Klaidingi numeriai

       Nežinau, kas darosi mano telefono numeriui. Tikriausiai jis panašus į daugelį kitų. Aš dėl to nesiskundžiu. Kiekvienas skambutis – pramoga mano monotoniškame gyvenime. Nuo tada, kai tapau bedarbiu, kartais truputį nuobodžiauju. Ne visada, ne per labiausiai. Dienos bėga neįtikėtinai greit. Kai kada net klausiu savęs, kaip man pavykdavo įterpti aštuonias darbo valandas į tą pačią dieną, kuri ir taip jau tokia trumpa.
       Tačiau vakarai būna ilgi ir tylūs. Todėl ir apsidžiaugiu, kai suskamba telefonas. Net jei dažniausiai, beveik visada, tai būna apsirikimas ir aš tesu klaidingas numeris.
       Žmonės tokie išsiblaškę.
       – Lantemano garažas? – klausia žmogus.
       – Ne, ačiū, – atsakau sumišęs. (Vertėtų atsikratyti įpročio kaišioti tą „ačiū“ kur reikia ir kur nereikia.) – Jūs surinkote klaidingą numerį.
       – Velniava, – nusikeikia žmogus kitame laido gale. – Mano automobilis sustojo autostradoje tarp Seriero ir Arezo.
       – Apgailestauju, – sakau jam, – aš negaliu jo sutaisyti.
       – Tai čia Lantemano garažas ar kas? – susinervina žmogelis.
       – Atleiskite, kad nesu Lantemano garažas, bet jei galėčiau kuo nors jums padėti...
       Kalbėdamas telefonu, visada stengiuosi būti malonus, net jei tai nieko gero neduoda. Niekada nežinai. Taip kartais galima užmegzti ryšius, įsigyti draugų.
       – Taip, jūs galite man padėti atveždamas bidoną benzino.
       Jo balse girdėti viltis, jis mano suradęs kvailelį, ir tai teisybė.
       – Apgailestauju, pone, bet aš neturiu benzino, tik truputį degiojo skysčio.
       – Tai ir degink jį, bukagalvi! – nutrenkia ragelį.
       Tie klaidingi numeriai visi tokie. Išgirdę, kad neturite po ranka to, ko jiems reikia, iškart nustoja jumis domėtis. O galėtų truputį paplepėti.
       Prisimenu gražiausią klaidingą numerį, koks tik man yra pasitaikęs. Ragelio nekėliau gana ilgai. Tai buvo labai pesimistiškas mano gyvenimo tarpsnis. Skambino moteris. Dešimtą valandą vakaro.
       Nutaisiau abejingą balsą, kupiną paslėptos kančios.
       – Alio!
       – Marselis?
       – Taip, – įtariai atsakiau.
       – O, Marseli, ieškau tavęs jau visą amžinybę!
       – Aš taip pat.
       Iš tikrųjų aš jos visada ieškojau.
       – Tu taip pat? Aš taip ir maniau. Ar pameni ežero pakrantę?
       – Ne, nepamenu.
       Taip atsakiau todėl, kad esu labai sąžiningas ir nemėgstu meluoti.
       – Nepameni? Gal buvai girtas?
       – Gali būti, aš dažnai prisigeriu. Bet mano vardas ne Marselis.
       – Žinoma, – atsako ji. – Mano vardas taip pat ne Floransa.
       Puiku, tai jau šis tas, žinau, kad jos vardas ne toks. Jau ketinu dėti ragelį, bet ji staiga ištaria:
       – Teisybė, jūs ne Marselis. Bet jūsų gražus balsas.
       Aš tyliu. O ji kalba toliau:
       – Labai malonus balsas, žemas, švelnus. Norėčiau jus pamatyti, su jumis susipažinti.
       Aš tebetyliu.
       – Jūs vis dar klausotės? Kodėl nieko neatsakote? Puikiai žinau, kad suklydau rinkdama numerį, jūs ne Marselis, noriu pasakyti, jūs ne tas, kuris man sakėsi esąs Marselis.
       Vėl tyla. Atkakliausiai tyliu.
       – Jūs vis dar klausotės? Kuo jūs vardu? Mano vardas Garansa.
       – Ne Floransa? – klausiu aš.
       – Ne, Garansa. O jūs?
       – Aš? Liusjenas. (Tai netiesa, bet Garansa, manau, taip pat.)
       – Liusjenas? Gražus vardas. Klausykite, o jeigu mes susitiktume?
       Aš nieko neatsakau. Prakaitas nuo kaktos srūva į akis.
       – Galėtų būti smagu, – sako Garansa. – Ar jums taip neatrodo?
       – Nežinau.
       – Tikiuosi, jūs nevedęs?
       – Ne, ne, nevedęs. (Aš vedęs, kas per kvailystė!)
       – Na kaip?
       – Gerai, – atsakau.
       – Kas – gerai?
       – Galėtume susitikti, jeigu norite.
       Ji nusijuokia:
       – Regis, jūs drovuolis. Mėgstu drovuolius. (Jai tai turėtų būti permaina po Marselio.) Klausykite, siūlau jums tokį dalyką. Rytoj po pietų, tarp ketvirtos ir penktos valandos, būsiu Teatro kavinėje. Rytoj šeštadienis, tikiuosi, jūs nedirbate.
       Ji tikisi teisingai. Šeštadienį aš nedirbu, nedirbu ir visas kitas dienas.
       – Aš būsiu apsirengusi... – toliau kalba ji. – Languotu sijonu, pilkais marškiniais ir juoda liemene. Jūs mane lengvai atpažinsite. Aš juodbruvė. Plaukai pusilgiai. Palaukite. (Aš tik tai ir darau.) Priešais save ant stalo pasidėsiu knygą raudonais viršeliais. O jūs?
       – Aš?
       – Taip. Kaip aš jus atpažinsiu? Jūs aukštas ar žemas, plonas ar storas?
       – Aš? Kaip čia pasakius. Veikiau esu vidutinio ūgio, nei storas, nei plonas.
       – Gal nešiojate ūsus ar barzdą?
       – Ne, nieko. Tvarkingai skutuosi kas rytą. (Kas trečią ar ketvirtą rytą, kaip kada.)
       – Ar būsite su džinsais?
