Naujų savivokos bruožų kristalizacija

       Ryškus dešimtojo dešimtmečio literatų bendruomenės saviinterpretacijos pokytis yra rašytojo profesijai teikiamo ypatingumo ir reikšmingumo nykimas pačių kūrėjų tekstuose. Apie dešimtmečio vidurį į literatūrą ateina karta, skelbianti kitokią rašytojo vaidmens interpretaciją: „Galiu tik dėkoti Dievui, kad nereikia ilgėtis pranašo vaidmens ir nugarmėjusių užmarštin privilegijų“42. Socialinę rašytojo deheroizaciją vaizdžiai liudija R. Granausko ir S. Parulskio požiūrių skirtumas. Pirmasis dešimtmečio viduryje buvo įsitikinęs, kad „literatūros pakilimas prasidės tada, kai tauta pati pasišauks savo rašytojus. <...> Bet kol kas tylu. Matyt, mes savo tautai nebesam reikalingi“43, o antrasis ginčijo: „Toks Vaižganto „Pragiedrulių“ romantizmas, be abejo, gražus, bet forma jau tikrai atgyvenusi. Vis dar tebemąstoma buvusio rašytojo mito kontekste: rašytojas kažkas kita nei tauta, tautai rašytojo reikia, jis gali jai padėti, patarti“44, „aš nenoriu mitologizuoti rašytojo vaidmens, neteikiu jam jokių privilegijų“45. S. Parulskis naikina ypatingumo aureolę, nors neatsisako jam reikšmingos distancijos tarp menininko ir visuomenės.
       Socialinės rašytojo svarbos nykimą lydi ir pačių literatų kalbėjimo apie kūrybos aktą bei kūrėją kasdieniškėjimas. Nors visiškai poeto ypatingumo mito neatsisakyta, tačiau atvira patoso aureole apgaubtas kūrėjo vaizdinys atrodė vis svetimesnis.
Štai S. Parulskio reakcija į B. Radzevičiaus menininko misijos sampratą: „Bandžiau vartyti B. Radzevičiaus romaną ir nenustebau, kad jis man nepatiko. <...> Ką skaičiau, viskas teisinga, bet perdėm literatūriška, manieringa, išpūsta. <...> Menininko tema jau nebeadekvati šiam laikui, kuriame gyvenu“46. Tai, kas B. Radzevičiaus laikais buvo svarbu ir tikra, jau laikoma dirbtina.
       Poslinkį nuo kūrėjo vaidmens „išdidinimų“ link „sumažinimų“ liudija įkvėpimo ir talento prigimties interpretacija. Vyresnieji dar tiki pašaukimu.
Štai J. Aputis mano, jog „didieji pasaulio talentai vis dėlto pašaukti, yra tam darbui gimę“47. J. Strielkūnas taip pat teigia: „Rašytoju gimstama, nes talentas duodamas ne kiekvienam“48. Vidurinės kartos pažiūros balansuoja „tarp“: „Dėl tapsmo ir gimstamumo – nežinau. Matyt, būna ir vienaip, ir kitaip“49, – sakė J. Kunčinas, o J. Skablauskaitė tvirtino, jog „rašytoju gimstama, bet kol juo tampi, praeina visas gyvenimas“50. Didžiosios dalies jaunesnių kartų rašytojų įkvėpimo sąvoka jau nebeįkvepia. Pavyzdžiui, jos nereikia V. Gedgaudui: „Man regis, jog apie įkvėpimą daug ir iškilmingai šneka tiktai kvailiai arba melagiai“51, arba A. Balbieriui: „Iš žodžio įkvėpimas ne kartą tyčiodavausi. Bet manau, kad ironiška yra pati sąvoka, o ne dvasinė būsena“52. M. Burokas „katino pasakomis“ vadina kalbas apie įkvėpimą. Niekada jo nelaukia. Tiesiog sėda ir rašo53. Ankstesnį romantizuotą kalbėjimą apie kūrybą jaunesnieji laiko patetinėmis klišėmis ir nori jas „nužeminti“, papildyti saviironija, paversti žaidimu. N. Abrutytė: „Norisi žvengti, nes nieko nėra juokingesnio ir tragiškesnio kaip RAŠYTOJA artimųjų akimis“54. Net ir neatsisakant metafizinių poeto įvaizdžio detalių, linkstama apie jas kalbėti ne tiesiai, o maskuojant.
