Apie Gabrielę Labanauskaitę vis dažniau išgirstu kaip apie jauną perspektyvią dramaturgę. Su režisieriumi Benu Šarka statėte spektaklį „Skaudžiausia-2“ pagal to paties pavadinimo tavo pjesę, dirbai su Gintaru Varnu ir jo studentais – kartu sukurto spektaklio „Žvaigždžių kruša“ premjera Kaune įvyko šių metų sausį. Kokie tavo įspūdžiai?

       – „Skaudžiausia-2“ – pirmoji mano pjesė, taigi sykiu ir pirmoji patirtis teatre. Jos skaitymai „Menų spaustuvėje“ buvo vienas iš „Dramaturgų kalvės“ projektų. Pastarasis įdomus tuo, kad pats dramaturgas gali pasirinkti režisierių ir pjesės skaitymuose dalyvausiančius aktorius. Pagalvojau, kad gana socialiai, „žemiškai“ pjesei apie homoseksualumą reikėtų visai kitokio režisieriaus, kitos dimensijos. Manau, kad neklydau. Benas Šarka kalba metaforomis, tad iš pradžių atrodė, kad bandome susišnekėti skirtingomis kalbomis. Aš jo pasiteirauju apie pjesės režisūrą, jis man pasakoja apie audrą, medžius – kurie atsilaiko ir kurie ne.
       Tačiau šiuo atveju pjesės tekstas jau buvo užrašytas, o scenoje – tiesiog atgaivinamas, ryškėjant trūkumams ar teksto balastui. Antra vertus, su režisieriumi net diskutuodavome: sakau, metam lauk tą gabalą, jei veikėjai per daug plepa. O B. Šarka atsakydavo: „Ne, jei tai skaitymai, norėtųsi, kad tekstas suskambėtų visas.“ Džiaugiuosi, kad pavyko rasti režisierių, įsijautusį ir pajautusį pjesės potekstes bei plonytes mėlynas linijas tarp eilučių.
       Bet „Žvaigždžių krušos“ atvejis priešingas. Didesnė teksto dalis buvo kuriama pačių aktoriukų, „čia“ ir „dabar“, scenoje, minkančių teksto molį, svarstančių kartu su režisieriumi ir dramaturgu, ką norėtųsi pasakyti. Buvau veikiau pagalbininkė, viena iš bendraautorių. Tačiau susižavėjau ir G. Varno režisūrinio darbo principais, ir jo studentų entuziazmu, užsidegimu (kartais repetuodavome iki vidurnakčio, ir net po repeticijos jie pasilikdavo ilgėliau tobulinti scenų).
       Abi šios patirtys – puiki galimybė pajusti, kaip užrašytas žodis atgyja scenoje (arba čia pat neišlaikęs sceninio egzamino numiršta). Sykiu – suvokti, kad nėra jokių taisyklių.

       – Mindaugas Valiukas yra pasakęs, kad dramaturgija, jo nuomone, pats bjauriausias literatūros žanras, nes tai, ką kuri, yra ne tavo. O kaip tu manai?

       – Manau, kad viskas, ką kuri, tau nepriklauso. Taip pat kaip oras, kuriuo kvėpuoji, ar žemė, kuria vaikštai. Lyg ir suprantu, ką norėjo pasakyti bičiulis Mindaugas – tavo pjeses stato kiti ir tekstas skamba kitaip. Tačiau ir skaitytojo narstomas akimis užrašytas ar perskaitytas balsu eilėraštis įgauna kitokį krūvį, kartais – ir prasmę.
       Autoriaus noras (jei toks kiltų) visais įmanomais būdais kontroliuoti tą „kuo teisingesnį“ (t. y. jo numatytą) suvokimą man tolygus bandymui privatizuoti orą.

       – Žinau, kad, baigusi lietuvių ir suomių kalbų studijas Klaipėdos universitete, išvykai į Parmos universitetą Italijoje mokytis dramaturgijos meno. Kas lėmė šį žingsnį? Kaip tu susidomėjai dramaturgija?

