Šiukšlininkės

       1
       Kas gi ten tokie kuičiasi it skruzdėlės ant to aukšto sąvartyno kalno? Nejaugi žmogeliai?
       O kaipgi, kas gi daugiau – žmonės ir šunys, ir varnos. Tiesa, ten gyvena ir sunkiai iš čia įžiūrima musių šiukšlininkių gentis, matyt, šį atmatų kalnagūbrį laikanti pragaro filialu žemėje, sostinės pašonėje.
       Tad prieikim arčiau, įsižiūrėkim, juk smalsu, tiek daug apie musių įvairovę pasiskaičius, dar vieną porūšį panagrinėti.
       Kodėl gi ne, einam, tik būkim atsargūs, nes šiukšlyno karaliukai dažnai būna labai agresyvūs, ypač jų moterys, retkarčiais ir jų vaikai kietesniu ar aštresniu daiktu ateivį pasitinka. Tad būkim mandagūs, kaip įteikdami akreditacinį raštą liliputijos valdovui – pasisveikinkim, geriausia rusiškai, nusilenkim ir apsimeskim, kad mums vien tik musės rūpi. Aišku, jie paklaus: Kakije ješčio muchi? Nenustebkim, kad jie musių debesėlių ir tirštų tuntų nė nepastebi, nes patys jau baigia į tas sparnuotas būtybes pavirsti, ypač vaikai, iš toliau žvelgiant jie tarsi skraido, lakioja nuo vienos ką tik atvežtos atmatų krūvos prie kitos; skrenda vaikelis, o aplink jo varganą galvelę musių spiečius zyzia, dūzgia, šurmulį kelia, muzikuoja, kad būtų linksmiau ir pasaulis rožinėmis spalvomis nušvistų bent pusdieniui.
       Musės – kaip šūdmusės – niekuo ypatingos. Bet palaukit, neskubėkit su išvadom kaip su išmatom. Įsižiūrėkit, kuo čionykštė musių gentis minta, ir išsyk aptiksite skirtumų. Matot, debesėlis mėlynsparnių velnio pasiuntinių nutūpė ant kažkokio šlapio skarmalo. Matot? Mes nežinome ir galbūt niekada nesužinosime, kokiu skysčiu tas audinys persisunkęs. Tai galėtų būti ir kraujas, ir sperma, ir skrepliai, ir šlapimas, ir vaistai, ir vynas, ir degtinė, ir brendis. Taip, netgi brendis, nes skuduras, geriau įsižiūrėjus, ne iš prastųjų. Matot tuos turkiškų ornamentų likučius? Tad kas galėtų paneigti, anot didžio mūsų tautos žmogaus žodžių, kad šis skarmalas nėra kažkada prašmatnioje svetainėje ant sienos kabėjusio ar po barokiniu stalu gulėjusio turkiško kilimo likutis? Niekas šito nepaneigs, nors ir patvirtinančiųjų neatsiras – šiukšlynas viską sumala, tarsi perdirba pirminiu perdirbimu, kad jokia ryškesnė, gražų pasiturintį gyvenimą išduodanti detalė nerėžtų akių.
       Jau vien iš šio skarmalo pavyzdžio galime padaryti kai kurias išvadas. Pirma: į šį daiktų kapinyną patenka ir kilmingą praeitį turėjusių daiktužėlių, ne vien tik žemakilmių skarmalų ir atmatų. Antra: nežinodami, – juk netempsime skurlio į laboratoriją, ar ne? – kuo sulaistytas daiktas, mes tariame, jog čionykštės musės šiukšlininkės yra v i s a ė d ė s. O visaėdis, jeigu taip išsireikšti būtų leista, yra ir žmogus, vadinasi, šis velnio sugulovių porūšis labiausiai panašus į mus pačius, tiksliau, štai į šiuos besikapstančius dvikojus su septyniomis angomis, pasak senųjų kinų išminties. O ar tik ne visa ryjantis padaras ir yra pavojingiausias?
