Pabaiga. Pradžia 2006 m., Nr. 1

 
       IV. 12
       Nesibaigia nei naujienos, nei paguodos, kurios ėda. Nieko nenorėtum girdėti. Nusiramini, rezignuoji, ir vėl prasideda viskas iš naujo.
       Iš universiteto mano byla ir disertacija paimta. Atrodo, kad Aukštojo mokslo ministerija parašė raštą į Atestacinę komisiją. Todėl dabar nusiramino. Būtų gerai tiksliai žinoti ir nusiraminti visam laikui.
       Antras honoraras. Buvo butas, kurį prieš mėnesį Rašytojų sąjungos prezidiumas buvo man numatęs, taip pat nuplaukė pro šalį.
       Aš turiu nepasiduoti demoralizacijai, išgąsčiui. Neturiu nuleisti rankų. Juk tokių atvejų tiek ir tiek. Bienalėje nebus Gudaičio paveikslų.
       Tai prilygsta doktorato likvidavimui.
       Tad šitą ruožą reikia užbaigti. Tik galva nepasiduoda. Griebiuosi už vilties kaip šiaudelio. Koks vis dėlto esi menkas. Kaip veikia tie sąlygiškumai, kurie neturi nieko bendra su esmine egzistencija, o reikia atsiremti į tą esminę egzistenciją, ir tada nieko nebijosi.

       IV. 13
       Stambiausias honoraras išmokėtas: prarastas butas ir doktoratas. Ar po šitokio honoraro dar norėsiu kada užsiiminėti kritika?
       O juk tai – žudynės. Tai – ėdimas nervų, smegenų ir širdies. Vaitkevičiūtė sako: „Ne aš būsiu, kad neįvarysiu Lyberiui infarkto!“ To, matyt, siekia ir organai. Tai senas metodas – травля. Kaip medžiojamą žvėrį iš visų pusių apstoti, loti, uiti, įvaryti į kertę, kur jam nebėra kur trauktis, kur palaužtas jo charakteris, o tada, kai iš žmogaus lieka tik skudurai, leisti jam sugrįžti. Tokie yra „perauklėjimo“ metodai, kuriuos patyrė savo kailiu beveik visi senesnės kartos rašytojai. Aš dabar irgi esu aptvertas raudonom vėliavom, kaip vilkas, ir vienintelis mano uždavinys – nesugniužti.

       1972. IV. 16
       Grįžau iš namų. Vienos bėdos. Ir tu nieko negali padėti. Bet pusiausvyra aiškesnė. Tu matai, kad tavo vargas – tik vargo lašelis. Tu matai, kad gyvenimas begalinis ir eina nesustodamas, kad ateina ir išeina kartos, o tu tik mažas gabalėlis toje bangoje. Ir kad tu tik savo namuose kažką reiški, o kai išeini iš jų ir įsilieji į žmonių srautą, tai viskas yra niekas, tu nieko nereiški. Juk čia pat užsimuša, miršta, ir visi ramiai apie tai kalba. Ir jei tau kas atsitiktų, būtų lygiai tas pats...
       Tad prieš to gyvenimo begalybę ir didumą gali nusiraminti ir mažiau kreipti dėmesio į visus savo užgautus dantis.
       Nei tu didvyris, nei tu kankinys. Esi žmogus, ir būk. Svarbiausia neišsigąsti, o išlikti savimi, kad nebūtų gėda. Laukai, paukščiai apglėbia ir nuramina. Gyvenimas eina, ir tu eik.

       IV. 18
       Kas gi tu – mažytis trupinėli. Ir tave prispaudžia visa valstybė su savo galia, savo instancijom, savo nematomais procesais, kur tu esi teisiamasis, nors tavęs niekas nešaukia ir neklausia.
       Kaip atlaikyti tokį spaudimą? Ar atlaikys smegenys ir širdis? Ar nepalūšiu per pusę? Juk kiekvienas kovotojas trokšta ramybės, o čia jos ilgam ilgam laikui nebus. Institutą dabar krato komisija, bet Korsakas sako: čia juokai, bet jei K[ubiliui] sulaikys disertaciją, tada tai prasidės. Vadinasi, galiu ne tik išlėkti iš Instituto, bet sugadinti ir kitiems gyvenimą bei karjerą.
       Bet kažkas džiaugiasi. Radaitis, pakišęs Sniečkui žurnalą, Baltušis, kuris kažkam yra prisipažinęs, kad jam būna malonu, kai kam nors padaro bloga.
       Taigi liūdni karjeros griuvėsiai. Nebe svyravimai, o griuvėsiai, sprogimas, kurti naktis.

