Populiariai apibrėžiant, realizmas yra tikrovės atkūrimas. Kalbant apie realizmą paprastai turimas omenyje tikrovės vaizdavimas XIX a. literatūroje: neretai pasakoma, jog realizmas – tai XIX a. vidurio ir pabaigos literatūros ir meno kryptis, grindžiama tikrovės imitavimo principu.

       Tačiau svarstytini ne tik XIX a. realizmo reiškiniai, bet ištisa realizmo paradigma: literatūrinio mąstymo principas, nusidriekęs per visą Vakarų literatūros istoriją. Giliamintėje Ericho Auerbacho studijoje „Mimezis. Tikrovės atvaizdavimas Vakarų pasaulio literatūroje“ (1946) realistinis braižas aptariamas nuo Senojo Testamento ir Homero epo laikų. E. Auerbacho tyrinėjimai suponuoja išvadą, jog imituoti tikrovę – tai ne kopijuoti, o aiškinti. Panaši Michaelio Riffaterre'io formuluotė: tikrovės atvaizdavimas yra jos reikšmės atskleidimas. Tad realistinis romanas (meninė tikrovė) yra susijęs su referentine (nurodomąja) tikrove, nes siekia interpretuoti pastarosios esmę: realistai meninę vaizduotę sieja su tikrovės stebėjimu ir stengiasi, kad meninė vaizduotė būtų tikrovei adekvati. Apžvelgiant literatūrinę realizmo paradigmą akivaizdu, jog esama kuo įvairiausių tikrovės atvaizdavimo (t. y. interpretavimo, reikšmės atskleidimo) versijų.

       XIX a. vidurio ir pabaigos literatūroje itin ryškus realizmo paradigmos intensyvumas. Realizmas, kaip antrosios XIX a. pusės literatūrinė konvencija, ypatingas ne tuo, kad siekia atvaizduoti tikrovę, adekvačiai interpretuoti jos esmę (tuo jis nesiskiria nuo realistinių tendencijų bet kurio kito laikotarpio mene), o tuo, kad į pirmąjį planą iškelia klausimą, kokia sudėtinga ir nelengvai suvokiama yra realybė.
Tokią XIX a. realizmo koncepciją suponuoja M. Riffaterre'io1 ir kiti tyrinėjimai, ją savo straipsniuose ir paskaitose yra įžvalgiai formulavusi ir plėtojusi prof. Birutė Ciplijauskaitė2. Realistiniame XIX a. tekste matyti intensyvus tikrovės, kaip apgaulingos, keliasluoksnės, suvokimas. Kraštutinis tikrovės neapčiuopiamumo akcentavimas vestų prie postmodernios prielaidos, jog objektyvi tikrovė apskritai neegzistuoja, ir tai vienas iš galimų atsakymų į šią filosofinę problemą. Realistinis mąstymas turi savą atsakymą: pagrįstas kitokiomis pamatinėmis filosofinėmis prielaidomis, jis neabejoja tikrovės buvimu. Ši literatūros kryptis pasižymi intensyvia pačios problemos refleksija: tikrovė suvokiama pirmiausia kaip užduotis, kaip keblus klausimas, į jį atkreipiant skaitytojo dėmesį. Žvilgtelėkime šiuo aspektu į didžiųjų XIX a. realistų kūrybą.

       Rašytojai realistai atkreipia skaitytojo dėmesį į tai, kad tikrovė turi fasadą ir gelmę, kad ji vienaip atrodo ar yra įsivaizduojama, o ką kita slepia gilesniame lygmenyje. Honoré de Balzaco romanų paviršius – tai ypatingas visuomenės papročių vaizdo spalvingumas; tačiau pamatinis rašytojo tikslas susijęs su pastanga atskleisti giliąsias tų papročių (socialinių normų) priežastis, rodyti visuomenės minčių tikrovę. Kaip teigia „Tėvo Gorijo“ („Le Père Goriot“, 1834) pasakotojas, svarbiau rodyti ne „tuščias kaukoles“, o „išsekusias širdis“.