       – Žinoma. (Tai netiesa, bet džinsai jai tikriausiai patinka.)
       – Ir turbūt su storu juodu megztiniu.
       – Taip, dažniausiai vilkiu juodą, – pritariu norėdamas jai patikti.
       – Gerai, – sako ji, – ar jūsų plaukai trumpi?
       – Taip, trumpi, bet nelabai.
       – Jūs šviesiaplaukis ar tamsiaplaukis?
       Ji mane nervina. Mano plaukai tamsios murzinai pilkos spalvos, bet negaliu jai šito prisipažinti.
       – Mano plaukai kaštoniniai, – sviedžiu.
       Jei jai tai nepatinka, nusispjaut. Gerai pagalvojus, man labiau prie širdies benzino pristigęs vaikinas.
       – Gana miglota, – sako ji, – bet aš jus atpažinsiu. Gal pasikištumėt po pažastimi laikraštį?
       – Kokį laikraštį? (Ji per daug nori. Aš niekada neskaitau laikraščių.)
       – Tarkime, Le Nouvel Observateur.
       – Gerai, galiu pasiimti Le Nouvel Observateur. (Nežinau, koks tai laikraštis, bet aš jį rasiu.)
       – Tada iki rytojaus, Liusjenai, – atsisveikina ji ir, prieš dėdama ragelį, priduria: – Man tai atrodo jaudinantis nuotykis.
       Jaudinantis! Yra žmonių, kurie tokiais žodžiais švaistosi labai lengvai. Aš niekada negalėčiau taip kalbėti. Daugybės žodžių tiesiog nepajėgiu ištarti. Pavyzdžiui: „jaudinantis“, „uždegantis“, „poetiškas“, „siela“, „kančia“, „vienatvė“ ir kt. Man neapsiverčia liežuvis. Aš jų gėdijuosi, lyg tai būtų kokios nešvankybės, keiksmažodžiai, tokie kaip „mėšlas“, „šlykštynė“, „vėmalai“, „kekšė“.
       Rytojaus dieną nusiperku džinsus ir storą juodą megztinį. Pardavėjas sako, kad jie man labai tinka, bet aš prie tokių drabužių neįpratęs. Taip pat nueinu pas kirpėją. Jis man pasiūlo dažantį šampūną. Tamsiai kaštoninį, aš neprieštarauju: jeigu nepavyks, į pasimatymą neisiu. Bet jam pavyksta. Mano plaukai dabar gražios kaštoninės spalvos, tik aš prie jos neįpratęs.
       Grįžęs namo imu apžiūrinėti save veidrodyje. Valandos bėga, o aš vis apžiūrinėju save veidrodyje. Tas kitas, nepažįstamasis, taip pat žiūri į mane. Jis man nepatinka. Jis patrauklesnis už mane, gražesnis, jaunesnis, bet tai ne aš. Aš buvau ne toks patrauklus, ne toks gražus, ne toks jaunas, bet buvau prie savęs įpratęs.
       Be dešimties minučių keturios. Reikia eiti. Tada aš greit persirengiu, apsivelku savo nutrintą tamsaus aksomo kostiumą, nenusiperku laikraščio Le Nouvel Observateur ir ketvirtą valandą penkiolika minučių nueinu į Teatro kavinę.
       Atsisėdu, apsižvalgau.
       Prie manęs prieina padavėjas, ir aš paprašau atnešti taurę raudono vyno.
       Apsižvalgau. Pamatau keturis vyrus, lošiančius kortomis, nuobodžiaujančią porą, įsmeigusią akis į tuštumą, o prie kito staliuko – vieną sėdinčią moterį plisuotu pilkų tonų sijonu, pilkais marškiniais ir juoda liemene. Ji dar pasipuošusi vėriniu iš trijų sidabrinių grandinėlių. (Apie vėrinį man neužsiminė.) Priešais ją buvo kavos puodelis ir knyga raudonais viršeliais.
       Per atstumą negaliu nustatyti jos amžiaus, bet spėju, kad ji graži, labai graži, man per daug graži.
       Matau, kad jos gražios liūdnos akys, kurių gelmėje slypi vienatvė, ir man norisi prisėsti prie jos, tačiau nesiryžtu, nes esu apsivilkęs seną nutrinto aksomo kostiumą. Tada nueinu į tualetą, žvilgteliu į veidrodį ir susigėstu dėl savo kaštoninių plaukų. Susigėstu ir dėl to potraukio, stumiančio mane prie jos, prie „jos gražių liūdnų akių, kurių gelmėje slypi vienatvė“, nes tas potraukis – tik kvaila mano vaizduotės užgaida.
       Grįžęs į salę, atsisėdu prie gretimo staliuko ir imu ją stebėti.
       Ji į mane nežiūri. Laukia jaunuolio su džinsais ir storu juodu megztiniu, su laikraščiu po pažastimi.
       Žvilgteli į kavinės laikrodį ir pasitikrina, kuri valanda.
       Aš spoksau į ją, negalėdamas atitraukti akių, ir tai, regis, ją erzina, nes ji pasišaukia padavėją ir susimoka už kavą.
       Tuo metu durys atsidaro, tiksliau – atsilapoja abi jų pusės, kaip vesterne, ir pasirodo vyriškis, jaunesnis už mane: jis nueina ir atsistoja prie Floransos-Garansos staliuko. Vyriškis su džinsais ir juodu megztiniu, aš beveik nustembu, kad jis be kolto ir pentinų. Jis turi juodus plaukus, krintančius ligi pečių, ir tokios pat spalvos dailią barzdelę. Vyrukas permeta žvilgsniu visus kavinės klientus, taip pat ir mane, ir aš aiškiai išgirstu, ką jie kalba.
       Ji sako:
       – Marseli!
       Jis klausia:
       – Kodėl tu man nepaskambinai?
       – Klausyk, aš turbūt blogai surinkau vieną skaičių.
       – Tu ko nors lauki?
       – Ne, nieko.
       Bet juk esu aš, aš sėdžiu čia, ji manęs laukė, laimė, aš vienas šitai žinau ir nėra jokio pavojaus, kad jiems tai pasakysiu.
       Juoba kad Marselis pakviečia:
       – Tai eime?
       – Gerai.
       Ji atsistoja, ir jie išeina.