       Kaip tik musės šiukšlininkės ir yra įvairiausių ligų nešiotojos. Pačios būdamos pragariškos prigimties, jos net pavojingiausių ligų nebijo – šios prie mėlynsparnių stiklasparnių nelimpa, atšoka nuo jų it lietaus lašai nuo surūdijusio skardos gabalo. O žmogelis taip jau sutvertas, kad ligas siurbia tarsi kempinė – kokios ligos bacila ant gubkos užkrito, tokia ir prilipo, įsisunkė, kartais per pusdienį pasiekdama širdies prieigas ar plaučių teritoriją. O ką jau bekalbėti apie mūsų smagiai skubantį kraują. Jam tik duok kokį vienaląstį mirties žvalgą – jis kaipmat jį nuneš į siauriausius kraujagyslių intakus, nuplukdys į atkampiausias kūno vietas, netgi į intymiausias, nuo mūsų pačių žvilgsnių slepiamas. Tad ir tampa aišku, su kokia pavojinga musių atmaina susiduriame šiuose atmatų kalnynuose ir ledynuose. Taip, ledynuose. Žiemą, kai visa žemė užsikloja sniegu ir ledu, šiukšlyno viršukalnės niekada neapšąla, jos rūksta tarsi neužgesinami vezuvijai. Kraupokas vaizdas, tačiau koks kosminis, koks giliai kultūrinis, nes argi ne Vezuvijaus lava prieš tūkstančius metų palaidojo du ištvirkusius miestus – Pompėją ir Herkulanumą? Prisiminkim, kokiomis nepadoriomis, doro žmogaus jausmus žeidžiančiomis freskomis – jų likučiai seniai sudėti į visas meno enciklopedijas – ištapytos buvo vilų sienos: moteris po buliumi, vyras su vyru, moteris su keliais jaunuoliais, moterų gyvačių mazgai, supinklioję pirmagalį su užpakaliu, ir kuo toliau, tuo išradingiau. Atrodo, kad romėnai, tikriau – pompėjėnai, žūtbūt stengėsi pasivyti ir pralenkti senųjų indų meilės meną. Bet palikime meną meno kritikams. Mums rūpi musės, atmatiškoji jų atmaina. Tad stebėkime.
       Štai kažkoks indas. Stiklinis. Naudojamas ligoninėse, gal netgi lavoninėse. Taigi. Kaklelis nudaužtas, tačiau kažkokio negeros spalvos skysčio dar telkšo indo dugne. Indas pilnas musių, sakytum, regime mėlynių uogienę, prarūgusią, nebetinkamą žmogui, bet labai gardžią šiukšlininkėms, jos šiame bizale įsigudrina net kiaušinėlius sudėti, kad tuntų niekada ne mažėtų, o daugėtų. Bet mes nežinome, koks nuodas ar baisi liga glūdi toje stiklinėje kolboje. Gal ten slypi mūsų amžiaus rykštė, taip nuožmiai plakanti netgi nekaltus mūsų kalėjimų pacientus, jaunus vyrus, plikagalvius tatuiruotais pimpalais ir sėdynėmis? O gal tame skystyje nematomos kruta ir veisiasi Kocho lazdelės? Žodžiu, kad ir kur žvelgtum – visur mirtini pavojai. Tačiau keisčiausia ir nuostabiausia, kad šie pavojai visiškai nepavojingi čia besikuičiančiai žmonių padermei, tarsi šie dvikojai seniai būtų persiėmę nemirtingų musių imunitetu bet kokiai, kad ir pačiai šiuolaikiškiausiai, ligai, nuo kurios vaistai dar negreit bus išrasti, o gal ir niekada nebus aptikti.
       Keista, su musėmis šiukšlininkėmis supanašėjusi žmonių gentis, vis dar dvikojė, ne šešiakojė, tačiau beveik jau sparnuota, perskrendanti nuo vienos atmatų krūvos ant kitos be garso, o jeigu ir su garsu, tai tas bezdėjimas sutampa su musių zyzimu kaip du nuodų lašai. Keista³, pavojinga, nes labai agresyvi, reikalaujanti vietos po saule ir po mėnuliu. Praktiškai nesunaikinama. Nes nesunaikinami – bent jau artimiausioje ateityje – yra sąvartynai ir šiukšlių kalnynai, Himalajai, Andai ir Vezuvijus.
       Tai ką gi daryti?