       IV. 20
       Procesas kafkiškas eina toliau, ir kasdien ant galvos nubyra kokia detalė. Yra ekspertų komisija prie Saug[umo]. Įeina Ambrasas ir Radaitis. Ten mane svarstė ir priėjo išvados, kad aš idealizuoju buržuazinio laikotarpio literatūrinį gyvenimą ir priešinu jį dabartiniam. Ir iš to, matyt, visos sankcijos. Jei ši įstaiga užsimojo užspausti, tai jau neišlįsi. Jos sprendimo niekas negali atšaukti. Ir bandymas ką nors sužaisti Atestacinėje komisijoje yra perdėm beviltiškas.
       Bet ką gi tau lieka daryti: žaisti, linksmai dirbti, nes tai jau fundamentinio praradimo situacija, kurioje nebėra ką beprarasti, išskyrus savo grandines.
       Rudenį turiu pradėti rašyti Bor[utą]. Kai rašai, tada tos nerimo mintys mažiau graužia, nors kam tas rašymas – neaišku, nes nėra jokių perspektyvų. Rašymas, kad užmuštum laiką ir nerimą. Tai ir viskas.

       IV. 21
       Be abejonės, keliauju į dugną. Pagaliau pasiryžo mane pribaigti ir nusikratyti, pastatyti kaip emblemą ir sumušti. Kaune [Sigizmundas] Šimkus kalbėjo kaip apie grupės lyderį. Tai, matyt, Baltakio idėja. Radaitis šešias valandas rodė savo gerumą, gąsdino ir įkalbinėjo sakyti kalbą – tave visiškai užspaus, sugniuždys, neleis į centrinę spaudą ir t. t. Koks aš geras atseit! Kaip tu mūsų nesupranti! Kodėl tu mus niekini. Mes vargo pelės: mes tragiškos asmenybės. Ir tikrai gaila!
       Didvyriškai žada mane ginti. Prisipažįsta dirbęs universitete informatoriumi, važinėjęs po kaimus.
       Koks nykumas. Nemigo naktis. Ir aš pradedu bijoti infarkto. Disertacija palaidota. Neaišku, ar išliksiu institute. Broliai rašytojai ramiausiai nusigręžia, ir vienas Radaitis lieka gelbėtoju. Štai 22 metų kritiko darbo rezultatai ir finišas.
       Jei liksiu gyvas, daugiau negaliu lįsti į tokias šlykštynes.

       IV. 23
       «И летопись закончена моя», kaip sakė K. Ambrasas, išeidamas iš Rašytojų sąjungos sekretorių. Tas straipsnelis buvo tik paskutinis lašas, pralaužęs užtvanką. Sudėta ir suskaičiuota viskas. S. Nėris, Baltrušaitis, Mačernis. Du CK skyriai svarstė visą bylą išsikvietę Maldonį ir Korsaką. Ir Korsakas abejoja, ar begalės išgelbėti. Atgailos kalba – paskutinis šansas, kuris dar gali išgelbėti. Aš, žinoma, tuo netikiu. Partija keičia savo liniją ir turi atkirsti ankstyvesnio etapo funkcionierius ir simbolius. Taip ji visados elgėsi. Visada kas nors turi būti kaltas. Bet juk ji pati legalizavo tuos leidinius ir tą kultūrinę politiką. Prasidėjo viso buvusio liberalizacijos etapo revizija. Ant žirgų sušoko visi buvę pokario herojai. Ir man išsigelbėjimo nėra. Toks pat lietuvių filologijos triuškinimas, koks buvo 1957 m. universitete. Nes būtent kultūroje įžiūrima pastovi grėsmė režimui, pastovūs impulsai mokinių išsišokimams. Ir proceso užkirtimas, kad po „A“ nesektų „B“, prasideda nuo kultūros. Ir dabar mano eilė būti prikaltam prie kryžiaus. Vaidenosi jiems grupuotė, tendencija, kurią reikia sutriuškinti. O tai skamba baisiai ir pavojingai.
       Įdomiausia, kad ši sistema veikia kaip automatas, jau be žmonių noro ir valios. Juk nė vienas iš jų nenorėtų, kad toli eitų šis revizavimas, bet nebegali sulaikyti ir turi vykdyti kažką prieš savo valią. Maldonio, Reimerio pakeitimai buvo pirmieji ženklai. Ir reikėjo susiprasti. Nebemėtyti degančių fakelų, nes jie krinta ant galvos tau pačiam. Bet aš emocinės saviraiškos, o ne apdairių apskaičiavimų kritikas. Ir būtinai turiu užlipti ant minos, nors ir aiškiai žinau, kur ji glūdi.
       Tad dėsningas žuvimas – kas padaryta, nesigailiu. Padaryta pakankamai daug. Laikas išnaudotas. Jaučiuos daug anksčiau išėjęs nuo scenos.
       Pagaliau, be šitų visų iliuzijų, po tiek sprogimų ir numirti bus lengviau.

