Rizikingas recenzijos pavadinimas, sudurtas iš paties Aido Marčėno naująjį poezijos rinkinį struktūrinančio eilėraščio „Sunkėjantys dūmai“ trečiosios eilutės ir iškart pateikiamo poezijos vertinimo, dar atkreipiant dėmesį į tai, kaip nepastebimai gali parazituoti prieveiksmis pakankamai. Rizikingu pavadinimu siekiama ir kontakto su ne sykį rizikuojančiais A. Marčėno eilėraščiais. Rizika yra ir pavadinti rinkinį „Pasauliais“, didžiąja daugiskaitine aprėptimi to, kas neaprėpiama. Riziką mažinanti, prie tūkstantmetės tradicijos patikimai prišliejanti (ir recenzentei labai patinkanti) paantraštė – lyrika. Antikos, kaip europinės kultūros, taip pat ir lyrikos pradžios, priminimas trijų paukštiškų sonetų cikle „Keturiasdešimtasis pavasaris. Antikos pabaiga“. Eilėraščiai komentuojami, aiškinami, žinant, kad išaiškinta nebus; aiškinimas turi kažkokią kitą prasmę, kitą lygmenį – prieš eilėraštį ar po; gal ir virš. Negalime pasakyti, juolab atsakyti, kas yra žmogus, lygiai taip pat ko nors trūksta visiems lyrikos apibūdinimams. Lyrikos pasaulis kuriamas kiekvienąkart iš naujo; tik taip jis atsikuria ir išlieka. Pirmasis A. Marčėno rinkinio eilėraštis „Laumžirgis“:

atsiminsi: ilgas
vakaras, nuo upės
vėsuma, nutūpęs
laumžirgis ant smilgos

supasi – sistemos
centras, įcentruota
visata – kiek duota,
tiek ir rasi, temos

kas sekundę kinta
stabiliai, kamputy,
kur turėtum būti –
trėkšta ir nutrinta

       Laumžirgis ant smilgos yra pasaulis, kuris gali būti poetiškai mąstomas, jei pamatomas – suvokiamas kaip „sistemos centras“. Nuo šito centro (papildymas „Metuose“ vykusiai diskusijai apie centrą ir centrus) poetas gali tik jam vienam žinoma trajektorija judėti į savo centrą – kamputį, kur vienu metu kažkas žymima ir kažkas nutrinama, kur sekundinis kitimas lieka stabilus kaip to paties matymas ir mąstymas. Laumžirgio ant smilgos pasaulis gali būti siejamas su seniausia poetine tradicija, einančia iš Rytų. Bet jau nebūtinai – ši tradicija iš sąmoningo domėjimosi lygmens yra nusileidusi giliau, prisisiekusi ir senosios baltų kultūros pirmavaizdžiuose (vadinasi, ir mūsų poetų pasąmonėje) slypinčio gyvo kontakto su mažiausiomis, mažytėliausiomis gyvybės struktūromis, liudijančiomis, kad visa yra viena.

       Renga – taip buvo pavadinti A. Marčėno ir G. Grajausko eilėraščių skaitymai Vilniaus knygų mugėje: bent iš dalies, sekant japonų tradicija, gyva eilėraščių grandinė reiškia galimybę atsiliepti, atsiliepimu spirališkai kylant aukštyn. Kartais ir leidžiantis, kad kilimo galimybė įgytų naujos energijos. Renga, kaip atsiliepimo (dialogo, komunikavimo) principas, įdomiai jaučiamas ir „Pasaulių“ struktūroje. Jos aptarimą reikia pradėti nuo išorės – dailininkui Romui Orantui dar sykį pasisekė sukurti gražią knygą. Viršelio akmenukai (graži, aliuzijų ir simbolinių nuorodų kupina negyvoji gamta) ir į ežiuką (J. Derrida pateikta lyrinio eilėraščio metafora – ežiukas greitkelyje) panašus spygliuotas kaštonas, graži natūralių spalvų gama. Tikslios šrifto proporcijos. Įdomus žaidimas su eilėraščiu „Sunkėjantys dūmai“; eilutės yra ir paryškinti skyrių pavadinimai: „Sunkėjantys dūmai“, „Vakaras su kurmiarausiu“, „Nubudęs kėkštas“, „Pakankamai blogas poetas“, „Metrikai“. Būsenos, judesiai, gestai, perėjimai iš gamtos į kultūrą, iš kultūros į gamtą: metrikai, įforminantys žmogaus gimimą, įrašantys; Metrika – nuoroda į senuosius Lietuvos teisinius aktus; metrika – poetinės technikos, eilėtyros sritis, metro – ritmo mato – erdvė, pabrėžtinai svarbi poetiniams kanonams (sonetams, sonetų ciklams ir vainikams).

