„Sanvarta“ – nebaigtas Balio Sruogos romanas, rašytas apie 1939–1942 m. (prieš patenkant į Štuthofo koncentracijos stovyklą), bet paskelbtas tik šiuo metu leidžiamuose B. Sruogos „Raštuose“. Mažai kieno skaityta, visai menkai teįtraukta į rašytojo kūrybos tyrinėjimų lauką. Tegu ir nuošalės tekstas, bet tai mūsų klasiko kūrybinio palikimo dalis. Dabartinė humanistika kaip tik ieško naujų, netikėtų pažinimo sferų ir objektų, „sugrąžina į mokslo dėmesio centrą tuos literatūros ir meno reiškinius, kurie dėl įvairių priežasčių buvo išstumti į oficialiosios humanistikos marginalijas“1. Neklasikinės „Sanvartos“ atidus perskaitymas gali būti visai naudingas siekiant praplėsti, pagilinti kai kuriuos nusistovėjusius rašytojo kūrybos vertinimus, inspiruoti kokią naujesnę įžvalgą.
       Nebaigtą, nesutvarkytą, o gal ir autoriaus atsižadėtą romaną nedera nagrinėti kaip estetinį vienetą. Reikia kitokių išeities pozicijų, kitoniškos žiūros.
Kadaise Algis Samulionis šio romano vietą buvo aptaręs lietuvių istorinės prozos kontekste (nuo V. Pietario „Algimanto“ iki naujesnių dvarą ir dvarininkų gyvenimą vaizduojančių, t. y. panašios tematikos, kūrinių), bet tyrinėtojas tik prabėgom pažymėjo savitą „Sanvartos“ pasakojimo būdą, stiliaus žaismingumą2. Pažvelkime į šį nebaigtą romaną kaip į B. Sruogos prozinės kūrybos dalį, pasiaiškinkime minėtą pasakojimo savitumą, bandykime atpažinti kai kuriuos šio autoriaus prozos ypatumus.
       Istorizmo pojūtis Sruogos prozoje gerokai kitoks nei jo dramose. Siužetams pasirenkami dramatiški, savaip efektingi, bet svarbiausia – plataus politinio nuovokumo reikalaujantys laikotarpiai. Akcentuojamas permainų metas. Atveriama erdvi panorama, kur nemaža maišaties ir problemų. Tokie yra 1812 metai – daug socialinių vilčių sukėlęs Napoleono su visa jo kariuomene pasirodymas Lietuvoje (apysaka jaunimui „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus“). Arba laikotarpių keitimasis iš XIX a. į XX a.: braška carizmo galybė, kyla tautinio išsivadavimo judėjimas, prasideda rusų–japonų karas bei 1905 m. revoliuciniai neramumai („Sanvarta“). Arba XX a. vidurio didžioji Europos nelaimė – fašizmas, pagaliau atskleidęs savo tikrąjį veidą („Dievų miškas“). Visais šiais atvejais individas (jau nebūtinai iškili istorinė asmenybė, net nebūtinai etninis lietuvis) yra globalių politinių įvykių maišatyje. Labai svarbu žmogaus gebėjimas susivokti, jo apsisprendimas, vertybinis pasirinkimas. Juk nepražuvo, susiorientavo šaunus dvylikmetis žemaitukas Jonis pirmoje jo gyvenime ir tokioje sudėtingoje kelionėje į Kauną („Kas bus, kas nebus...“): ir užduotį atliko, ir imperatorių Napoleoną matė, ir savo ateičiai paramą užsitikrino... Ir „Sanvartoje“ autorius, be abejo, ieškojo savo gyvenamos epochos – taip pat neramaus lūžių meto – paralelių, tuomet rūpėjusių problemų sprendimo: neatsitiktinai čia išjuokiamas konservatyvus dogmatinis mąstymas, naujų laikų situacijos nesuvokimas, net kvailumas (protagonistas grafas Zbyško-Zagrajus vis ilgisi Monte Karlo, stebuklingosios Nicos – gyvenimo be rūpesčių ir problemų, t. y. galimybės pabėgti nuo tikrovės).
       Akivaizdu, kad B. Sruogos istorizmas demokratiškėja ir autorius remiasi patirta tikrovės medžiaga bei konkretybėmis. Ne vienas jo prozos veikėjas – iš empiriškosios realybės, su tikru ar kiek pakeistu vardu: apysakoje „Kas bus, kas nebus...“ panaudota rašytojo uošvio Daugirdo pavardė ir uošvijos vietovardžiai bei aplinka; viename rankraščiu likusiame eskize minimas pavyzdingo ūkio šeimininkas grafas Dupovas – neabejotinai grafas V. Zubovas (vyresnysis); „Sanvartoje“ detaliai ir labai išraiškingai pavaizduotas atlietuvėjęs dvarininkas Mečislovas Galinskis – tai nesunkiai atpažįstamas žymaus visuomenininko bei kultūrininko Vlado Putvinskio literatūrinis portretas. Išsamiai nupasakojama, kaip pasiekti atokiuose miškuose tūnantį jo Šilainės (realybėje – Šilo Pavėžupio) dvarą, kaip atrodo dvaro pastatas, svetainė, valgomasis – tikriausiai B. Sruoga pas V. Putvinskį buvo lankęsis, svečiavęsis. O „Dievų miškas“ jau ištisai autentiškas ir dokumentiškas, turintis net kai kurių mokslinės studijos bruožų.
       Labiausiai B. Sruogos prozoje į akis krinta savitas vaizdijimas. Tai ekspresijos kupina, raiški, teatriška proza. Teatriškumas, organiškai besiveržiantis iš pačios autoriaus natūros ir jo profesinių pomėgių, – išskirtinis B. Sruogos prozos poetikos ir stiliaus ypatumas.
       Visai nestebina šis modernus literatūros ir teatro sintetinimas. B. Sruoga buvo meno atnaujinimo šalininkas ir drauge teatrofilas. Jį žavėjo Jurgio Savickio prozos specialiai ryškinamas teatriškumas (J. Savickio novelėse nemažai prasmių padeda sukurti operetės, marionečių teatro, cirko ypatumai).
      