       Ogi nieko. Mokslas tegu triūsia. Mokslininkai tegu kraustosi iš proto, nes to yra verti vien už atomo išlaisvinimą, už Hirosimos ir Nagasakio aukas, šiukšlininkės tegu sau dauginasi – juk jos, kad ir ką sakytum, atlieka ir sanitarių vaidmenį, taip kaip varnai atlieka girios valytojų pareigas, – sąvartynų gentis tegu sau vegetuoja, kol dvi kojos nepavirs į šešias plaukuotas kojytes, o tuomet visa ši gentis pakils ir išskris toliau į Rytus, kur šiukšlynų dar daugiau, nes dabar svarbiausias uždavinys – kiek tik telpa prisivogti ir sulaukti dienos, kai ims tuštintis auksiniais pinigėliais, kaip tas pasakos asilas…
       Vadinasi, šiame liūdname, graudžiame paveiksle jau blykčioja šviesesnės properšos? O kaipgi, aišku. Iš tikrųjų mums beveik aišku, tik musėms vienas ir tas pats, kas mums aišku, o ko suprasti ligi šiol taip ir nesugebam. Nesugebam pagaliau suvokti, kad musių nuo potvaninių laikų nei padaugėjo, nei sumažėjo kaip ir blogio – kiek jo buvo Nerono sukelto Romos gaisro metu, tiek jo liko ir Pasaulinio Prekybos Centro griūties valandą. Svarstyklės sūpaujas, tačiau nė viena lėkštelė nenusveria. Ir kaip tik tos sūpynės mus klaidina. Tačiau tai tik miražas, kaip pasakytų XIX a. jūrininkas piratas ar kolonistas, tai tik fata Morgana.
       Sąvartynai – galingi būsimų nelaimių židiniai. Tačiau yra ir labai smulkių židinukų – privačių, saugomų, privačią nuosavybę ginančių įstatymų. Štai apie juos ir pakalbėsime kitame trečiojo knygos skyriaus poskyryje. Tik nepraraskim kantrybės, kad ir kokios įkyrios, nuožmios, reiklios it prostitutės nakties tarpuvartėje, būtų musės. Nepasiduokime. Neleiskime, kad tas svaigus zyzimas mus užliūliuotų. Ir su Belzebubo padėjimu pasieksime knygelės pabaigą…

       2
       Sakykit, ką ten tos dvi skarmalais prisidengusios moterys veikia? Kažką tarsi tvarko, nors tvarkos jokios nematyti, tad gal jos, priešingai, tvarką verčia į netvarką? Panašios į valkatas, nuo kurių keliamos smarvės žmonės sprunka iš viešojo transporto priemonių ir geriau eina pėsti į darbą ar turgų. Kas jos yra iš tikrųjų?
       Atsakyti nesunku. Tai dvi – motina ir duktė – privačiós v a l d o s   savininkės. Toks kažkada išnykęs ir prieš kelerius metus vėl prisikėlęs žmonių porūšis, prieškariniais laikais labai gerbtas, žinojęs savąją žmogiškąją vertę, su elgetomis benamiais nerasdavęs jokios kalbos, nes abi šios gentys kalbėjo skirtingomis kalbomis.
       Valda nedidelė, tiesą sakant, vos penkiolika arų. O vienas aras, žinoma, tik 100 kvadratinių metrų. Taigi – mažytė neseniai mūsų aplankyto kalnagūbrinio sąvartyno dalelė. Tačiau saugoma tūkstančius kartų labiau už Vindzoro rūmus ar Luvro muziejų. Nes šiame nedideliame žemės plote kaip Kairo muziejuje slepiami tokie neaprėpiami, nesuskaičiuojami turtai, kad raibsta akys, jei retkarčiais kokiam žmogui pavyksta peržengt šios tvirtovės vartų slenkstį. O vartai – iš tikros geležies. Nerūdijantys. Amžini, kaip amžinas yra ir šių lobių savininkių gyvenimas, bent jau joms pačioms taip atrodo, o su jomis nepasiginčysi – stambus kuolas tau į galvą, ir akimirksniu tampi šio lobyno dalimi…
       Na gerai, sutinku, kad čia – mažas privatus šiukšlynas, bet kuo čia dėtos musės?
       Nejuokinkit. Išgirstų tokį klausimą šios privačios valdos karalienės, tai pirštais jus užbadytų, palaikiusios nevispročiu arba dar kuo blogiau…
       Juk musės šiukšlininkės kaip tik ir išsiveisė tokiuose privačiuose, pasakytume, miniatiūriniuose sąvartynų inkubatoriuose. Skirtumas tik tas, kad didieji sąvartynai patys savaime yra tarsi kokie didmiesčiai, o štai čia nuo seno stovi vienaaukštis medinis, skarda ir popieriumi, ir fanera užkaltais langais tikras žmogaus namas, ir tik a p l i n k   j į    kaupiami atmatų lobiai. Pastaruoju metu jau ir pats žmonių būstas tapo lobyno dalimi – jau nebeatskirtum, kur išorė, o kur vidus. Prasčiokiškai kalbant, kur lobyno šikna, o kur galva.