       Kanonas ir ne kanonas, kanonas ir antikanonas. Šios techniškai dalinės ir visuminės priešpriešos ontologiniame lyrikos plane gali išnykti, gal net turi išnykti, nes atskiras eilėraštis yra ir atskiras, vienkartis kanonas, išsilaikantis sunkiai apčiuopiamose ir nusakomose ribose. Autoriaus ir neautoriaus („Kartais abejoju autoryste“), savo ir kito („Jei būtum dabar mirusiųjų“), savęs buvusio ir esančio – būsiančio. Persirašymas ir perrašymas kaip keliagubas buvimo kodas: keliaasmenis , perimantis ankstesnius įpareigojimus ir įsipareigojimus, prisimenantis ir cituojantis. Perimantis ir kartu atsisakantis. Neišnykstanti vardo ir pavardės tekstualizavimo žymė („Kartais abejoju autoryste“). Tai gana modernus (arba postmodernus) žaidimas, labiausiai ryškus „Metrikuose“, modifikuotuose sonetų vainikuose. Iš esmės „Metrikuose“ kalbama apie kūrybą, jos prasmę ir beprasmybę, kuri gali ištikti žmogų ir prasmės viršūnėje, apie kūrėjo – žmogaus ir žmogaus – kūrėjo santykius. Ar gali šie santykiai būti darnūs? Ar iš tiesų dvi puikybės (ir žmogaus, ir poeto) viename asmenyje, kaip teigia prieš „Priešaušrio algoritmus“ cituojamas S. Parulskis, negali tilpti? Ir ar čia problema? Greičiausiai problema tai, kad kūrėjas yra ar gali būti sukompromituotos egzistencijos (prigimtos nuodėmės) atpirkėjas; neišvengdamas dviprasmybės, į kurią veda ir moto iš K. Donelaičio „Pasakos apie šūdvabalį“: „Štai ir šūdvabalis pradėjo šūde dainuoti“. Antrojo vainiko – „Priešaušrio algoritmų“ – pradžia:

iš nervų – ligos; duota: netikėtas
gyvenimo scenarijui sinopsis,
kur akmenį ridendamas vaduosis
iš mėšlino žmogaus švarus poetas,
jis stums kaip skarabėjas savo turtą,
tiek išmatų vargu ar kas pakeltų –
be kokio nors absurdiško insulto – – –

       K. Donelaičio šūdvabalis yra tas pats skarabėjas, mitinis vabalas, faraonų piramidžių sargas, gražiai aprašytas ir L. Gutausko: „Deimantai, safyrai, smaragdai, auksas, emalis ir kitos tauriosios medžiagos buvo naudojamos meistraujant šio vabalo atvaizdus. Faraonų krūtines ir netgi galvas puošė kaip tik šūdvabaliai“ („Musės“). Tad K. Donelaičio poetinė frazė „Štai ir šūdvabalis pradėjo šūde dainuoti...“ yra esminga; tekstų sąlytyje atsiranda galimybė lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrinyje matyti skarabėjo – poeto metaforos ar ir simbolio galimybę. Žinoma, prisimename, kad K. Donelaitis „kirminą juodąjį, kurs linksmas šūde gyvena“, panaudojo moralui: „Bet ir tau, žmogau, negražu, tu gėdą turėsi, / Kad kaip šūdvabalis ir tu vis smarvę mylėsi“.