       Retorinio nureikšminimo tendencijai artimas „elitinio“ menininko savivaizdžio neigimas.
Raiškus pavyzdys yra J. Ivanauskaitė, dažnai pabrėždavusi savo priešpriešą „elitui“ ir „intelektualams“. Jos mėgstamą pozą „nemėgstu, kai mane vadina „rašytoja“55 galima įtarti tuo, kad atmetama ne profesinė priklausomybė apskritai, o veikiau nenorima tapatintis su konkrečia literatų bendruomene.
       Iš dalies reaguodami į rimtumo suvaržytą sovietinę ir Atgimimo metų kultūrą bei įsižiūrėdami į Vakarus, dešimtojo dešimtmečio debiutantai apibrėždavo rašytojo vaidmenį vis ironiškiau ir žaismingiau. H. Kunčius bene ryškiausiai reprezentuoja niekam – nei valstybei, nei visuomenei, nei „aukštajai“ kultūrai – neįsipareigojusį literatą, ironiškai žaidžiantį savo profesijos įvaizdžiais. 1999 m. rudenį jis kartu su dailininkais K. Grigaliūnu ir dailininku L. Liandzbergiu galerijoje „Kairė-Dešinė“ sukūrė instaliaciją „Biografijos pagražinimui“. Instaliacijoje (H. Kunčiaus tekstai buvo užklijuoti ant medinių lentelių ir pagaliukų) imituotas pačių autorių „memorialinis muziejus“. Imituoti trys skirtingi kalbėjimo apie menininką būdai: patetiškos sovietmečio klišės, Vakarų menotyra bei kūrėją mistifikuojantis, mitologizuojantis kalbėjimas. Nė su vienu jų nebuvo identifikuojamasi. Ironija ir nesureikšminimas tampa artimi, nes,
kaip sako jaunosios kartos poetas G. Grajauskas, „po avangardo triukšmo man visai tinka postmoderno atsainumas ir subtili pašaipa. Kartais tai net geriau, nei kuris kitas rimtais veidais skelbiamas niekalas“56. H. Kunčiaus rašytojas Erkiu (iš romano „Būtasis dažninis kartas“, 1998) išsiskiria originalia laikysena – tai tingaus humanitaro, ironiško postmodernaus intelektualo ir stilizuoto storžievio lydinys, tarsi dešimtmečio tendencijos „nužeminti“ kalbėjimą apie rašytoją įkūnijimas.