       IV. 24
       Toks jausmas, kad važinėja per mane buldozeris ir trypia, varo į dulkes. Matyt, to ir nusipelniau. Negalima stovėti prieš milžiną ir šaudyti iš laidynės jam į kaktą. Tai negali laimingai baigtis. Toks jausmas, kad stoviu ir laukiu Aukščiausiojo Teismo. Ir visi džiaugsmingai pranešinėja malonias žinias. Laukimo ir nerimo būsena, pilna grėsmės, nes įsiutusios pačios viršūnės. Pasekmės gali būti visokios – daktaras palaidotas, darbo netekimas. Pagaliau sakė: kai dabar bus spausdinamas, reikės žiūrėti per didinamąjį stiklą.
       Būti narsiam kareiviui ne taip lengva, ne taip paprasta.
       Dabar užsikirtau kelią toli į priekį. Žodžiu, rizika milžiniška, o rezultatai tokie menki ir skurdūs.

       1972. IV. 26
       Buvo savijauta: išrauto, išmesto, suplėšyto medžio. Kiek galima taip egzistuoti. Juk tas draskymas darosi nepakeliamas. Jei jis tęstųsi pusmetį, turėtum kristi. Neaišku, kiek tęsis: ar tai taktinis pagąsdinimas, sudrausminimas, ar tai strateginis planas – peržiūrėjimas viso buvusio laikotarpio. Jeigu toks peržiūrėjimas, aš liksiu emblema, ir būsiu paaukotas neišvengiamai.
      
Jei nebūčiau sakęs kalbos1, būtų sekusios organizacinės išvados. Kaip sakė Bielinis, Rašytojų sąjunga meta lauk, Institutas taip pat. Ir vieninteliai manęs gynėjai buvo kritikai, apie kuriuos aš nė žodžio nepasakiau. O tie, kuriuos liaupsinau 22 metus, tylėjo arba norėjo mesti lauk.
       Užteks to frondavimo. Jei išliksiu sveikas šitame sukrėtime, daugiau negaliu leistis į avantiūras. Tai nepakeliama ir man, ir visiems. Dabar kolektyvai turi atsakyti, jei kas ką padaro. Be to, jaunoji karta nueina nuo politikos, ir padėtis vis blogesnė – tad aš negaliu daugiau čia lįsti. Tad sudiev, kritika!

       IV. 27
       Štai ir supuosi kilpoje. Atgailos kalba – lemtingas žingsnis. Aš maniau, kad viskas nutils. Bet tai tik pradžia kompromisų. Jų reikalaus vis daugiau ir daugiau, kol tu save susinaikinsi. Su tavim kalba pagarbiai – autoritetas visuomenėje, niekam nepataikavote, – o siekia tave išstumti iš žaidimo, supurvinti, sutrypti. Ir nežinia kam ir kaip reikėjo apsispręsti. Ar teisingai padaryta. Nes žengus žingsnį į vieną pusę, turėsi žengti vis daugiau ir daugiau. Ir tavęs nepaliks ramybėje. Ir tavo atsižadėjimas kritikos nieko nereiškia. Tu rašysi atkirtį amerikonams. Žodžiu, įrankis svetimose rankose. Tokia pokarinė Putino ir Sruogos situacija. Ir aš dabar neturiu ką kitą veikti.
       Aš save susidirbau prieš jaunąją kartą. Jau prarandu balsą ir autoritetą. Ir vardan ko? Nežinia. Tai tolygu žinojimui – neatgailauti. Bet atgailauti – galo nėra.
       Šitaip gali samprotauti, kai viskas praėję, o kol tave mala, kol letena uždėta ant tavęs, tu nieko negali padaryti: tu – bejėgis. Tu – vargšas.
       Ir Mykolaitis, ir Sruoga darė tokius pareiškimus. Toks kompromisinis kelias pats būdingiausias ir protingiausias. Kas yra šitokiai valstybei nušluoti mažytį trupinėlį kaip aš! O nesinori būti nušluotam. Ir taip prasideda kompromisinis kelias. Todėl ir nėra asmenybių.
       Kiekviena valstybė per jėgą grūda mąstymo standartus į galvą. Kartoja, kala, kol tai tampa kasdieniniais įpročiais. Iš jų žmogus nebegali išeiti. Tik per juos mato pasaulį. Tai kažkoks narvas, kur uždaryta žmogaus sąmonė. Protas turi jį išdraskyti. Tai sunkus darbas, sunkus kelias.