       Nesivaržykit, šiandien gautas leidimas peržengti muziejaus po atviru dangumi slenkstį. Tad negaiškim, kad moterys nepakeistų sprendimo ir neužsimotų, kas po ranka pakliuvo.
       O dabar mėginkim įvesti bent šiokią tokią tvarką, mėginkim suskirstyti lobį į sudedamąsias dalis:
       skarda (arba geležis); surūdiję skardos lapai; juostos; skardinės; tuščios dažų dėžės; seni, neveikiantys vartų ir durų, ir narvų vyriai; seni išdaužtais ašmenimis dalgiai ir kirviai; sulankstytų, perrūdijusių vinių dėžės; traktorių, automobilių detalės, sulankstytos durelės, motorų dangčiai, dėmėti, su kažkada tvaskėjusių dažų likučiais; vielinio tinklo ritiniai, taip pat surūdiję; geležiniai vamzdžiai, strypai; seni be rankenų kaltai, kalteliai, grąžtai, medgrąžčiai, replės ir kalvės žnyplės; keletas kalvės kūjų; seni bevairiai dviračiai ir vaikiški triračiai be ratų; motociklų rėmai; ratlankiai; dviračių ratlankiai su persuktais stipinais; ketaus puodai be dugnų; prakiurę dubenys ir aliumininiai puodeliai, ir lėkštės nuo karo laikų, ir gertuvės su nudriskusios vokiškos odos likučiais; vienas kitas peršautas rusiškas, vokiškas ar lenkiškai lietuviškas šalmas – taip pat karų palikimas.
       Tai vis – geležis. Dabar kibkim į tekstilę:
       didelio formato su skylėmis vidury kilimai – turkiški, arabiški, rusiškai totoriški, lietuviški, lenkiški; staltiesės – dėmėtos, perplėštos, susuktos į ritinius; vyriškų kelnių kalnelis, surištas surūdijusia viela, kad neišsimėtytų, vis dėlto vyrų garderobas, ne kurvų; moteriškų kaproninių, šilkinių, vilnonių kojinių ir puskojinių ryšuliai; apatiniai didžiai šūdini ir dėmėti vyriški drabužiai – staiga ištiktos baimės įrodymas; naktiniai, taip pat dėmėti ir perplėštomis apačiomis marškiniai – audringų naktų liudytojai; palaikiai švarkai, dėl tvarkos pakarti ant vielinių savadarbių pakabų; kaklaraiščių gniužulai, tarsi angių, pasiruošusių artėjančiai žiemai, mazgai; nebaigti išardyti megztiniai, vyriški ir moteriški, ir vaikiški; įvairiaspalvė, daugiaformė išklišintų batų stirta, kaip aukuras, ant kurio tarsi būtų aukojamos svajonės apie svečias šalis; moteriškų skarelių liekanos, sumestos į kartoninę bedugnę dėžę; milžiniškos, panašios į suvyniotą kabelį ritės su pelijančiais siūlais, mazgų ir mazgelių tinklas; žvejybinio tinklo skutai, taupiai panaudoti dar gyvų triušių ir vištų narvų apsaugai; paklodžių ir antklodžių tumulai, varnų ir vištų apšikti, musių nutupėti; užuolaidų likučiai, džiūstantys vėsioj drėgno vakaro saulėj; pagalvių su pūkų liekanomis impilai, tinkantys vištoms dėti kiaušinius; virvės, virvelės, virvelytės – visos susuktos į vieną gaublio didumo kamuolį, tinkančios ir pasikarti, ir arkliams pančioti, ir dėžėms perrišti.
       Tai vis, galima tarti, bekvapė lobių dalis. Tačiau yra ir k v a p n i o j i. Su ja ir surištos, sumegztos mūsų šiukšlininkės musės.
