tekstai.lt


Warning: Creating default object from empty value in /home/tekstai/domains/tekstai.lt/public_html/components/com_alphacontent/models/alphacontent.php on line 620

tekstai » tekstai » Pūkelevičiūtė Birutė

Pūkelevičiūtė Birutė (3)

Pukeleviciute_Birute_foto
Pukeleviciute_Birute_foto
Birutė Pūkelevičiūtė
(1923–2007) – poetė, prozininkė, dramaturgė. 1941 m. baigė gimnaziją, debiutavo kaip aktorė. Nuo 1941 m. studijavo VDU žurnalistiką ir germanistiką. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1948 m. apsigyveno Kanadoje. Monrealyje subūrė lietuvių teatro trupę ir parašė pirmąją poezijos knygą „Metūgės“ (1952). 1965 m. persikėlė į JAV ir įsitvirtino kaip romanistė, tačiau teatrinės veiklos nenutraukė. 1998-aisiais grįžo į Lietuvą ir iki mirties gyveno Vilniuje. Išleido eilėraščių rinkinį „Metūgės“ (1952), poezijos knygą „Atradimo ruduo“ (1990), romanus „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“ (1974), „Devintas lapas“ (1982), apsakymų bei apybraižų rinkinį „Marco Polo Lietuvoje“ (1982). 1957 m. scenai pritaikė ir režisavo kazio Borutos „Baltaragio malūną“, 1958 m. pastatė Balio Sruogos „Milžino paunksmę“. Paruošė ir režisavo pirmąsias lietuviškų vaidinimų plokšteles. 1962 m. Čikagoje pastatė ir režisavo pirmąjį išeivijoje spalvotą garsinį filmą („Aukso žąsis“, 1965). Nuo pat pirmojo eilėraščių rinkinio („Metūgės“, 1952) pasirodymo B. Pūkelevičiūtė ryškiai išsiskyrė savo originalumu, laisvamaniškumu ir feministinėmis tendencijomis. „Metūgės“ įtvirtino autorę kaip vieną savičiausių išeivijos poezijos autorių. Šis rinkinys buvo nepalankiai įvertintas išeivijos kritikų, kuriuos trikdė pernelyg atvira apnuogintos sielos retorika, lengvas, aistringas erotiškumas, individo laisvos valios ir krikščioniškųjų dogmų supriešinimas. Tai paskatino rašytoją pasukti į prozą, tik 1990 m. pasirodė antroji jos poezijos knyga „Atradimo ruduo“. Pagrindinis B. Pūkelevičiūtės prozos bruožas – detalus ornamentuoto stiliaus pasakojimas, paremtas kruopščiai surinkta autobiografine medžiaga. Realistinį tikrovės vaizdavimą autorė praplečia simbolinėmis personažų figūromis, akcentuodama egzistencinį konfliktą veikėjo sąmonėje, pasitelkdama kanoninių tekstų citatas. Birutė Pūkelevičiūtė – vienas savičiausių ir stipriausių poetinių balsų tiek išeivijos, tiek Lietuvos literatūrinėje terpėje.

Apie Birutę Pūkelevičiūtę ir jos tekstus
Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (1)
Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (2)
Audrius Musteikis. Meilės vainikas Birutei Pūkelevičiūtei (2008)
In memoriam. Birutė Pūkelevičiūtė 1923. VIII. 12–2007. IX. 21
Donata Mitaitė. Monografija apie rašančią autorę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)
Sondra Simanaitienė. Apie vilkę, lūšį ir žalsvąją gyvatę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)
Jūratė Sprindytė. Paskutinė, aštuntoji (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė - aktorė ir rašytoja, 2004)
Birutė Ciplijauskaitė. Birutė Pūkelevičiūtė: moteriškasis bylojimas (2003)
Ingrida Korsakaitė. Ratelio ritmu (Birutės Pūkelevičiūtės knygos vaikams, 2000)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990. Birutė Pūkelevičiūtė (1997)
Birutė Pūkelevičiūtė. Tarp poezijos ir prozos (interviu, 1993)
Birutė Ciplijauskaitė. Birutės Pūkelevičiūtės sugrįžimas poezijon (Birutė Pūkelevičiūtė. Atradimo ruduo, 1990)
Pranas Visvydas. Birutės Pūkelevičiūtės trumpoji proza (1983)
Marija Karūžaitė. Birutės Pūkelevičiūtės „Aštuoni lapai“ (1956)

Birutės Pūkelevičiūtės tekstai


Powered by AlphaContent 4.0.18 © 2005-2017 - All rights reserved