       IV. 27
       Turiu aš pasirašyti sau ne politinį, o literatūrinį nuosprendį. Radaitis sako, kad mano kritikoje daug publicistinio temperamento. Taip, ji yra politikuojanti. Aš tos pačios kartos vaikas kaip ir Macevičius. Ir štai dabar krizė: nėra rimtų pagrindų, nėra teorinio mąstymo, o tik švaistymasis fraze. Nastopka pasako daug rimčiau, svariau, bet mokslinio objektyvumo plokštumoje. Sluckaitė rašo puikiausius literatūrinius portretus neužkliūdama. Tas nelaimingas politikavimas, didaktizmas. Ir čia yra finalas, nes to negali pakęsti. Ir čia yra desperatiškos pastangos pritraukti dėmesį drąsa, sensoriškumu, kai tikro literatūrinio mąstymo labai nedaug tėra. Ir todėl tas blaškymasis, tos atgailos.
       Ir net tada, kai aš einu į tikrąją literatūrą, tai virsta kažkokiu deklaratyvumu, triukšmingu opozicionieriškumu, politikavimu, o ne ramiu, pozityviu ir tikru literatūros atvėrimu.
       Taigi krizė ir šitoj vidinėj plotmėj.

       IV. 29
       Naktis apramina. Nebėra nervinio drebulio. Bet padėtis tokia pat miglota. Maksimalistams aš esu prisitaikėlis, pardavęs už 100 rb. savo principus. Jiems atrodo, kad viskas dėl doktorato. Jie trokšta gražaus reginio – charakirio.
       Bet juk aš kabėjau ant bedugnės – iš Rašytojų sąjungos ir Instituto lauk. Gal ir vertėjo baigti karjerą, bet koks sunkus tas slenkstis. Peržengsi, o atgal negrįši. Ir čia svarbiausia, kad išliktum ir funkcionuotum kultūroje. Kuo daugiau išlieka žmonių, tuo geriau. Kuo labiau išmušama iš arenos, tuo blogesnė darosi visa kultūrinė situacija. Vadinasi, kompromisinė taktika. Taip, kitaip negalima išlikti nei atskiram žmogui, nei visai kultūrai. Gal nebūtina, kad kiekvienas juos darytų, bet visumoje kultūra turi daryti kompromisus su režimu, negali atsidurti jo kategoriško priešininko padėty. Aišku, nereikėjo atsidurti tokioje situacijoje, kur tenka sakyti: taip ar ne. Bet atsidūrus būtų beprotybė šokti nuo tilto ir tapti auka. Tų aukų buvo pakankamai. Bet gal čia tik bailaus prisitaikymo argumentai. Juk ryžtingas principingumas būtų palikęs žymiai didesnį pėdsaką visoje kultūroje. Taip prasideda Miškinio kelias. Bet tai būtų nuteikimas prieš sistemą, tai būtų buvęs smūgis į visą mūsų literatūrinę filologiją. Ir išprovokuoti tokį smūgį, tokį Instituto triuškinimą, jo padėties nuvertinimą aš neturėjau teisės ir nedrįsau.
       Žodžiu, nemalonūs pasvarstymai, nemalonios abejonės. Bet aš visą laiką sakiau, kad mūsų kultūra turi laikytis kompromisinės taktikos – tik taip ji gali išlikti funkcionuojanti ir sutverti kažką pastovaus.
       Nežinau, ar jau pasibaigė tas košmaras, ar jau galima pradėti dirbti. Bet viskas aplinkui atrodo kaip po žemės drebėjimo. Ir gaila, ir pikta, ir graudu. Broliai rašytojai neištiesė skęstančiam rankos po 22 metų vergiškos tarnybos. Jie tik šaukė: užspausti, likviduoti, išmesti.

       V. 4
       Kitų plūdimas tavęs taip nepaliečia kaip paties išsiplūdimas. Prievartinis išsiplūdimas. Tai didžiausias moralinis pažeminimas, susiniekinimas, apsipurvinimas. Ir dabar – karčios pagirios.
„Savikritika“ – tai puikus žmogaus susinaikinimo, palaužimo metodas2.
       Aš turėjau šitą pereiti. Turėjau palenkti galvą prieš devintąją bangą. Ji gal ir ne tokia didelė iš toli. Bet ji baisi ir grėsminga iš arti. Nedrįsau baigti savo literatūrinės karjeros, išeiti su aukštai pakelta galva. Tai būtų, žinoma, moralinis koziris visiems, kurie nori priešintis. Dabar ši jėga atimta. Dabar tu esi toks kaip visi – kompromisininkas. Tai gudri politika – išlaukti, išbūti, nesiduoti sunaikinamam, grįžti kada nors vėl. Bet kaip norisi drąsaus ir herojiško mosto! Kaip daug aplinkui to gudrumo, to apdairumo. Bet kas gi tu esi, kad galėtum pakariauti su tokia baisia jėga! Būtum sutriuškintas kaip blakė!

