>
Nuvaliau trupinius nuo stalo.
Radau raziną.
Atidariau langą.
Kartą jaučiausi laiminga.
Du kartus nelaiminga.
Tris kartus niekaip nesijaučiau.
<...>
Kosėjau.
Nieko neskaudėjo.
Nieko netrūko.
Niekam nerūpėjau.
<...>
Dirstelėjau į kiemą.
Dirstelėjau į piniginę.
Žvilgtelėjau į praeitį

 

 

(p. 49)

      
       Išskaičiuojami tie dalykai, kuriuos galima suregistruoti, ir tie, kurių neįmanoma suskaičiuoti arba jų skaičius neturi prasmės. Poetinė įtampa kuriama tarp šių išplėtotų išskaičiavimų, kurie egzistencinius dalykus panardina į buities lygmenį, ir lakoniško apibendrinimo „gerai“. Eilėraštis, imituodamas banalaus, kasdieniško pokalbio situaciją, išskleidžia tai, kokia žmogiškoji patirtis (buitinė ir egzistencinė) telpa į atsakymą „gerai“.

       Gyvenimo situaciją bandoma aprašyti buities kodu (daiktai ir aplinka D. Čepauskaitės poezijoje esmingai dalyvauja žmogiškoje būtyje). Sodriu buitiniu vaizdu autorė sukuria mimetinio tipo iliuziją. Vyrauja kasdienybės vaizdai, kurie itin subtiliais poetikos efektais pagrindžia metaforinį, parabolinį lygmenį. Kita vertus, šios buitinės konkretybės nėra tik „tiltai“ į metaforą, – jie lieka svarbūs patys savaime. Juo labiau, kad – įspūdingi, netikėti. Tekstuose abu lygmenys nuosekliai plėtojami.

       Eilėraštyje „Širdies neturiu, tik šerdį“ žmogaus egzistencinė situacija (be Dievo?) koduojama buitiniais ir abstrakčiais vaizdais: širdis, šerdis, laikina vertikalė, skruzdėlė, ilgas ir status kelias. Viena vertus, jie humoristiškai apibrėžia gyvo (stovinčio) žmogaus padėtį; kita vertus, tampa gyvenimo kelio ir kelio aukštyn metaforomis. Kelio metaforos patikslinamos netikėtai buitiniu metafizikos vaizdavimu – „kur Dievas per naktį kosti / ir panages krapšto šiaudu. / Kurį čia pirmiau paguosti? / Spėlioja, nesusigaudo“ (p. 11). Absoliutus žmogaus vienišumas būtyje, tos būties trapumas išreiškiamas per metafiziką subuitinantį patikslinimą ir per frazeologizmo „dekonstravimą“; taip susiformavusia metafora („Po kojomis šiaudo tiltas. / Nesuk sau galvos, Dievuli“).

       Gyvenimas suprantamas kaip nuolatinis praradimas, tačiau giliamintiškumu nespekuliuojama – tai matyti eilėraštyje „Turėjau gal keturias šilko suknias“. Kalbama itin konkrečiais vaizdais, leidžiamasi į smulkmenas, kurios hiperbolizuoja vaizdo buitiškąjį lygmenį; jį savo ruožtu stiprina familiari situacija ir kalbėjimo maniera:

Turėjau gal keturias šilko suknias,
jų net neišaugau, ponuli siuvėjau,
jos susidėvėjo gal net be manęs,
o aš tik prie spintos nuoga pastovėjau

turėjau keptuvę, samtelį taukų,
žirnelių žalių vazone pasisėjau,
dabar tik jaučiu, kad ir to netenku,
kad viską suvalgiau, o net suliesėjau

 

 

(p. 20)

      
       Sąlygiškasis lygmuo neišsiveržia iš konkretybės – jis visada turi eilėraščio pradžioje nubrėžtus sodraus buitinio vaizdo parametrus.

       Akivaizdu, kad aplinką kalbančioji mato iš tam tikros humoristinės, ironiškos pozicijos (ją galėjome pajusti iš citatų). Autorė neiškreipia savo poetinio balso nei išaukštindama, nei pažemindama gyvenimo. Kalba ramiai, laisvai, truputį ironizuodama, truputį pokštaudama. Eilėraštyje susitelkia skepsis ir humoras, švelnūs, neakcentuoti paradoksai. Dramatiška buitis bei būtis „interpretuojama“ komiškomis intonacijomis. Tokia tonacija girdima visame rinkinyje. Justi net tam tikro atsainumo, kuris kyla priešinantis dramatizavimui, sureikšminimui.
Laikomasi tariamo, kiek familiaraus pokalbio stilistikos, vaikiškų žaidimų žanro ar modelio.