       Kiekvienas realizmo autorius kuria vis kitokį tikrovės modelį. Net jei į ją žvelgiama panašiu aspektu, literatūriškai ji atvaizduojama vis kitaip. Pavyzdžiui, visuomenėje galiojančios teisinės sistemos neatitikimo teisingumui problemą „Tėvo Gorijo“ autorius komentuoja nusikaltėlio Votreno (Vautrin) balsu: šis kritikuoja teisinę sistemą, kuri baudžianti, jei pavogta nedaug, ir padedanti išgarsėti, jei pavogtas milijonas. Charlesas Dickensas „Didžiuosiuose lūkesčiuose“ („Great Expectations“, 1860–1861) panašiai ironizuoja teisinės sistemos mechanizmą (Džegerso (Jaggers) manierų automatizmas, liudininkų samdymo motyvas...), bet didesnį dėmesį sutelkia ties teisingumo vidinėje personažo savivokoje klausimu. Fiodorą Dostojevskį („Nusikaltimas ir bausmė“, 1866) domina išimtinai asmeninė, psichologinė tikrovė, sąmonės erdvė, vidiniai teisingumo svarstymai. Theodoras Fontane vėlyvojo realizmo romane „Efė Brist“ („Effi Briest“, 1895) kvestionuoja visuomeninę kaltės sampratą, kritikuoja Prūsijos visuomenės susikurtą normų griežtumą, bet kritiką persmelkia rezignacinė nuotaika. Efė prieš mirtį teigia, jog nedidelis skirtumas, anksčiau ar vėliau pasitraukiama iš „gyvenimo puotos“, o implikuotasis autorius netiesiogiai klausia, ar išties esama kokio „didelio skirtumo“, kas gi esmingai svarbu.

       Realistai rašytojai ir tiki istorija, ir suvokia jos daugialypumą, neapčiuopiamumą. H. de Balzaco romanų įvadiniuose puslapiuose pateikiama trumpa istorijos santrauka: respublika, konsulatas, imperija ir t. t., susiejant kiekvieną laikotarpį su Prancūzijos provincijos ekonominiu vystymusi. „Eugenijos Grandė“ („Eugénie Grandet“, 1833) pasakotojas, aktualizuodamas senovės romėnų posakį Homines historiarum ignari semper sunt pueri („Žmonės, nežinantys istorijos, visad esti vaikai“), priekaištauja visuomenei, kad toji užmirštanti istorijos pamokas. Ir vis dėlto H. de Balzaco pasakotojas atkreipia skaitytojo dėmesį į giliausių istorinių įvykių „nežymumą“, išsisklaidymą tarp visuomenės gyvenimo papročių, – kitaip tariant, pasimokyti iš istorijos esą labai sudėtinga. Anot Levo Tolstojaus visažinio pasakotojo, „tiesą papasakoti yra labai sunku“ („Karas ir taika“, 1867–1869).
B. Ciplijauskaitės studijoje „Pastabos apie istorinį romaną“ atskleidžiamas atsitiktinumo vaidmuo XIX a. istoriniame romane; tyrėja analizuoja, kaip L. Tolstojaus romanui „Karas ir taika“ darė įtaką karo teorijos, teigiančios, jog „sprendimus dažnai padaro ne vyriausias štabas, o kareiviai, ir mūšio laimėjimas ar pralaimėjimas visų pirma priklauso nuo dvasios pakilimo ar nusiteikimo, kad viskas prarasta“3. E. Auerbachas realistinį istorijos atvaizdavimą yra apibendrinęs kaip problemą: anot jo, istorijoje esama prieštaringų tendencijų, ją neretai sudarą netvirti, nežymūs žmonių grupių veiksmai, ir tik labai retai susiklostanti lengviau apibūdinama situacija; lengviausiai istoriją apibūdiną tik propagandiniai lozungai – grubaus supaprastinimo rezultatas: juk dažnai tuos pačius lozungus vartojąs ir draugas, ir priešas4.