       – Parmoje dramaturgija domėjausi tik kaip viena iš disciplinų. Pagrindinė studijų kryptis buvo literatūra ir filosofija.
       O teatras – mano aistringa ir negęstanti meilė, iš pradžių viliojusi stoti į režisūrą (tais metais kursą rinko J. Vaitkus, kuris subtiliai užsiminė, kad geriau stočiau į aktorinį), bet, tąsyk skėlusi smagų antausį, dabar pati pasikvietė per kitas, dramaturgijos, duris.

       – Esi sakiusi, kad joks universitetas negali išmokyti rašyti poezijos, o dramoms kurti vis dėlto reikia tam tikrų žinių...

       – Manau, kad tas pat tinka ir dramaturgijai – išmokyti vargu ar įmanoma, bet pasimokyti yra ko. Ir nors žinau, kad daugelis teatralų į dramaturgijos seminarus žiūri gana skeptiškai, pati nevengiu juose dalyvauti. Kitaip nebūčiau turėjusi progos susipažinti su kūrybines galias išslaisvinančia (sakau tai be jokio utriravimo ar skepsio) Erico Ehno metodika, teoriniu vokiečių dramaturgo Christo Sagoro požiūriu į pjesių rašymą, išgirdusi šiuolaikinės dramaturgijos teoretiko Pavelo Rudnevo paskaitų.

       – Taigi vis dėlto kuo skiriasi poezija nuo dramaturgijos? Kad ir sukūrimo, parašymo požiūriu.

       – O kaip gimsta eilėraštis ar pjesė? Ar tam reikia logiško mąstymo arba įkvėpimo? O gal logiško įkvėpimo arba įkvėptos logikos? Tikriausiai kiekvienas kuriantysis į tai atsakytų (ar nusišypsotų) skirtingai.

       – Taip pat esi sakiusi, kad geroms dramoms sukurti reikėtų ir asmeninės autoriaus patirties. Tavo pjesių temos – netradicinės: tolerancija, homoseksualumas, realybės šou. Ar jos susijusios su tavo pačios patirtimi?

       – Minėdama patirtį, turėjau omenyje ką kitą: mokėjimą pastebėti, įsiklausyti, nelikti abejingam tam, kas vyksta šalia. Kartais – persikūnyti, kaip ir aktoriui, į kuriamą personažą. Nebijoti sudegti. Tokie kūrybiniai pelenai neutralizuoja kasdienybės rūgštį.

       – Papasakok daugiau apie „Drama jam session“ dirbtuves, kurias organizavo „Menų spaustuvė“. Kiek žinau, jose dalyvavo dramaturgų iš Rusijos ir Baltarusijos, taigi gal pavyko daugiau sužinoti apie šių šalių dramaturgiją? Galbūt rasis naujų projektų su jų atstovais?

       – Tai buvo smagi vasarėlė svetingoje Palangos „Ramybėje“. Ryte – šaltos jūros gurkšnis ir neką mažiau gaivinančios Rusijos teatro kritiko Pavelo Rudnevo lekcijos ir dramaturgo bei festivalio „Majskije čtenija“ Toljatyje meno vadovo Vladimiro Levanovo moderuojamos diskusijos. Popiet – „Jam session“ dirbtuvėse dalyvaujančių dramaturgų specialiai užduota tema sukurtų pjesių skaitymai ir aptarimas (beje, man kliuvo sporto tema – kai pasiteiravau kodėl, buvo atsakyta, kad apie tai dar nerašiau. Ką gi – taip gimė pjesė apie šachmatininką ir futbolininką „Kodėl plaukia debesys“).
       O lyginti Rusijos ir Baltarusijos dramaturgijos situacijos nedrįsčiau – tai būtų tas pat, kaip lyginti blusą su drambliu (nepaisant visų jų galimų panašumų). Rusijoje skandalingas pjeses rašantis Jurijus Klavdijevas susilaukia ovacijų ir pasiūlymų iš kino kūrėjų, o Baltarusijoje, kurioje esama dramaturgijos studijų, prieš vėją nepapūsi – du geriausi (ne mano nuomone, o Minsko Laisvojo teatro vadovo ir režisieriaus Nikolajaus Chalezino žodžiais) jaunieji dramaturgai, pabandę rašyti apie šiuolaikines aktualijas, buvo paprasčiausiai... išmesti iš universiteto. Vienas, jei neklystu, dabar dirba žurnalistu, kitas – kroviku. Svarbiausia, kad jie ir toliau rašo, jų pjesės statomos (jei ne Baltarusijoje, tai svetur), kai tuo metu kiti jų bendramoksliai „dramaturgai“, pasak vieno iš jų, universiteto suolą trina tik dėl diplomo. Juokinga?
       O dėl naujų bendrų projektų galėčiau pasakyti tik tiek – šią vasarą ketinu dalyvauti Minske Laisvojo teatro organizuojamame dramaturgų suvažiavime, kurio tikslas – kalbėti apie socialiniu požiūriu aktualias ir politiškai aštrias temas. Kitaip tariant – paerzinti dramblį.