Jau prieš keletą amžių W. Shakespeare'as, P. Calderonas yra kalbėję apie gyvenimą kaip teatrą, vaidinimą; ši idėja akivaizdi daugelyje pasaulio menininkų kūrinių, o modernizmas ją itin sureikšmina kaip gyvenimo vaidinimo koncepciją3. Tai artima ir B. Sruogai. Vaizduodamas XIX a. pab.–XX a. pr. dvarininkų gyvenimą, dvaro ir kaimo santykius, jis yra užsimojęs juos traktuoti kaip vaidinimą. Žmogaus gebėjimas persimainyti, apsimesti, kuo nesąs, įsikūnyti į kitą asmenį – tai teatro šerdis ir esmė. „Sanvartoje“ ryškinami sustabarėję dvarininkų ir kumečių socialiniai vaidmenys, tariamas dvarininko asmens iškilumas. Tuščiagarbio pasipūtėlio grafo lenko Zbyško-Zagrajaus charakteris dėl apibendrinto vienpusiškumo gana artimas teatrinei kaukei. Suktas dvaro urėdas apgaudinėja nuo gyvenimo atitrūkusį grafą, be to, dar apsimetinėja esąs bajoriškos kilmės. Mezgasi šeimos drama. Atsiranda mįslingas, savų politinių tikslų turįs, bet išoriniais pokštais asmenybės tapatumą dangstąs studentas Andrius. Dvaro guvernantė prancūzė rezga erotines viliones ir intrigas.
       Įvykiai pateikiami sceniškai. Nemaža įprastų sceninių efektų (pasiklausymas slapčia prie durų, konfūzas, kai vakaro tamsoje apglėbiama visai ne ta moteris, ir pan.). Pasitelkiama ir bufonada. Antai grafas, organiškai nepakenčiantis kreivų vagų, šaudo į ariančius kumečius, o tie, pataikaudami šaulio savimeilei, turi nuvirsti ir kurį laiką vaizduoti negyvus. „Garbingus“ caro žandarus piktina naujai atsiradusių knygnešių persirenginėjimas elgetom ar moterim, – anksčiau „padorūs“ kontrabandininkai šitaip žandarų nevargindavę.
       Kaktomuša suvedamos priešybės ir kaip teatre užmezgama jų kova. Įspūdinga kolizija, iškelianti asmenų nesusikalbėjimą ir vertybių prieštaringumą, – tai scena, kai tuščias ir silpnavalis Zbyško-Zagrajus bando atvesti į protą savo giminaitį Galinskį, kuris „pasiuto“, „daro gėdą visam bajorų luomui“, o iš tiesų yra atkaklus pasiryžėlis – aplenkęs laiką, atsikratęs poniškumo ir senų dvaro manierų, įsitraukęs į socialines reformas, į lietuvių tautinį judėjimą. Du grafai susikerta, ir vienas gina lenkiškumą, kitas lietuvybę, – „panašūs į du įniršusiu kalakutu“.
       Dialogai „Sanvartoje“ individualizuoti, raiškūs, gyvai ištariami: svarbu veikėjų kalbos tonas, gyvas balsas, žodžio šmaikštumas, išradingi keiksmažodžiai ir grasinimai („velnio nuodėguli“, „kiaurapakauši“, „liepsiu tau gyvam kailį nubielyti“ ir kt.).
       Jaučiamas ir ryškus mizanscenų kūrimas: atitinkamos veiksmo dekoracijos, apšvietimas, rekvizitas, personažų pozos, kontrastų paryškinimas. (Ypač įdomiai „sustyguota“ vakarienės pas litvomaną Galinskį scena: menkai apšviestame kambaryje pamažu, detalė po detalės, grafas Zbyško-Zagrajus susivokia, kad yra pasodintas prie bendro stalo su dvaro kumečiais! Pribloškiantis netikėtumo efektas.)
       Nemaža vietos skirta urėdo sūnelio „galvažudžio“ Vacioko ekscentriškiems pokštams, beveik cirko triukams su gyvuliais (žąsino ir gaidžio, avino ir buliaus kautynės, katino pakaustymas). Tie žaidimai iš pradžių gali pasirodyti savitiksliai, nebūtini, bet vėliau rasime jų pateisinimą ir tam tikrą prasmę.
       Visais minėtais ir panašiais atvejais romane naudojamasi teatro poetika ir kuriamas efektingas vizualumas. Daugelio epizodų veiksmas vyksta tarsi prieš publiką.
       Bet ne mažiau svarbi ir komiška tikrovės transformacija. „Vaidinimo“ ir tikrosios esmės, įsivaizdavimo ir faktinių galimybių, tikslo ir priemonių neadekvatumas kuria komiškas situacijas, atskleidžia juokingas gyvenimo puses, net absurdiškumą. Kaip lengvai B. Sruogos plunksna sugauna, iškelia į paviršių tai, kas juokinga! Tekste dominuoja komiškoji gyvenimo pusė, net ten, kur, rodos, nesitikėtume.
Literatūros teoretikų aiškinimu, neatitikimas normai, net jeigu jis ir teigiamo pobūdžio (kaip, pavyzdžiui, Galinskio atotrūkis nuo savo luomo tradicijų), taip pat gali būti komiškas4. „Pavojingas pasiutėlis“ ir atsiskyrėlis miškinis Galinskis pristatomas kiek komiškai, bet šiltai ir su neslepiama simpatija jo kuriamam gyvenimo vaidinimui bei kai kurioms keistybėms. Visai kas kita – neatitikimai žmoniškumo, gėrio, teisybės idealams, ir tada komiškumas – jau aštri ironija, deginanti satyra.
       Teatriškumas sąmoningai paverčiamas teatralizacija, t. y. pompastika, pozavimu, melagingumu, dirbtinumu. Kuriama gyvenimo komedijos vaizdų visuma. Komiškam išraiškingumui tarnauja estetinis deformacijos principas (hiperbolizavimas, utriravimas, šaržas, visokios ekspresyvinimo priemonės). Svarbi raiškos forma yra parodijavimas (grafo kalba, laikysena – tarsi senų baudžiavinių santykių parodija. O juk jau XX amžius!). Daug pašaipos tenka nesavalaikei elgsenai, o ypač intelektiniam ribotumui ir kvailumui. Antai kaip „išmintingai“ grafas aiškina savo iš užsienių parsivežtai jaunai žmonai, kodėl tokios prastos jo valstiečių karvės:

       – O kam prasčiokui reikalinga gera karvė? <...> Valstiečiui pienas net nesveika. Nuo pieno jis sutingsta ir dirbti nebenori. <...> Mūsų valstiečiai geros karvės nei pašerti, nei pamelžti tinkamai nemokėtų. Tokie jie dar tamsūs5...
      Demonstratyvi ironija vaizdo ir naratyvo plotmėje yra pašaipos ir kritikos esmė. Anksčiau Sruogos dramose pasitaikydavo vienas kitas ironizuojantis personažas, o „Sanvartoje „ jau bandoma pateikti bendresnį ironišką požiūrį, duoti vientisesnį kandaus vertinimo toną (jis aprėpia didžiąją kūrinio dalį, bet dar ne viską, – šitai bus įgyvendinta vėliau „Dievų miške“).
       Pasigėrėtinas Sruogos ironijos aštrumas ir taiklumas. Štai kad ir tas vaidybinis kumečių šaudymas, nupasakotas ekspresyviai, su geliančios ironijos gaida:

       Šautuvas – pykšt, kumetis – keberiokšt aukštielninkas nuo akmens.
       Buvo kumetis, va, ir nebėr kumečio.
       Susidorojęs su vienu kumečiu, grafas lekia pas kitą – ir jį taip pat guldo šalia akmens. Taip per dieną, būdavo, grafas Jeronimas Karolis Zbyško-Zagrajus visus savo kumečius išpyškina.
       Puikus šaulys buvo grafas.
       <...>
       Bet vargas būdavo tam kumečiui, kuris išdrįsdavo, grafo šūviui trinktelėjus, nevirsti nuo akmens (p. 142–143). 

       Jaunoji grafienė svetimšalė, tik iš lenkų romantikų knygų tepažįstanti Lietuvą, kuri, pasak jos vyro, esanti Lenkijos provincija, imasi kumečių vaikus mokyti lenkų kalbos, užsidegusi dvaro ir kaimo suartinimo idėja:

       Grafienė Janina, apsisiautusi šilko su baltomis lelijėlėmis skraiste – Apolono paunksmėje, bambuko, krištolais išdabintoje kėdėje, bene iš Venecijos atgabentoje. Jos veidas – susirūpinęs, akys jos – dega. Aplink, ant švelnios parko žolelės, miglės su baltaisiais dobilėliais, susigūžė būrelis vaikų. <...> Vietoj kelnaičių – lopinys ant lopinio. <...> Susivėlę, ne kartą kaltūnuoti plaukai, šašuotos rankos ir nosys <...>.
       Ponia grafienė, nelyginant didelio simfoninio orkestro dirigentas, mostakavo dailia juodo medžio, perlamutrais inkrustuota lazdele.
       – Kto ty jesteš? – klausė grafienė, ir jos akys spinduliavo.
       – Poliak maly, – plonyčiais balseliais atitarė choras (p. 185).