       Mėginkim:
       dvokiančių žarnigalių kibirai (musių perykla, velnių paplūdimys); džiūstančių, drėgnų, dar kruvinų su mėsos likučiais kaulų krūvos; arklinių, kiaulinių šonkaulių, avienos, ožkienos, šunienos ir gyvatienos rinkiniai, kaip puotoj maro metu Edgaro Po novelėj; užmuštų rupūžių, varlių, driežų ir žalčių saugyklos; mėšlo ir išmatų kibirai – daržui, kuriame taip puikiai želia ir dera kanapės, aguonos ir dilgėlės su sidabriniais pelynais, Černobylą arba apokaliptinę Mėtelę menantys augalėliai, patys savaime niekam nelinkintys nei blogo, nei gero, tiesiog augantys, žydintys ir vystantys; duonos kriaukšlių ir plutų klodai, padengti pelėsiu, ta išganingąja organine medžiaga, iš kurios per stebuklą, per klaidą, per atsitiktinumą buvo išskirtas penicilinas, iš mirties nagų ištraukęs ne vieną žemės kurmių kartą; žmogaus ir kačių šlapimo, ir išmatų kokteiliai, supilti į surūdijusias skardines nuo alaus, gal kada nors pateks ant šėtono vestuvių su ragana stalo; perrūgusių uogienių, obuolienių, kriaušienių stiklainiai, įskilę, išleidę cukraus likučius, apaugę puviniu ir kerpėm netoli namo slenksčio, matyt, kažkam vis tikintis juos prikelti gyvenimui; namo viduje, palėpėje, – žiurkių apgraužtos dešros ir skilandžiai, ir taukinės; pelių apdoroti lašiniai, kaip pakaruokliai kabalduojantys ant geležinių surūdijusių kablių; vyno talpos su vašku aplietais mediniais kamščiais ir su neaiškiais keliais į vidų patekusiais vorais, kinivarpom ir viena kita drąsesne pele; virtuvėje ir kambariuose – išklerusios spintelės, jose dūla maišeliai su gydomosiomis žolelėmis, su nuodingais augalėliais žiurkėms nuodyti; pipirų saikai, pridergti pelių; miltų maišai, paskaninti kačių mėšlu ir jo kvapu, bjauresniu už pragaro smarvę; prakiurę kruopų kapšai; druskos klodai, pavirtę tarsi į aisbergus Barenco jūroj; bananų, citrinų, apelsinų žievės, bulvių lupenos, svogūnų ir česnakų skiltelės, pajuodusios, apipelijusios, skleidžiančios anaiptol ne dangiškų migdolų aromatą…
       Tai negyvoji gamta. O štai ir gyva, pasakytume, laukinė: šeškai, kiaunės, ežiai, rupūžės, šunys ir šunyčiai (ne visi pasiutę), katės su besiriejančių katinų donžuanų palyda, su gauruotąja pompa; mėšlinos vištos, mėšlini gaideliai, mėšlinos putpelės, keli mėšlini fazanai ir kelios mėšlinos antys su viena žąsimi, taip pat labai mėšlina, kad nesiskirtų nuo geros kompanijos ir nuo privačios valdos savininkų – motinos, panašios į Jonuką ir Elenytę norėjusią atšerti ir suryti raganą, ir dukters, senokai išvytos iš tarpuvarčių, kad nenubaidytų kitų kekšių klientų.
       Štai toks neįtikėtinas, tačiau r e a l u s    lobynas, privatus, įstatymo ginamas šiukšlynas, kaip skerdykla ar lavoninė, ar geležių supirktuvė, ar nuodų vaistinė, veterinarijos aptiekėlė pačiame sostinės paširdyje, vos kelios valandėlės kelio nuo Stuokos-Gucevičiaus šedevro baltasparnės Arkikatedros, nuo niekaip nesurandamos Barboros Radvilaitės karūnos ir nuo būsimųjų Valdovų rūmų – rūmai stovės, o valdovas ir toliau miegos ramiu amžinu miegu Maironio žodžiuose…
       O dabar pamėginkim ištraukti šaknį, kaip sakydavom mokykloj.
