rimas burokas fragmentai        Rimas Burokas. (Ne)gyvenimo fragmentai. – K.: Kitos knygos, 2008

 

Unikalus, į nieką nepanašus lietuvių poetas, kurio nebuvau net girdėjus. O literatūroje labai nedaug atvejų, kad būtų į nieką nepanašu – paprastai visi mokosi vieni iš kitų, ramstosi svetimomis eilutėmis, seka kokiomis nors poetinėmis mokyklomis, imituoja. Nesunku įžvelgti R. Buroko gyvenimo istorijoje J. Brodskio biografijos paraleles: buvo laikomas hipiu, bitniku, vadinamuoju veltėdžiu. Sufabrikavus bylą, sėdėjo kalėjime, kurio ligoninėje mirė 1980-aisiais, būdamas dvidešimt septynerių. Knyga sudaryta labai įdomiu principu, susegant ir bylos dokumentus, ir atsiminimus, ir eilėraščius, ir nuotraukas. Tik tiek, kad tekstai publikuojami neva autentiškais tų laikų rašomosios mašinėlės šriftais, kuo smulkiausiai, silpnesnių akių žmogui gali tekti pasieškoti padidinamojo stiklo. Romantiškai gamtiški, prisodrinti neišreikšto ilgesio, adoruojantys turbūt jausmo netvarybę. Kūrėjų gyvenimas neretai būna įdomesnis ir už kūrybą, arba nuspalvina ją atitinkamu koloritu, papildo semantinius tūrius. Neseniai klausiausi ,,Mažosios studijos“ radijo pjesės apie R. Buroką, itin įstrigo jo atsakymas į psichiatro klausimą, kas jam yra tėvynė: ,,Mano tėvynė yra žodis“. Tikslu.

 

bernardinai.lt

2009-07-13