      
1991 m. V. Kukulas rašė: „Jau dabar formuojasi naujas literato – literatūros proletaro tipas. Tai tipas, kuris viską dirbs spaudai – rašys populiarius apsakymus, apžvalgas, recenzijas, vers prozą ir poeziją“57. Prognozė išsipildė, tik įsitvirtino ne „proletaro“, o „rašto profesionalo“ sąvoka. Viena jos reikšmių – savo vaidmens visuomenėje ir valstybėje nepervertinantis autorius. Jo kultūrinei tapatybei būdingas pozityvesnis žvilgsnis į savo gyvenamą aplinką, jis labiau pasitiki nacionalinės literatūros tradicija ir įvairia savo kūrybine veikla, jam svetimas valkatos bohemiečio ar besiskundžiančio menininko įvaizdis. Tokios savivokos ženklų matyti E. Ališankos, M. Kvietkausko, M. Ivaškevičius ir kitų nuostatose. Antai jaunas poetas, taip pat literatūrologas ir esė autorius, kritikuodamas rašančiųjų aimanas ir įsišaknijusį nepilnavertiškumo kompleksą, pareiškia: „Nenoriu neobaroko“58. Jam patrauklesnė laikysena, kai „jaunas poetas visų pirma – intelektualinio elito, o ne kokios atskiros subkultūros narys“59. Savo situaciją M. Ivaškevičius reflektuoja taip: „Dažnai pagalvoju, jog mano karta (gimiau 1973-iaisiais) yra priešinga visoms toms kartoms, vadinančioms save „prarastosiomis“. Užaugau blogio sistemoje, ir ji manęs, kaip kad mano tėvų, nesuluošino. Pačiu laiku atėjo „gerieji“ laikai, ir kone vienu metu su brandos atestatu gavau išėjimą į laisvę“60. Tokį santykį su pasauliu D. Kuspitas apibrėžia „pakankamai gero menininko“ sąvoka: „Pasaulis nėra nei draugas, nei priešas, bet saviraiškos – susiformavimo ar individualizacijos – terpė. Ne tiek svarbu susitaikyti su visuomene, kiek suvokti, jog be jos neegzistuoja. <...> Savęs jis nelaiko geresniu nei pasaulis ar kiti aš. <...> nesiskelbia vedliu, kaip avangardo menininkas, tas megalomaniakas, įsivaizduojantis esąs apdovanotas aukštesniu pažinimu ir galia“61.


       Nauji literatūros veikėjai

       XX a. pabaigos lietuvių literatūros lauke atsirado naujų veikėjų – vadinamųjų rašytojų „mėgėjų“. 1991-aisiais kritikai dar manė, kad šis reiškinys greitai išsikvėps, tačiau jis ilgainiui tik plėtėsi ir apie 2000 m. jau užėmė pakankamai plačią literatūrinės erdvės teritoriją. „Mėgėjai“ suformavo savąją rašytojo ir kūrybos sampratą, telkė ir ugdė savo produkcijos skaitytojus. Šie naujieji veikėjai ne tik produktyvūs, bet ir aktyvūs socialinėje sferoje: kasmet leidžia savo kūrybos almanachus, organizuoja dažnus susitikimus su publika, kalba radijo laidose. Kitaip nei daugumai dešimtmečio „profesionalų“, šiai rašytojų grupei svarbi kolektyvinė sąmonė. Tą liudytų polinkis sudarinėti savo bendruomenės narių autobiografijų rinkinius, burtis į draugijas, sąjungas, būrelius, klubus „poetiškais“ pavadinimais: „Švieselė“, „Gija“, „Seklyčia“, „Sedula“, „Žingsniai“, „Versmė“, „Aukuras“, „Užuovėja“, „Židinys“, „Virš tylos“, „Lelija“, „Vieversys“ ir t. t.
       Viena didžiausių, instituciškai tvirčiausių „mėgėjų“ grupių yra Nepriklausomųjų Lietuvos rašytojų sąjunga (įsteigta 1990 m.). Jos tapatybė formavosi kaip ryški opozicija Lietuvos rašytojų sąjungai – kurta atstumtojo „mėgėjo“ ir „pripažintojo“ profesionalo priešprieša. Naujos sąjungos kūrimo motyvas – noru sukurti alternatyvią struktūrą, kuri neturėtų sovietmečio palikimo ir būtų mažiau biurokratizuota, nereikalautų iš pretendentų jau turėti aiškų simbolinį pripažinimą (stojant nereikia rašytinių rekomendacijų, išleistų knygų). Iš pradžių stengtasi sukurti avangardinį įvaizdį:
sąjungos nariai skelbė, jog nepriklausomos Lietuvos energingi, „maištingi“ jaunuoliai turi „skleisti pažangias literatūros idėjas“62, buvo pasiryžę „smarkiai reformuoti“ lietuvių literatūrą. Identifikuodamiesi su trečiojo dešimtmečio literatūriniu avangardu, „savo idėjoms reikšti“ atgaivino žurnalą „Keturi vėjai“. 1999 m., teigdami, jog nepaisant sąjungos narių „gabumų valdyti žodį“, „oficialioji Rašytojų sąjunga nenori su jais draugauti“, pradėjo alternatyvių Poezijos pavasarių tradiciją63.