       Interpretuodami visuomenės gyvenimo dvilypumo vaizdus, realistai reflektuoja ribą tarp karjerizmo, veidmainystės, apkalbų „tikrovės“ ir žmoniškumo, gėrio tikrovės. Vienas socialinio elgesio kritikos aspektų – religinio gyvenimo kritika. H. de Balzacas, monarchijos šalininkas, smerkia prancūzų visuomenę dėl veidmainiško (tad vėlgi keliasluoksnio) religingumo: dėl revoliucinio abejingumo Dievui ir pinigų dievinimo. Romane „Eugenija Grandė“ funkcionuojanti visuomenė tikrovę apverčia aukštyn kojomis: ji kritiškai ne(pasi)tiki įvykiais, jausmais, žmonėmis (pasakotojas ironizuoja, jog tai ir reiškia „teisingai įvertinti dalykus“), tačiau įsiaistrina dėl menkos reikšmės sensacijų (žinia apie „kilnų“ tėvo Grandė nutarimą nemokamai gelbėti gerą vardą apskrieja miestelį per kelias minutes). Kolektyvo ir individo gyvenimą romanas traktuoja kaip krikščionybės tiesų parodiją: anot pasakotojo ironijos, visuomenės tikslas – „žemiškos prabangos ir tuščių malonumų rojus“, ir dėl šio „rojaus“ kūnas varginamas taip, kaip anksčiau – dėl amžinojo gyvenimo. Iškalbūs travestiniai autoriaus viražai: personažo kalambūras apie tai, jog palūkanų dėsnio autorius Jeremijas padėsiąs išvengti biblinio pranašo Jeremijo raudų, ironiška užuomina apie Eugenijos „lobį“ kaip biblinę „širdies vietą“
(„Nuo tos nakties, kai ji atidavė savo lobį pusbroliui, ir jos širdis nusekė paskui lobį“5). Gustave'as Flaubert'as, romane „Ponia Bovari“ („Madamme Bovary“, 1857) parodijuodamas „egoistinio susijausminimo“ kupinus, neva „mistinius“ Emos Bovari (Emma Bovary) polėkius, netiesiogiai aiškinasi autentiško religingumo suvokimą. Ypač meistriška religinio gyvenimo sąmonės „dezinfekcija“ yra religingumas, įkūnytas Leopoldo Alaso-Clarino „Regentoje“ („La Regenta“, 1884–1885) Anos paveikslu. Ponios Bovari tikėjimo praktikavimas neturi beveik nieko tikro, o Anos – painus, dvilypis; autorius rodo ją skaitančią dvasinę lektūrą, patiriančią autentiškų išgyvenimų ir – prasilenkiančią su išpažinties tikrove: ironiškai komentuojama, jog Ana nė nenujautė patirianti ne mistinį polėkį, o juslinį poveikį (plg. baronienės Rainakienės išpažintį V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“).

       G. Flaubert'o romaną „Ponia Bovari“ galima skaityti kaip ištisinį tikrovės negatyvą. Ema nuolat prasilenkia su realybe: mene, religijoje, labdarybėje, meilėje.
Skaitytojui rodomas šmėkliškas netikros meilės groteskas: ekipažas, „uždaras tarsi kapas ir sūpuojąs lyg laivas“, rieda miesto gatvėmis, ir miestiečiai jį mato tai išnykstantį, tai vėl pasirodantį, – lyg karietą vaiduoklę6. Šarlį (Charles) pasakotojas ironiškai apibūdina kaip nepriklausiusį tiems, „kurie visa priima taip, kaip yra“, ir taip užmena skirtį tarp „yra“ ir „priimama“ (t. y. suvokiama, interpretuojama). Iliuziniai Emos ir Šarlio siekimai yra ne vien materialistiniai, tačiau jie neprilygsta donkichotiškams, nes kupini egoizmo.