       V. 6
       Vėl sąlyginės ramybės tarpelis. Niekas netampo. Nors įspėja, kad sekamas kiekvienas žingsnis, kiekvienas žodis. Aš vėl gyvenu be nervinio drebulio. Dabar lieka išlaukti. Lieka kažką dirbti tolesniam laikui. Šitame kvadrate viskas užbaigta. Esu suspenduotas. Karjera nutrūko. Dėl to nėra labai gaila, nes aš jau pavargau, nes tie vidiniai kontaktai su dabartine literatūra darosi silpnesni, nes aš ir negaliu vairuoti tokioje slidžioje situacijoje.
       Nesijaučiu palaužtas. Svarbu nepasiduoti iš vidaus. Nekapituliuoti. Tas puolimas išgąsdino, tas profesijos keitimas pribloškė, bet dabar aš vėl išėjau iš spąstų ir kitą raundą sutiksiu drąsiai.
       Svarbu – be panikos. Svarbu išlikti savimi. Be kūliavirsčių, be blaškymosi baimingo. Tai sunku. Bet reikia mėginti.

       V. 11
       Aš nusiraminau. Gal tai senatvė. Gal rezignacija. Nebejaudina, kad kritiko [karjera] – baigta, kad nežinau, ką darysiu, kad aš suniekinau save. Toks abejingumas. Tokia ramybė.
       Ir aš bijau, kad tai ir yra dvasinės ramybės, dvasinio užgesimo ženklai. Juk aš gyvenu įsitempęs, drebėdamas tik mušamas, draskomas. Tai vieninteliai pergyvenimai. O šiaip tokia ramybė, apatija, užgesimas. Ar yra koks vidinis tobulėjimas, koks veržimasis, kokių problemų sprendimas? Nėra. Tad esi toks, koks esi, ir rūpestis siekia tik butą, vasarą ir t. t. Dar darbą. Visos problemos, ką darysi. Nėra vidinio vystymosi. Nėra pastovios vidinės aistros. Todėl nėra ir tikrumo, o eklektika, blaškymasis iš vieno šono į kitą, prisitaikymas prie naujų reiškinių ir vėl ėjimas prie kitų. Todėl tavęs ir nekenčia.
       Žmogumi būti. Žmogiškumo trokšti. Kažkokią žmogišką poziciją išlaikyti ir ginti – tai būtų svarbu. Bet to tu jau neturi. Tu per anksti susiliteratūrinai, suprofesionalėjai…

       V. 12
       Dabar prasideda graužatis. Juk savo atgaila aš užmušiau savo kritikos moralinį autoritetą. Tai, ką stačiau per keliolika metų, sugrioviau per vieną dieną. Dabar kalbėti apie bekompromisiškumą aš neturėsiu teisės, kadangi pats buvau parklupdytas ir laižiau galiūnų rankas. Tai pats skaudžiausias apsispjaudymas. Kai tave lupa kiti – ne taip skaudu. Bet kai išsilupi pats, tai baisu. Ir tai ilgam įeina kaip gėdingas žingsnis. Juk aš gėdijausi atgailos dėl Sruogos, gėdysiuos ir šitos. Ir jos jau neišbrauksi iš savo istorijos, jos neatimsi ir nepaneigsi.
       Kad ir kokios būtų sąlygos, bet tu joms pasidavei. Ir gal žymiai stipresnis būtų įspūdis ir reikšmė – žūti šitoje istorijoje ir palikti ryškiu simboliu. Dabar tos simbolikos neliks. Vardan ramybės, vardan būsimų darbų (kurių gal ir nebus) pasirinkau gėdingą kelią.
       Tai gal ir protingai padaryta. Gal ir gerai apskaičiuota. Bet gyvenimas dažnai reikalauja ir neprotingumo, ir tuščio heroizmo.

       V. 15
       Dvi dienos skausmingos graužaties. Man vis labiau gėda. Jaučiuos išdavęs kažką. Paniekinęs pats save. Nepagarba pačiam sau. Pats apspjaudei sau veidą – tai baisiausia pažeminimo rūšis, kurios negalima leisti. Ir tai vis dėlto priklausė nuo tavęs. Tu galėjai susiimti. Juk niekas su pistoletu nevarė. Pagaliau, padarius vieną niekšybę, gali daryti ir kitą.
       Aš sunaikinau tai, ką pats stačiau 15 metų. Palikau savo rašinius be moralinio tvirtumo ir tiesumo jėgos, kuri tik ir palaikė juos.
       Aš išlikau. Be abejo, žuvimo galimybė buvo didelė. Bet gal ją reikėjo prisiimti – ne gėdą. Ta viešo ir baisaus kompromiso dėmė užgula tave. Ir laimėta: tik išlikimas vietoj, o galimybių dirbti jokių, juk žiūrės į viską baisiai.
       Aš išsiskyriau su „kompromisininkų“ karta. Per daug ilgai ir piktai ją plūdau. Dabar išsiskyriau ir su ta karta, kuri manimi dar tikėjo, kuri nepripažino kompromisų.
       Aš gal ir būčiau drįsęs žengti, jei ne tas baisus šeimos išgąstis, jei ne tas kaltės jausmas, kad ir juos, ir visai nekaltus žmones aš įvėliau į depresiją. Pagaliau man baisiausia: tu atliksi charakirį, visi nusistebės, pasibaisės, išsiskirstys, ir tu liksi vienas pats be nieko, visi nuo tavęs išsigandę pasitrauks.
       Iš tavęs reikalauja heroizmo, bet visi kiti nori stovėti ir iš šalies spoksoti. Niekas gi piršto nepajudins, kad tave užstotų ir tau padėtų.
       Bet ir čia yra išmėginimas: būti žmogumi pačiam sau, būti vienam žmogumi. Tai ir yra, kad laikas pervažiavo kaip buldozeris, pjaudamas tavo moralę, pažiūras, charakterį, ir todėl dabar gali su tavimi daryti ką tik nori.