       Literatūrinių aliuzijų klodas A. Marčėno „Pasauliuose“ gana tankus; būtinumas ne visada pakankamas, ne visada kyla iš eilėraščio vidaus, iš savaiminės struktūros poreikio. Grįždama prie „Priešaušrio algoritmų“ sakyčiau, kad K. Donelaičio frazė yra kūrybinių intencijų iškeltos aliuzijos pavyzdys. S. Parulskio citata dvyliktajame sonete kiek sustiprina abejotiną jo minties reikalingumą prieš ciklą; taip, puikus poetas ir puikus žmogus gal ir negali sutilpti, bet ar lengviau susitalpinti nepuikiam žmogui ir nepuikiam poetui. Asmens netobulumas negarantuoja poeto puikumo ar tobulumo. A. Achmatovos, F. Kafkos, T. Venclovos pėdsakai ryškina poetinį intertekstualumą. Tarsi sutelkiami autoritetai, nes atskiram poetui poezijos prasmės klausimas atrodo ne tik neišsprendžiamas, bet ir nebepriklausantis. Lyrikos savimonėje vis dar stiprėja abejonė eilėraščių reikalingumu, prasmingumu. Šiuo požiūriu yra sąsajų tarp artimu laiku išleistų G. Grajausko („Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems“) ir A. Marčėno knygų. G. Grajausko „Būti poetu“:

leisi knygas, kalbėsi
mirusiom kalbom
kol galų gale imsi girdėti:
sutrikę, nusukę akis, burblena –

įdomu įdomu

       Iš tradicijos ir iš mokyklos (bet vis mažiau moksleivių bepasirenka ką nors rašyti ar ką nors mąstyti apie eilėraščius) dar esame įtikinti, kad lyrika yra svarbi, kad tai kultūros dalis, esmingiausiai susijusi su kalba, sugebanti pasakyti apie žmogų tai, ko kitu būdu pasakyti neįmanoma. Tad nenusigręžiame, išklausome, mandagiai burblename: įdomu įdomu...

       A. Marčėno „Tarptautinis forumas“:

iš pažiūros protingi, pagyvenę
žmonės, o ką
jie gyvenime veikia? rašo
eilėraščius

tiesiog – rašo eilėraščius

o jei ir veikia
naudingą ką nors,
tai vien tam, kad galėtų
rašyti eilėraščius

tiesiog – rašyti
eilėraščius, Viešpatie,
kaip gražu

aukštybėse tavo

idiotizmo

       Taip, lyrikos kalba šiandien, jei atsigręšime į XIX amžių, gali būti laikoma viena iš mirusių žmogaus kalbų. Lyrikos kalba šiandien yra kita, kaip kita yra ir pati lyrika. Dar daugiau – lyrikos kalba kiekvieno tikro poeto kūryboje miršta ir prisikelia kitais pavidalais. Lyrikos kalbą suprantančių tėra nedaug, šių žmonių vis mažėja; kuo didesnis gyvenimo naudingumo koeficientas, tuo nesuprantamesni poetai, apskritai menininkai. G. Grajausko „Dailininko žmonos“ ironiško konteksto frazė: „...menininko rezistencija / yra praktinis jo paties / nepritaikomumas“.

       Grįžkime prie A. Marčėno „Tarptautinio forumo“; prestižinis pavadinimas – renginys, kuris galėtų (gal ir galės) būti surengtas nenaudingiems žmonėms – poetams apsvarstyti: ką jie gyvenime veikia? Kam jų reikia? Antrąja eilėraščio dalim pereinama į poeto poziciją – aukštas, gražus, gal ir neprotingas užsiėmimas, sankcionuotas aukščiausio neprotingumo laipsnio, būtino, kad žemėje (visatoje) išsilaikytų protas. Aukšta sąmonės tvarka, kasdienybei atrodanti kaip netvarka; netvarka, generuojanti kiek įmanomą žmogui palankesnę tvarką, plonais, nematomais siūlais surištą su kosminiu prasmės horizontu.