       G. Flaubert'as leidžia skaitytojui matyti visą personažo vaizdą: netiesioginė menamoji kalba atvaizduoja ir veikėjo mintis (antruoju, pasakotojo, balsu neretai ironizuojamas), ir išorinę būsenos raišką,
pvz.: „Kaip galėjo ji (ji, kuri yra tokia protinga!) dar kartą suklysti? <...> Bovari alpstamai išbalo“7. Kartu atkreipiamas skaitytojo dėmesys į tai, jog kūrinio charakteriai vienaip atrodo, o kitokie yra. Pvz., viename paskutinių „Ponios Bovari“ skyrių matome vaistininko tarną, kuo nuoširdžiausiai raudantį naktį prie Emos kapo, ir zakristijoną, kuriam tuomet „paaiškėja“, kas vagia jo bulves. H. de Balzaco charakteriai taip pat vienaip atrodo, o kitokie yra dėl veidmainystės (tėvo Gorijo mikčiojimas); Ch. Dickenso – dėl to, kad autorius akcentuoja jų pastangą taikytis prie visuomeninių aplinkybių (Džegersas reikalauja iš Vemiko (Wemmick) mechaniško elgesio įstaigoje), L. Alaso-Clarino – dėl žmogaus prigimties dvilypumo (Ana – ir dvasinga, ir juslinga).

       Romanų situacijos taip pat dvilypės, galinčios apgaulingai atrodyti, būti klaidingai vertinamos. Ryškus pavyzdys – Ch. Dickenso „Didieji lūkesčiai“: niūri Estelos (Estella) situacija tampa visiška priešingybe idealizuojančioje Pipo vaizduotėje. Daugiasluoksnė tikrovė kiekvienam personažui gali reikšti pirmiausia vis ką kita.
Antai G. Flaubert'o Ema prastai skambina „senu instrumentu blerbiančiomis stygomis“, o kitame kaimo gale „vienplaukis teismo antstolio raštininkas, įsispyręs į šliures, tarnybiniu raštu nešinas, sustodavo pasiklausyti“8 (beje, dėmesingumas reginio perspektyvai – apskritai svarbus „Ponios Bovari“ komponavimo principas). Marcelis Proustas romane „Svano pusėje“ („Du coté de chez Swann“, 1913) impresionistiškai kuria panašaus įspūdžio vaizdą ir komentuoja tikrovės daugialypumą: „Dažnai gražiausioji mums išlikusi kurio nors kūrinio vizija esti ta, kuri po neįgudusiais pirštais kadaise aidėjo iš suklerusio pianino“9. Realistinės tradicijos romano spektakliškumą galime interpretuoti kaip savotišką metanaratyvinį komentarą: autorius rodo, kaip tikrovė „išrandama“, kokia sceniška ji gali būti, kaip lengva su jos tiesa prasilenkti.

       Įspėdami dėl vaizduotės ir tikrovės neatitikimo, realistai neretai naudoja intertekstualumo principus. Metanaratyvinė intertekstualumo funkcija yra užsiminti apie tai, kad autorius pats irgi kuria literatūrą, o ne bando kopijuoti tikrovę. Panaši tikrovės problemos akcentavimo forma – iškalbos apgaulingumo rodymas.
Realistams būdinga „suvedžiojimo žodžiu“ tema, savo ruožtu įgyja ir metanaratyvinio komentaro bruožų („suvedžiojimu žodžiu“ tema tampa užuomina apie sumaniai vartojamo žodžio galią)10.

       Išryškindami tikrovės keliasluoksniškumą ir apgaulingumą, rašytojai realistai provokavo gyvenamojo meto skaitytojus deautomatizuoti aplinkos suvokimą; tokį dialogą reinterpretuoja šiuolaikinis skaitytojas. Pasakotojo, romano charakterių, įvairių interpretacinių bendruomenių požiūriai sudaro realistinio romano polifoniją. Polifoniškumas (Michailo Bachtino tyrinėta „dialektinė vaizduotė“) atitinka realistų siekimą kurti objektyvų tikrovės vaizdą: suponuojama mintis, jog jos neįmanoma susprausti į vieną kurį modelį, ją paaiškina įvairių perspektyvų susikirtimas.

