bloze_vytautas


Auksakaliai


Kaip padegėlis vaikšto laukais
Ir nebūtį savo sapnuoja:
Kraštovaizdžiais nelauktais
Kapų ramybę matuoja.

Aušta tolyje rytas blaivus.
Šaltos rasos. O ašaros šiltos.
Ar begrįš, prakiurdęs laivus?
Ar pareis – šlyjančiais tiltais?

Ko tikėtis? Kodėl ir kam?
Metas rastas. Ir burtas mestas.
– Neužtruksim ilgai. Ilgam
Liks be mūsų benamių miestas –

Kur glausteisi – už jo pečių –
Tarp kitų, netvirtų varžtelių...
Na, o Ji? Vakarykščių svečių
Apsupty? Vaidmenų? Spektaklių?

Aranžuos viską iš atminties
Ypatingųjų rūmų vaiduokliai...
Kas – kaip stiklas – birs ant širdies?
Per skeletą – lips kaip vijokliai?

Kol pasmaugs. Kol pražys gražia
Nebūtim. Tyrų gedulo maršu.
– Nusinuodijo. Garaže
Atgiedotas. Tokių pat vargšų. –

Kas atmins juos? Kas žvilgsniais giliais
Nulydės? Kas jiems Vėlinių gėlę
Nupirks? Kas klajos pagiriais,
Vyšnių sunkai varvant į smėlį?

1957-1993

Bložė, Vytautas P. Sename dvarely: Eilėraščiai Naktigonio slapyvardžiu. - Vilnius, LRS leidykla, 1994.




***
Dega dega raudoni klevai,
Nė lietus užgesinti negali.
Tartum buriniai sunkūs laivai
Rūko debesys plaukia pro šalį.

Aš einu tuščiažiede lanka
Ir renku rausvą lapų spalvą,
O lietus lyg motulės ranka
Trenka man pagiriotą galvą.

Dega dega raudoni klevai,
Rausta mano pragertos akys.
Tuoj languos sumirgės žiburiai,
Tartum liūdnos Vėlinių žvakės.

Aš lankau pakaruoklių kapus,
Kaip vaikystėj gegužio pamaldas.
Vėjas plėšo ir plėšo lapus –
Toks jau rudenio vėjo amatas.

1956

Bložė, Vytautas P. Sename dvarely: Eilėraščiai Naktigonio slapyvardžiu. - Vilnius, LRS leidykla, 1994.




Naktis

Lekuoju šuoliais nuo kalvos,
Virstu į žalią rasą.
Visur visur man virš galvos
Mėnulio peilis graso.

Slapstaus šešėlyje. Girdžiu:
„Sulysęs ir apšepęs.
(Krūmokšnis kalbas su medžiu.)
Kažkoks, matyt, kacapas.“

Palauk! Už ką dabar! Dabar?
„Pristigome šuns kraujo.“
Bet aš... „Ne šuo? Tai kas. Ir dar:
Ambrozija prekiauji?“

„Taiiip!“ – zyzia mašalų naktis.
Mėnulio peilis sminga.
(Lyg piktas žvilgsnis į akis.)
Šią atkarpą žaismingą

Atkuria rankraščiai rasti.
Bisuoja. Ir į taktą
Dangaus gėlėto pakrašty
Ritmo lazdelė teka.

1957-1993

Bložė, Vytautas P. Sename dvarely: Eilėraščiai Naktigonio slapyvardžiu. - Vilnius, LRS leidykla, 1994.




Vilktakis

Visą naktį klausais
Nenurimstančio jūros ošimo.
Visnakt pušys. Už lango
Uždarytas barbena lietus.
Kur tau dingt? Kur pabėgt?
Nuo privalomo pamišimo.
Vilktakis uodžia tekstą,
Šunakis ruošia švirkštus.

Atsiprašau: ne apie tai: vėl girdžiu ir matau: su patamsiu
Klumpavai prasižvalgydamas
Į miestą žvėrelių taku.
„Kur tu! – gegutė: – Kur tu!
Skalikai pėdsakais amsi!“
„Nepatrotyk galvelės!“ – stukseno
Genelis šifro taktu.

Šypsodamasis visiems: beždžionėlėms, žmoneliams ir saulei,
Apsimetei, kad kontoroj
Gera, gražu ir švaru.
Valios pastangomis perdirbinėsi į nerealų pasaulį
Visa, kas buvo ir bus. Ir už bloga mokėsi geru.