       Negyvoji gamta musėms netinka, nors kalvės žnyplės ir kūjai turi akivaizdų ryšį su pačiu pragaru, taigi ir su Belzebubu, kurio antras vardas, kaip anksčiau minėta, Musių Valdovas, nuo hebrajiško Ba'al-Zebub. Vadinasi, ir prie šios lobyno dalies mūsų šiukšlininkės netgi labai pritinka. Be to, kai kurios mėlynsparnės seniai įsigudrino padėti kiaušinėlius ne tik ant žarnigalių ar dvokiančių jaučio inkstų, bet ir tarp tyliai, saugiai rūdijančių gelžgalių. Beje, čia tektų įterpti mūsų praleistą pakankamai svarbią lobyno dalį – guminius daiktus. Nesiplėsdami pasakysime, kad muziejuje po atviru dangumi sukaupta daug senų padangų, kaliošų, guminių batų, botų, balionų, prezervatyvų (sudūlėjusių ir dar visiškai naujų, su gyvybės atsargomis pilkšvų maišelių dugne), kažkokių nežinia kam naudotų – tarytum kosminių – spiralių, žarnų, vamzdžių ar šiaip gumos gabalų, matyt, atplėštų nuo guminės valties ar nuo palapinės dugno. Žodžiu, gumos skyrius taip pat beveik sukomplektuotas. Skirtingai nuo kitų negyvosios gamtos eksponatų, guminiai daiktai skleidžia kvapą ir tuo jie panašūs į gyvąją, pūvančią, yrančią, smengančią gamtos dalį, vadinasi, tinkami ir musėms veistis.
       Būtų vieta ir laikas apibūdinti motinos ir dukters karingumą, su kokiu jos stoja į kovą nekalčiausiam praeiviui bent dirstelėjus už vielinio tinklo tvoros. Keiksmai, kuokos, dratgaliai, virvės, net tos, storosios, pakaruokliškos, eina į darbą – skersai išilgai žegnojamas praeivis, suglaudęs asilo ausis, sprunka po aukštų varnalėšų lapija ir išnyksta, išgaruoja kaip kamparas, tad jį besivijusių šiukšlininkių debesis apsuka pergalės ratą, aršiu zvimbimu sukeldamos kaimynų nuostabą ir baimę, ir sugrįžta į privačią valdą. Sunku netgi pasakyti, kam iš tikrųjų ši valda priklauso – moterims ar musėms. Kad šėtonui – tai jau be jokios abejonės.
       Ir vis dėlto nereikėtų manyti, kad šėtono karalystėje taip jau ramu, gera ir viskas sutvarkyta. Atvirkščiai. Už vielinės tvoros vyksta įnirtingi mūšiai, mat abi moteriškės labai įgudusios vogti, tad ir vagia. Motina, ieškodama rakto nuo jai vienai priklausančios sandėlio pusės, tik valandėlei pasideda ant kulbės kokį atsitemptą brangų eksponatą, o atsigręžusi jo jau neberanda – dukra žaibiškai jį pagrobė ir paslėpė, kad nė pati iki amžiaus pabaigos neberastų. Plyksteli ugnis. Įsiliepsnoja keiksmai ir prakeiksmai, kokių pasigėdytų netgi didžiųjų sąvartynų genties vadai ir smulkesni karaliukai. Triaukščiai kaip rusiškos komunalkos su bendromis virtuvėmis, kuriose kaimynas nežino, kieno moterį, rytą ties dubeniu pasilenkusią, kruša – savą ar svetimą, dar nekruštą, bet patrauklią, su stambia subine ir nukarusiais papais, o tuo metu jo sugyventinę pasiguldęs ant stalo tvarko jaunasis šlėktelė, net pasišokėdamas tratina kraliko metodu, tik puodai ir šakutės skamba…
       Vidinė kova. Tos pačios pliuškinų partijos vidiniai nesutarimai, ne kartą ir ne du vos nesukėlę kraujo praliejimo, motinžudystės – kirviai jau buvo iškelti, šakės atkištos, ir tik m u s ė s    malonybiniu švelniu zyzimu atkalbėjo dukrą nuo mirtinos nuodėmės.
