Roduner_Markus       Šiemetinės Šv. Jeronimo premijos laureatu tapo Šiauliuose gyvenantis šveicaras Markusas Roduneris. Šv. Jeronimo premiją lietuvių literatūros vertėjui 2006 m. įsteigė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga. Premija skiriama už profesionaliai ir meniškai į užsienio kalbą išverstus kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje, o premijos tikslas – įvertinti ir skatinti lietuvių literatūros vertėjo darbą ir indėlį į tarptautinius kultūros mainus, Lietuvos nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje, patrauklaus Lietuvos valstybės įvaizdžio kūrimą.

 

       M. Roduneris į vokiečių kalbą išvertė Balio Sruogos „Dievų mišką“, Jurgos Ivanauskaitės romanus „Ragana ir lietus“, „Placebas“, parengė lietuvių rašytojų tekstų apie Šveicariją knygą „Nuo Bodeno iki Lemano ežero“. 2008 m. už aktyvią literatūrinę veiklą jis tapo Šiaulių miesto kultūros ir meno premijos laureatas. Pavydėtinai gražiai lietuviškai kalbantis MARKUSAS RODUNERIS sutiko atsakyti į IRENOS ROČYTĖS klausimus.

 

       Papasakokite apie save.

 

       Gimiau 1967 m. Reinfeldene (Šveicarija), nuo 2000 metų gyvenu Šiauliuose. Studijavau slavų ir baltų kalbas, istorinę lyginamąją kalbotyrą, senąją rusų kalbą Berno universitete. 1991 m. lankiau lituanistikos kursus, 1999–2000 m. vėl stažavausi Vilniaus universitete. 1990–1999 m. su pertraukomis dirbau vokiečių kalbos mokytoju Lietuvoje ir Šveicarijoje. 1992 m. buvau Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Spaudos ir informacijos skyriaus trečiasis sekretorius; 1998–2000 ir 2001–2002 m. –­ Šveicarijos mokslo fondo aprobuotų projektų mokslinis asistentas. Nuo 2005 m. – Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas. Dabar rašau mokslinę monografiją, taip pat – daktaro disertaciją iš baltų kalbų sintaksės.

 

       Ar Jūsų šeimoje buvo kalbininkų?

      

       Ne, mūsų šeima – ūkininkai. Kaimynas pastebėjo mano polinkius ir paskatino studijuoti filologiją.

 

       Kaip kilo mintis studijuoti lietuvių kalbą?

 

       Šveicarijoje studijavau istorinę lyginamąją kalbotyrą, tad mokėti lietuvių kalbą buvo pravartu. Pasak klasikinės indoeuropiečių teorijos, iš anksčiau egzistavusios protėvynės į įvairias puses išplito indoeuropiečių prokalbę vartoję žmonės. Ši prokalbė pamažu kito, šakojosi, duodama užuomazgą kalbų grupėms ir galiausiai indoeuropietiškoms kalboms, o lietuvių kalba laikoma viena archajiškiausių išlikusių kalbų, tad studijuojama daugelyje pasaulio indoeuropeistikos centrų. Bet geriausiai šalies kalbą galima išmokti joje gyvenant. Taip Lietuvoje ir atsiradau, vedžiau lietuvę ir likau gyventi.

 

       Ar nesinorėjo pasilikti Šveicarijoje?

 

       Turiu veiklos Lietuvoje, tai kam jos dairytis ten. Nesuprantu emigrantų, kurie užsienyje dirba nepopuliarų darbą, nors Lietuvoje nuveiktų daugiau.

 

       Kodėl pasirinkote Šiaulius, o ne didmiestį?

 

       Šiauliai man patinka labiau nei Vilnius. Sostinėje brangiau gyventi, atstumai tolimesni, oras labiau užterštas. Be abejo, kultūrinė veikla susitelkusi sostinėje, bet juk galima prisiminti dar didesnius miestus, kuriuose visko dar daugiau, –­ Londoną, Paryžių, Maskvą.

 

       Kokias kalbas mokate?

 

       Moku jų apie 14 – septynias gerai, kitas septynias – prasčiau. Tyrinėju mažųjų kalbų istoriją ir raidą, jų santykius ir įtaką kitoms kalboms. Tikriausiai tokį mano daugiakalbiškumą nulėmė ir tai, kad gimtojoje Šveicarijoje yra keturios valstybinės kalbos.

 

       O kuo Jums patrauklios mažosios kalbos?

 

       Mėgstu mažas kalbas ir tautas. Didžiosioms tautoms būdinga savotiška didybės manija.

 

       Norėtume sužinoti Jūsų nuomonę ir apie tarmes.

