tekstai.lt


Warning: Creating default object from empty value in /home/tekstai/domains/tekstai.lt/public_html/components/com_alphacontent/models/alphacontent.php on line 620

tekstai » tekstai » Platelis Kornelijus

Platelis Kornelijus (9)

platelis%20kornelijus.jpgKornelijus Platelis (g. 1951) – poetas, vertėjas, eseistas, 2002 m. Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatas. Baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, buvo sovietų armijos karininkas. Keletą metų dirbo įvairiose Druskininkų statybos organizacijose. 1991–1993 m. ėjo Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos viceministro pareigas, vėliau buvo Druskininkų mero pavaduotojas, Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininko pavaduotojas. 1996–1998 m. vadovavo „Vagos“ leidyklai. 1998–2000 m. – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras. Nuo 2000 m. yra savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius. Nuo 1989 m. – lietuvių PEN centro narys, nuo 1990 m. – „Poetinio Druskininkų rudens“ valdybos pirmininkas. Išleido eilėraščių rinkinius „Žodžiai ir dienos“ (1980), „Namai ant tilto“ (1984), „Pinklės vėjui“ (1987), „Luoto kevalas“ (1990), „Atoslūgio juosta“ (2000), „Palimpsestai“ (2004), 1995 m. sudarė savo poezijos rinktinę „Prakalbos upei“. Sudarė T. S. Elioto rinktinę „Pavasaris žiemos vidury“ (1991); 1995-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato Seamus Heaney 1966–91 m. eilėraščių rinkinę „Kasanti plunksna“ (2002), Ezros Poundo rinktinę „Lustra“ (2002), parašė paaiškinimus Senajam Testamentui. 1985 m. K. Platelis apdovanotas Jotvingių premija už eilėraštį „Jotvingių malda šuoliuojant į priešą“, 1996 m. paskelbtas „Poezijos pavasario“ laureatu už knygą „Prakalbos upei“. 2002 m. apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros ir meno premija. „K. Platelio poezijoje vyrauja konstruktyvusis pradas – eilėraštis suvokiamas ne tik kaip pasaulio įvardijimas, bet ir kaip tikrovės suvaldymas, harmonijos paieška. Poezija randasi ne iš jausmo, bet iš proto ir aistros lydinio kalboje, lyrinį balsą keičia poetas – daugialypės tikrovės liudytojas. Jo kūryboje susipina kelios išminties sistemos – lietuvių ikikrikščioniškoji, antikinė, Rytų, krikščioniškoji. Teigdamas „džiaugsmingą dabartį“, poetas ją pateikia kaip apimančią mitinę, kultūrinę, istorinę atmintį“ (Dalia Satkauskytė).


Powered by AlphaContent 4.0.18 © 2005-2017 - All rights reserved