       Kaimas

       Tai jau darėsi nebepakenčiama.
       Po jo langais, išeinančiais į aikštę, kuri kitados buvo žavinga, niekada nenutildavo automobilių ūžesys, variklių gausmas.
       Net naktį. Neįmanoma buvo miegoti prie atdarų langų.
       Ne, to tikrai daugiau negalima tverti.
       Išėjusiems iš namų vaikams grėsė pavojus pakliūti po ratais. Nė valandėlės ramybės.
       Per stebuklą jam buvo pasiūlyta nedidelė, šeimininko apleista sodyba vienkiemyje, kuri tekainavo grašius. Žinoma, reikėjo šį tą paremontuoti. Sutaisyti stogą, perdažyti. Taip pat įrengti vonios kambarį. Bet net ir turėdamas tokių išlaidų, jis puikiai susitvarkė.
       Bent jau įsikūrė savo namuose.
       Iš kaimynystėje gyvenančio ūkininko pirko pieną, kiaušinius, daržoves už pusę to, kiek šie produktai kainavo didelėse miesto parduotuvėse. Be to, šis maistas buvo švarus, natūralus.
       Vienintelis nepatogumas – dvidešimties kilometrų atstumas, kurį reikėjo nuvažiuoti keturis kartus per dieną. Bet kas tie dvidešimt kilometrų! Penkiolika minučių.
       (Išskyrus tada, kai būdavo kamščių, avarijų, gedimų, policijos kontrolė, rūkas, plikledis arba per daug sniego.)
       Mokykla taip pat buvo tolokai, bet pusvalandis ėjimo vaikams labai sveika.
       (Išskyrus tada, kai lyja, sninga, spigina šaltis ar kepina karštis.)
       Bet apskritai tai buvo rojus.
       Ir jis juokdavosi, kai atvažiavęs į miestą statydavo automobilį mažoje aikštėje, dažnai – po savo buvusio namo langais. Kvėpuodamas duslintuvų išmetamomis dujomis, jis patenkintas galvodavo apsaugojęs nuo jų savo šeimą.
       Paskui atsirado autostrados projektas.
       Tikrindamas planus, demonstruojamus rotušėje, jis pamatė, kad būsimasis šešių juostų kelias bus tiesiamas per jo sodybą arba netoli jos. Jis dėl to labai sunerimo, bet netrukus jam šovė išganinga mintis: jei autostrada eis per jo sodybą ar per jo sodą, jam bus atlyginti nuostoliai. O už tuos pinigus galės nusipirkti kitą sodybą, kitur.
       Dėl šventos ramybės jis paprašė susitikimo su atsakinguoju asmeniu.
       Šis maloniai jį priėmė. Mandagiai išklausęs paaiškino, jog jis bus apsirikęs nagrinėdamas planus, nes minėta autostrada eis mažiausiai už pusantro šimto metrų nuo jo sodybos. Taigi apie nuostolių atlyginimą negali būti nė kalbos.
       Autostrada buvo nutiesta, – puikus darbas, – ir ji tikrai ėjo už pusantro šimto metrų nuo sodybos.
       Beje, triukšmas buvo vos girdėti, tik šioks toks nuolatinis zvimbesys, prie kurio netrukus pripranti. Ir sodybos šeimininkas pasiguodė, kad, turėdamas pašonėje šitą autostradą, greičiau nuvažiuos į darbą.
       Tačiau atsargumo dėlei nustojo pirkti pieną iš kaimynų ūkio, nes ūkininko karvės dabar ganėsi prie autostrados pievutėje, kur žolė, kaip visi žino, turi daug švino.
       Po pusės metų už penkiasdešimties metrų nuo jo sodybos buvo pastatyti dujų rezervuarai.
       Po dvejų metų už aštuoniasdešimties metrų atsirado buitinių atliekų deginimo gamykla. Nuo ryto ligi vakaro zujo didžiuliai sunkvežimiai, iš gamyklos kamino be perstojo rūko dūmai.
       O mieste, mažojoje aikštėje, priešingai, važinėti ir statyti automobilius buvo uždrausta. Ten buvo įrengtas skveriukas su gėlių lysvėmis, krūmais, suoleliais ir vaikų žaidimo aikštelė.