 

       Šveicarijoje televizijos ir radijo diktoriai žinias skaito tarmiškai. Manau, kad lietuviams reikėtų nebijoti to daryti. Analogas – žemaičių tarmė, jie net Telšių pavadinimą buvo užsirašę žemaitiškai – Telšė, o Skuode savivaldybės posėdžius vedė žemaitiškai. Aš tą labai palaikau, nes tarmės – dvasinis turtas ir unikalus išskirtinis pasaulio suvokimas. Tarmė – mūsų buvimo čia ir dabar savitumas, mūsų vertės matas ir didžiulė vertybė.

 

       Norėdamas lietuviams pristatyti šveicarų tarmiškąją literatūrą, su Vladu Braziūnu išverčiau ir išleidau Kurto Marti ir retoromanų poezijos rinkinius. Į Europos literatūros dienų renginius stengiuosi pakviesti retesnių kalbų atstovų, pavyzdžiui, 2007-aisiais dalyvavo fryzų rašytojas Koosas Tiemersma, liuksemburgietiškai rašantis Rogeris Manderscheidas.

 

       Kaip kilo mintis pradėti rengti Europos literatūros dienų renginius?

 

       Ne kartą kalbėjomės su rašytojais, kad prozos skaitymų Lietuvoje nėra, o poezijos skaitymų gausu. Laikas įpratinti ir Lietuvos knygų skaitytojus išmokti klausytis ne tik poezijos, bet ir prozos, tad ir nusprendėme veikti. Šiais festivaliais norime pristatyti autorius, net jei jie neverčiami į užsienio kalbas. Išleidžiamas visų dalyvavusiųjų almanachas. Toks apžvalginis leidinys – labai naudingas, ypač jauniesiems autoriams, kurie mėgsta važinėti po pasaulį.

 

       Kiek jau vyko Europos literatūros dienų renginių?

 

       Pirmosios Europos literatūros dienos Šiauliuose, vykusios 2004 m. lapkričio 19–21 d., buvo pradėtos organizuoti 2003 metų vasarą, įvardijus idėją ir pradėjus ieškoti būdų ir pinigų jai įgyvendinti. Šiauliai – puiki vieta, kurioje toks tarptautinis prozos festivalis gali vykti kasmet, kiekvieną kartą kviečiant autorius iš kitų Europos šalių. Šis renginys kainavo daug laiko, vargo ir kantrybės. Į pirmuosius Europos literatūros dienų Šiauliuose skaitymus sukvietėme nemažą būrį rašytojų iš Lietuvos ir užsienio. Tąkart dalyvavo Laura Sintija Černiauskaitė, Juozas Erlickas, Jurga Ivanauskaitė, Herkus Kunčius, Jolita Skablauskaitė, Mykolas Sluckis, Sigitas Parulskis, Markas Zingeris ir Birutė Jonuškaitė bei svečiai: austrų rašytojai Barbara Frischmuth ir Aloisas Hotschnigas, šveicarai Danielis Zahno, Rose Marie Pagnard, Dumenicas Andry’s ir Rut Bernardi iš Italijos. Antruosiuose Europos literatūros dienų skaitymuose, vykusiuose 2006 m. lapkritį, dalyvavo Juozas Aputis, Rolandas Rastauskas, Andrius Jakučiūnas, Ugnė Barauskaitė, Vidmantė Jasukaitytė, Audronė Urbonaitė, Alvydas Šlepikas. Norėjosi sužinoti apie kaimyninių šalių literatūras, tad savo kūrybą pristatė latvių prozininkai Laima Muktupavela, Alisė Tifentalė, Vladimiras Kaijakas bei rašytojai iš Estijos Eeva Park ir Tarmo Tederis.

 

       2007 m. Europos literatūros dienose Šiauliuose dalyvavo Koosas Tiemersma (Nyderlandai), Birutė Jonuškaitė, Markas Boogas (Nyderlandai), Herkus Kunčius, Petras Rakštikas, Rogeris Manderscheidas (Liuksemburgas), Eugenijus Ignatavičius, Janina Survilaitė (Šveicarija), Matthijas van Boxselas (Nyderlandai), Donaldas Kajokas, Anne Provoost (Belgija), Viktorija Ivanova, Sara Poisson.

 

       2008 m. vyko IV Europos literatūros dienos Šiauliuose. Jose dalyvavo Liamas Macas Cóilas (Airija), Gasparas Aleksa (Lietuva), Jaroslavas Melnikas (Lietuva). Donalas McLaughlinas (Škotija), Giedrė Kazlauskaitė (Lietuva), Guntis Berelis (Latvija), Violeta Šoblinskaitė (Lietuva), Manon Rhys (Velsas), Laura Sintija Černiauskaitė (Lietuva), Claire Kilroy (Airija), Asta Plechavičiūtė (Lietuva), Regimantas Tamošaitis (Lietuva), Marius Ivaškevičius (Lietuva), Laura Brokanė (Latvija), Mike’as McCormackas (Airija).