       Talentingų poetų skaudžiai (skaudžiau negu bet kada, o gal mums tik taip atrodo) jaučiamas kūrybos praktinis nepritaikomumas tampa kūrybos impulsu, galiausiai vėlgi – prasmės ieškojimu. Neišvengiamai ironišku: šokiruojantis G. Grajausko knygos viršelis vis dėlto ne šiaip sau – Arūno Mėčiaus piešinys „Mūsų laikų herojai“ (nuoroda į M. Lermontovo apysaką „Mūsų laikų herojus“, įprasminusią jauno, vienišo, mąstančio žmogaus likimą) pateikia technizuotos, ginkluotos, madingos, aktyvios ir agresyvios poros vaizdą. A. Marčėno eilėraštis „Apie lyrinį h.“ Vėl įdomi sandūra: dabarties literatūros tendencijos neištartą “lyrinį h.“ suvokia „ties beprotybės riba, / ant slenksčio, / kur talkina dvasios...“ Neatitraukiant rankos, neperskiriant, pereinama į kitą perspektyvą: „...kai nuo slenksčio / šitiek neištarto grožio / erdvės // stoiškam pasirinkimui // pavyzdžiui, / laisvo ir išmintingo gyvenimo“. A. Marčėno lyrikos knygoje jaučiamas nuolat iš naujo sprendžiamas prasmės klausimas, neišvengiamo pasirinkimo būtinybė: kaip būti, kaip rašyti. Pasirinkimas netgi tarp laisvo eiliavimo (laisvo nertinio metafora) ir tarp griežtų lyrikos kanoninių formų. Ši sandūra, o gal kontaminacija, yra vienas savitųjų „Pasaulių“ bruožų. Įdomus eilėraštis „Iš laisvo nertinio gyvybės“. Pradžia, laisvai prasitarianti („jei nebegeri, tarkim, metus –“), brėžianti liniją tarp dvasinės būsenos, neišvengiamai griežto pasirinkimo ir eilėraščio formų: griežtose formose yra daugiau mirties (bet ir daugiau galimybių ją estetiškai įveikinėti), laisvas nertinis labiau priglunda prie kūno, jį apima, perimdamas gyvybės šilumą ir ja pasidalydamas. „Poiesis“ ištartis – „natūraliai ryškėjančios struktūros“. Be abejonės, šios struktūros yra prasmingiausios, jos sujungia tai, „ką privalu ištarti“ ir „ką būtų išmintinga nutylėti“. Jei galima iš poezijos ko nors norėti, tai tik natūraliai ryškėjančių struktūrų.

       Natūraliai ryškėjančios A. Marčėno struktūros „Tikrame eilėraštyje“:

pritrėškiau uodą, prisipampusį
mano kraujo – ištryško gyvybė,
kad netgi pagailo šiek tiek, nes
jau niekad, Ardžūna, juk niekad

niekaip nesukurčiau nieko
tikresnio net ir už šitą
kruviną dėmę, šitą
eilėraštį, šitą
siurbusį kraują
lavoną

       Eilėraštis paprastybės (gintis nuo uodo) ir labai senos kultūrinės tradicijos („Bhagavadgytos“) sąlyčiuose, centre išlaikant kūrybos galimybių liniją. Dharma, galingoji dermė arba pusiausvyra, užsiminta ir kituose tekstuose; jausti ribą, kuri žmogui yra didžioji ir tragiškoji duotybė. Išminčiai seniai žinoma – žmogus negali sukurti nei skruzdės, nei uodo gyvybės. Poeto žingsnis – eilėraštis – irgi pakreipiamas negailestingos, krauju mintančios gyvybės linkui. Tekstas – kruvina dėmė. Dar daugiau – lavonas (jaučiu, kad rašydama recenziją, savaip pridenginėju baugiausias, tragiškiausias poeto ištartis). Iš A. Marčėno tragiškų priartėjimų geriau matyti kad ir G. Grajausko išganingi nutolimai – „o dabar tiesiog užrašysiu, ką / mačiau Kristianstado bažnyčioj...“ („Neeilėraštis“). Tarp prašymų, padėkų Dievui – pranešimas: „Mano mažoji sesutė / numirė. Patrikas“. Poezijos negalima sugalvoti. Ji yra. Turi būti pamatoma, išgirstama, pagaunama, sutelkiama į kalbos kristalą, pakreipiamą taip, kad švytėtų. G. Grajauskas pamatymą tarsi išpjauna iš gana didelės visumos (iš didelio medžio gabalo – maža skulptūrėlė, bet nenudailinta). A. Marčėnas daugiau susitelkęs į buvimo su savim erdvę, vis labiau prisodrinamą kultūros. Abejonė ir apsisprendimas interpretuojami kaip kultūros ženklai, jie neatskiriami nuo ironiško santykio – kalbėjimas lyg apie save nėra kalbėjimas tik apie save. Geras tekstas formuojasi nutolindamas; nuotolio modus – lieptas į visuotinesnį aspektą. Įdomus eilėraštis „Po žydinčiais jazminais“: jame kalbama apie šiais laikais standartizuojamo ir blukinamo vyriškumo santykį su kūryba ir poezija; dar toliau ar giliau – katastrofiškai senkanti vyriškoji energija humanistikoje:

žydinčiais jazminais grožėtis – ar dera
vyrui? ničnieko nenutuokti
apie automobilius, nesižavėti

futbolu bei futbolininkais, menkai
išmanyti krepšinį? nesidomėti
šokėjomis be smegenų? nevertinti

smegenų be šokėjų? žvejoti
be fanatizmo <...>

       Pabaigoje grįžtama prie kūrybos – gimdymo mitemos: sąmonės šviesumo, skaidrumo (negerti!) reikia pilnaverčiam (visaverčiam) eilėraščiui išnešioti. Prasmės drama – ji vyksta ir eilėraštyje, ir sąmonėje: tarp sunkiai pakeliamo skaidrumo ir galiausiai dar sunkesnio apsinešimo, užsitamsinimo. Poezijos istorija ženklina ir sunkias sąmonės kovas su gundymais padėti įeiti ten, kur skaidriu būdu nepasiekiama, užsimiršti, gyventi narkotizuojančio, efemeriškai blyksinčio, nepalytimo grožio artumoje. Yra ir šis kūrybos prasmės ir artimai su ja kontaktuojančios beprasmybės horizontas. Prasmė (ir kūryboje, ir gyvenime) išlieka tik persekiojama beprasmybės.

       Didžioji poetinė pagunda – sukurti kažką ypatingo, kažką tokio. A. Marčėno siekiniai „Priešaušrio algoritmuose“ (prisiminkime, kad algoritmas – matematinė sąvoka, ateinanti iš viduramžių ir viena iš dabartinių programavimo kalbų; pagal griežtas taisykles atliekamų operacijų seka, skirta kokio nors uždavinio sprendimui): „...ištraukt šaknis, suformuluoti mintį, / eilėdaroj parodyt naują fintą, / kas buvo užrakinta – atrakinti / ir užrakint, kas buvo atrakinta“. Užmojis svarbus, bet ir ne be pavojų: vis dėlto tai yra valios ir jėgos principas, blokuojantis kai kuriuos pirminius dvasinės energetikos kanalus.

       Bet vienaip ar kitaip žvelgsime, A. Marčėno poetinio kanono viršūnės yra modifikuotų sonetų vainikai – „Metrikai“. Dar atkreipsime dėmesį į trijų sonetų ciklą „Keturiasdešimtasis pavasaris. Antikos pabaiga“. Keliaklodė vaizdų sampyna: pavasario mėnesiai paukščių vardais (kovas, balandis, gegužė, ne kartą savitai įforminti lietuvių poezijoje, išskirtinai pasitikinčioje metų ciklu), asmeninė patirtis, susijusi su artimais žmonėmis, sapno blyksniai, mitinės antikos linijos, vienin glaudžiamos soneto struktūros. Gražus ciklas; A. Marčėnas yra sonetiškas poetas. Sonetiškumas yra daugiau už sonetą ir už sonetų pynes. Pasaulėjauta – sąskambinga, poetika – techniška, gerai valdomos frazės ir ritmo vidinės konfigūracijos, netgi plečiant jų galimybes (sonetų vainiko perkeitimuose), išvengiant rimų prievartos. A. Marčėno kalba netrikdomai išsilanksto pagal sudėtingą asmeninės ir intelektualinės patirties kristalą, įžvelgiamą kad ir „Kovo idų“ baigiamuosiuose trieiliuose:

iš to mažai, kas matosi pro langą,
iš to per daug, kas veržiasi pro angą,
ir jei tatai pradžia – tebus ji kovo

prasidėjimas, vėl ir vėl iš naujo
pradžių pradžia, kur trūksta gyvo kraujo,
iš Trojos karo – rymiškai – ab ovo