       Čia ūmai ir iškyla sunkiai suvokiamas ir nepaaiškinamas paradoksas. Musės, priklausančios šėtonui ir vykdančios jo nurodymus, turėtų tik džiaugtis, kad dvi moterys po mirksnio stačia galva nugarmės į pragarą. Bet jos elgiasi gana, pasakytume, neapdairiai – sušvelnina kovos įniršį, užliūliuoja mūšio bangas, kad nurimtų. Tad mums belieka spėlioti, ar tik per tuos septynis ar dar daugiau tūkstančių metų šiukšlynų musės netapo bent kiek savarankiškesnės, ne taip jau aklai paklūstančios Musių Valdovo įsakymams? Vadinasi, ir pragare nėra tvarkos. Ir ten, matyt, bręsta kažkas panašaus į Prancūzų revoliuciją, o gal net į Didžiojo Kraugerio Spalio sąmokslą. Mums sunku net įsivaizduoti tą pasaulio sumaištį, jeigu prasidėtų velnių ir musių karas, skaičiuojant iš eilės išeitų, jog prasidėtų Trečiasis Pasaulinis, tik be atominių bombikių ir lazerio kulkų. Tiesiog šikšniniai sparnai susikautų su stikliniais musių sparnužėliais. Ir tikrai neaišku, kieno būtų viršus. Nes stiklas, ypač pažeistas, pažiręs šukėmis, sminga skaudžiau už šikšnosparnių nagus. Be to, stiklas – nedegus, o šikšna, ypač riebesnė, plyksteli nuo mažiausios kibirkštėlės. O kad ši įsivaizduojama dvikova galėtų vykti be liepsnų – tiesiog visiškai nerealu. Nes kur pragaras – ten ir liepsnų liežuviai kaip mitinės gyvatės. O kur maitmusės – ten žvakės, laužai, ryškios lagerių lempos ir dar ryškesnės, vilkolakiškesnės vilkšunių akys…
       Bet nepaleiskim fantazijos vadelių – reali aplinka ir personažai pakankamai vaizdingi ir fantasmagoriški, kad dar reikėtų juos fantazijomis turtinti.
       Žodžiu, motina ir dukra vis dar gyvos. Ir, anot kaimynų, kasmet vis gyvybingesnės, vis daugiau tulžies išliejančios, vis stipresniais keiksmais žmones ir negyvąją gamtą keikiančios, valdžią į pasiutusio šunies dienas dedančios, teismus šikt už tvartelio varančios, prokurorus su velnių išmatom maišančios, o įkyriąsias kaimynes į pūvančius žarnokus šakėmis grūdančios. Tai bent gyvybės galia. Smarviaspalvė. Dvokiakvapė. Nemirtinga hidrė. Ir nėra tokio Herkulio arba Heraklio, kuris stotų į nelygią kovą su devintą dešimtį bebaigiančia ragana ir jos septyniasdešimtmete raganiuke dukra. Ir bejėgė yra valdžia, merija, savivaldybė, rajonas ir apskrities kapitonas.
       Tad ir mes likime nuošalėje. Nesikiškim, nes bematant galime būti sukišti į prie geležinės būdos prirakinto vilko šikinę, kur būsime užraukti amžiams – tik pasigirs antuko spragtelėjimas, ir nebėr mūsų…
       Ir vis dėlto turime konstitucinę teisę žmogaus teisių gynimo laikais pasvarstyti, kokia yra šio lobyno, šio ypatingo muziejaus po atviru Lietuvos dangumi, kuriam prilygti galėtų nebent Egipto mumijų muziejus, prasmė? Nustebinti jau niekuo nebesistebintį pasaulį? Išgąsdinti jį? O gal moterys slapčia tikisi, kad, užėjus karui, marui ir badui, visa apylinkė šliaužte šliauš prie jų vielinės tvoros ir maldaus bent kokio pūvančio žarnigalio ar dvokiančio arklio blauzdikaulio su prilipusiais mikroskopiniais, tąsiais arklienos kąsniais? Juk nėra tokio žynio nei burtininko, nei parapsichologo, kuris sugebėtų pažvelgti į veikiausiai labai pajuodusias, suodinas, negerą kvapą skleidžiančias šių moterų širdis. Net sielos ligonių daktaras mažai čia tesugebėtų nuveikti – jau pirmą dieną būtų paslėptas po gelžgalių krūva, o po savaitėlės į jo suminkštėjusią esybę jau dėtų kiaušinėlius maitmusės šiukšlininkės.