       Antrasis naujas dešimtmečio veikėjas – kaimo rašytojas. Kaimo rašytojų sąjunga pradėjo kurtis 1993 m., o 2000-aisiais joje buvo jau 237 nariai.
Kaimo rašytojai jaučiasi esantys gausi grupė: „Kas antrame kaime kas nors skrebena plunksna, kas trečiame – patenka į vietinius laikraščius, kas penktame, žiūrėk, – sudeda knygą“64. Kitaip nei „nepriklausomųjų“, jų strategija buvo papildyti ligtolinę literatų bendruomenę, o ne kurti jos alternatyvą. Sąvoką „kaimo rašytojas“ (1990 m. pasiūlytą K. Fedaravičiaus) jie patys interpretavo kaip mažesnio profesionalumo žymę: „Kaimiečiai“ (suprask, ne tie, nuo žagrės, o ne tuos mokslus išėję ar mažiau gamtos apdovanoti)“65, ir pabrėžė savo buvimą „kitur“ – ne kultūros „centre“, ne „geriausiųjų“ grupėje. Toks požiūris rodo hierarchinį literatūros supratimą („centrą“ regint mieste) ir, atrodytų, nekonfliktišką santykį su tokia struktūra ir savo vieta jos paribyje. Kaimo rašytojai suvokė nepajėgią lygintis su „profesionalais“ ir pripažino savo galimybių ribas. Kadangi orientavosi į kitą skaitytojų tipą (save vadino „kultūrnešiais“, „savo posmų vainikais apipinančiais ne vieną derliaus šventę, kraštiečių sueigą ar miestelio jubiliejų“), tai neigė kitiems rašytojams sudarą konkurenciją: „Mes niekam nekliudome“. Vis dėlto ilgainiui „kuklus“ kaimo rašytojo savivaizdis įgijo daugiau ambicijų. Netrukus jie jau manė, kad „gerokai suplakė „elitinę“ ir mėgėjišką poeziją, ne vienam literatūrologui sumaišė žanrų ir skonių kriterijus“66.
       Greta „mėgėjų“ per dešimtmetį literatūroje įsitvirtino sąmoningai populiariosios literatūros kūrėjo statuso besilaikantys rašytojai.
A. Lyva ir R. Kundrotas literatūrą suvokia kaip pramogą: galima daryti viską, „negalima sau leisti tik vieno – rašyti nuobodžiai“67. Programiškai tokią poziciją deklaravo ir K. Almenas: „Aš netikiu literatūra kaip pamokomu, kilninančiu dalyku. Tekstai yra tam, kad perteiktų kokią nors informaciją arba suteiktų malonumą“68. Toks požiūris buvo artimas A. Puklevičiui-Peleniui („Rašau taip, kad mano draugams būtų tiesiog įdomu skaityti“69), V. Rožukui („Visi žanrai geri, išskyrus nuobodų“70).