       Kiekvienas sonetas lydimas palyginti plataus autokomentaro. „Kovo idų“ aiškinimas pradedamas sakiniu: „Eilėraščio sąranga gan paini“. O ar gali kitaip būti sonete? Senelės Elenos prisiminimas, jaunystėje labai gražios moters, sąsaja su mitine Elena (Helene) ir kt. Nemanau, kad tokie komentavimai būtini lyrikai; užtektų, jei jau atrodo svarbu, neutralių paaiškinimų: vardo, citatos, kitos kalbos žodžio. Visa, ko jam reikia, eilėraštis turi įimtiįsiimti; visa, ko reikia skaitytojui, jis turi pajėgti išsiimti. Iš autokomentarų nebent įdomu matyti poetinės kalbos perėjimą į prozą: „...sąranga gan paini“ – sąrangiška poetinės akustikos požiūriu. „Viltingas sonetas...“ – sakinio pradžia – irgi gali būti panašiai interpretuotas. Apie ką kalbu – apie už teksto iškelto teksto judėjimą į centrą, gal net tendenciją į jį terptis. Autobiografinių motyvų daugiausia „Metrikuose“; daugiausia čia ir pasakojimo intencijų; nors poetinis lygis atrodo pakankamas, o kai kurie techniniai būdai itin išradingi, vis dėlto abejonė dėl dviejų kalbėjimo lygmenų (sonetinio sakymo ir komentavimo – aiškinimo) santykių išlieka. Soneto, sonetų vainiko savaiminis pakankamumas, savitalpa yra ir su žanrinio kalbėjimo struktūravimu susiję dalykai.

       Bandau įsivaizduoti, kad V. Mykolaitis-Putinas savo sonetams, rašytiems 1955–1960 metais, būtų palikęs autokomentarus – bent paaiškinęs, kodėl W. Shakespeare'as, kodėl rašoma sekant juo, kodėl L. van Beethovenas, J. S. Bachas, kodėl Miestas parašytas didžiąja raide ir kt. Būtų nepaprastai įdomu, vertinga kūrybos psichologijos požiūriu. Bet jei ir būtų tai aiškinęs, vis vien nebūtų prasitaręs tikrosios ir vienintelės sonetų priežasties. Tiesa, du paaiškinimai yra likę – prieš tikslias parašymo datas (jas išlaiko ir A. Marčėnas): „Kaunas, klinikos“; „Lovoje, sergant“. Ženklai, kad tai, kas yra iki teksto ar už jo, lieka, gali plėtotis; gal ir palikti tam, kad imtų reikštis.

       Šiandien eilių autokomentavimas dažnėja – gali būti, kad ši tendencija susijusi su pasakojimo, siužeto intervencijomis; lyrika nebepasitiki savaiminiu, netarpišku kontaktyvumu, ieško kitų sankabų su skaitančiaisiais. Naujasis lyrikos siužetiškumas – ne pasakojantis, o tarsi iš detalių bei situacijų susidarantis pasakojimas. Kartais (gal net dažniau) labiau domimasi rašančiais negu jų raštais: šiaip ar taip, poetas – viešas žmogus, nors ir nedažnai tematomas svarbiausiuose šiandieninio pasaulio veidrodžiuose – televizoriuose. A. Marčėnas turi asmeninių resursų publikai sudominti, bet yra per geras poetas, per arti pritrauktas poezijos, kad galėtų tai daryti. Didesnė perspektyva matyti mąstant ir mąstyti matant; šiuo gero poeto būčiai esminiu dvigubumu išsprendžiant ir pasaulių bei pasaulio dilemą: šiandieninis pasaulis gali atrodyti pernelyg vartotojiškas, pernelyg pragmatiškas lyrikai, bet pasauliuose, suimančiuose ir žmogaus praeitį, kūrybos (tad ir giliojo, problemiškojo žmogiškumo) prasmė lieka ir kaip galimos ateities horizontas.

       Žmogus kuria prasmę, kad galėtų būti jos kuriamas ir palaikomas – mintis, kuri formavosi skaitant A. Marčėno „Pasaulius“. Bet ji pernelyg tiesiaeigė; iškreivinsiu ją pirmąja pastaba prie „Priešaušrių algoritmų“: „Šio eilėraščio motto kontekste ironizuojamas mitas apie Sizifą, kurio akmeniu A. Camus grindė savo absurdo filosofiją“. Paskata skaitytojui – kodėl ironizuojama tai, kas mūsų sąmonėje yra užėmę tragiškojo prasmės absurdo vietą?

       Nejaugi šiandien Sizifo jau neįmanoma įsivaizduoti laimingo?

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1