       Tad mums belieka pripažinti, kad smulkusis šiukšlių ir atmatų verslas kelia žmonijai daug didesnį pavojų nei tie supergigantiški sąvartynai, priklausantys visai tautai ir jos išsirinktai valdžiai. Dėl to ir esame tikri, kad jeigu rytoj tektų balsuoti, tai dauguma pasirinktų šiukšlių ir atliekų globalizaciją, o ne privatų atmatų sektorių. Deja, deja, dėl tokių smulkmenų referendumai nerengiami – gaila popieriaus ir pinigų. Tad viskas taip ir liks iki naujų geresnių laikų, kai pasaulis pagimdys naują Marksą ar Leniną, ar pagaliau kokį dučę, ir šis viską apvers aukštyn kojomis ir žemyn ragais. Tuomet pragaras bus aukštai, o dangus – žemai po žeme. Velniai valdys žvaigždynus, o angelai – šluos požeminių labirintų šaligatvius ir laistys juos ašaromis.
       Būtų gerai panašaus kūliavirsčio išvengti, tiesiog prasčiokiškai, neliteratūriškai kalbant, n u s i p l a u t i , kol dar ne vėlu, kol klesti privatus miniatiūrinis motinos ir dukros pragarėlis, o angelai užsiėmę tuo, kuo jiems ir skirta užsiimti – neša sieleles į rojų…
       Ir vis dėlto tikėkimės, jog vieną apokaliptinę naktį, kai kris žvaigždės ir ledynai patrauks į pietus, ir skraidančios žuvys nebegrįš į jūrą, iš aukšto devinto dangaus nusileis tas aukštas baltais drabužiais vyras ir praeis pro šį skurdų nelaimingų moterų pasaulėlį. Praeis ir numes Paukščių Tako šviesa liepsnojantį deglą. Ir sutrikus, aptemus motinos ir dukros sąmonė staiga atgaus tikrovišką regėjimą, kad pačios paprašytų ugnies būti joms negailestinga. Ir ugnis įvykdys jų prašymą – atmatų lobynas per kelias minutes pavirs pelenais, o didžiulis, neperžvelgiamas kaip varno sparnai musių debesis pakels išvargusias moteris ir nusineš už devynių jūrų, už devynių kalnų, kur jau nebebus d a i k t ų   ir nebereikės jų kaupti, nebus ir atliekų, žarnokų, dvokiančios mėsos ir kaulų, ir smarvę skleidžiančių sudėvėtų skarmalų, ir žmogaus mėšlo kibirų, raugintų nuo pasaulio pradžios, nuo pirmo žmogaus mėginimo patręšti dykumą.
       Iš tiek daug metų kaimynus engusio atmatų lobyno liks tik plati, gili, išdegus duobė, kaip anga į pragarą. Ir po kelerių metų žmonės užmirš tuos bjauriuosius žodžius, kuriais kas rytą vakarą dukra prakeikdavo motiną, o motina – dukrą. Oras bus švarus. Nuskaistintas, apvalytas nuo pykčio ir nepaaiškinamo keršto troškimo nuosėdų.
       Ir dar po metų kitų gailestingoji žolė pamažu, labai delikačiai, šnabždamai, kaip Antano Miškinio poezija, priartės, apsups tą žiojėjančią prarają, tą tamsią lyg anglis kiaurymę ir žingsnis po žingsnelio, šaknis prie šaknelės, lapas prie lapelio, pumpuras prie žiedelio ims dengti, slėpti nuo žmonių ir Dievo akių šią anapusinio nuosprendžio vietą, tą bevardę nežemiško teismo salę. Ir dar po tūkstantmečio niekas jau neberas nė užuominos apie čia kažkada klestėjusį atmatų ir dvėselienos vagių verslą, pavertusį dvi nekalčiausias būtybes monstrais, užmiršusiais, jog tarp Tigro ir Eufrato prasidėjo žmonijos civilizacija, buvo įkurti kabantys Semiramidžių sodai, dangų remiantys zikuratai pamėgino prilygti Dievo kūriniams, bet jau tuomet žmogui nepasisekė – jis pralaimėjo. Ir šis pirmas pralaimėjimas nulėmė ateitį.
       Ateis tokia diena. Tik niekas jos nepaskubins ir neatitolins – ji išauš be mūsų žinios, be mūsų įstatymų ir konstitucijų, be prievartos. Ji išauš, ir visos septynios spalvos atgaus pirminį spindesį. O gailestingoji žolė paslėps beprotiško gyvenimo ženklus, kaip paslėpė majų, actekų, tolmekų piramides, stelas, aukso ežerus ir išplėštas dar spurdančias jaunuolių širdis, taip beprasmiškai paaukotas bevardžiam, beveidžiam kosmoso molochui…

(Bus daugiau)


Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1