       V. 16
       Kai atsigulu, apsiraminu šiek tiek ir blaiviau pamąstau. Vieni argumentai, tegul ir besiteisinimo, ir išsisukinėjimo argumentai:

 

1) Palieki institutą ir, ko gero, apskritai kultūrinį darbą. Tai sunku po 40 metų.
2) Tu pasiduodi provokacijai, nes vienas tikslas ir yra šitos kampanijos – išmesti iš rikiuotės kultūros darbuotojus.
3) Nuo tavęs galėjo prasidėti „grupuotės“ triuškinimas, kaip universiteto katedroje, ir tada tektų tau per didelė atsakomybė.
4) Tai protinga taktika, nes būtų individualizmas ir pozavimas šokti prieš devintąją bangą.

       Kiti argumentai tokie:

 

1) Tu nematei aplink save aplinkos ir daryti charakirį vardan kelių reginio ištroškusių žioplių nenorėjai, bet tu privalai elgtis taip, kaip tu nori, atsiskaityti prieš save.
2) Tu atėmei iš savo darbų ir iš literatūros moralinį aspektą ir moralinį autoritetą, o tai didelis daiktas.
3) Tu užmušei savo biografijoje legendos momentą ir jo nebesugrąžinsi.
4) Apskritai moraliniai nuostoliai dideli ir gėdos jausmas pastovus, atrodo, kad ant akių tau apspjauta ir tu niekaip negali nusivalyti.
5) Tau visą laiką bus gėda.

       Ir kokios išvados:

 

1) Šuo ir kariamas pripranta. Ir tu priprasi prie gėdos, priprasi prie niekšiškumo.
2) Tu neturi pasiduoti vidinei erozijai. Juk tai bausmė. Tai teroras. Nors tu pats save apspjaudei, bet tai prievartos aktas ir tu neturi pasiduoti jo sutriuškinamas.
3) Tu turi galvoti ir rašyti kaip iki šiol. Nėra jokios perspektyvos. Bet juk nebūtų jokios perspektyvos, jei būtum tapęs kroviku. Čia bent dirbsi, o galgi ir atsivers langelis. Greičiausiai ne. Bet kažką naudinga gal ir galėsi padaryti.

      
       V. 17
       Dar vis skaudus atrajojimas, nors ir mažiau sukrėtimų. Avyžius sako, kad jam nieko baisaus nesimatė straipsny, bet kažkas pasakė, kad aš tyčia tokiu laiku išspausdinau. Petkevičius klausinėja: ar aš pats pasakiau kalbą, ar mane užlaužė. Būdvytis iš Dotnuvos teiraujasi, kaip man užsibaigė ši istorija. Konservatorijoj vyksta specialus seminaras apie talentą, kur taiso mano klaidas ir aiškina, kad aš buvau nuvargęs ir atsisakiau savo teiginių.
      
Avyžiaus jubiliejus – matyt, posūkio taškas3. Partija atsisveikina su modernizacija, su novatoriškumo kultu ir grįžta į tradicinių formų apoteozę. Ji aiškiai pasirenka tarp Sluckio ir Avyžiaus. Ir iš tiesų tai įdomus perėjimas lieptu tarp tiesos ir schemos. Milžiniškas masės sugėrimas. Rašytojas privalo ir konfliktuoti su laiku, ir prie jo prisitaikyti. Absoliutus konfliktas jį užsmaugs, o prisitaikymas prie kiekvieno reikalavimo atims teisingumą ir sužlugdys meną. Avyžius pareiškė, kad visą kūrybą iki 1960 m. tenka nurašyti dėl nepalankių sąlygų.