       Ironija emociškai gyvina vaizdus, stiprina jų įtaigumą ir netiesiogiai perteikia pasakotojo poziciją – apnuogina niekingą dvaro gyvenimą, atotrūkį nuo realybės. Rodos, labiausiai toje gyvenimo komedijoje siekta paryškinti senojo (atgyvenusio) pasaulio inertiškumą, gyvenimo tiesos vengimą, nepajėgumą susivokti naujoje epochoje ir iš to kylančius alogiką, absurdą.
       Grafas kalba apie krašto kultūros kėlimą („…reikia liaudis šviesti. Mūsų visų pareiga tai šventa“, p. 162), o kuria veislinių šunų ūkį ir svaičioja, kaip mokytais šunimis aprūpins visą pasaulį („ištisais traukiniais, ištisais laivais gabensiu“), kaip pakils krašto kultūra ir gerovė, kaip išgarsės tėvynė: „Šunes skalys, meškas ir liūtus vaikydami, o medžiotojam atrodys, kad tai Lenkija vaitoja, plėšrių kaimynų slegiama. Geresnės priemonės išgarsinti Lenkijos vardui aš nenumatau“ (p. 163–164). Kvaila grafo pretenzija („šunų fabrikas“) ir grafienės iliuzijos (saldainiais grindžiama jos lenkiškoji mokykla) čia tikras farsas, kaip ir didysis epochos įvykis – farsiškai nupieštas carinės Rusijos karo su Japonija pralaimėjimas. Tokiame kontekste mūsų minėto Vacioko piemeniškos, į jokį rimtumą nepretenduojančios išdaigos atrodo bent iš tikrųjų linksmos ir gyvybingos, lyginant su visai nevykusiais suaugusiųjų (plačiau mąstant, atgyvenusių istorijos jėgų) „žaidimais“.
       Išdidinimas romane yra pakeltas iki grotesko, kur efektingai susijungia regimasis (teatrinis) ir komiškasis (karikatūrinis) aspektai. Daug lėšų surijęs modernus šunynas („Tai šunim grafas tokius rūmus pastatė!“), jo šeimininko fantastiniai užmojai priblokšti visą pasaulį, o galiausiai „šuniškos pastangos“ savo keturkojų mokymui aukoti visos apylinkės katinus ima kelti šiurpą, pasiekia neregėtą mastą ir baigiasi visišku fiasko – gaisru. Cypdami dega gyvi padarai. Jau visai nejuokinga. Juokas, įstrigęs gerklėje ir priartėjęs iki siaubo, pasiekia stipraus meninio apibendrinimo. Juo labiau, kad gaisras (padegimas), kilęs pačiose 1905 m. revoliucijos išvakarėse, atspindi liaudies nepakantumo nuotaikas, ore tvyrančią įtampą: „Kad nors kas būtų bandęs gesyti, būtų pabandęs ką gelbėti! <...> stūksojo žmonių būreliai. Stūksojo, iš vietos nejudėdami“ (p. 174). Tai jau tragikomiškumo efektas, apibendrintai ryškinantis vaizduojamos epochos esmę.
       Skaitydami šį nebaigtą romaną galime apgailestauti, kad jo medžiaga liko kompoziciškai nesutvarkyta, nesubalansuota, neišlyginta iki galo, o stilistika nevientisa (pradėtas kaip tradicinis istorinis-psichologinis romanas, jis tik vėliau įgyja tikro savitumo). Bet „Sanvartos“ komiškumas tikrai vertas dėmesio – jis specifiškai sruogiškas, integravęs sceniškumą, sintezavęs dvi meno rūšis – literatūrą ir teatrą. Buvo išbandytos įvairios komiškumo priemonės bei formos: nuo šmaikštavimo, pokštų, kalambūrų (pvz., urėdas – Erodas, kłop– chłop) iki komiškų charakteristikų, aštrių kolizijų, geliančios ironijos ir satyros. Pasiekta komiškumo viršūnė – groteskas. Šį lig tol retą lietuvių modernios literatūros raiškos atvejį B. Sruogai pavyko išplėtoti ir išskleisti gana įspūdingai.