       Gatvės

       Nuo pat vaikystės jis mėgo vaikščioti gatvėmis.
       Šio mažo miestelio be ateities gatvėmis.
       Jis gyveno centre, nedideliame dviaukščiame name. Pirmame aukšte buvo jo tėvų krautuvė, universalinė parduotuvė, pilna keistų senienų ir naujesnių daiktų.
       Antrame aukšte ankšto butuko langai išėjo į pagrindinę miesto aikštę, kuri devintą valandą vakaro jau būdavo tuštutėlė.
       Po pamokų namo jis grįždavo ne iškart, pirmiausia eidavo pasivaikščioti.
       Ilgai žiūrėdavo į kai kuriuos fasadus, sėdėdavo ant suoliuko ar ant mūrinės tvoros.
       Kadangi jis buvo geras mokinys, tėvai dėl to nesijaudino. Jis visada laiku grįždavo valgyti, o vakarais savo kambaryje skambindavo senu, išsiderinusiu pianinu. To daikto jo tėvams niekada nepavyko parduoti: mažai miestelio žmonių galėjo leisti sau pirkti pianiną, o tie, kurie galėjo, pirkdavo naują.
       Jis kas vakarą skambindavo senu pianinu.
       Likusį laiką vaikščiodavo po miestą, labai mažą miestelį, bet kasdien atrasdavo jame gatvę, kurios dar nebuvo matęs ar veikiau nebuvo į ją gerai įsižiūrėjęs.
       Iš pradžių jis tenkinosi senu kvartalu prie savo namų. Jam pakakdavo senovinių pastatų, pilies, bažnyčių, vingiuotų gatvelių.
       Sulaukęs dvylikos metų, išdrįsdavo nuklysti vis toliau ir toliau.
       Sustodavo kaimiškai atrodančioje gatvėje nustebintas jos namų, susmegusių į žemę, langų, įstatytų prie pat šaligatvio.
       Jį traukė gatvių aplinka.
       Niekuo nepasižyminti gatvė galėjo prikaustyti jo dėmesį ištisiems mėnesiams. Jis ten sugrįždavo rudenį, norėdavo pamatyti ją apsnigtą, smalsaudavo, kaip namai įrengti viduje. Todėl pasinaudodavo neužtrauktomis užuolaidomis, nesandariai uždarytomis langinėmis. Jis buvo namų stebėtojas. Juose gyvenantys žmonės jo nedomino. Tik namai ir gatvės.
       Gatvės!
       Jis norėdavo išvysti jas rytą nutviekstas saulės, po pietų aptrauktas šešėlio, paskui vėl pamatyti lyjant lietui, tvyrant rūkui, šviečiant mėnesienai.
       Kartais jis liūdnai galvodavo, jog vieno gyvenimo jam neužteks pažinti visoms savo miesto gatvėms, įvairiai išvaizdai, kurią jos galėjo įgauti. Tada klaidžiodavo iki išsekimo ir jam dingodavosi, kad niekada negalės sustoti.
       Tačiau vieną dieną jam teko išvykti, palikti šį miestą ir važiuoti į sostinę studijuoti muzikos. Savo seną pianiną jis iškeitė į smuiką. Dėstytojai tvirtino, jog jis labai gabus.
       Trejus metus jis studijavo Dideliame Mieste.
       Trejus košmariškus metus.
       Jį kasnakt kamavo sapnai.
       Gatvės, namai, durys, sienos, grindiniai, aštrus skausmas, pabudimas vidury nakties apsipylus prakaitu, smuiko akordas, baimė trukdyti namo žmonėms, laukimas valandų, kai pagaliau galės griežti.
       Tą dieną, kai pristatinėjo savo kūrinį dėstytojams ir studentams, jis užsimerkė. Per smuiką bėgo jo miesto gatvės su sustojimais priešais nuostabų namą, priešais neužmirštamas tuščios gatvės grožybes.
       Vienatvės crescendo, prisiminus tas apleistas, išduotas gatves.
       Nostalgija, beribis žavėjimasis tomis mylimomis gatvėmis, didžiulis kaltės jausmas, meilė, pasiekusi aistros viršūnę. Atkakli, proziška, į to miesto žemę įaugusi meilė, juslinga, kūniška, beveik nepadori meilė liejosi į koncertų salę.