 

       Šiemet Europos literatūros dienos prasidėjo spalio 27 d. skaitymais Vilniuje, Rašytojų klube. Dalyvavo Vicentas Borrasas, Silvia Alcantara (Katalonija/Ispanija), Unai Elorriaga (Baskija/Ispanija), Vesna Lemaič, Igoris Bratožas (Slovėnija). Spalio 28 d. renginys vyko Šiaulių universiteto bibliotekoje. Dalyvavo: Igoris Bratožas (Slovėnija), Herkus Kunčius (Lietuva), Silvia Alcantara (Katalonija), Kristina Sabaliauskaitė (Lietuva/Anglija).

 

       Spalio 29 dieną renginys vyko ir Biržų bibliotekoje. O tos pačios dienos pavakarę Šiaulių „Laiptų“ galerijos rengiamame „Literatūriniame žiemkelyje“ svečiavosi V Europos literatūros dalyviai Vicentas Borrasas (Katalonija), Andrius Jakučiūnas (Lietuva), Vesna Lemaič (Slovėnija), Inga Abelė (Latvija), Rolandas Rastauskas (Lietuva).

 

       Spalio 30 d. renginys vyko Šiaulių universiteto bibliotekoje. Dalyvavo Unai Elorriaga (Baskija), Gundaras Ignatas (Latvija), Kęstutis Navakas (Lietuva).

 

       Kas naujesnio šiemetinėse Europos literatūros dienose?

 

       Anksčiau profesionalūs aktoriai skaitydavo išverstą tekstą, o šiemet buvo leista patiems autoriams skaityti originalo kalba, o vertimas į lietuvių kalbą rodytas ant sienos. Gyvenimas vis pateikia problemų ir tik laikui bėgant pavyksta rasti optimalių sprendimų. Žinoma, norėjosi paankstinti Europos literatūros dienų datą ir jas rengti rugsėjo mėnesį, kai dar Lietuvoje gamta gražesnė, bet reikia derinti, kad ji nesutaptų su didžiųjų knygų mugių datomis, nes tada nieko neprisikviesi.

 

       Europos literatūros dienos – unikalus literatūrinio gyvenimo reiškinys, kurio daugelis Lietuvos miestų mums gali pavydėti, tad lauksime naujų susitikimų. O Jūs kokius lietuvių autorius mėgstate?

 

       Labai vertinu Jurgą Ivanauskaitę, Jurgį Kunčiną ir Ričardą Gavelį – jų mirtis yra didelis nuostolis lietuvių literatūrai. Norėčiau išversti Jurgio Kunčino „Tūlą“, gal dar R. Gavelio „Prarastų godų kvartetą“. Žadu išversti ištrauką iš K. Sabaliauskaitės knygos „Silva rerum“.

 

       Ar užsienyje literatūra noriai skaitoma?

 

       Literatūra mažai kas domisi. Taip yra ir Vokietijoje, ir Šveicarijoje, ir Lietuvoje. Aš nesu prieš bulvarinius skaitalus, bet verčiama gausybė šlamšto. Bandau versti tuos tekstus ir autorius, kuriuos verta skaityti, nors šiaip jie galbūt niekada nebūtų išversti. Juk reikia, kad mūsų literatūra būtų žinoma pasaulyje. Labai sunku rasti leidėjų, kurie sutiktų išleisti lietuvių autorius.

 

       Jūs vertėte Balio Sruogos „Dievų mišką“. Jis parašytas sudėtinga kalba.

 

       Nebuvo lengva versti, bet labai įdomu.

 

       Kokių dar sunkumų pasitaiko verčiant?

 

       Na, pavyzdžiui, vokiškai kalbantiems žmonėms pasaka „Eglė žalčių karalienė“ sunkiai būtų suvokiama, nes vokiškai žodis „žaltys“ yra moteriškos giminės daiktavardis.

 

       Vertimai, darbas atima daug laiko. Ką veikiate laisvalaikiu?

 

       Jei lieka laisva minutė, užsiimu kompiuterių pertvarka, man savotiškai atstojančia žaidimus, skaitau, norėčiau vėl pradėti žaisti kerlingą, arba, kaip kalbininkai gražiai siūlo pavadinti, – „akmenslydį“.

 

       Literatūra ir menas

       2009-12-04