       Nemaža panašių vaizduosenos dalykų randame vėlesniame rašytojo prozos kūrinyje – garsiajame „Dievų miške“, kuris lietuvių literatūrą praturtino ypatingu originalumu.
       Siekdamas ne tiek papasakoti asmeniškus konclagerio išgyvenimus, kiek atskleisti protu nepaaiškinamo XX a. fašistinio pragaro esmę, o iš viso to padaryti meno kūrinį, B. Sruoga vėl pritaikė estetinius teatro ir ypač teatralizacijos principus. Lagerio tikrovė (ir fašizmas) čia pateikiama kaip labai specifinis gyvenimo teatras: dominuoja absoliučios galybės įsivaizdavimas, hipertrofuota „vaidyba“, smurto ir žudymo scenų „režisūra“. Šitaip rodoma perversiška lagerio viršininkų prigimtis: antai komendantas organizuoja klipatų paradą ir pučiasi esąs galingas lyg japonų imperatorius; kitas vėl – supjudo tarp savęs vargšus kalinius ir surengia „puikų vaidinimėlį“; nuožmus esesininkas, žmonai atvažiavus, vaidina švelnų šeimos tėvą. Lagerio tikrovė ir kalinį padaro artistu: būtina vaidinti dirbantį (ištisą dieną „krutėti apie kelmą“), vaidinti giedantį vokiečių maršą, vaidinti griūvantį nuo girto lagerio viršininko antausių, kad šis liktų savim patenkintas... Naratoriui, perteikiančiam prievartos ir žudynių tikrovę, siekiančiam maksimalaus pasakojimo efekto ir šoko poveikio, kaip tik padeda teatro kūrybinės patirties geras išmanymas (pasakojime – ir natūralizmo dramos scenos, ir B. Brechto „atsiribojimo“ idėja, ir A. Artaud žiaurumo teatro principai, ir absurdo vaidinimų išraiškingumas).
       Šis XX a. viduryje atsivėręs pragariškas istorijos etapas, daug labiau nei anksčiau rašytojo vaizduotas XX a. pradžios laikotarpis, atitiko juoko poreikį. Juoko, kaip emocionaliai itin sutirštintos kritikos ir kaip psichologinės žmogaus ištvermės bei savigynos, būtinumą. Ir vaizdus, ir savąją intelektualo poziciją B. Sruoga grindžia humoru (šįsyk juoduoju, pakaruoklišku). Taigi ankstesnis plunksnos išmėginimas rašant „Sanvartą“ jam neabejotinai padėjo. Daug kas jau buvo „Sanvartoje“. Karikatūrinimo užmojis. Parodijos išbandymas (ten – lėkštų pasipūtėlio dvarininko kalbų , čia – specifiškai vulgarios ir primityvios banditų kalbėsenos parodijavimas). Į „Dievų mišką“ perėjo ir ekspresyvūs veikėjų palyginimai su gyvūnais (satyrinis sugyvulinimas): „riejosi ir pjovėsi it šunes dėl kaulo“, „bliauna it pasiutęs bulius“ ir pan. Perkeltos ir būdingos stiliaus ekspresyvinimo priemonės: ištiktukai, keiksmai, grasinimai, pravardžiavimai – ypatinga žodžio meistrystė. Dviejų esesininkų tarpusavio imtynės, nupieštos kaip buliaus ir avino susirėmimo scena, yra beveik analogiškai pakartota iš „Sanvartos“. Lavonų deginimas, ypač šiurpus nakties vaizdas („reginys – geros operos vertas!