       Kitur negalinčio pailsėti kūno maištas, kitur negalinčių vaikščioti kojų maištas, nieko kito nenorinčių matyti akių pasipriešinimas. Prie to vienintelio miesto sienų prikaustyta siela, į to vienintelio miesto namų fasadus įsmigusios akys.
       Jis žinojo: niekada nepasveiks nuo šios beprotiškos, nenatūralios meilės, niekada!
       – Nutilkite! – sušuko dėstytojas.
       Jis pakėlė nuo ašarų apsiblaususias akis. Nežinojo, kas dedasi salėje. Jam tai nebuvo svarbu. Jis nuleido stryką.
       – Ko jūs juokiatės? – paklausė dėstytojas.
       – Atleiskite, maestro, – tarė vienas labai gabus studentas, – bet tai tokia melodrama.
       Kiti studentai, pagaliau išvaduoti iš šito košmaro, nesivaržydami juokėsi.
       Dėstytojas nusivedė jį į kitą salę.
       – Grokite! – paliepė.
       – Aš negaliu. Kodėl jie juokėsi?
       – Iš sumišimo. Jie nepajėgė ištverti jūsų muzikos... jūsų skausmo. Ar jūs įsimylėjęs?
       – Nesuprantu.
       – Jausmai mene dabartiniu metu nevertinami. Madingas kone moksliškas sausumas. Romantizmas ir nežinau kas dar – viskas nebemadinga, viskas kelia juoką. Tačiau jūsų amžiuje tai svarbu, tai normalu. Akivaizdu, kad jūs įsimylėjęs moterį.
       Iš nuostabos jis ilgai kvatojo.
       – Jums reikia pailsėti, – tarė dėstytojas. – Jūs didis muzikas ir nuo šiol galite dirbti vienas. Grįžkite namo. Daugiau neturiu ko jūsų išmokyti. Privalote rasti savo kelią. Bet pirmiausia pailsėkite.
       Jis grįžo namo. Pailsėti nuo ilgo nebuvimo.
       Smuiką taip pat išleido į poilsį. Kartais pagrodavo senu išklerusiu pianinu. Kad pragyventų, vertėsi muzikos pamokomis. Toks darbas jam labai patiko. Jis vaikščiojo iš vieno mokinio pas kitą, iš vienų namų į kitus, iš vienos gatvės į kitą.
       Jo tėvai buvo mirę. Pirmiausia mirė tėvas, paskui – motina. Jis gerai nežinojo kada.
       Jis vaikščiodavo gatvėmis.
       Kartais atsisėsdavo ant suoliuko su laikraščiu. Bet neskaitydavo. Jam buvo neįdomu, kas dedasi pasaulyje. Kas vyksta mieste, jo taip pat nedomino.
       Jis tiesiog sėdėdavo čia ir būdavo laimingas.
       Laimė jam apsiribojo nedaugeliu dalykų: vaikščiojimu gatvėmis, ėjimu gatvėmis, pasėdėjimu, kai būdavo pavargęs.
       Net sapnuose jis vaikščiodavo gatvėmis ir tada būdavo tikrai laimingas, nes galėjo pereiti jas visas nepavargdamas, kupinas neišsenkamų jėgų.
       Vieną vakarą jis pasijuto labai senas ir su siaubu pagalvojo, kad jokiu būdu nespės dar sykį pamatyti tokio ir tokio namo, tokios ir tokios gatvės. Ir jį apniko liūdnos mintys, jog teks sugrįžti čia po mirties ir vėl vaikščioti, vaikščioti gatvėmis.
       Jis dėl to baisiai krimtosi: manė, kad jo bijos vaikai, o gąsdinti savo miesto vaikų nė už ką nenorėjo.
       Jis mirė ir, kaip buvo numatęs, turėjo sugrįžti į savo miestą ir klaidžioti po jį ilgus metus – visą amžinybę, – lankyti gatves, kurias, kaip pats manė, nepakankamai mylėjo.
       Dėl vaikų tai jis veltui nerimavo: jų akyse jis tebuvo dar vienas senis tarp kitų senių, ir jiems visai nerūpėjo, gyvas jis ar miręs.


