Latvių poetas E d u a r d a s A i v a r a s (1956), tikr. Aivaras Eipuras, yra išleidęs penkis eilėraščių rinkinius – „Šokiai“ („Dejas“, 1991), „Taip“ („Jā“, 1996), „Gamtovaizdis rėkia“ („Ainava kliedz“, 1996), „Vasaros sniegas“ („Vasaras sniegs“, 1999) ir „Praėjau“ („Es pagāju“, 2001); šis pelnė „Spaudos namų“ („Preses nams“) konkurso apdovanojimą (2001) bei Poezijos dienų (Dzejas dienas) metų apdovanojimą (2002). Autorius rašo ir esė bei prozą, yra vertęs literatūros kūrinių iš rusų, anglų, prancūzų, italų ir ispanų kalbų. E. Aivaro eilėraščių versta į lietuvių, estų, suomių, vengrų, rusų, prancūzų ir anglų kalbas. E. Aivaras jau septyniolika metų daug laiko skiria alkoholikų sveikimo problemoms, yra grupinės psichoterapijos specialistas. Šiuomet dirba Latvijos rašytojų sąjungoje literatūros konsultantu ir rašo skiltis, esė ir recenzijas „Kultūros forumo“ („Kultūras Forums“) laikraščiui.
Iš latvių k. vertė Vladas Braziūnas
***
Te ašaros išgraužia skruostą iki kaulų
Kaip nors parsiramstysi pusnių kaip sienų ligi pavasario
Su paltu paliks šilta
Eketėn įmerktą galvą atloši
Saulė virš tų, kurie nenori dar vieno eilėraščio apie mirtį
Kruša, jaunuoli, dideli grumstai
Kas juos sėja?
Kursuoji nuo Didžiojo ketvirtadienio Didžiajan Penktadienin
Tada ūmai atgal mažajan trečiadienin
Iš baimės, kaip pildosi Raštas
Iš nevilties šventųjų mėšlungiškai įsikabinam |
|
|
it podėlio spynos pakabinamosios |
Kad tik jie mus palytėtų |
Likusie žongliruoja pamokslais kaip dešimčia krepšinio kamuolių
Žalias eilėraštis
Tamsiajame vandeny atsiveria ir užsiveria mano meldimai
Ten taip gera
Romi mano širdis
Nemyliu gyvatės, kur drėgnoje žolėj
Žali žali obuoliai
Nuoga, nuoga Ieva, gundanti mokslininkė
Geriau atversim dėžes pinigų
Jie ne kompartijos pinigai
Veikiau inkų auksas
Meistre iš Ekso
Tavo žali obuoliai taip pat, žiū, produkuoti!
Puikuojas, koteliai irgi
aš įsirausęs greitajame traukiny
Paradis – Paradis
laimingai, bet baugščiai
Praėjau
Pakilo smarki muzika, prasidėjo lyg proto vėtra
Įsikirto į nervų šaknis ir drebino širdį
Laikiau mintį, kad Dievas nėra atsarginis žaidėjas
Ir taip jau slidus nuolydis nebelaikė
Taip, laikas tai šulinys, ir aš garmu
baimė išsisklaidė, ir džiūgaudamas vėl išvydau save
Pradėjau rašyti iškart po Keatso mirties
Kokie milžiniški saulėtekiai
1821
Išdegusi krūtis
Net kandonų turėjom savo kuprinėse
Ekspedicija į moters krūtį galėjo būti pradėta
Pasirinkome upės sausvagę
Uogautojai nežinojo kelio, nors gyveno čia visą amžių
Ėjom apgraibomis, patys nežinodami, jaudrinam krūtį ar dar ne
Apie vidurdienį spindinti saulė pakėlė mus į viršūnę
Krūtis buvo be smaigalio – su krateriu
Kondoras ūmai leidos prie žemės, pastvėrė nagais |
|
|
Robertą Grantą |
Ir pakilo aukštai į orą kaip pusė vėjo malūno |
Kai užliejama pieva
Nebežinojai, kokią suknelę vilkėjai
kai ėjai čion
Pieva buvo pasislinkus į jūrą, ne pakraštin, o į vidurį
Mes buvom milžiniškoj akvarelėj
Sakiau, kad jau per vėlu
Sakei nemokanti plaukti
Tada balsas iš dangaus tarė: Jūs nieko nežinot abu!
Mes rėkėm, kol prarėkėm balsus
kol galėjom vien tik šnabždėti: mylim
***
Neatėjai kartą, dar kartą |
|
|
jau kažkelintą kartą |
nėra Tavęs |
|
|
tyra meilė |
ji kaip lengva rūkana vakarais bėgo pro dvi vienišas širdis |
|
|
bėgo pro dvi vienišas širdis |
pro maniškę arčiau, pro taviškę toliau
ir atgal – pro taviškę toliau, pro maniškę arčiau
***
Tarpekly užšalus šviesa
Žibintai susidaužia, kai einama dviese
Apglėbęs tamsos valandą, negali
Pakviesti šviesių paukščių
Išmesk iš galvos
galvą
ritinėju it geltoną kiaušinėlį
tavo krūties viršūnėlę tarp pirštų
jonvabaliai pražingsniuoja prošal
praslenka
tyliai besišaipydami it lyriškai išderinti
rojalio klavišai
Eliziejaus laukai ne pati ta vieta
mums, šį kartą norintiems mirti
todėl ėjom atgal
prisiėmę pranašingus
būvius
Žibintai susidaužia, kai dviese
išeinama
Žaidžiame kamuoliu
Guminio kamuolio tankus garsas
Dar ir šiandien tebeskamba ausyse
Nereikia net ir kriauklės
Būtų įdomu: priglaudi prie ausies akmenį
Ir girdi kiemo triukšmą, vištų kvarksėjimą
Guminio kamuolio tankus garsas
Saulkrastų paplūdimy liekam vėlai vienu du
Pesoa ir aš
Kokios spalvos kamuolys?
Su juosta per vidurį, tai tikrai
Žalias su raudona?
Žydras su žalia, tikriausiai
Be piešinio
Guminio kamuolio tankus garsas
Dabar jau vėl sviedžiam per daržinės stogą
Man penkeri
Pesoa penki slapyvardžiai