“) primena jau mūsų aptartą groteskišką grafo šunyno gaisrą: ten degė šunys, o čia – žmonės! Deformavimas, paradoksai, drastiški vaizdai ir ypač groteskas „Dievų miške“ yra virtę negailestingiausia satyra, o ironija – kraupiu sarkazmu. „Atspėjęs“ fašizmo ir fašistų silpnąją vietą – mentalinį kvailumą, bukumą, – B. Sruoga juos pliekia juoku, o kartu juoką originaliai traktuoja kaip žmogaus dvasinę pergalę prieš nužmoginimo sistemą bei nužmogėjimą. Tad tragikomizmas „Dievų miške“ – ypatingas, keliantis aktyvią skaitytojo reakciją ir žadinantis stiprų estetinį poveikį iki katarsio.
       Tai, kas meistriškai išsiskleidė „Dievų miške“, – individuali sruogiška intonacija, subjektyvumo patosas, demaskuojanti juoko galia, – jau buvo įsisiūbavę romane „Sanvarta“. Gal tik „Sanvartos“ tema ir pasirinktoji medžiaga neteikė autoriui tokios galimybės organiškai susieti temą ir stilių taip, kaip tai pavyko pasakojant apie asmeniškai iškentėtą lagerio patirtį. Bet vertinant savitą „Dievų miško“ poetiką ir stilistiką reikėtų neišleisti iš akiračio „Sanvartos“. Yra aiškus jų intertekstinis ryšys. „Dievų miškas“ nėra atsiradęs vien iš rašytojo ekstremalių išgyvenimų. Į svarbiausiąjį savo kūrinį B. Sruoga kaip menininkas ėjo nuosekliai augdamas ir stiprėdamas.
       O nebaigtoji „Sanvarta“, be kita ko, leidžia pamąstyti ir dar vienu klausimu: vargu, ar romanas galėjo būti tikrasis B. Sruogos žanras ir gal neatsitiktinai jis liko neužbaigtas. Šio kūrėjo neramiai sielai ir padūkusiam temperamentui reikštis reikėjo ne kanoninės formos, o kažko daug subjektyvesnio, laisvesnio, panašesnio į esė. „Dievų miško“ eskizinis, eseistinis pobūdis ir buvo vykusiai surasta B. Sruogos individualybę bei jo talentą atitikusi prozos žanrinė atmaina.

 
       1 A n d r i j a u s k a s   A .  Postmodernaus mąstymo poveikis dabartinės estetikos metodologijai // Literatūros ir kitų menų sąveika. – Vilnius: LLTI, 2005. – P. 9.

       2 S a m u l i o n i s   A .  Nebaigtas B. Sruogos romanas „Sanvarta“ // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija. – T. 3 (48). – 1974. – P. 170.

       3 P a v i l i o n i e n ė   M .  A .  Gyvenimo ir teatro vaidinimai: XX amžiaus Vakarų drama. – Vilnius: Charibdė, 2004. – P. 9.

       4 Д з е м и д о к   Б .  О комическом. – Москва: Прогрес, 1974. – C. 35.

       5 S r u o g a  B .   Sanvarta // S r u o g a  B .  Raštai. – T. 4. – Vilnius: Alma littera, 1997. – P. 134. Toliau cituojant iš šio leidinio puslapiai nurodomi rašinio tekste.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1