       Didysis ratas

       Yra vienas žmogus, kurio man dar niekada nebuvo kilęs noras nužudyti.
       Tai tu.
       Gali vaikščioti gatvėmis, gali gerti ir vaikščioti gatvėmis – aš tavęs nežudysiu.
       Nebijok. Miestas nepavojingas. Vienintelis miesto pavojus – tai aš.
       Aš vaikštau ir vaikštau gatvėmis – ir žudau.
       Bet tau nėra ko bijoti.
       Seku paskui tave tik todėl, kad man patinka tavo žingsnių ritmas. Tu svirduliuoji. Tai gražu. Galima pamanyti, jog tu šlubas. Ir kuprotas. Nors iš tikrųjų taip nėra. Kartkartėmis atsitiesi ir eini tiesiai. Bet man tu labiau patinki vėlyvomis nakties valandomis, kai būni nusilpęs, klupinėji, kūpriniesi.
       Aš seku tau įkandin, tu drebi. Iš šalčio ar iš baimės. Nors ir karšta.
       Niekada, beveik niekada, galbūt niekada mūsų mieste dar nebuvo taip karšta.
       Ko tu galėtum bijoti?
       Manęs?
       Aš tau ne priešas. Aš tave myliu.
       Ir niekas kitas negali tavęs nuskriausti.
       Nebijok. Aš čia. Aš tave saugau.
       Bet aš taip pat kankinuosi.
       Ašaros – dideli lietaus lašai – rieda man per veidą. Naktis gaubia mane savo skraiste. Mėnulis apšviečia. Debesys slepia. Vėjas mane drasko. Aš tau jaučiu savotišką švelnumą. Kartais man taip nutinka. Labai retai.
       Kodėl tau? Nenutuokiu.
       Noriu sekti paskui tave labai toli, visur, ilgai.
       Noriu matyti, kaip tu dar labiau kankiniesi.
       Noriu, kad tau jau viskas lįstų per gerklę.
       Noriu, kad ateitum pas mane ir maldautum tave pasiimti.
       Noriu, kad manęs trokštum. Kad manęs geistum, mane mylėtum, šauktum.
       Tada aš tave apkabinčiau, priglausčiau prie širdies, tu būtum mano sūnus, mano meilužis, mano mylimasis.
       Aš tave nusineščiau.
       Tu bijojai gimti, o dabar bijai mirti.
       Tu visko bijai.
       Nereikia bijoti.
       Tiesiog yra didysis ratas, kuris sukasi. Jis vadinamas Amžinybe.
       Tai aš suku didįjį ratą.
       Neturėtum manęs bijoti.
       Nei didžiojo rato.
       Vienintelis daiktas, kuris gali gąsdinti, kuris gali skaudinti, tai gyvenimas, o tu jį jau pažįsti.