       V. 22
       Matyt, atėjo lūžis visoje mūsų situacijoje.
Vaikinuko4 susideginimas, užgulęs kaip košmaras sąmonę, duoda daugybę išvadų. Jaunosios kartos tragiškas aktyvumas, jos rimtumas, jos panieka drebantiems tėvams, jos bekompromisiškumas – laisvė ar mirtis. Mes vinguriuojame, mes dėl visko drebame, o jie išmeta paskutinę kortą nežiūrėdami, kas po to bus. Tai pamišėliška karta, atominio amžiaus karta, bet ji turi savo didybę, prieš kurią gali pasijusti niekingas. Ir Rastausko pjesė – autentiškas šitos kartos paliudijimas.
       Antra išvada – visos mūsų institucijos, visos organizacijos tėra plona plutelė virš judančios lavos. Tai karta, kuri nebuvo sulaužyta, kuri išaugo sąlyginės laisvės klimate, ir dabar ji elgiasi ir mąsto kaip jai norisi. Ir organai jaučia šitą jos kunkuliuojančią energiją, todėl baimingai šalina visus pretekstus jai išsiveržti, visas priežastis, kurios ją žadintų. Bet tos priežastys glūdi pačioj sistemoje ir todėl reikės kiekvieną kartą iš naujo smaugti. Todėl toks puolimas ir smaugimas visų nacionalinių dalykų prasidėjo – matyt, buvo jaučiama.
       Trečia – tai mūsų valdžios neišvengiamas kritimas. Ribotos kultūrinio liberalizmo politikos pabaiga. Iš literatūros turi išnykti nacionaliniai motyvai.

       V. 23
       Išsisklaidė dar viena iliuzija. Krito visa kompromisų konstrukcija. Menas pretendavo į visuomenės padėties ir nuotaikų išraišką. Dabar matyti, kokia praraja tūno tarp visuomenės ir meno, kad vienas užsiima gražiu melu, pusinėmis tiesomis, o kitas eina iki pražūties. Nėra ko ir galvoti, kad dabartinis menas galėtų patenkinti šitą bekompromisinę kartą. Gėda, kad jūs nepatekote į kalėjimą toliais laikais. Jūs bijojote prarasti darbą, pareigas, jūs drebėjote dėl savo vietos!..
       O taip! Bet juk gynybinis pylimas – dabar tėra kultūra. O ji bus sutriuškinta. Tai 1863 m. sukilimo rezultatai. Juk dalyvavo ten tik 15 000 lietuvių, o spauda buvo uždrausta.
       Taigi ir mano istorija atsiduria viso meno ir visos mūsų padėties kontekste.

       1972. V. 23
       – Gėda, kad jūs, rašantieji, neatsidūrėte kalėjime, kai ten buvo sukišti tūkstančiai nekaltų žmonių. Jūs tik drebėjote dėl savo kailio, – šūkauja jaunosios kartos pranašai.
       – Mes nuoširdžiai tarnavome istorinėms gyvenimo permainoms, kurios buvo neišvengiamos. Mes tikėjome idealais, kuriuos skelbėme, ir ne mūsų kaltė, kad jie buvo iškraipyti. Mes pratęsėm lietuvių kultūros egzistavimą nepalankiausiomis sąlygomis – be jos būtumėm likę paskutiniai vargšai, – atsikerta dabartinės mūsų literatūros kūrėjai.
       Katrie iš jų teisūs?

       VI. 13
       Mano bėdinoje buityje – nauja korektyva. Samizdatas išsivertė „Talento mįsles“. Taigi laivas užplaukė ant minos. Ir tikėtis laimingos pabaigos – netenka. Laukti doktorato – ne. Taip pasidaro didelės istorijos.
       Broliai rašytojai užrišo mane kaip pasiutusį šunį į maišą, apdaužė, paspardė ir nuleido į dugną. Kaip įdomu – Marcinkevičius ir Baltakis nepratarė į mane nė žodelio.
       Visas vežimas darda prarajon. Mieželaitis, dergęs 10 metų 1946 m. triuškinimą, dabar pragydo: jie buvo teisingi, orientavo į pilietines temas.
       Maskvoje areštai.
Už Kauno įvykius teks brangiai mokėti5. Ir aš – viena iš to užmokesčio formų.
       Dejuojame, kad vidurinės mokyklos neišmoko rašyti ir mąstyti. Bet mąstysenai reikalingi principai, reikalingas apsisprendimas, o čia niekur to nėra, tas galvojimas iš mažens sugriaunamas, jie turi tik kartoti įkaltas tiesas, be savarankiškos mąstysenos. Tai žlugdo asmenybes ir todėl tokie desperatiški sukilimo ir išsivadavimo mostai.