       Skirtingų pažiūrų literatų sambūvis

       Viešų ginčų dėl skirtingų rašytojo vaidmens sampratų nebuvo itin daug – priešingi požiūriai vienas kito kategoriškais manifestais neneigė, griežtai savų teritorijų ribų nebraižė. Po konfliktų dėl sovietmečio laikysenų nemaža dalis ankstesniųjų autoritetų sugebėjo integruotis į Nepriklausomybės literatūros procesą (naujų knygų išleido A. Bieliauskas, M. Sluckis, V. Bubnys, A. Maldonis ir kiti). Aistringesni ginčai ir laikysenų polifonija dažniau išryškėdavo literatūros vakaruose. Viename tokių, vykusių 2003 m. Rašytojų klube Vilniuje, skirtingas rašančiųjų kartas ir jų sampratas aptarė V. Jasukaitytė, Z. Čepaitė, A. Spraunius, T. Staniulis ir L. S. Černiauskaitė. V. Jasukaitytės imperatyvą, kad tikras kūrėjas neturi tenkintis profesiniu meistriškumu, bet jausti moralinę atsakomybę bei įsipareigoti skleisti gėrį ir netiražuoti blogio, kategoriškai ginčijo T. Staniulis: nereikia mistifikuoti literatūros! Rašymas nėra kančia, autorius pirmiausia turi jausti žaidimo malonumą. Vidurinė karta dėstė santūresnę ,,vidurio“ poziciją: anot Z. Čepaitės, gal mažiau reikėtų kalbėti apie literatūros misiją ir ypatingą rašytojo funkciją, o A. Spraunius reziumavo: kuo daugiau skirtingų balsų, tuo literatūra stipresnė, svarbu nedramatizuoti, o visa kita ,,yra tvarkoj“.
       Vis dėlto tam tikros konkurencinės įtampos būta. Atgimimo metais kai kuriems rašytojams buvo kilęs pojūtis, kad juos išstumia „mirusieji“ ir išeivijos autoriai, vėliau vyresnieji problemiškai vertino sąmoningą jaunesniųjų literatų profesinės karjeros kūrimą. Pavyzdžiui,
M. Martinaitis prisipažino: ,,Matau, kaip tose ,,džiunglėse“ greit savo vietą suranda jauni literatai, net studentai. Jie kažkur rašo, užklausia, gauna, važiuoja, susipažįsta <...>. Ryškėja visai naujas, mums neįprasto rašytojo tipas, kuris tokiu būdu susidaro vardą, gauna paramą, pradedamas visur kviesti. Mums, pripratusiems prie romantinio, kenčiančio rašytojo vaizdinio, toks naujas tipas nėra labai malonus <...>. Vyresniems rašytojams, prisirakinusiems prie savojo rašomojo stalo, psichologiškai yra labai sunku, o gal ir per vėlu tuos dalykus perprasti, keisti gyvenimo būdą“71.
       Ryškiausi konfliktai dėl literatūros ir rašytojo sampratos kilo su naujaisiais literatūros veikėjais. Skirtingų bendruomenių išryškėjimas literatūros lauke lėmė tokią jauseną, kuri nebuvo būdinga jokiam ligtoliniam lietuvių kultūros periodui, – konkurenciją dėl rašytojo ir kūrybos sampratos bei pobūdžio, dėl mecenatų ir skaitytojų. Jos esmę galima apibūdinti P. Bourdieu sąvokomis – kaip „ribotos produkcijos gamybos grupės“ ir „plačios produkcijos“ gamintojų varžytuves, t. y. „aukštosios“ ir komercinės kultūrų konkurenciją, taip pat kaip anksčiau įsitvirtinusios „ortodoksijos“ nenorą keisti literatūrinio lauko struktūrą bei įsileisti naujų narių.
       Instituciniu lygiu egzistavusią konkurencinę įtampą liudijo Lietuvos rašytojų sąjungos (2000 m. turėjo 360 narių) siekis valstybės teisės aktuose įtvirtinti savąją rašytojo „profesionalo“ sampratą, išsaugoti beveik monopolinę „profesionalumo“ apibrėžčių galią. „Senieji“ subjektai naujuosius dažnai vadino neigiamą konotaciją turinčiu „grafomano“ vardu, jų literatūrinę produkciją apibūdino pasikartojančia „drumzlių“ metafora.