       – Papasakok daugiau apie klubą „5d“.

       – Tai 2005-aisiais įsikūręs penkių (tada – pradedančiųjų) dramaturgų klubas. Nors dabar mes (Aistė Ptakauskaitė, Marius Macevičius, Tadas Vidmantas ir Monika Kutkaitytė) plaukiojame gana skirtinguose vandenyse, tačiau vis dar susitinkame ir turime bendrų temų.

       – Vytė Tyliai. Kaip atsirado šis tavo slapyvardis?

       – Visai netyčia. Lyg juokaujant – jei jau yra Vytė Nemunėlis, kodėl negali būti ir Vytė Tyliai? Šiuo slapyvardžiu prisidengiau tik kartą ir pavyko tai padaryti labai labai „tyliai“ – mano parašyta pjesė skandalingu pavadinimu „pis“ sulaukė gana triukšmingų atgarsių po skaitymų Kauno dramos teatro organizuotame dramaturgijos konkurse „Panorama“.

       – Ir apie poeziją. Pirmąkart tavo eilėraščius išgirdau 1998 m. Jaunųjų filologų konkurse. Vėliau vieną kitą aptikdavau almanachuose, spaudoje, yra jų ir interneto svetainėje www.tekstai.lt. Dar tą pirmą kartą įsiminė tavo teksto skaidrumas, tarsi rašyti eilėraštį tereikštų žaisti saulės zuikučiais – emocijomis, minčių, įspūdžių nuotrupomis. O ir tekstų forma – lyg išbarstyti karoliukai. Įstabiausia, kad ta forma, atrodo, išlaikoma net tada, kai garsiai juos skaitai (kam teko girdėti, turbūt neprieštarautų). Tarsi tavo balsas irgi būtų teksto dalis. Taigi – mintis, rašomas, užrašytas ir tariamas žodis. Kaip tu apibūdintum jų sąsają?

       – Juk „rašyti“ irgi reiškia „sakyti“. Tačiau „skaityti“ – nebūtinai „klausyti“, o „klausyti“ – nebūtinai „išgirsti“.
       Hmm... Jau dabar sutraukiau minties giją. Bet nepabiro nei hesės, nei kafkos... Tikriausiai sutrūkę esame mes patys. Tai lemia ir atitinkamą kalbėjimą. Bet nenorėčiau postringrauti apie rašymo recepciją ar pūsti hermeneutinę miglą. Juolab kad nelabai ką apie tai ir išmanau.

       – Kada apskritai pradėjai domėtis eksperimentine poezija ir multimedijomis?

       – Nežinau, ar tai galima pavadinti domėjimusi. Veikiau – viena iš galimybių. Prieš kokius trejus ketverius metus buvusiame Klaipėdos tabako fabrike turėjau skaityti „Baltijos“ almanache išspausdintus eilėraščius. Tuomet baisiai nesinorėjo „lipti“ į sceną, skaityti pačiai ir pan. Išeitis atsirado pati: kartu su draugu Aivaru Ruzgu (beje, teisininku) per vieną naktį įrašėme keletą tekstų pagal jo sukurtą muziką. Ir tai pasiteisino. Taip gimė idėja išleisti kompaktinę audiovizualinės poezijos plokštelę „Apelsinai aikštėj apgriuvusioj“.

       – Kartu ir klausimas apie audiovizualinės poezijos projektą / festivalį „Tarp“, kurio vadovė ir iniciatorė – tu. Kaip gimė šis projektas? Kokie buvo lūkesčiai? Ir kokia šio projekto ateitis?

       – Audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“ – to paties pavadinimo projekto, įvykusio praėjusių metų rudenį „Menų spaustuvėje“, tęsinys. Tačiau abu šie projektai skiriasi ne tik apimtimi ir užmoju – pernykštis buvo veikiau kūrybinė laboratorija, kurioje susitikę skirtingų sričių menininkai bendradarbiavo ir kūrė audiovizualinę poezijos išraišką, o į šiemetinio festivalio pagrindinę programą kviečiami poetai su savo garso bei vaizdo menininkų komandomis.
       Apskritai visa festivalio „Tarp“ programa būtų sudaryta iš dviejų dalių: kviestinių autorių pasirodymų (daugiau nei trisdešimties menininkų ir penkiolikos audiovizualinės poezijos kūrinių) ir atrinktų darbų. Geriausios iš poezijos ekranizacijų būtų rodomos „Menų spaustuvėje“ šių metų rudenį (greičiausiai – rugsėjį) ir apdovanojamos specialiais prizais.

       – „Apelsinai aikštėj apgriuvusioj“ – kas slypi po šiuo pavadinimu?

       – Tai namų sąlygomis įrašytos kompaktinės poezijos plokštelės pavadinimas, kilęs iš vienos eilėraščio eilutės. Kartu jį lėmė ir Virginijaus Malčiaus sukurtas vaizdas, kuriame vyravo juoda, balta, raudona ir oranžinė spalvos. Jos sudaro kontrastą, viena kitą provokuoja, apgobia ir paryškina skirtingais tekstais, vaizdu ir garsu išreikštas, kelionių nostalgijos persmelktas patirtis.

       – Esi parašiusi recenzijų apie Dovilės Zelčiūtės, Agnės Žagrakalytės, Tomo S. Butkaus poeziją. O kaip pati save vertintum kaip poetę?

       – Man šį klausimą norėtųsi perfrazuoti – „kaip poetę“ pakeisti „kaip literatūros kritikę“. „Įkvėpta“ literatūros teorijos ir istorijos magistrantūros studijų Vilniaus universitete, pradėjau rašyti kritikos straipsnius ir supratau, kad... kritika užmuša poeziją (o jei tai tik minkštos, aprašomojo pobūdžio liaupsės ar nutylėjimai – užliūliuoja). Įsitikinau tuo ir savo kailiu – begamindama antrinio pobūdžio produktus akademiniuose konservuose, pati tuo metu nebegalėjau išspausti nė vienos poezijos eilutės. Ką gi – taip man ir reikia.

       – Tavo biografijoje rašoma, kad kūryba publikuojama nuo 1992 m. Vadinasi, kai pasirodė pirmosios publikacijos (eilėraščiai?), tau tebuvo dvylika. Kas pasikeitė per tuos metus? Kaip susiformavo ta Gabrielė, kurią aš dabar kalbinu?

       – Pirmosios publikacijos buvo pasakos ir humoreskos, vėliau – interviu, po to – šiek tiek prozos, keli lašai poezijos, užmaišyti radijo pjesių stiklainyje. Paskui turinys buvo gerai supurtytas, kad žodžių molekulės išsilakstytų nuo Šiaurės ašigalio iki itališkų ir graikiškų lepinimųsi saulutėje ar dulkėtų padų Rusijos platybėse...
       Visa kita tikriausiai tilptų banalioje atsiminimų knygoje. Tačiau tam dar tikrai ne laikas.

       – Jei neklystu, dar nesi išleidusi nei poezijos, nei dramų ar prozos knygos. Ar neplanuoji?

       – Taip, nesu išleidusi poezijos knygos, nes ir toliau atkakliai leidžiu eilėraščius kompaktinių plokštelių pavidalu – norėtųsi, kad tekstų būtų klausomasi. Dramos pačios susiranda savo vietą – manau, kad joms įdomiau teatro scenoje negu popieriniame kalėjime. Na o proza? Pribręs – tada ir nuimsim derlių.

       – Ačiū už pokalbį.

Achille Campanile 4 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aldous Huxley 14 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Andrzej Bursa 4 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 5 Georges Bataille 2 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Irena Bitinaitė 2 Italo Calvino 6 J. G. Ballard 3 Jan Brzechwa 2 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jehuda Amichaj 2 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Juan Bonilla 2 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Marcelijus Martinaitis 38 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nicolas Born 2 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paul Celan 4 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sara Poisson 25 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1