       VI. 14
       Sistemingas ir nesulaikomas slinkimas žemyn. Be sustojimo. Išmestas iš planų lietuviškasis „S[alomėjos] N[ėries]“ leidimas. J. Macevičius išmetė Maskvoje rusiškąjį leidimą. Ir tai, matyt, vientisas ir nesulaikomas judėjimas. Kauno įvykių fone mano disertacija patenka į žlugimą.
       Ir kas pikčiausia: kuriem velniam tiek kompromisų, tiek skaudžių prisitaikymų, tiek smūgių, kai kiti gyvena ramiai ir dirba gražiai. Per daug menkas ir vienadienis mano žmogiškasis kalibras. Per daug didelis nedrąsumas. Nemokėjimas būti savimi. Dar vis man gėda dėl to atsiprašymo, nors jau dabar nebebūčiau Institute. Maskviečiai stebina tuo vidiniu natūralumu, vidiniu stichiškumu, vidiniu rimtumu. Ir aš jaučiuos tikrai eklektiku, susiskaldžiusio proto ir širdies žmogumi, be savo programos. Ir aš kartoju sau: tu turi giliau įsižiūrėti, susikaupti ir pergalvoti. Dabar tau nebėra kur skubėti, nes visi keliai atkirsti, praėjimo nebėra, tad geriau įsispoksok į save без суеты, paieškok tos substancijos!

       1972. VII. 3
       Tik dvi savaitės ramybės.
Paskui geri draugai tave aprūpina informacija6. Žodžiu, tu sužinai kas savaitę, kad esi sudaužytų laivų kapitonas, kad priklausai pasmerktųjų kastai, kad ant tavęs verčiama našta, kurią turėjo patys pasiimti.
       Jau nusibodo. Ir šlykštu darosi pagalvojus apie kritiką. Atsisveikinimo saliutas per daug iškilmingas ir triukšmingas. Bandyti po to tęsti šį darbą būtų klaiki nesąmonė. Kažkokia pažeminimų kruša apipila tave. Esi paikas – net ir apie Borutą ruošiesi rašyti, jo išplūstas. Tokia kritiko padėtis.
       Dabar be iliuzijų ir vilčių. Prispausto vabalo psichologija. Ir reikia ištverti be unkščiojimo, be pozos ir triukšmo, visiems toliau laimingai rašant.
       Aš jau iškritau iš tiražo. Tai būtų dar nieko. Jei aš turėčiau aiškius literatūros mokslininko įgūdžius ir potraukius, bet aš jų neturiu.
       Pagaliau pasikeitė laikas – kaip metodai, naujos sąvokos, nauji žmonės, kurie rašo geriau už mane. Ir mano tų rašymų niekas nepasiges. Niekas ir nepastebi tos sunkios padėties, nes gyvenimas eina kaip ėjęs ir tu sau vienas kenti patylumoje. Ir kentėk be pozos.
       Bet vienas žingsnis aiškus – atsisveikinimas su kritika, ko niekas nepastebės ir niekas to neišsigąs.

       VIII. 25
       Kažkaip koktu pradėti vėl nuo nulinės situacijos. Vėl klampoti tą literatūrinį liūną, vėl ryti tą šlykščią literatūrinę buizą. Apkarto. Nusibodo. Ir jau tikrai norisi kažkokio išsivadavimo. O juk taip tempi tą inerciją, tą balansavimą baimingą, kad daraisi pats sau nuobodus. Ir rašyti nebesinori. Jei reikės keisti darbovietę, tai reikės bėgti tolyn nuo rašymo. Užtenka. Prirašyta. Pavasarį man buvo baisu tą padaryti. Apsispręsti per 2 dienas. Tada man atrodė, kad aš būsiu nelaimingas ir graušiuosi dėl sudaužyto gyvenimo, apleidęs literatūrinę areną. Dabar į viską žiūriu ramiau. Kas bus, tebūnie. Bet nereikia tik daugiau žemintis, nes tai lieka kaip dėmė tavo gyvenimo, kurios tau pačiam gėda. Reikia iš vidaus išsivaduoti iš tos prievartos ir pažiūrėti į viską iš šalies.
       Kažkaip dabar baisu ir pagalvoti – vėl rašyti, vėl taikyti soc. realizmo metodą, vėl žiūrėti į nutarimus – kas galima, kas ne.
       Aš atlikau savo partiją. Gerai ar blogai. Bet baigiau. Baigiasi liberalizmo epocha. Visos sritys tvirtai suimamos į rankas. Ir nebėra kas veikti. Viskas bus įvertinta ir nubrėžta instancijų. Kritikos misija – laisvo ieškojimo, savarankiško vertinimo – pasibaigė.
       Pagaliau ateina kita karta. Ji natūraliai įaugusi į šį režimą, ji neturi susvetimėjimo komplekso ir jai bus lengviau.
       Pagaliau ir išsisėmimas. Ką dar bepasakyti, ką dar berašyti? Tai būtų tik virvės tąsymas.
       Taigi pratinuos prie išfolavimo ir tikiuosi, kad tai nebus sukrėtimas.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1