Antai S. Geda rašė: „Man regis, jog šiuo metu labai užteršta poezijos erdvė. <...> Šiuo metu suprofanuota pati kūrybos idėja, nes bet koks suskis gali paimt, išleist knygą ir kaišioti visiems panosėn“72. Just. Marcinkevičius teigė tą patį, tik vylėsi, jog tai laikina literatūros būsena: „Tos drumzlės, kurios pakilo čia, knygų pasaulyje (ne tik knygų, bet ir periodinės spaudos), nusės, jas nuneš laiko upė. Gal netrukus įbrisime ir į švaresnį vandenį“73. Nenorėta pripažinti naujiems autoriams rašytojų statuso (tipiška frazė: „Provincijoje klesti menkaverčių leidinėlių autoriai, savo aplinkoje besivadiną rašytojais“74). Beje, naujas dešimtojo dešimtmečio lietuvių literatūros veikėjas – vadinamasis „mėgėjas“ – yra „profesionalų“ pakankamai dažnai literatūriškai interpretuotas, tiek įvairiuose pokalbiuose, tiek ir kūriniuose jis dažniausiai vadinamas „grafomanu“.

       Trumpai aptarus bendrąsias rašytojo laikysenų interpretacijas pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio literatų bendrijoje, matyti, jog politinės ir socialinės permainos suintensyvino ne tik visuomeninės ir pilietinės rašytojo savivokos procesus, bet išjudino ir kultūrinės laikysenos atramas, veikė profesinės bendruomenės egzistavimo formas. Nors matuojant sąmoningumo istorijos masteliu dešimt metų yra trumpas laiko tarpas, vis dėlto XX a. dešimtąjį dešimtmetį galima laikyti intensyvios požiūrių į menininką kaitos laikotarpiu. Sisteminius literatūros pokyčius ženklina ilgai Rytų Europoje vyravusios tradicijos, palaikiusios rašytojo visuomenininko amplua, silpimas. Šią tradiciją laipsniškai keitė Vakarų kultūrinei aplinkai būdingas požiūris: rašytojas – tai „rašto profesionalas“, užsiimantis tik literatūrine veikla, o menininko profesijai nepriskiriama ypatingų socialinių funkcijų. Bendriausiu kultūrinės savivokos poslinkiu galima laikyti atsiradusį suvokimą, jog nėra (ir negali būti) vienos „teisingos“ ar privalomos rašytojo laikysenos. Tad fermentavosi įvairūs rašytojo įvaizdžiai, dešimtmečio pabaigoje savaip susipynę į individualias rašytojų laikysenas. Pavyzdžiui, G. Grajauskas, pokalbiuose ir esė programiškai deklaravęs rašytojo „nulipimą nuo postamento“ ir tapimą „eiliniu“, poezijoje kalba apie kūrėją ir kaip apie kitokį individą: „poetai yra tarpininkai / tarp ir bendrininkai be / statistinių sielų ganytojai / šokančios maro žiurkės // <...> poetai yra naivūs ir tiki / esą kaip visi“75.


       42 Š e r e l y t ė  R.  Liepos atminty // Metai. – 2001. – Nr. 7. – P. 5.