       Lyrinis subjektas ne tiek atvirauja, kiek komentuoja baugius pasaulio dėsningumus. Eilėraštyje „Ragana“ kalbančioji slepiasi už personažo – pasakoja adresatui apie raganą kaip apie trečiąjį asmenį („Tavo mylimoji yra ragana. / Ji sėdi po raudona musmire / ir žiūri į vieną tašką“). Išorinę „epinę“ struktūrą užkloja lyrinė – ragana iš pasakos erdvės pereina į simbolinę, tampa kalbančiosios, mylimosios dvasine antrininke: „Ji įsipjovė pirštą, / kad tau skaudėtų, / <...> / ji viską pamiršta, / nes nori, kad tu prisimintum, / ji painioja tavo vardą su kitų, / nes nori, kad dar kartą / pakartotum savąjį, / ji numezgė tau megztinį / su šešiom rankovėm, / kad stipriau apkabintum“).

       D. Čepauskaitė tebeeina poetikos mokyklą, ir tai rinkinyje jaučiama. Rasime čia ir S. Jonausko poetikos: gyvenimo stebėjimo ir reiškinių lyginimo logikos (p. 84), ironiškų patikslinimų (p. 11); A. Marčėno poetikos ir intonacijų (p. 8, 13, 87); D. Kajokui būdingo pasaulio matymo, estetikos (p. 14, 15). Nemažai pabarstyta šiam poetui būdingų įvaizdžių (erkė, žibutė, smeigtukas, raudonas taškelis snieguose, pasakymas „mano meile“, neįleisto į namus angelo motyvas). Programiškai orientuojamasi į W. Szymborską: akcentuojama moters buitis, kuriamas tarsi kamerinis, bet ne kamerinės reikšmės pasaulis, mąstoma vaizdu, vartojama išvardijimo, daiktų sąrašo poetika, ryškinama šilta ironija, jaukus šypsnys rimtybėje, kiek valiūkiška laikysena. Svarbiausia tai, kad autoritetai nesujaukia pakankamai savito ir jau atpažįstamo D. Čepauskaitės stiliaus.

       Knyga stebina kalbos sodrumu, gausiu žodynu, žodžio valdymu. Užsiminta, kad pasakojimas grindžiamas daiktų, aplinkos, reiškinių išvardijimu, kuris suima į save įvairiopas tikrovės plotmes. Skirtingi reiškiniai tampa sinonimais, vienarūšėmis sakinio dalimis. Tokiu būdu autorė supainioja jų „hierarchiją“, sukuria poetinę įtampą – išskaičiavimai ištiesina eilėraščio vyksmą, o supainiota jų semantika sukomplikuoja turinį. Nelygiaverčių reiškinių paralelės sakinyje kuria netikėto žvilgsnio, humoro, ironijos galimybę.

       Nors poetės kalbinė klausa orientuota ne į garso lygmenį, vienas kitas fonetinis žaidimas matyti („širdies neturiu, tik šerdį“, „Nesiseka, / Tik seka“; „ir nėr kur žemiau nusižemint“). Kalbos žaismė gyva ir itin subtili. Eksplikuojant ir metafizinį, ir buitinį lygmenį pratęsiami frazeologizmai („dievas duoda lietaus, / duos ir lietvamzdį vandeniui eiti / <...> / dievas davė žolės, / duos ir šiaudą, o gal ir skenduolį“, p. 45).

       Autorė kalba tirštais, kiek siurrealistiniais vaizdais, tačiau jie nedeformuoja realybės, nešokiruoja, tačiau yra nepaprastai stiprūs ir įsimintini. Žavi jų estetika ir saikas. D. Čepauskaitės poezijos grožis – vaizdo sodrumas, konkretybės sklaida ir potekstės galia.

       Dvilypis santykis su pasauliu išskleidžiamas konstruktyviuoju lygmeniu: vaizdu tapoma buitiškoji, liūdnoji gyvenimo pusė, o poezijos visuma veikia atvirkščiai – meile gyvasčiai, buičiai, gebėjimu šviesiai, su humoru žvelgti į negailestingus gyvenimo dėsningumus. Tokią laikyseną suprantu kaip D. Čepauskaitės poezijos savitumą.

Achille Campanile 4 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aldous Huxley 14 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Andrzej Bursa 4 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 5 Georges Bataille 2 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Irena Bitinaitė 2 Italo Calvino 6 J. G. Ballard 3 Jan Brzechwa 2 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jehuda Amichaj 2 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Juan Bonilla 2 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Marcelijus Martinaitis 38 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nicolas Born 2 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paul Celan 4 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sara Poisson 25 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1