       XIX a. realizmo kaip tikrovės sampratos suprobleminimo koncepcija yra svarbi tyrinėjant ir Žemaitės kūrybą. Katrės apibūdinimas Vingių dialoguose – tai ne tik Katrės charakterio kūrimo forma (pateikiant personažės negatyvią charakteristiką), bet ir metanaratyvinis autorės komentaras apie žodžio tikrovės apgaulingumą. Žodžio tikrovė kelia abejonių ir apsakyme „Sučiuptas velnias“ (suvedžiojimo žodžiu tema). Pamėkliškas Bronislovo motinos portretas apsakyme „Atžala“ efektingai komentuoja paviršiaus ir gelmės santykį:
„Netolimais pakromyje stovėjo moteriškė – ne moteriškė, šmėkla – ne šmėkla, ilga, liesa, išblyškusi, akys įdubusios, žandai išsikalinėję, visa panašesnė į mirusią nekaip į gyvą, o apsidariusi bajoriškai; rūbai juodi, krominiai, dar prie to šilkais apsiūti, gerai jau nurudavę; nors alkūnės žioravo prablindusios ir padelkos buvo apskidusios, vienok apsiūtas gedulių lankas rodė poniškumą...“11 Autorė portretą kuria iš lenkiško šlėktiškumo pretenzijų ir jas ironizuojančio, į groteską krypstančio pasakotojos balso; toks portreto kūrimo būdas vėlgi atkreipia skaitytojo dėmesį į atrodymo, išvaizdos, išorės apgaulingumą, teatriškumą. Tikrovės, kaip sudėtingos, apgaulingos, gelmę slepiančios, samprata skatina naujai interpretuoti tokius Žemaitės prozos aspektus kaip nuomonių, – įvairių „teisybių“, – polifonijos formavimas ir tikros teisybės paieška. „Tada supratau, jog turi būti ir tikra teisybė“12, – teigia Žemaitės pasakotoja apsakyme „Kaip kartais kokioje klebonijoje einasi“. Apsakyme „Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“, kuriame skaitytojui rodomas nusikaltimo vaizdas, tikra teisybė neatitinka teisinės sistemos „teisybės“: užsimenama apie pastarosios korumpuotumą („Dilbai kaip širšūnai užniko lakstyti, globos ieškoti... <...> Po pusės metų Veronė be teismo, be jokio tardymo parėjo laisva“13). Veidmainiškas religinio gyvenimo keliasluoksniškumas akivaizdus apsakyme „Kunigo naudą velniai gaudo“. Žemaitė nekopijavo savo gyvenamojo meto realybės: išryškino, iškėlė į pirmąjį planą tuos daugialypės neliteratūrinės tikrovės aspektus, kuriuos atrinko kaip svarbius literatūriniam apmąstymui. Palyginimui prisiminkime Vaižgantą, kuris tą pačią kontekstinę Lietuvos kaimo tikrovę yra atvaizdavęs, – t. y. literatūriškai interpretavęs, – visiškai kitaip, išryškindamas ne ydą, o, plačiai cituotu rašytojo žodžiu tariant, „deimančiukus“.

       Tikrovės egzistavimu neabejojama, tačiau tikrovė suvokiama kaip problema. Manyčiau, tai bene įdomiausias XIX a. realistinių kūrinių aspektas.
 
       1 R i f f a t e r r e   M .  Text Production. – New York: Columbia University Press, 1983.

       2 C i p l i j a u s k a i t ė  B .  Literatūros eskizai. – Vilnius–Kaunas: LKMA, 1992.

       3 C i p l i j a u s k a i t ė  B .  Min. veik. – P. 215–216.

       4 A u e r b a c h  E .   Mimezis. Tikrovės atvaizdavimas Vakarų pasaulio literatūroje. – Vilnius: Baltos lankos, 2003. – P. 26.

       5 B a l z a c  H   d e .  Eugenija Grandė. – Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1948. – P. 128, 157.

       6 F l a u b e r t  G .   Ponia Bovari. – Vilnius: Onė, 1993. – P. 278.

       7 F l a u b e r t  G .   Ten pat. – P. 210.

       8 F l a u b e r t  G .   Ten pat. – P. 51.

       9 P r o u s t  M .   Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje. – Vilnius: Vaga, 1979. – P. 210.

       10 C h a m b e r s  R .  Story and Situation. Narrative Seduction and the Power of Fiction. – Minneapolis: University of Minnesota Press, 1984.

       11 Ž e m a i t ė .   Raštai. – T. 1. – Vilnius: Žara, 1995. – P. 59.

       12 Ž e m a i t ė .   Ten pat. – P. 48.

       13 Ž e m a i t ė .   Ten pat. – P. 268.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1