Krūptelėjai. Ne: tai tik durų skambutis.
Šviesa į akis. Atidarai. Koridoriaus ilgo gale
Tavo tėvų bunkeris.
Nekažkaip pasijutęs
Išsidavei
Ašara nelegalia.

Įsikalei: tavim susirūpinusioms
Baltachalatėms figūroms (buv. klebonijoje)
Savęs savy sunaikinimą
Imituok sausai ir šaltai.
„Į bendrą pirtį! – Mengelė: – Stal-solux-procedūroms!“
Kad sveikdamas savo aš
Atsišypsotum kaltai.

...Atsargiai atžagariaudamas (kryptis: į šviesų rytojų),
Pro tamsų ir tikrą pradūlindamas, akis tik nunarinu.
O paskui atsigrįžęs, akį varvindamas sustoju
Ir tik plunksną šliurpinu
Krebždesiu kameriniu.

Visą naktį klausaus
Somnambuliško jūros ošimo.
Visnakt pušys. Barbena
Už spintos durelių lietus.
Kur man dingt? Kur pabėgt?
Nuo privalomo pamišimo.
Vilktakis uodžia anamnezę,
Šunakis ruošia švirkštus.

1958-1991

Bložė, Vytautas P. Sename dvarely: Eilėraščiai Naktigonio slapyvardžiu. - Vilnius, LRS leidykla, 1994.



Spektaklis

Iš kur krūtinėj šitiek nerimo?
Ko terkši dantys? dreba pirštai?
Cholera! Santa maliarija!
Link rampos! Ir štai...

...Sutemus vaivorų valkirijos
Auksinėm žaižarom pasvido:
„Nemyli jos! Nemyli jos!“
Bausk. Iš pavydo.

Kantrybės! Bus: kaip... Žemaitiškai
Tariant, pasšiauš plaukaaa!
Liūdna princesei, vaikiškai
Melo aukai.

Intriga. Trikampis. Jojo tūryje –
Beviltiška jos partija. Iš kitos pusės –
Kas? Ištikimybė? Meilė? Partitūroje:
Lavonai. Vasara. Musės.

Tokia plokštelė. Iki banalybės. Valkirijos
Virš pakylos takelažo karksi:
„Nemyli jos! Nemyli jos!“
Nebausi – pasikarsi.

„Į sceną!“
Ir jokio nerimo.
Suveikta... Vos vos svaigsta...
– – – – – – – – – – – – – – – –
– – – – – – – – – – – – – – – –
„Taip, žudėsi. Pagal scenarijų.
Išsidarbino. Nieko, sveiksta.

Padėjom. Kūrent meną. Toks iš vietinių.
Dirbs. Kur dėsis. Nuodus pilstys.“
– – – – – – – – – – – – – – – –
Laimingas, kas šioj žemėj niekieno
Iškentęs savo vargą ilsis.

1954 (1992)

Bložė, Vytautas P. Sename dvarely: Eilėraščiai Naktigonio slapyvardžiu. - Vilnius, LRS leidykla, 1994.



Puota lavoninėje

Neieškoki tu laimės tenai,
Kur ulioja šėtono tarnai –

Su undinėm gilioj sietuvoj,
Su vaiduokliais pakriūtės kalvoj.

Kad sušuks viens skenduolis staiga:
„Numatyta graži pabaiga:

Karštą širdį – žaltvykslę visų
Aš ant adatos galo nešu!“

„Tie velniai – ko jie slapsto ragus?
Juodkatytės – po zomšais – nagus?“

„Šiąnakt skęsta naujokė – kažkam
Tai jos kerštas. Gal vyrui piktam?“

„Švarios rankos tau glosto rankas,
Švarios rankos – švelnesnės kur kas.“

„Šalto proto diktatas. Che-che.
Bet pradvoks lavoninės tvaike.“

„Ne iš jų. Tiek tik, kad nusibos.
Neberas su skenduoliais kalbos.“

Kerštas baigtas. Pasuksi namo.
Po širdim plaks griuvėsių akmuo.

„Reikė pagimdyti
Mane akmenėliu,
Reikė paguldyti
Šalia vieškelėlio.“

1956 (1992)

Bložė, Vytautas P. Sename dvarely: Eilėraščiai Naktigonio slapyvardžiu. - Vilnius, LRS leidykla, 1994.