       Įsilaužėlis

       Gerai užsidarykite duris. Aš ateinu be triukšmo, ant rankų užsimovęs juodas pirštines.
       Aš nesu iš žiaurios padermės. Nei iš godžios ir kvailos padermės.
       Jei pasitaikytų proga, galėtumėte pasigėrėti subtiliu venų piešiniu man ant smilkinių ir rankų.
       Bet aš įslenku į jūsų kambarį tik tada, kai būna išėjęs paskutinis svečias, kai būna užgesinti visi jūsų bjaurūs šviestuvai, kai visi jau miega.
       Gerai užsidarykite duris. Aš ateinu be triukšmo, ant rankų užsimovęs juodas pirštines.
       Ateinu tik kelioms akimirkoms, bet kiekvieną vakarą ir į kiekvienus namus be išimties.
       Aš nesu iš žiaurios padermės. Nei iš godžios ir kvailos padermės.
       Rytą atsibudę suskaičiuokite pinigus ir brangenybes – nieko netrūks.
       Nieko, tik vieną dieną nebebus jūsų gyvybės.


       Motina

       Jos sūnus išvažiavo iš namų labai anksti, aštuoniolikos metų. Praėjus keletui mėnesių po tėvo mirties.
       Ji ir toliau gyveno dviejų kambarių bute, puikiai sutarė su kaimynais. Tvarkė namus, adė, lygino.
       Vieną dieną į duris pasibeldė sūnus. Jis buvo ne vienas. Su jauna ir gana dailia mergina.
       Ji priėmė juos išskėstomis rankomis.
       Jau ketverius metus nebuvo mačiusi savo sūnaus.
       Po vakarienės sūnus tarė:
       – Mama, jei nori, mes abu pasiliksime čia.
       Jos širdis suspurdėjo iš džiaugsmo. Ji paruošė jiems didesnį, gražesnį kambarį. Bet apie dešimtą valandą jie išėjo.
       „Tikriausiai į kiną“, – pamanė ji ir laiminga užmigo mažame kambarėlyje už virtuvės.
       Ji nebebuvo viena. Sūnus vėl gyveno drauge.
       Rytais ji labai anksti išeidavo tvarkyti namų ir dirbti kitų smulkių darbų, kurių nenorėjo mesti dėl naujo savo gyvenimo posūkio.
       Vidurdienį motina paruošdavo jiems skanius pietus. Sūnus visada ką nors parnešdavo. Gėlių, saldumynų, vyno, kartais šampano.
       Jai netrukdė pas juos besilankantys nepažįstami žmonės, kuriuos kartkartėmis susitikdavo koridoriuje.
       – Užeikite, užeikite, – sakydavo ji, – jaunimas savo kambaryje.
       Retsykiais, kai sūnaus nebūdavo namie ir jos valgydavo dviese, motinos akys susitikdavo su liūdnomis, pavargusiomis pas ją gyvenančios merginos akimis. Tada ji nudelbdavo žvilgsnį ir, ridendama tarp pirštų duonos minkštimo rutuliuką, sumurmėdavo:
       – Jis geras vaikinas. Malonus vaikinas.
       Mergina sulankstydavo servetėlę – ji buvo gerai išauklėta – ir išeidavo iš virtuvės.