       43 G r a n a u s k a s  R.  // 7 meno dienos. – 1993. – Birželio 25.
       44 P a r u l s k i s  S. Nauja žodžio mitologija lietuvių literatūroje // Nemunas. – 1994. – Nr. 4. – P. 4.
       45 Ten pat. – P. 5.
       46 P a r u l s k i s  S.  Herkus Kunčius – nepakenčiamas homo ludens // Šiaurės Atėnai. – 1999. – Spalio 23.
       47 Dar kartą 10 klausimų rašytojams. Juozas Aputis // Nemunas. – 1997. – Nr. 2. – P. 7.
       48 Dar kartą 10 klausimų rašytojams. Jonas Strielkūnas // Nemunas. – 2001. – Nr. 10. – P. 4.
       49 Dar kartą 10 klausimų rašytojams. Jurgis Kunčinas // Nemunas. – 1997. – Nr. 7. – P. 14.
       50 Dar kartą 10 klausimų rašytojams. Jolita Skablauskaitė // Nemunas. – 1997. – Nr. 5/6. – P. 13.
       51 Ar įmanoma atstatyti Babiloną? // Šiaurės Atėnai. – 1995. – Balandžio 8. – P. 3.
       52 Suprasti poeziją ir pagonybę. Su rašytoju, fotografu Aliu Balbieriumi kalbasi Benediktas Januševičius // Literatūra ir menas. – 1997. – Birželio 19.
       53 B a l i u t a v i č i ū t ė  D.  Literatas netiki mūzomis // Lietuvos žinios. – 2003. – Gruodžio 13.
       54 Dar kartą 10 klausimų rašytojams. Neringa Abrutytė // Nemunas. – 1999. – Nr. 3. – P. 4.
       55 Esu žmogus, ir tiek [Ritos Kubilienės pokalbis su rašytoja Jurga Ivanauskaite] // Literatūra ir menas. – 1993. – Liepos 17.
       56 Dar kartą 10 klausimų rašytojams. Gintaras Grajauskas // Nemunas. – 1999. – Nr. 5. – P. 5.
       57 K u k u l a s  V.  Šimtas literatūros rūpintojėlių // Metai. – 1991. – Nr. 10. – P. 186.
       58 K v i e t k a u s k a s  M.  Nenoriu neobaroko // Metai. – 2001. – Nr. 2. – P. 111–114.
       59 K v i e t k a u s k a s  M.  Šių dienų poetas: įvaizdžio krizė? // Literatūra ir menas. – 1996. – Spalio 19.
       60 I v a š k e v i č i u s  M.  Kas išgaudys baltuosius amūrus? // Literatūra ir menas. – 2002. – Gegužės 17.
       61 K u s p i t  D.  Pakankamai geras menininkas // Miestelėnai: Miestas ir postmodernioji kultūra. – Vilnius: Taura, 1995. – P. 186.
       62 Lietuvos nepriklausomieji rašytojai. – Vilnius: Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga, 1998. – P. 3.
       63 G e č i a u s k i e n ė  V.  Atstumtieji poetai rado alternatyvą // Lietuvos rytas. – 1999. – Birželio 8.
       64 G l i n s k a s  M.  Kas kuria, kas kurpia, kas pakulas velia... // Literatūra ir menas. – 2002. – Gegužės 10.
       65 Ten pat.
       66 Ten pat.
       67 Rašytojų duetas: Algimantas Lyva ir Robertas Kundrotas // Nemunas. – 1999. – Nr. 11/12. – P. 56.
       68 Apie Skomantą ir moteris / Su rašytoju Kaziu Almenu kalbasi Benediktas Januševičius // Literatūra ir menas. – 1997. – Gruodžio 20.
       69 B a l t r u š a i t y t ė  R.  Apie runkelius ir laisvalaikio skaitinius // Veidas. – 2002. – Kovo 28.
       70 R o ž u k a s  V.  Visi žanrai geri, išskyrus nuobodų // Literatūra ir menas. – 1994. – Liepos 30.
       71 Dar kartą 10 klausimų rašytojams. Marcelijus Martinaitis // Nemunas. – 1997. – Nr. 10. – P. 8.
       72 G e d a   S.  Man gražiausias klebonas – varnėnas. – P. 97–98.
       73 M a r c i n k e v i č i u s  J u s t.  Tekančios upės vienybė. – Kaunas: Spindulys, 1995. – P. 291–292.
       74 Ž e m g u l y t ė  P.  Kur nuėjome per dešimtmetį // Literatūra ir menas. – 2000. – Gruodžio 22.
       75 G r a j a u s k a s  G.  Kaulinė dūdelė. – Vilnius: Vaga, 1999. – P. 40.

 

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1