tekstai.lt

Kai uždainuoja Vladas Braziūnas... (2005)


braziunas_is_naminio
braziunas_is_naminio
Vladas Braziūnas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai: eilėraščiai. - Vilnius: Kronta, 2005.

 

Vladas Braziūnas: ,,Kadaise esu parašęs tokį eilėraščių ciklą „Giesmės skaitymas“. Jaučiuosi tad ne vien žmonių dainas dainuojantis ar, dzūkiškai tariant, giesmes giedantis, bet ir skaitantis – tų dainų, visos tautosakos, apskritai visos tradicinės žmonių gyvensenos, žmonių gyvenimų skaitytojas. Savo paties gyvenimu, savo eilėraščiais, kuriuos gal ir jau kas kitas skaitys, juose tuos žmones ir jų – mūsų visų – dainas, jų buvimą jose išgirs, gal taip mūsų etninio būvio grandinė bent ties manim susilpusi ar padilusi nenutrūks.

 

Jaučiu tokiais pat skaitytojais esant daugybę žmonių, bičiuliškų sielų, su jais per dešimtmečius suvedė ir Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos bei nemažai kitų ekspedicijų, vienan būrin sutraukė, tebetraukia folkloro ansamblių dainavimas, muzikavimas, šokimas. Tikėtai netikėtai tokią itin bičiulišką sielą radau – Algirdą Klovą. Ėmėm skaityti mano eilėraščius dviese – poeto balsu ir daugeliu muzikos instrumentų, tarpais dar uždainuodami. Prisidėjo prie mūsų ir Algirdo vadovaujamas „Vydragos“ ansamblis – radosi tikra skambanti gausa.

 

Kompoziciją iš naminio audimo dainos, pristatysimą ir „Krontos“ leidyklos išleista knyga bei kompaktine plokštele, paskyrėm visiems žodinės bei muzikinės liaudies kūrybos pateikėjams, sutiktiems jaunystės ekspedicijų ir kituose keliuose, taip pat bičiuliams, su kuriais panašūs keliai minti ne vieną dešimtmetį. O svarbiausia – Onai Bluzmienei (1905-1994) ir Petrui Zalanskui (1900-1980): šie metai, jiems įvairiai sukaktuviniai, gyvina jų šviesų atminimą“.

 

„Iš naminio audimo dainos“

 

Lietuvos miestus ir miestelius gegužės mėnesį pasieks renginys paslaptingu pavadinimu „Kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai „Iš naminio audimo dainos“. Įdomus, informatyvus, patriotiškas ir meniškas.

 

Tikrai netikėtas ir šiek tiek mistiškas šios meninės programos atsiradimas.

 

Šiandien jau niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kodėl tarptautinio intrumentinio folkloro festivalio „Griežynė 04“ organizatoriai panoro savo renginyje turėti poetinę muzikinę kompoziciją, kurios pagrindu tapo dviejų gerų bičiulių, folkloro entuziastų – poeto Vlado Braziūno ir kompozitoriaus Algirdo Klovos – bendravimas ir bendradarbiavimas. Abu jie nuo studijų laikų su folklorinėmis ekspedicijomis apkeliavo kone visą Lietuvą. Abu jie žino ir moka, kaip rastą „medžiagą“ panaudoti ir savo kūryboje.

 

Kartą po vieno bendro pasirodymo Birštone jiedu sumąstė sutelkti savo darbus taip, kad ir eilės, ir muzika, skambėdamos kartu, gyvai kalbėtų apie autorių požiūrį į Lietuvos žmonių istoriją, į etninį jų kultūros paveldą.

 

Kuriant šią programą, – o jos žanras buvo apibūdintas kaip „kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai“, – Algirdui Klovai teko dar ir viso poetinio bei muzikinio vyksmo scenaristo ir režisieriaus vaidmuo. Jis Vlado Braziūno eilėraščius, smelkiamus Lietuvos istorijos skersvėjų, kupinus žmonių kūrybos, daugiausia dainuotinės, atgarsių, „pasakojančius“ apie tų žmonių gyvenseną, darbus, šventes, džiaugsmus ir negandas, sukomponavo atsižvelgdamas į tematikos ir muzikinio vyksmo logiką, suskirstė į tam tikras dalis, apipynė liaudies dainomis ir melodijomis bei asmeninėmis improvizacijomis.

 

Parodžius šią kompoziciją festivalyje, daugelis žmonių autorius skatino jos viešą gyvavimą tęsti. Radosi poreikis kompoziciją įrašyti į kompaktinę plokštelę, išleisti knygą, surengti lyg ir koncerų ciklą.

 

Kaip ir kodėl čia atsirado „Vydraga“? Vis dėl tos skambančios gausos. Vienas žmogus, kad ir kiek muzikos instrumentų jis valdytų, kartais vienu metu negali išgauti tiek garsų, kiek autoriai jų norėtų girdėti. „Vydragos“ folkloro ansamblio muzikantai turi nemažą kūrybinę patirtį, mėgsta ir geba improvizuoti, skambančią gausą jie papildo ne tik instrumentine muzika, bet ir dainomis: daugelyje Vlado Braziūno eilių esama liaudies dainų motyvų, veikiau jų užuominų, todėl ir ši kompozicija dainų ar jų fragmentų nestokoja.

 

Kompozicija ,,Iš naminio audimo dainos“ dramaturgiškai įvairi ir jaudinanti. Kartais netikėtai pasigirstantys autentiški garsių tautosakos pateikėjų balsai, gamtos garsai, tradicinių liaudies švenčių, ritualinių apeigų fragmentai stiprina emocinį poveikį, ryškina esminius tautos istorijos momentus.

 

Antroje vakaro dalyje bus galima pasiklausyti folkloro ansamblio „Vydraga“ atliekamų per ekspedicijas užrašytų lietuvių liaudies dainų ir šokių melodijų.

 

Kompozicija nėra orientuota į kokią nors žmonių grupę. Ji skirta visiems, kurie mėgsta dainą, poeziją, muziką, kuriems brangus lietuvių tautos etninis palikimas, ir tiems, kurie nori daugiau apie tai sužinoti, gyvai pajusti.

 

Nemunas, 2005-05-05