       Kvietimas

       Penktadienio vakarą vyras grįžta iš darbo linksmai nusiteikęs.
       – Rytoj tavo gimtadienis, brangioji. Surengsime šventę, pasikviesime draugų. Dovanėlę tau nupirksiu mėnesio pabaigoj, dabar truputį striuka su pinigais. Ko tu norėtum? Gražaus laikrodžio su apyranke?
       – Aš jau turiu laikrodį, brangusis. Ir esu juo labai patenkinta.
       – Tai gal suknelės? „Aukštosios mados“ stiliaus kostiumėlio?
       – Aukštosios mados „stiliaus“?! Man reikia kelnių ir sandalų, daugiau nieko.
       – Kaip pageidausi. Aš duosiu pinigų, o tu išsirinksi, kas patiks. Bet mėnesio pabaigoj. O šventę su būriu draugų galima surengti rytoj.
       – Žinai, – sako moteris, – tos šventės su krūva draugų mane vargina. Verčiau nueikime pavakarieniauti į gerą restoraną.
       – Restoranai lupa nežmoniškus pinigus, ir dar nesi tikras, ar bus skanu. Mieliau pavaišinsiu tave gera vakariene namuose. Aš pasirūpinsiu viskuo – pirkiniais, valgiaraščiu, kvietimais. O tu nueisi pas kirpėją, pasigražinsi, viskas bus paruošta laiku. Tau liks tik sėsti prie stalo. Aš net aptarnausiu, man bus malonu bent kartą tai padaryti.
       Ir ponas įninka organizuoti šventę. Jis tai dievina. Šeštadienio popietę jis laisvas. Todėl eina apsipirkti. Apie penktą valandą grįžta apsikrovęs, spindintis.
       – Bus nuostabu, – sako jis žmonai. – Būtų gerai, kad padengtum stalą, sutaupytume laiko.
       Neseniai susišukavusi, apsivilkusi juoda siaura suknele, pasiūta prieš kokias dvi dešimtis metų, ji padengia stalą ir jai pavyksta labai skoningai jį papuošti.
       Tada įeina vyras.
       – Reikėjo pastatyti šampano taures. Aš čia viską pertvarkysiu. O tu tuo metu užkurk židinyje ugnį, ten iškepsiu šonkauliukus – skanumėlis! Paskui gal galėtum nulupti bulves ir paruošti salotų padažą. Fui, salotose daug visokių gyvių, mažulyčių sraigių, man šlykštu! Būk gera, nuplauk jas. Juk tu įpratusi.
       Paskui, įsitaisęs prie židinio, jis sako:
       – Žarijų bus pakankamai. Gal galėtum atnešti man taurę džino su... Iš tiesų, ar turime citrinų džinui? Ne, aš nenupirkau, maniau, kad yra. Pačiai reikėjo pagalvoti apie aperityvus, aš negaliu vienas visko apžioti. Tikriausiai „Pas Marką“ dar atidaryta. Be to, nupirk migdolų ir riešutų. Ir alyvuogių!
       Po pusvalandžio.
       – Buvau įsitikinęs, kad atidaryta. Ar dar neužkaitei bulvių? Man reikia prižiūrėti mėsą. O! Vos neužmiršau vieno dalyko... Užkandžiui nupirkau krevečių. Suplak grietinės ir kečupo padažą, tik paskubėk. Nėra kečupo? Šituose namuose amžinai nieko nėra! Nubėk pasiskolinti iš Mašeno.
       Ponia bėga parnešti kečupo iš Mašeno, gyvenančio virš jų. Mašenas mielai paskolina butelį kečupo, bet pirma ji turi išklausyti litaniją apie vargus, kuriuos jis patyrė per šią dieną ir apskritai per visą gyvenimą.
       Apačioje sučirškia skambutis – atėjo svečiai, ponia turi grįžti.
       Draugai susėda aplink židinį.
       Vyras šūkteli:
       – Tai kur tie aperityvai, Madlena?
       Šonkauliukai pagaliau iškepė. Suskrudo šiek tiek per daug. Bet atmosfera puiki. Visi daug geria. Juokiasi. Truputį per dažnai mini Madlenos amžių, bet juk šiandien – jos gimtadienis. Draugai giria viską padariusio, viską suorganizavusio sutuoktinio nuopelnus.
       – Auksinis vyras.
       – Jums pasisekė. Po penkiolikos santuokos metų.
       – Šaunuolis! Reikia sugebėti!
       Apie trečią valandą ryto pagaliau stoja tyla.
       Draugai išsiskirstė, vyras knarkia svetainėje ant kanapos – persidirbo vargšelis.
       Madlena iškrato pelenines, surenka tuščius butelius, nešvarias taures, sudužusio stiklo šukes, nukrausto stalą.
       Prieš pradėdama plauti indus, nueina į vonios kambarį ir ilgai žiūri į save veidrodyje.

      
       Iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė

       Versta iš:
       Kristof A. C'EST ÉGAL. Paris: Éditions du Seuil




 

 

 


Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1